Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-21 · Administracinė byla Nr. I-4516-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
I-4516-171/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02417-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
H. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4516-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02417-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau papildė (b. l. 1–5, 28–29), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 5 00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K nuo 2016 m. iki 2017 m. liepos 1 d. buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

Paaiškina, kad kameros buvo perpildytos, jų plotą dar mažino baldai ir sanitarinis mazgas, kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, buvo drėgna ir šalta, nuo lubų byrėjo smėlis, sienos atsilupusios, langai išdaužyti, trūko bandų, rūkantieji buvo laikomi su nerūkančiaisiais, sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas jo privatumas.

Atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir daiktų apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis: esant žemai oro temperatūrai buvo verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes.

Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, nepatogumų, depresiją, pažeminimą, sumenko jo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–19, 42–45).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2017 m. sausio 27 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas 7,31m², 1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2017 m. sausio 29 d. 2017 m. sausio 30 d. buvo išvežtas į Kauno tardymo izoliatorių. 2017 m. vasario 24 d. buvo atvežtas iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir uždarytas į kamerą Nr. 289 (plotas 7,78m², 1 asmuo kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2017 m. vasario 25–27 d. (2 asmenys kameroje). 2017 m. vasario 28 d. buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus. 2017 m. birželio 16 d. buvo parvežtas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas 7,31m², 1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2017 m. birželio 18 d. 2017 m. birželio 19 d. buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus.

Pažymi, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normas, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visuminė krata, kuri atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami.

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams laikyti tiek higienos priemonėms sudėti. Kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų taburečių ir kitų baldų. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²). Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenimis, nes tokio kamerų įrengimo nenumato teisės aktai. Suimtieji į kameras skirstomi, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, į suimtojo (nuteistojo) prašymą jį laikyti atskirai nuo rūkančiųjų. Lukiškių TI-K yra įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (rūkymo vietos). Šios patalpos paženklintos įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. iki 2017 m. liepos 1 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 14–24) pateiktų duomenų, kurių pareiškėjas iš esmės neginčija, matyti, kad jis į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2017 m. sausio 27 d. ir Lukiškių TI-K buvo 2017 m. sausio 27–29 d., 2017 m. vasario 24–27 d., 2017 m. birželio 16–18 d. Šiomis dienomis tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) atitiko nustatytus reikalavimus. Tik 2017 m. vasario 25–27 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje su kitu nuteistuoju, o kameros plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) buvo 3,61 m². Likusiomis dienomis 2017 m. sausio 30 d.–vasario 23 d., 2017 m. vasario 28 d.–birželio 15 d. pareiškėjas buvo išvežtas iš Lukiškių TI-K į kitas pataisos įstaigas. 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus ir iki 2017 m. liepos 1 d. į Lukiškių TI-K nebuvo parvežtas.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K vienam asmeniui tenkantis plotas, atėmus sanitarinio mazgo plotą, buvo daugiau nei 3,61 m², o didžiąją laiko dalį Lukiškių TI-K jis buvo laikomas vienas arba išvežtas į kitas įstaigas, nėra pagrindo teigti, kad jis buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl sanitarinio mazgo

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 289 su kitu nuteistuoju 2017 m. vasario 25–27 d., t. y. 3 dienas, laikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.

Dėl kitų sąlygų kamerose

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos normos HN 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis). Tų pačių taisyklių 14.6–14.9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 11–19) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K tam tikromis dienomis (2017 m. sausio 27 d.–2017 m. birželio 19 d.) buvo laikomas kamerose Nr. 117, 119 ir 289.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai (b. l. 55–66, 69–70), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Per 2016 m. gruodžio 21 d.–2017 m. sausio 6 d. atliktą patikrinimą kameroj Nr. 117 (b. l. 55–57), kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sausio 27–29 d. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Per 2017 m. kovo 23–27 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 119 (b. l. 63–65), kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. birželio 16–18 d. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Šios normos pažeidimų toje pačioje kameroje nenustatyta ir per 2017 m. kovo 24 d.–balandžio 3 d. atliktą patikrinimą.

Kameroje Nr. 289, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. vasario 24–27 d., patikrinimai nebuvo atlikti.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl to, kad, jo manymu, laikymo sąlygos kamerose neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

Atsakovė atsiliepime (b. l. 11–19) patvirtino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lovos, lentynos tiek maisto produktams laikyti tiek higienos priemonėms sudėti. Teismui nėra pagrindo netikėti atsakovės atstovo paaiškinimu.

Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, o aukščiau paminėti įrodymai ir atsakovės atstovo paaiškinimai patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, todėl jo argumentai dėl nepakankamos temperatūros, drėgmės, natūralios šviesos trūkumo, kamerų įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11–19) patvirtino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teismo nuomone, individualūs pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, o tam tikri galimi nepatogumai yra susiję su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į įkalinimo įstaigą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad rūkantieji laikomi su nerūkančiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, Lukiškių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K pareigūnai būtų neužtikrinę pareiškėjo teisės į aplinką, kurioje jis nebūtų privertas kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas nenurodė, ar kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu jį laikyti su nerūkančiais asmenimis, nedetalizavo, ar buvo laikomas su rūkančiais asmenimis kiekvieną kartą, kai atvykdavo į Lukiškių TI-K.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kartu su rūkančiais yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti, iš pareiškėjo teiginių nėra galimybės nustatyti, ar jis pats nerūkantis ir buvo laikomas kartu su rūkančiais, ar visi nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais. Taigi, pareiškėjui nenurodžius šių aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis – šalta, purvina ir pan.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau, Instrukcija, redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 151 punktą suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (152 punktas). Šios instrukcijos 153 punkte išvardinti atvejai, kada suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata atliekama privalomai, t. y. atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos, uždarant į karcerį, baudos (drausmės) izoliatorių, perkeliant į kamerų tipo patalpas ir paleidžiant iš jų ir t. t.

Visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu (37 priedas) priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas (154 punktas).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d.–birželio 19 d. į Lukiškių TI-K atvyko ir išvyko kelis kartus. Taigi, pagal Instrukciją jam turėjo būti atliekama privaloma asmens apžiūra.

Iš aukščiau aptartų patikrinimo aktų matyti, kad pažeidimų, susijusių su netinkama oro temperatūra ar švaros užtikrinimu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nenustatyta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad asmens apžiūra atliekama specialiai tam skirtoje patalpoje, todėl vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje.

Dėl pareiškėjo teises bei interesus galimai pažeidžiančio apžiūros atlikimo būdo pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamai atliktų apžiūrų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 3 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, neilgą teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo laikotarpį (3 dienas), į tai, kad visą laiką pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba buvo išvežtas į kitas įstaigas.

Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad tokie pažeidimai, kurių teismas nelaiko tęstiniais, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir buvo pakankamai intensyvūs. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 500 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3120-556/2017), 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017), atsižvelgdamas į privatumo pažeidimą, kuris truko tik 3 dienas, mano, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 30 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti H. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 (trisdešimt ) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė