Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-681-553/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-20
Bylos Nr.: e2A-681-553/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00942-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: Priešgaisrinės apsaugos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Medprojektas“

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas

Civilinė byla Nr. e2A-681-553/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00942-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.11.4.5. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medprojektas“ patikslintą ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medprojektas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), prašydama pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Departamento 2020 m. birželio 18 d. sprendimą dėl vienašalio sutarties Nr. CPO128731/27 nutraukimo nuo 2020 m. birželio 29 d., priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 696,40 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Departamento įvykdyto viešojo pirkimo dėl gaisrinės pastato Mituvos g. 3, Kaune, kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pagrindu 2019 m. lapkričio 14 d. tarp Departamento ir UAB „Medprojektas“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. CPO128731/27 (toliau – Sutartis). Vadovaudamasi Sutarties 3.2.4 punktu, ieškovė parengė paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką (toliau – Grafikas) ir 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė atsakovui suderinti, kurį atsakovas pasirašė tik 2020 m. sausio 14 d. Remdamasi pateiktu Grafiku, ieškovė 2019 m. gruodžio mėn. parengė projektinius pasiūlymus ir juos perdavė atsakovui. 2020 m. sausio 13 d. raštu atsakovas pritarė projektinių pasiūlymų sprendiniams ir apmokėjo ieškovei už šią paslaugą pagal Sutartį 3 630 Eur.

3. 2020 m. sausio 15 d. atsakovas pranešė, kad nutarė atsisakyti dujotiekio projekto dalies, todėl prašė ieškovės jos nerengti. Ieškovė paaiškino, kad jos parengtuose projektiniuose pasiūlymuose (kuriems pritarė atsakovas) buvo numatyta, kad planuojant pastate įrengti dujinį šildymą reikia paruošti atskirą projektą, prieš tai gavus dujų prisijungimo sąlygas ir Kauno miesto savivaldybės leidimą atsijungti nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Taigi, jau patvirtinęs ieškovės parengtus projektinius pasiūlymus, atsakovas keitė projektavimo užduotį ir dėl šio pakeitimo ieškovė turėjo keisti jau parengtus projektinius pasiūlymus. Nežiūrint į atliktus keitimus, ieškovė Sutartyje numatyta tvarka ir terminais parengė projektavimo techninę specifikaciją, o atsakovas 2020 m. sausio 20 d. ją patvirtino. Dėl to, kad atsakovas atsisakė rengti dujotiekio dalį techninėje specifikacijoje, ieškovė turėjo numatyti naują projekto dalį – šilumos gamybos, kurios projektavimui buvo reikalinga gauti iš AB „Kauno energija“ technines sąlygas. Už techninės (projektavimo) užduoties parengimą atsakovas sumokėjo ieškovei pagal Sutartį 605 Eur.

4. 2020 m. kovo 23 d. ieškovė perdavė atsakovui parengtą Techninį darbo projektą „Specialiosios paskirties pastato Mituvos g. 3, Kaunas, kapitalinio remonto projektas“. Pagal Sutartį už Techninio darbo projekto rengimą atsakovas ieškovei turėjo sumokėti 9 196 Eur. Tačiau 2020 m. kovo 26 d. atsakovas pateikė ieškovei AB „Kauno energija“ 2020 m. kovo 19 d. išduotas Šilumos įrenginių projektavimo sąlygas, kuriose nurodyti nauji reikalavimai pertvarkyti esamą šildymo sistemą ir esamoje šilumos punkto patalpoje suprojektuoti atskirus šilumos punkto įrenginius (atskiras sistemas gaisrinės patalpoms bei gyvenamosioms patalpoms). 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas taip pat pateikė ieškovei pastabas dėl Techninio darbo projekto, į kurias paprašė atsižvelgti. Dauguma atsakovo pateiktų pastabų buvo susiję su objekto darbų kainos sumažinimu, be to, pastabos prieštaravo AB „Kauno energija“ išduotų projektavimo sąlygų reikalavimams. Nepaisant to, ieškovė parengė techninės užduoties patikslinimą, kurį atsakovas 2020 m. balandžio 16 d. koregavo ir patvirtino.

5. Ieškovė, išanalizavusi atsakovo pateiktą patikslintą projektavimo techninę užduotį, nustatė, kad dėl atsakovo patikslinimų reikės daryti parengto Techninio darbo projekto pakeitimus ir atlikti papildomas projektavimo paslaugas. Todėl 2020 m. balandžio 21 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, pranešdama dėl papildomų darbų poreikio ir dėl Sutartyje numatytų projektavimo paslaugų sustabdymo iki kol atsakovas išspręs papildomų darbų atlikimo klausimą. Atsakovas į ieškovės 2020 m. balandžio 21 d. raštą nereagavo, nepateikė atsakymo ir į ieškovės 2020 m. gegužės 21 d. papildomą paklausimą, pateiktą elektroniniu paštu. Tik 2020 m. birželio 18 d. atsakovas pateikė ieškovei raštą, kuriuo pranešė, kad ieškovė netinkamai įvykdė Sutartyje nurodytus įsipareigojimus (Sutarties 6 punktas), tai laikoma esminiu Sutarties pažeidimu, todėl vadovaudamasis Sutarties 38 punktu nuo 2020 m. birželio 29 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, ir kad, nutraukus Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo, remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nurodyta prievole, ieškovė yra įtraukiama į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nesutikdama su atsakovo neteisėtu Sutarties nutraukimu, ieškovė 2020 m. birželio 26 d. pateikė atsakovui pretenziją.

6. Atsakovo 2020 m. birželio 18 d. sprendimas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovas Sutartį nutraukė, vadovaudamasis jos 6 ir 38 punktais. Tačiau Sutarties 6 punktas numato ne Sutarties nutraukimo pagrindus, bet tai, kad Pirkimo sutartis yra fiksuotos kainos su peržiūra sutartis. Sutarties 38 punktas numato, kad užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį, jei jis netenka funkcijų, kurioms atlikti Sutartis buvo sudaryta, atsiskaitęs su tiekėju už atliktas paslaugas. Tačiau tokio Sutarties nutraukimo faktinio pagrindo atsakovas nenurodė. Ieškovės pranešimas dėl papildomų projektavimo paslaugų poreikio taip pat negalėjo būti atsakovui pagrindas vienašališkai atsisakyti Sutarties, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 4 dalis numato pareigą rangovui pranešti apie papildomų darbų poreikį, o užsakovui nesutinkant padidinti kainą, būtent rangovui (ieškovei) yra suteikta teisė atsisakyti sutarties, bet ne užsakovui (atsakovui).

7. Atsakovo rašte dėl Sutarties nutraukimo taip pat pažymėta, kad tiekėja netinkamai įvykdė Sutartyje nurodytus įsipareigojimus ir tas neįvykdymas yra laikomas esminiu Sutarties pažeidimu, tačiau jokie konkretūs ieškovės neįvykdyti įsipareigojimai nenurodyti. Sutarties 36 punktas numato, kad užsakovas turi teisę, įspėjęs kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 kalendorinių dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti Sutartį dėl jos esminio pažeidimo, jei tiekėjas daugiau kaip 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas neįspėjo ieškovės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nes būtent atsakovas turėjo išspręsti papildomų projektavimo darbų apmokėjimo klausimą, tačiau jo nesprendė ir visiškai nepagrįstai bei neteisėtai apkaltino ieškovę sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Tokiu būdu atsakovas, vienašališkai nutraukdamas Sutartį, pažeidė jos 36 punkto ir CK 6.218 straipsnio 1 dalies imperatyvą.

8. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro 9 196 Eur už pagal Sutartį suteiktas paslaugas. Nurodyti tiesioginiai nuostoliai nebūtų buvę patirti, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs Sutartyje numatytas pareigas (CK 6.247 straipsnis). Dėl to, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį ieškovė taip pat patyrė 1 500,40 Eur nuostolių negautų pajamų forma už negautas statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas, numatytas Sutartyje. Joks teisės aktas ir / ar Sutartis atsakovo atsakomybės, reiškiamos turtinio reikalavimo dydžio prasme, ribojimų nenumato (CK 6.249, 6.251 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas visų ieškovės patirtų 10 696,40 Eur dydžio nuostolių atlyginimas.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Departamentas ieškinį prašė atmesti ir atsiliepime į jį paaiškino, kad tiekėjas yra atlikęs Sutarties priedo Nr. 2 (A) projektinių pasiūlymų rengimo ir (B) techninės (projektavimo) užduoties rengimo bei prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti reikalingų dokumentų rengimo paslaugas, atsakovas Sutartyje nustatyta tvarka už šias paslaugas (A ir B) atsiskaitė. Tik gavus Techninį darbo projektą (C) ir su juo susipažinus, atsakovui paaiškėjo, kad jis neturės galimybės įgyvendinti projekto sprendinių pagal jų apimtį ir sudėtį, t. y. pagal Sutartyje atsakovo numatytą sumą. Apie tai, kad bus viršyta numatoma statinio skaičiuojamoji 350 000 Eur kaina ieškovė atsakovui neteikė jokios informacijos. Pagal 2020 m. kovo 23 d. pateiktą Techninį darbo projektą (C) pastatui rekonstruoti buvo reikalingos daug didesnės piniginės lėšos (nurodyta suma 762 247,10 Eur), nei buvo numatytos Pirkimo sutartyje Nr. CPO 128731/27. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad, pasirašant techninės užduoties patikslinimo dokumentą su papildomomis projektavimo paslaugomis, reikės naujų AB „Kauno energija“ techninių sąlygų, nebūtų sutikęs tokiam techninės užduoties patikslinimui.

10. Tiekėja netinkamai parengė techninę (projektavimo) užduotį (B), dėl to netinkamai buvo numatyta Techninio darbo projekto rengimo strategija ir taktika, netinkamai patvirtintos užduotys projekto dalių vadovams. Tiekėja, pasirašydama Sutartį, įsipareigojo, prieš pradėdama teikti Sutartyje numatytas paslaugas, tinkamai išsiaiškinti atsakovo pageidavimus bei atsižvelgti į jo pastabas bei pasiūlymus ir imtis visų įmanomų priemonių, kad paslaugos būtų teikiamos pagal atsakovo pageidavimus, neviršijant techninės užduoties reikalavimų ir vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų, reglamentuojančių statybos ir projektavimo veiklą, normomis. Tiekėja šių nuostatų nesilaikė, pateikdama daugiau nei dvigubai didesnę projekto įgyvendinimo kainą.

11. Atsakovas, nepažeisdamas Sutarties 36 punkte numatyto įpareigojimo, 2020 m. birželio 18 d. raštu informavo tiekėją apie savo sprendimą vienašališkai nuo 2020 m. birželio 29 d. nutraukti Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo. Sutarties 36 punktas numato, kad „<....> nutraukti Pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Sutarties 1.7 punktas), jei“, Sutarties 1.7 punktas „Esminiai Pirkimo sutarties pažeidimai – tokie pažeidimai, kai tiekėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti Pirkimo sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal Paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką (Pirkimo sutarties priedas Nr. 3) dėl tiekėjo kaltės.“ Departamentas 2020 m. birželio 19 d. rašte aiškiai nurodė, kokius Sutarties punktus (Sutarties 7.1, 11.7, 11.8 ir 11.13 punktai) tiekėja pažeidė ir kad nepateikė Sutarties reikalavimus atitinkančio Techninio darbo projekto (C) nustatytu laiku.

Atsiliepimas

12. Atsakovas 2020 m. birželio 18 d. rašte nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tiekėja netinkamai įvykdė Sutartyje nurodytus įsipareigojimus (Sutarties 6 punktas) ir tas neįvykdymas yra laikomas esminiu Sutarties pažeidimu, atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 38 punktu, nuo 2020 m. birželio 29 d. vienašališkai nutraukia pasirašytą Sutartį. Iš rašto konteksto galima aiškiai suprasti, kad kalbama apie Sutarties 36 punktą, o rašte nurodytas Sutarties 38 punktas yra techninė klaida, tai yra akivaizdus teksto netikslumas. Šią aplinkybę galima nesunkiai nustatyti susipažinus su rašto tekstu. Apibendrinant tai – tiekėjas netinkamai vykdė Pirkimo sutartį Nr. CPO128731/27 (11.1, 11.5, 11.7, 11.9, 11.13, 11.27 punktai, 1 priedo 13 punktas ir kt.), todėl atsakovas, tinkamai įspėjęs ieškovę apie Sutarties nutraukimą, ją nutraukė dėl esminio pažeidimo.

13. Teismui pateiktame dublike ieškovė papildomai nurodė, kad atsiliepime atsakovas pripažįsta, kad ieškovė įvykdė net 90 proc. Sutartyje užsakytų paslaugų, o tai reiškia, kad ginčo Sutartis yra iš esmės įvykdyta, todėl nėra jokio teisėto pagrindo Sutartį nutraukti dėl jos esminio pažeidimo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Viešojo pirkimo Techninės specifikacijos 11 punkte buvo nurodytas tik lėšų dydis projekto realizavimui – 15 000 Eur, tai maksimali lėšų suma perkamai projektavimo paslaugai. Jokių nuorodų / duomenų Techninėje specifikacijoje apie privalomą projekto skaičiuojamąją kainą nebuvo pateikta ir negalėjo būti pateikta, kadangi projekto skaičiuojamoji kaina gali paaiškėti tik Techninio darbo projekto rengimo stadijoje. Atsakovas Techninės specifikacijos II dalyje „Perkamų paslaugų apimtis ir trukmė“ 12 punkte išvardintų perkamų paslaugų apimtyje nurodė privalomą Techninio projekto dalį „Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas“, tai patvirtina, kad jokia statybos skaičiuojamoji kaina, kuria turėjo vadovautis ieškovė, vykdydama Sutartį, nebuvo nustatyta, nes ji turėjo būti nustatyta tik rengiant Techninį darbo projektą.

Šalies argumentai

15. Ieškovė privalėjo vadovautis atsakovo nurodymais dėl reikalavimų projektavimo paslaugoms, kurie išdėstyti Techninės specifikacijos III dalyje. Šios dalies 18 punkte nurodyti techniniai, kokybiniai (estetiniai, komforto, energinio naudingumo, triukšmo lygio ir t.t.) reikalavimai pagal statinio projekto sprendinių dalis, tačiau jokių reikalavimų dėl statinio projekto dalies „Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas“ nėra nurodyta. Vadovaujantis Sutarties 62 punktu, paslaugų techninė specifikacija turi aukštesnę teisinę galią nei po jos nurodyti dokumentai, tuo remiantis atmestinas atsakovo argumentas, kad techninė (projektavimo) užduotis (B) turėjo būti „tiesiogiai orientuota“ į užsakovo planuojamų darbų sumą, tam tikslui numatyta 350 000 Eur su PVM. Techninė (projektavimo) užduotis, kaip ir nurodyta Sutartyje, yra skirta gauti prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams, tai nėra Techninis darbo projektas ir joje neatliekami jokie darbų kiekių skaičiavimai, todėl techninė (projektavimo) užduotis ir negali būti orientuota į užsakovo numatomą statybos darbų kainą. Ieškovė, vykdydama Sutartį, pagal atsakovo duotą projektavimo užduotį privalėjo atsižvelgti į projektavimo užduoties reikalavimus, o ne į „numatomą darbų sumą“ ir užtikrinti rengiamų projektinių užduočių atitikimą užsakovo ir teisės aktų reikalavimams. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad parengti projektavimo dokumentai neatitinka kokių nors projektavimo užduoties ar teisės aktų reikalavimų, ieškovės projektavimo paslaugos pagal Sutartį suteiktos tinkamai, todėl atsakovas Sutartį nutraukė dėl jos esminio pažeidimo visiškai nepagrįstai ir neteisėtai.

16. Ieškovės parengtas Techninis darbo projektas atsakovui netinka ne dėl jo netinkamo parengimo, o dėl to, jog pagal atsakovo pateiktą projektavimo užduotį parengtame Techniniame darbo projekte apskaičiuota skaičiuojamoji kaina yra didesnė negu atsakovas numatė. Taigi, Sutartį atsakovas nutraukė ne dėl to, jog ieškovė ją iš esmės pažeidė, o dėl to, jog būtent iš Techninio darbo projekto rengimo metu parengtos projekto skaičiuojamosios kainos dalies paaiškėjo, kad atsakovas projektavimo užduotyje pateikė daugiau ir didesnės apimties projektavimo reikalavimų, negu tam nusimatė lėšų. Ieškovės kaltės dėl to visiškai nėra.

17. Kadangi atsakovas pripažino, kad 2020 m. kovo 23 d. ieškovė pateikė Techninį darbo projektą, o pagal 2019 m. lapkričio 18 d. Grafiką Techninio darbo projekto pateikimo data numatyta 2020 m. balandžio 9 d., ieškovė Techninį darbo projektą pateikė atsakovui Sutartyje nurodytu laiku. Todėl nebuvo Sutarties 1.7 punkte nurodyto 30 dienų vėlavimo suteikti Sutartyje numatytas paslaugas. Kartu nėra pagrindo konstatuoti, kad Departamentas negavo iš Sutarties to, ko iš esmės tikėjosi.

18. Vien tai, kad parengtame Techniniame darbo projekte nustatyta statybos skaičiuojamoji kaina yra didesnė, negu atsakovo numatyta suma, nesudaro pagrindo išvadai, kad Techninis darbo projektas parengtas netinkamai dėl kelių priežasčių. Pirma, projekte nurodyta statybos skaičiuojamoji kaina nėra galutinė atliekamų statybos darbų kaina, kadangi atsakovas turėtų vykdyti atskirą statybos darbų viešąjį pirkimą, kuriame būtų nustatyta reali statybos darbų kaina, ir kuri gali būti ženkliai mažesnė už projekto skaičiuojamąją kainą. Antra, atsakovas turi teisę nuspręsti pagal parengtą projektą padidinti objektui skirtą lėšų sumą ir atlikti visus suprojektuotus objekto kapitalinio remonto darbus. Trečia, atsakovas turi teisę atlikti parengto Techninio darbo projekto sprendinių pakeitimus ir išleisti naują Techninio darbo projekto laidą.

19. Iš atsakovo pozicijos galima suprasti, kad jis nesutiko padidinti projektavimo darbų kainos, tačiau tai nesudaro teisėto pagrindo atsakovui nutraukti Sutartį, nes nurodytu atveju CK 6.653 straipsnio 4 dalis tokią teisę suteikia ieškovei, ne atsakovui.

Atsiliepimas

20. Tai, kad atsakovas nėra nuoseklus ir dirbtinai bando pagrįsti savo neteisėtą sprendimą nutraukti Sutartį, įrodo ir tai, jog atsiliepime į ieškinį jis nurodė visiškai naujus Sutarties punktus (pavyzdžiui, 11.1, 11.5, 11.9, 11.27 punktus, 1 priedo 13 punktą. ir kt.), kurių jis nėra nurodęs ginčijamame sprendime nutraukti Sutartį.

21. Atsakovas teismui pateiktame triplike papildomai nurodė, kad pasirašydamas Sutartį su ieškove pagrįstai tikėjosi, kad jam bus suteiktos Sutarties sąlygas atitinkančios paslaugos. Per Sutartyje nustatytą terminą negavęs tinkamai parengto Techninio darbo projekto (C), atsakovas patyrė žalą, kadangi neturėjo galimybių pradėti organizuoti statybos – rangos darbus objekte Mituvos g. 3, Kaunas, už Sutartyje numatytą 350 000 Eur sumą, pagal VPĮ sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. (A) dalies kaina – 3 000 Eur, (B) – 500 Eur, (C) – 7 600 Eur, (D) – 1 240 Eur, tai reiškia, kad (C) dalis yra sudėtingiausia, svarbiausia ir jos neatlikimą būtų galima traktuoti, kaip negavimą didžiosios dalies to, ką pagal Sutartį pagrįstai tikėjosi gauti atsakovas.

22. Racionaliai vertinant situaciją, net ir atlikus atskirą viešąjį pirkimą, reali statybos kaina, lyginant ją su ieškovės pateikta skaičiuojamąja kaina, nesumažėtų kone 50 proc. Departamentas yra biudžetinė įstaiga, kurios biudžetas yra nustatomas kiekvienų metų pradžioje ar net keleriems metams, apribotas vykdomomis programomis, todėl atsakovas neturi „laisvų“ lėšų, kurias pats nusprendęs galėtų skirti nenumatytiems atvejams, kaip šiuo atveju dėl Sutarties nuostatų nesilaikiusios Sutarties šalies kaltų (aplaidžių) veiksmų atsiradusiems nuostoliams padengti. Nors atsakovas taip pat turi teisę atlikti parengto Techninio darbo projekto sprendinių pakeitimus ir išleisti naują jo laidą, tačiau tokio pobūdžio pakeitimai reikštų papildomas išlaidas atsakovui ar net naują paslaugų pirkimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovo atliktą 2020 m. birželio 18 d. vienašalį 2019 m. lapkričio 14 d. su ieškove sudarytos Pirkimo sutarties Nr. CPO128731/27 nutraukimą dėl esminio pažeidimo neteisėtu, priteisė ieškovei iš atsakovo 9 196 Eur atlyginimo už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 857 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

24. Teismas sprendė, kad nei viename iš Sutarties 1.6 punkte nurodytų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, įskaitant su atsakovu suderintus ir jo patvirtintus 2020 m. sausio mėn. ieškovės parengtus projektinius pasiūlymus bei techninę projektavimo užduotį, nėra nustatyta, kad rengiant Techninį darbo projektą dėl gaisrinės pastato, esančio Mituvos g. 3, Kaunas, kapitalinio remonto, tiekėjo / projektuotojo gautina ir projekte nurodytina skaičiuojamoji statybos rangos darbų / projekto įgyvendinimo kaina neturi viršyti 350 000 Eur sumos. Sutarties ir jos priedų nuostatose, Techninės specifikacijos III dalyje „Reikalavimų projektavimo paslaugoms“ įtvirtintas reikalavimas, kad projektavimo dokumentai, įskaitant Techninį darbo projektą, atitiktų norminių teisės aktų reikalavimus, taip pat aptarti bei konkrečiai nustatyti tam tikri funkciniai (paskirties) ir naudojimo (eksploataciniai) reikalavimai statiniui; techniniai, kokybiniai reikalavimai pagal statinio projekto sprendinių dalis, tačiau nėra kalbama apie Techninio darbo projekto įgyvendinimo skaičiuojamąją kainą (nenurodyta nei jokia tvirta suma, nei jos minimalūs ir / ar maksimalūs dydžiai), nėra įtvirtintas reikalavimas suprojektuoti pastato kapitalinio remonto darbus taip, kad jų įgyvendinimo suma neviršytų vienokios ar kitokios užsakovo nustatytos kainos, kad Techninis darbo projektas būtų parengtas orientuojantis ne tik į aukščiau nurodytus teisės bei kitus aktus, bet ir į užsakovo nustatytą / numatytą įgyvendinimui kainą.

25. Jeigu Pirkimo sąlygose, Sutartyje ar kituose privalomuosiuose projektavimo dokumentuose reikalavimai projektavimui būtų buvę suformuluoti pakankamai abstrakčiai ir pačiam projektuotojui būtų suteikta daug laisvės, pavyzdžiui, pasirenkant vienokius ar kitokius sprendinius dėl naudotinų statybų metu technologijų, medžiagų, sprendinių ir pan., iškeliant reikalavimą, kad skaičiuojamoji Techninio darbo projekto įgyvendinimo kaina neviršytų tam tikros konkrečios sumos, tokiu atveju būtų galima kalbėti apie Sutarties pažeidimą. Faktas, kad ieškovės parengto Techninio darbo projekto įgyvendinimas, kaip paaiškėjo tik jį parengus, viršijo atsakovo numatytą skirti faktiniams statybos darbams sumą, nesuponuoja Techninio darbo projekto netinkamumo, neatitikties Sutarties reikalavimams.

26. Sutarties priede Nr. 2 buvo konkretizuotas ir individualizuotas statinys (statybos objektas), pateikti tam tikri statinį identifikuojantys duomenys – unikalus numeris; žemės sklypo, ant kurio yra statinys, unikalus numeris; statinio adresas bei numatoma statinio skaičiuojamoji kaina Eur su PVM (350 000 Eur). Kitaip tariant, numatoma statinio skaičiuojamoji kaina buvo nurodyta ir pateikta tarp patį remontuotiną statinį apibūdinančių ir identifikuojančių duomenų, bet ne tarp paslaugas, kurias įsipareigojo Sutartimi suteikti ieškovė, aprašančių, detalizuojančių ir atitinkamus reikalavimus joms nustatančių sąlygų, kurios pateiktos šiame priede atskirai (savarankiškai).

27. Teismas sprendė, kad ieškovė Techninį darbo projektą parengė, vadovaudamasi būtent su atsakovu dar 2020 m. sausio mėn. suderintais projektiniais pasiūlymais ir technine užduotimi (specifikacija), kurioje be kita ko, aptartas projektavimo mastas, reikalavimai naudotinoms medžiagoms, projektavimo sprendiniai, reikalaujantys atitinkamo įgyvendinimo. Duomenų, kad ieškovė būtų Techninį darbo projektą parengusi nekokybiškai ir nesilaikydama minėtų su pačiu atsakovu suderintų reikalavimų, įtvirtintų privalomuosiuose projekto rengimui dokumentuose, Techninėje užduotyje ir pan., teismas nurodė neturintis, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas. Faktas, kad paties atsakovo faktiniams statinio remonto darbams numatyta skirti suma neatitiko jo paties nustatytų ir patvirtintų projektavimo sprendinių ir techninių užduočių sąlygų bei paaiškėjusių jų įgyvendinimui realiai reikalingų išlaidų dydžio, teismo vertinimu, nesuponuoja kito subjekto – projektuotojo (ieškovės) pažeidimo, netinkamo Sutarties vykdymo ir kaltės.

28. Teismas nustatė, kad atsakovas jau po Techninio darbo projekto iš ieškovės gavimo bei Sutartyje numatyto termino, per kurį ieškovė turėjo parengti ir perduoti Departamentui tokį projektą, pabaigos, o būtent 2020 m. balandžio 16 d. patikslino pastato kapitalinio remonto projekto atskirų dalių techninę užduotį. Techninės užduoties patikslinimu buvo siekiama ženkliai supaprastinti atskiras projekto dalis, projektuojant tam tikras sistemas (pvz., oro padavimo, vėdinimo) tik minimaliai tam tikroms konkrečioms patalpoms (o ne visoms toms, kurios buvo numatytos ankščiau pirminėje užduotyje) arba apskritai atsisakant tam tikrų sistemų / dalių projektavimo (pvz., lietvamzdžių, apsauginės signalizacijos) ir kt. Tai, teismo vertinimu, lėmė būtinybę iš esmės koreguoti / tikslinti ir ieškovės parengtą bei atsakovui jau perduotą Techninį darbo projektą taip, kad jis atitiktų Departamento patikslintą techninę užduotį, tiek būtinumą iš naujo kreiptis į AB „Kauno energija“ dėl prisijungimo sąlygų, kurios atitiktų tą naują techninę užduotį, išdavimo. Tačiau Techninio darbo projekto koregavimas taip, kad skaičiuojamojo darbų kaina neviršytų 350 000 Eur sumos, kaip nurodė ir pradėjo reikalauti atsakovas, atitinkamai pakeičiant pirminius projektinius sprendimus (medžiagas, technologiją, darbų įgyvendinimo procesą, taktiką ir pan.) nesudarė Sutarties dalyko, t. y. nebuvo tie sutartiniai įsipareigojimai, kuriuos Sutartyje numatytos kainos rėmuose buvo priėmusi ir privalėjo įvykdyti ieškovė bei dėl kurių neįvykdymo atsakovas galėjo taikyti ir taikė neigiamas teisines pasekmes – Sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo.

29. Kadangi atsakovui 2020 m. kovo 23 d., t. y. iki šalių Sutartyje ir Grafike sulygto termino (2020 m. balandžio 9 d.) pabaigos buvo perduotas Techninis darbo projektas, parengtas atsižvelgiant į Sutartyje nustatytus privalomuosius projektavimo reikalavimų dokumentus, suderintus su pačiu atsakovu, dėl to, teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti apie kokį nors ieškovės padarytą sutartinės prievolės pažeidimą, juo labiau – esminį pažeidimą, sudarantį pagrindą taikyti ultima ratio (paskutinė priemonė) teisinę priemonę – sankciją – sutarties nutraukimą.

30. Teismas nurodė, kad pagrindo spręsti, jog ieškovė būtų pažeidusi Sutarties 11.1 punktą, kuris numato tiekėjo pareigą, prieš pradedant teikti paslaugas išsiaiškinti užsakovo pageidavimus ir atsižvelgti į jo pastabas bei siūlymus, imtis visų įmanomų priemonių, kad paslaugos būtų teikiamos pagal užsakovo pageidavimus neviršijant techninės užduoties reikalavimų ir vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų, reglamentuojančių statybos ir projektavimo veiklą, normomis, nėra. Atsakovo 2020 m. balandžio 14 d. pastabose dėl Techninio darbo projekto išdėstytas pageidavimas parengti jį taip, kad statybos skaičiuojamoji kaina neviršytų 350 000 Eur, neatitinka Sutarties, jo įgyvendinimas reikštų nukrypimą nuo privalomųjų projektavimo dokumentų ir juose įtvirtintų reikalavimų, lemtų būtinybę iš esmės keisti visus, pradedant pirminiais, projektavimui aktualius dokumentus (projektinius pasiūlymus, techninę užduotį ir t. t.).

31. Atsakovui iš esmės buvo suteikta didžioji dalis viešojo pirkimo sutartimi įsigytų paslaugų – ieškovės parengti ir atsakovui Sutartyje / Grafike nustatytais terminais perduoti projektiniai pasiūlymai (A paslaugos dalis), techninė užduotis bei prisijungimo sąlygoms gauti reikalingi dokumentai (B paslaugos dalis), Techninis darbo projektas (C3 paslaugos dalis), tokiu būdu suteikta paslaugų už 11 100 Eur (be PVM), tuo tarpu Projekto vykdymo priežiūros paslaugos, kurių kaina 1 240 Eur (be PVM) bet kuriuo atveju būtų teikiamos tik faktiškai pradėjus vykdyti statybos rangos darbus (prieš tai atsakovui atlikus viešąjį pirkimą rangos darbams įsigyti, sudarius su rangovu sutartį ir t. t.). Per visą Sutarties vykdymo laiką ieškovė bendradarbiavo su atsakovu, gavusi jo pastabas dėl parengto Techninio darbo projekto, motyvuotai išdėstė savo poziciją ir siūlė, siekiant atsakovo interesų patenkinimo, operatyviai atlikti jo korekcijas, esminius pakeitimus už papildomą kainą, kai tuo tarpu atsakovas apskritai nereagavo ir nesprendė klausimo dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos galimybių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nurodė nesant pagrindo teigti, kad atsakovas iš esmės, didžiąja dalimi negavo to, ką pagal Sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, kad jo interesai liko iš esmės neįgyvendinti, kad nebuvo pagrindo tikėtis Sutarties tolesnio vykdymo ateityje, tai savo ruožtu leistų taikyti vienašalį Sutarties nutraukimą.

32. Atsižvelgdamas į aukščiau konstatuotas aplinkybes, kad ieškovė parengė ir perdavė atsakovui Techninį darbo projektą, teismas nurodė esant Departamento pareigą už šią paslaugos dalį apmokėti Sutartyje šalių sulygtą kainą – 7 600 Eur (be PVM) arba 9 196 Eur (su PVM). Išaiškinęs, kad atlyginimo už Techninio darbo projekto vykdymo priežiūros paslaugas mokėjimas sietinas su faktinių statybos darbų, kurie dar tik bus perkančiosios organizacijos įsigyti ateityje (atlikus atitinkamas viešojo pirkimo procedūras), vykdymo pradžia, tokių darbų vykdymo laikotarpiu, galimu statybos darbų sustabdymu apskritai ir kitomis aplinkybėmis, likusių ieškinio reikalavimo teismas netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

33. Apeliaciniame skunde atsakovas Departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

33.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo ir taikymo principus, t. y. neatskleidė tikrųjų Sutarties šalių ketinimų:

33.1.1. Per CPO sudarytos Sutarties 1.3 punkte numatyta, kad paslauga – tiekėjo pagal Sutartį teikiama paslauga, t. y. paslauga ir jos techninės specifikacijos, kurios užsakovo pasirinktos CPO IS ir nurodytos Pirkimo sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2. Sutarties 11.5 punkte numatyta, kad tiekėjas įsipareigoja teikti paslaugas pagal Pirkimo sutarties, techninės užduoties, projekto rengimo dokumentų reikalavimus. Numatoma statinio (objekto) skaičiuojamoji kaina 350 000 Eur su PVM buvo numatyta Sutarties priede Nr. 2 „Užsakytų paslaugų sąrašas ir tiekėjo pasiūlymas“. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl numatomos statinio skaičiuojamosios kainos nurodymo vietos Sutartyje ar papildomai neatkartoto minėto reikalavimo techninėje užduotyje ir / ar projektiniuose pasiūlymuose nedaro minėtos sąlygos negaliojančios ir neprivalomos vykdyti.

33.1.2. Pirkimo sąlygos, taip pat numatoma statinio skaičiuojamoji kaina, tiek ir techninė užduotis, buvo pateiktos pirkimo skelbime. Vykdant konkretų pirkimą per CPO LT elektroninį katalogą tiekėjai, prieš pateikdami pasiūlymus, turėjo galimybę pateikti klausimus dėl, jų manymu, neaiškių, nesuprantamų sąlygų. Vykdant šį konkretų pirkimą paklausimų iš ieškovės nebuvo gauta, todėl ji, pateikdama pasiūlymą, sutiko su tokiomis pirkimo sąlygomis bei prisiėmė su tuo susijusią riziką.

33.1.3. Biudžetinei įstaigai perkant projektavimo paslaugas, kuomet visos išlaidos patvirtinamos mažiausiai metams į priekį, yra ypatingai svarbi perkamų paslaugų kokybė ir jų atitikimas Sutarties sąlygoms. Sutiktina, kad ieškovė, pateikusi Techninį darbo projektą, galėjo įvesti nedidelę paklaidą dėl numatomos statinio skaičiuojamosios kainos, tačiau, net ir logiškai vertinant situaciją, minėta suma negali būti dvigubai didesnė nei apeliantas pagrįstai tikėjosi.

33.1.4. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išvadomis, galima teigti, kad Sutartyje įtvirtintų sąlygų nėra būtina laikytis, tiekėjui nekyla pareigos tinkamai konsultuoti užsakovą, tiekėjui suteikiama laisvė pateikti suderinti užsakovui atitinkamas paslaugų dalis klaidinant dėl galutinio produkto ir galiausiai reikalauti sumokėti už paslaugą, kuria užsakovas ateityje negalės pasinaudoti.

33.2. Išvada, kad ieškovė tinkamai vykdė Sutartį, t. y. nepažeidė joje įtvirtintų konsultavimo ir įsigilinimo į kliento poreikius pareigų, tinkamos kvalifikacijos darbuotojų parinkimo, nepagrįsta:

33.2.1. Ieškovė yra projektavimo profesionalė, matydama pirkimo skelbime, Sutartyje nurodytą numatomą statinio skaičiuojamą kainą, ji privalėjo tinkamai įsigilinti į apelianto pageidavimus, įvertinti jo turimus finansus, patarti tokius projektavimo sprendinius, kurie leistų ateityje atlikti statybos rangos darbus už jo turimas lėšas. Normalu, kad apeliantas tikėjosi už numatomą statinio skaičiuojamą kainą suprojektuoti kaip galima geresnį statinį ar pasirinkti brangesnius projektinius sprendinius, bet būtent projektuotoja, t. y. ieškovė privalėjo konsultuoti apeliantą prieš teikiant projektinius pasiūlymus ir tam reikalingus dokumentus.

33.2.2. Sutarties 11.13 punktas numatė užtikrinti, kad visą Sutarties laikotarpį tiekėjos sutartiniams įsipareigojimams vykdyti priskirti darbuotojai turi turėti reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, reikalingą tinkamai teikti paslaugas. Sutarties 11.1 punktas numato, kad, prieš pradėdama teikti paslaugas, tiekėja įsipareigoja išsiaiškinti užsakovo pageidavimus. Ieškovė, atlikdama Sutartimi nustatytas paslaugas ir jas pateikusi tvirtinti atsakovui, jį klaidino ir suteikė nepagrįstų vilčių dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, šiuo atveju dėl statybos rangos darbų masto ir galimybių. Ieškovė galėjo numatyti, kokia bus bent preliminari numatoma statinio skaičiuojamoji kaina, būdama savo srities profesionalė, turėdama atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų ir nemažą darbinę patirtį, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad suma dvigubai viršijo numatytą. 2020 m. balandžio 16 d. rašte apeliantas nurodė daugybę paklausimų dėl ieškovės pasirinktų koncepcinių sprendinių, numatytų techniniam darbo projekte, taip dar kartą patvirtindamas faktą, kad ieškovė, teikdama Sutartimi numatytas paslaugas, jų tinkamai nederino su apeliantu.

33.2.3. Pirmosios instancijos teismas visą atsakomybę, kylančią ieškovei iš Sutarties, perkėlė apeliantui, kuris nėra ginčo srities ekspertas. Projektuotojo pareiga pateikti Sutartį atitinkančią paslaugą, įvertinant užsakovo norus ir jo realias galimybes (finansinius pajėgumus, planuojamas skirti lėšas), tai atlikti jį tinkamai konsultuojant, kad būtų galima pasirinkti visus galimus sprendinius. Šiuo atveju apeliantui norinčiam turėti paslaugą, kurią jis ateityje galėtų realizuoti, t. y. statyti pastatą už tiek lėšų, kiek jam yra skyrusi valstybė, teko pačiam skirti laiką, galvojant kaip sumažinti numatomą statinio skaičiuojamą kainą. Galiausiai buvo gautas ieškovės atsakymas dėl papildomų lėšų gavimo, nors Sutarties 7.1 punktas numatė, kad į Sutarties kainą yra įskaičiuotos visos su paslaugų teikimu susijusios išlaidos, mokesčiai ir rinkliavos, įskaitant, bet neapsiribojant visomis su dokumentų, kurių pagal šios Sutarties sąlygas gali reikalauti užsakovas, rengimu ir pateikimu susijusiomis išlaidomis.

33.3. Teismo išvada, kad Sutarties reikalavimas dėl statinio skaičiuojamosios kainos nėra esminė jos sąlyga, padaryta neatsižvelgiant į Techninio darbo projekto esmę. Statinio projektų etapų rengimą nustato statybos techninis reglamentas STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Jeigu techniniame darbo projekte pasirinkti sprendiniai yra tokie, kurių įgyvendinimo kaina dvigubai viršija apeliantui skirtas lėšas, jis paprasčiausiai negalės atlikti statybos rangos darbų. Todėl atsakovo atsisakymas priimti ir atsiskaityti už Techninio darbo projektą suponuoja išvadą, kad iš esmės visos ieškovės atliktos paslaugos (A, B ir C dalys) yra netinkamos, kadangi jos visos turėjo būti tarpusavyje susijusios ir orientuotos į apelianto turimas lėšas.

33.4. UAB „Medprojektas“ nuo 2020 m. balandžio 21 d. VŠĮ CPO LT yra įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimo. Tokiu būdu dar kartą patvirtinamas faktas, kad ieškovės dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose kelia pagrįstų abejonių dėl jos kompetencijos, skaidraus viešojo pirkimo vykdymo ir pan.

Atsiliepimas

34. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Medprojektas“ prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

34.1. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – ekrano nuotrauką iš Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) puslapio, kurioje nurodyta įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą data 2020 m. balandžio 21 d., tačiau ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2020 m. liepos 20 d., t. y. po VPT puslapyje nurodytos datos. Atsakovas turėjo galimybę ekrano nuotrauką iš VPT puslapio pateikti savo atsikirtimuose į pareikštą ieškinį, tačiau to nepadarė. Be to, ginčo dalykas yra Sutarties nutraukimo teisėtumas, o Sutartis sudaryta iki 2020 m. balandžio 21 d. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių motyvų, kurie pagrįstų naujų įrodymų pateikimo būtinybę ir net nėra pateikta prašymo priimti naują įrodymą. Nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 314 straipsnyje numatytų pagrindų apeliacinės instancijos teismui priimti apelianto pateiktą naują įrodymą.

34.2. Nei Sutarties priede Nr. l, nei Sutarties priede Nr. 2 pateiktame perkamos paslaugos apibūdinime nenurodytas privalomas projekto rengimo reikalavimas, kad statybos skaičiuojamoji kaina neviršytų 350 000 Eur sumos. Sutarties priede Nr. 3 pateiktame paslaugos „Techninio darbo projekto rengimo užsakymas (kai projektavimas vykdomas vienu etapu)“ nurodytas būtinų parengti projekto dalių skaičius, o jo 11 punkte nurodyta statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis. Taigi, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis turėjo būti Techninio darbo projekto parengimo pagal pateiktą projektavimo užduotį rezultatas, o ne atvirkščiai.

34.3. Sutarties priede Nr. 2 numatoma statinio (objekto) skaičiuojamoji kaina Eur su PVM nurodyta prie statinį apibūdinančių parametrų, o ne prie perkamos paslaugos reikalavimų. Pagal Sutarties 1.3 punktą paslaugas apibūdina jų techninės specifikacijos, kurios užsakovo pasirinktos CPO IS ir nurodytos Sutarties prieduose Nr. l ir Nr. 2, taigi, paslaugas pagal Sutartį apibūdina jų techninės specifikacijos (reikalavimai), o ne nurodyti statinio (objekto) parametrai, tarp kurių nurodyta ir numatoma skaičiuojamoji kaina. Atsakovas viešajame pirkime pateikė itin detalią projektavimo užduotį (techninę specifikaciją), kurioje jokių reikalavimų dėl „privalomos“ objekto skaičiuojamosios kainos nenurodė. Pirkimo Techninės specifikacijos III skyriuje „Reikalavimai projektavimo paslaugoms“ išdėstyti išsamūs reikalavimai numatomam Techninio darbo projektui, įskaitant 18.2–18.7 punktuose nurodytus reikalavimus atskiroms jo dalims. Tarp šių reikalavimų nėra įrašytas reikalavimas Techninio darbo projekto daliai – statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis, kurioje atsakovas turėjo visas galimybes įrašyti reikalavimus, įskaitant ir dėl numatomos skaičiuojamosios kainos. Be to, atsakovas be jokių pastabų patvirtino 2020 m. sausio 20 d. techninę specifikaciją, kurioje taip pat nėra nurodytas atsakovo reikalavimas dėl privalomo skaičiuojamosios kainos dydžio.

34.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo ir įvertino ne tik ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, bet ir šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, atitinka faktinius bylos duomenis bei priimtas, nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

37. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas Departamentas pateikė naują įrodymą – ekrano nuotrauką iš VPT puslapio, patvirtinančią, kad ieškovė UAB „Medprojektas“ 2020 m. balandžio 21 d. buvo įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

38. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

39. Apeliantas nesuformulavo prašymo pridėti prie bylos jo apeliacinės instancijos teismui su apeliaciniu skundu pateikto dokumento, nenurodė ir priežasčių, kodėl šis dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nors iš pateikto naujo įrodymo akivaizdu, kad jame nurodyta informacija egzistavo jau atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu (2020 m. rugpjūčio 21 d.). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas dokumentas taip pat nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir jokių šiai bylai aktualių aplinkybių nepatvirtina. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 314 straipsnyje įtvirtinto naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimo taikymo išimčių, atsakovo pateiktų dokumentų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriima.

Dėl faktinių ginčo aplinkybių

40. Bylos duomenimis, vadovaudamiesi dinaminės pirkimo sistemos Nr. 384041 pagrindu įvykusiu viešuoju pirkimu „Neypatingųjų negyvenamųjų pastatų, kurių statybos skaičiuojamoji kaina 0,145–1,45 mln. Eur, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“ Nr. CPO128731, atsakovas Departamentas ir ieškovė UAB „Medprojektas“ 2019 m. lapkričio 14 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. CPO128731/27. Šios Sutarties pagrindu ieškovė (Sutartyje įvardinama tiekėja) įsipareigojo suteikti atsakovui (Sutartyje įvardinamam užsakovu) (A) projektinių pasiūlymų rengimo, (B) techninės (projektavimo) užduoties rengimo bei prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti reikalingų dokumentų rengimo, (C) Techninio darbo projekto rengimo ir (D) statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas (Sutarties priedas Nr. 2 „Užsakytų paslaugų sąrašas ir tiekėjo pasiūlymas“) objekte adresu Kaunas, Mituvos g. 3 – 4, pagal ieškovės sudarytą ir Sutarties šalių suderintą Paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką (Sutarties 11.4 punktas), o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir sumokėti už jas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 2 punktas).

41. 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovė pateikė atsakovui Paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką Nr. 1, kuriame buvo numatyta per 45 kalendorines dienas (k. d.) (nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.) parengti (A) projektinius pasiūlymus už 3 000 Eur kainą (be PVM), per 20 k. d. (nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. sausio 20 d.) parengti (B) techninę projektavimo užduotį bei dokumentus, reikalingus prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti už 500 Eur kainą (be PVM), per 80 k. d. (nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. balandžio 9 d.) parengti (C) Techninį darbo projektą už 7 600 Eur kainą (be PVM) bei per 731 k. d., skaičiuojamas nuo raštiško užsakovo pranešimo apie statybos darbų pradžią, suteikti (D) projekto vykdymo priežiūros paslaugas už 1 240 Eur kainą (be PVM). 2020 m. sausio 14 d. atsakovas Grafiką pasirašė. 2019 m. lapkričio 20 d., vykdydama Sutarties 11.3 punkto reikalavimą suderinti su užsakovu ir jam pateikti projekto vadovo, projekto dalių vadovų (specialistų), paskirtų vykdyti sutartinius tiekėjo įsipareigojimus, sąrašą, UAB „Medprojektas“ priėmė įsakymą „Dėl projekto vadovo ir projektų dalių vadovų skyrimo“.

42. 2019 m. gruodžio mėn. ieškovė parengė ir pateikė atsakovui (A) projektinius pasiūlymus, kuriems atsakovas pritarė, apie tai informuodamas ieškovę 2020 m. sausio 13 d. pranešimu „Dėl pritarimo projektiniams sprendiniams“. Už projektinių pasiūlymų parengimą atsakovas su ieškove atsiskaitė, sumokėdamas Sutartyje nustatytą 3 630 Eur (su PVM) kainą. 2020 m. sausio 15 d. Departamentas informavo ieškovę apie sprendimą atsisakyti Dujotiekio projekto dalies ir nurodė pastarosios nerengti. 2020 m. sausio 20 d., atsižvelgusi į atsakovo nurodymus, ieškovė pateikė atsakovei (B) techninę projektavimo užduotį (projektavimo techninę specifikaciją) ir atsakovas ją patvirtino bei sumokėjo ieškovei Sutartyje nustatytą 605 Eur (su PVM) kainą.

43. 2020 m. kovo 23 d. ieškovė pateikė atsakovui (C) Techninį darbo projektą „Specialiosios paskirties pastato Mituvos g. 3, Kaunas, remonto projektas“ bei Suvestinį statybos kainos apskaičiavimą, kuris sudarė 762 247,10 Eur. Savo ruožtu atsakovas 2020 m. kovo 26 d. pateikė ieškovei AB „Kauno energija“ 2020 m. kovo 19 d. Šilumos įrenginių projektavimo sąlygas. 2020 m. balandžio 3 d. Departamentas pateikė ieškovei pastabas dėl (C) Techninio darbo projekto, kuriose nurodė, kad tiekėja, ruošdama Techninį darbo projektą, neatsižvelgė į planuojamų darbų sumą (350 000 Eur) ir prašė atliekant objekto (pastato) kapitalinio remonto projekto patikslinimą orientuotis į 360 000 Eur sumą. Ieškovei pateikus pagal atsakovo pastabas parengtą specialiosios paskirties pastato Kaunas, Mituvos g. 3, kapitalinio remonto projekto atskirų dalių techninės užduoties patikslinimą, Departamentas 2020 m. balandžio 16 d., jį pakoregavęs, patvirtino.

44. 2020 m. balandžio 21 d. UAB „Medprojektas“ kreipėsi į Departamentą su pasiūlymu dėl papildomų darbų atlikimo už 3 600 Eur sumą ir Sutarties sustabdymo. Pasiūlymas grindžiamas tuo, jog techninės užduoties patikslinimo dokumente nurodyti nauji, 2020 m. sausio 20 d. techninei (projektavimo) užduočiai ir AB „Kauno energija“ išduotoms sąlygoms prieštaraujantys užsakovo reikalavimai (t. y. techninės užduoties patikslinimo dokumente numatytos papildomos projektavimo paslaugos), kurių įgyvendinimui reikalinga koreguoti tiekėjo parengtą projektinę dokumentaciją (visas Techninio darbo projekto dalis, įskaitant technines specifikacijas, brėžinius, sąmatinius skaičiavimus) ir gauti naujas technines sąlygas iš AB „Kauno energija“.

45. Departamentas, atsakydamas į ieškovės pasiūlymą, 2020 m. birželio 18 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl vienašališko 2019 m. lapkričio 14 d. Sutarties nutraukimo, vadovaujantis Sutarties 6 ir 38 punktais, dėl tiekėjos netinkamai įvykdytų Sutartyje nurodytų įsipareigojimų, tai laikytina esminiu Sutarties pažeidimu. Sutarties nutraukimą atsakovas grindė tuo, kad tiekėja: (1) pateikdama daugiau nei dvigubai didesnę Techninio darbo projekto įgyvendinimo kainą, nesilaikė Sutarties nuostatų dėl numatytos statinio statybos skaičiuojamosios kainos, taip pat nevykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo tinkamai išsiaiškinti užsakovo pageidavimus bei atsižvelgti į jo pastabas ir pasiūlymus bei imtis visų įmanomų priemonių, kad paslaugos būtų teikiamos pagal užsakovo pageidavimus; (2) netinkamai įvertino savo galimybes arba paskaičiavimus atliko specialistai, kuriems trūksta kompetencijos laikytis Sutarties sąlygų; (3) užsakovas nesutinka už papildomus darbus sumokėti 3 600 Eur sumą, nes Sutarties kainos pakeitimas būtų laikytinas esminių Sutarties sąlygų pakeitimu, tai prieštarautų VPĮ nuostatoms bei pažeistų viešųjų pirkimų principus.

46. Nesutikdama su Sutarties nutraukimu ieškovė 2020 m. birželio 26 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė nesutinkanti su Sutarties nutraukimu ir šiuo raštu siekianti ją išsaugoti, užbaigti projektavimo paslaugas bei teikti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas, taip pat ieškovė, užsakovui vis tik siekiant Sutarties nutraukimo, siūlė ją nutraukti abipusiu šalių susitarimu (Sutarties 40 punktas), nustačius Sutarties nutraukimo, paslaugų perdavimo–priėmimo ir apmokėjimo sąlygas. Rašte ieškovė informavo atsakovą, kad pastarajam atsisakius geranoriškai bendradarbiauti, tiekėja savo pažeistas teises gins teismine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

47. Pirmosios instancijos teismui patenkinus UAB „Medprojektas“ ieškinį ir pripažinus Departamento vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Sutarties sąlygą, nustatančią statybos skaičiuojamąją kainą, neesmine, netinkamai ją aiškino, tokiu būdu pažeisdamas viešųjų pirkimų sutarčių aiškinimo ir taikymo principus, nepagrįstai laikė ieškovę tinkamai vykdžius Sutartį.

Dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų aiškinimo

48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26 punktas).

49. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

50. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, kurioje yra konstatuota, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 23 straipsnio 2 ir 3 dalies b punkte bei 29 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, jog techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, nepaskelbtas Rinkinyje, ir šiame sprendime nurodyta ESTT jurisprudencija).

51. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ginčo Sutarties priedo Nr. 2 „Užsakytų paslaugų sąrašas ir tiekėjo pasiūlymas“ sąlygos dėl numatomos statinio (objekto) skaičiuojamosios kainos Eur su PVM – 350 000 Eur reikšmės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad statinio skaičiuojamoji kaina buvo nurodyta ir pateikta tarp patį remontuotiną statinį apibūdinančių ir identifikuojančių duomenų, bet ne tarp paslaugas, kurias įsipareigojo Sutartimi suteikti ieškovė, aprašančių, detalizuojančių ir atitinkamus reikalavimus joms nustatančių sąlygų bei į tai, kad nei viename iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų nebuvo nustatyta, kad rengiant (C) Techninį darbo projektą jo įgyvendinimo kaina neturi viršyti 350 000 Eur sumos, šią sąlygą vertino kaip iš esmės nereikšmingą bei neprivalomą. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka.

52. Minėta, ginčo Sutartis buvo sudaryta dinaminės pirkimo sistemos pagrindu įvykusiu viešuoju pirkimu „Neypatingųjų negyvenamųjų pastatų, kurių statybos skaičiuojamoji kaina 0,145–1,45 mln. Eur, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“. Iš viešai prieinamų dinaminės pirkimo sistemos Nr. 384041 dokumentų (https://pirkimai. eviesiejipirkimai.lt/ app/rfq/publicpurchase_ docs.asp?PID=402110) aišku, kad viešasis pirkimas, taikant dinaminę pirkimo sistemą projektavimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą iš viso buvo suskaidytas į 12 dalių, pvz. „Ypatingųjų gyvenamųjų pastatų, kurių statybos skaičiuojamoji kaina 0,145–1,45 mln. Eur, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“, „Neypatingųjų negyvenamųjų pastatų, kurių statybos skaičiuojamoji kaina neviršija 0,145 mln. Eur, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“, „Neypatingųjų negyvenamųjų pastatų, kurių statybos skaičiuojamoji kaina viršija 1,45 mln. Eur, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“ ir kt. Nurodyta informacija patvirtina, kad statinio skaičiuojamoji kaina – tai statinį identifikuojanti ir apibūdinanti savybė (matas), kuria remiantis nustatoma, į kurią dinaminės pirkimo sistemos pirkimo objekto dalį siekiamas įsigyti pirkimo objektas patenka. Konkrečių pirkimų vykdymo dinaminėje pirkimo sistemoje aprašo (toliau – Aprašas) 8.4 punkte nustatyta, kad užsakovas (perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas, pagal kurio CPO LT pateiktą užsakymą, atliekamas konkretus pirkimas dinaminėje pirkimo sistemoje, Aprašo 1.14 punktas) kvietime, pateiktame dinaminėje pirkimo sistemoje, tiekėjams pateikti konkretų pasiūlymą inter alia (be kita ko) nurodo numatomą statinio (objekto) skaičiuojamą kainą su PVM (Aprašo 8.4.9 punktas). Iš Departamento į bylą pateiktos ekranvaizdžio nuotraukos iš CPO LT matyti, kad atsakovas per dinaminę pirkimo sistemą pateiktame užsakyme nurodė, kad numatoma statinio (objekto) skaičiuojamoji kaina Eur su PVM – 350 000 Eur. Per dinaminę pirkimo sistemą pateiktas užsakymas, jį palyginus su Sutarties priedu Nr. 2 „Užsakytų paslaugų sąrašas ir tiekėjo pasiūlymas“, akivaizdu, yra tas pats dokumentas, t. y. Sutarties priedas Nr. 2 yra Departamento dinaminėje pirkimo sistemoje pateiktas užsakymas, kuriame nurodyta numatoma statinio (objekto) skaičiuojamoji 350 000 Eur su PVM kaina. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad numatoma statinio skaičiuojamoji kaina, kurią privaloma nurodyti dinaminės pirkimo sistemos pagrindu vykdomame viešajame pirkime pateiktame užsakyme dėl projektavimo darbų įsigijimo, svarbi ne tik viešojo pirkimo, bet ir jo pagrindu sudarytos Sutarties vykdymo metu. Šią išvadą pagrindžia ir ginčo Sutarties sąlygos.

53. Sutarties 62 punkte įtvirtinta, kad jos priedai yra neatskiriama Sutarties dalis bei nustatytas dokumentų (jų dalių) pirmumas, nurodant, kad kiekvienas paskesnės eilės dokumentas turi žemesnę teisinę galią nei prieš jį nurodytas dokumentas. Taigi, esant prieštaravimams tarp sutarties dokumentų, jie visų pirma šalintini analizuojant ir taikant pirmesnįjį sutarties dokumentą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl Sutarties priedų tarpusavio prieštaravimų nėra, priešingai, atsižvelgiant į Sutarties priede Nr. 1 „Paslaugų techninė specifikacija“ ir priede Nr. 2 „Užsakytų paslaugų sąrašas ir tiekėjo pasiūlymas“ pateiktą informaciją aišku, kad jie papildo vienas kitą. Sutarties priede Nr. 1 yra pateikiami techniniai reikalavimai projektinių pasiūlymų rengimo, techninės (projektavimo) užduoties rengimo, Techninio darbo projekto rengimo, statinio darbo projekto vykdymo priežiūros paslaugoms, o Sutarties priede Nr. 2 pateikiama informacija apie nurodytų paslaugų įkainojimą, rekonstruojamo statinio savybės, taip pat rekonstravimui numatoma skirti lėšų suma, t. y. numatoma statinio (objekto) skaičiuojamoji kaina. Sutarties 1.3 punkte pagal Sutartį teikiamas paslaugos apibūdintos kaip paslaugos, kurios užsakovo pasirinktos CPO IS ir nurodytos Sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sąlygą dėl numatomos statinio skaičiuojamosios kainos nurodžius tik tarp paslaugas, kurias įsipareigojo Sutartimi suteikti ieškovė, aprašančių reikalavimų, ši taptų / būtų privaloma. Iš aukščiau pateiktų aplinkybių aišku, kad aptariamos numatomos skaičiuojamosios statinio (objekto) kainos sąlygos pakartotinis neatkartojimas Sutarties priede Nr. 1 nedaro jos nei negaliojančia, nei neprivaloma vykdyti.

54. Analogiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartyje nesant sąlygos, numatančios, kad rengiant (C) Techninį darbo projektą jo įgyvendinimo kaina neturi viršyti 350 000 Eur sumos, reiškia, kad vadovautis tokia sąlyga nėra pagrindo. Tokiu aiškinimu pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė pačios sąlygos Sutartyje buvimą ir / ar pripažino ją beprasme. Minėta, esant ginčui dėl sutarties sąlygų, ji turi būti aiškinama inter alia atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kt. Esminę reikšmę turinti aplinkybė nagrinėjamu atveju yra ta, kad Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką VPĮ 3 straipsnio („Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis“) 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintos normos – pamatinės viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos. Perkančioji organizacija, veikdama VPĮ reguliavimo srityje, privalo laikytis ir nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tinkamai ir teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, tačiau jų reikšmė nesumenksta ir viešajam pirkimui pasibaigus, nes tam tikrais atvejais, pvz., kai viešojo pirkimo sutartis sudaroma iš anksto nepaskelbus apie viešąjį pirkimą (tais atvejais, kai tai draudžia VPĮ) ar netinkamai vykdoma viešojo pirkimo sutartis, gali reikšti viešųjų pirkimų principų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

55. Minėta, atsakovas ginčo Sutartį sudarė, siekdamas įsigyti projektavimo paslaugas. Bylos duomenimis tiekėjai tinkamai įvykdžius Sutartį, Departamentas turėjo vykdyti kitą viešąjį pirkimą dėl pastato kapitalinio remonto darbų pagal UAB „Medprojektas“ pateiktą (C) Techninį darbo projektą įsigijimo, o ieškovė vykdyti (D) statinio projekto vykdymo priežiūrą. Taigi, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu įvykusio viešojo pirkimo „Neypatingųjų negyvenamųjų pastatų, kurių statybos skaičiuojamoji kaina 0,145–1,45 mln. Eur, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“ ir jo pagrindu sudarytos Sutarties galutinis tikslas buvo (yra) pastato kapitalinis remontas. Būsima remonto darbų kaina orientuota į Sutartyje nurodytą 350 000 Eur su PVM sumą. Pateikta byloje nurodytų aplinkybių seka patvirtina, kad Sutartyje nurodyta numatoma statinio skaičiuojamoji kaina buvo nurodyta ne kaip betikslė ar beprasmė, priešingai, į tokią Sutarties sąlygą buvo privaloma atsižvelgti, siekiant ne tik tinkamo Sutarties įvykdymo, bet ir siekiant nepažeisti viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui keliamo racionalaus lėšų panaudojimo principo. Taigi, nėra pagrindo sutikti su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad Sutarties sąlyga, kurioje nustatyta numatoma statinio (objekto) skaičiuojamoji kaina, yra bereikšmė ir į ją atsižvelgti nebuvo pagrindo. Todėl pritartina apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Sutarties sąlygą, nustatančią statybos skaičiuojamąją kainą, neesmine, netinkamai ją aiškino ir tokiu būdu pažeidė viešųjų pirkimų sutarčių (jų sąlygų) aiškinimo principus.

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo

56. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

57. Pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 13 punktą pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal VPĮ 87 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. Pagal VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyti sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka. VPĮ nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti sutarties nutraukimo tvarką pirkimo dokumentuose, o sudarant pirkimo sutartį raštu – ir pirkimo sutartyje. Atsižvelgiant į nurodytą VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos, kuri ribojama tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016 24 punktas).

58. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

59. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

60. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, jog jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014 ir kt.).

61. Iš į bylą pateikto Departamento pranešimo, kuriuo ieškovė buvo informuota apie Sutarties vienašališką nutraukimą tiekėjai matyti, kad Departamentas Sutartį nutraukė jos 6 bei 38 punktų pagrindu, nurodydamas, kad ieškovė netinkamai įvykdė Sutartyje nurodytus įsipareigojimus ir tas neįvykdymas yra laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Sutarties 6 punkte nurodyta, kad Sutartis yra fiksuotos kainos su peržiūra sutartis, kurios kaina užsakytoms paslaugoms yra nurodyta priede Nr. 2. Sutarties 38 punkte nustatyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei jis netenka funkcijų, kurioms atlikti buvo sudaryta ši Sutartis, atsiskaitęs su tiekėju už atliktus darbus. Pritartina ieškovei, kad iš esmės nei vienas iš nurodytų Sutarties punktų neatitinka faktinio sutarties nutraukimo pagrindo. Visgi pranešime apie Sutarties nutraukimą Departamentas aiškiai nurodė, kad tiekėja netinkamai įvykdė Sutartyje nurodytus įsipareigojimus, t. y. pateikdama daugiau nei dvigubai didesnę Techninio darbo projekto įgyvendinimo kainą, kuri siekė 762 247,10 Eur su PVM, nesilaikė Sutarties nuostatų dėl numatytos statinio statybos skaičiuojamosios kainos – 350 000 Eur su PVM, taip pat nevykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo bendradarbiauti su Departamentu – tinkamai išsiaiškinti užsakovo pageidavimus bei atsižvelgti į jo pastabas ir pasiūlymus bei imtis visų įmanomų priemonių, kad paslaugos būtų teikiamos pagal užsakovo pageidavimus, tokiu būdu laiku nepateikė Sutarties sąlygas atitinkančio (C) Techninio darbo projekto. Tolimesni ieškovės veiksmai – pretenzijos bei ieškinio pateikimas ir šiuose dokumentuose pateikti argumentai patvirtina ieškovę suvokus Sutarties nutraukimo priežastis.

62. Sutarties 36 punkte nustatyta, kad užsakovas ir tiekėja turi teisę, įspėję kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 kalendorinių dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti Pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Sutarties 1.7 punktas), jei tiekėja daugiau kaip 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, taip pat jei atsiranda Sutarties 37.1 – 37.5 punktuose nustatytos aplinkybės (tiekėjai iškeliama bankroto byla, Sutartis pakeista, pažeidžiant VPĮ nuostatas ir kt.). Pagal Sutarties 1.7 punktą esminiai sutarties pažeidimai – tokie pažeidimai, kai tiekėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti Sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal Paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką (Pirkimo sutarties priedas Nr. 3) dėl tiekėjo kaltės. Atsižvelgiant į pranešimo apie vienašališką nutraukimą turinį, teisėjų kolegija vertina, kad jame iš tiesų buvo vadovaujamasi Sutarties 36 punktu, ką patvirtina ir šios bylos aplinkybės, o pranešime nurodytas Sutarties 38 punktas yra akivaizdus teksto netikslumas. Be to, tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Departamentas laikėsi Sutartyje nustatytos vienašalio Sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. 2020 m. birželio 18 d. pranešimu informavo ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2020 m. birželio 29 d., taip pat ieškovė neginčija atsakovo teisės nutraukti sutartį aukščiau nurodytu pagrindu.

63. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Departamento vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, iš esmės vadovavosi tuo, jog tiekėja UAB „Medprojektas“ (C) Techninį darbo projektą parengė, vadovaudamasi su atsakovu 2020 m. sausio mėn. suderintais projektiniais pasiūlymais ir technine užduotimi bei šalių suderintame Grafike nustatytu terminu. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat sprendė, kad ieškovė nepažeidė Sutartyje nustatyto įsipareigojimo bendradarbiauti su atsakovu.

64. Byloje nustatyta, kad Departamentas iš tiesų pritarė daliai ieškovės suteiktų paslaugų pagal Sutartį tinkamumui bei už šias paslaugas su tiekėja atsiskaitė, taip pat UAB „Medprojektas“ (C) Techninį darbo projektą pateikė Departamentui Grafike nurodytu terminu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai iš esmės nepatvirtina, kad Sutartį ieškovė įvykdė tinkamai. Byloje konstatuota, kad ieškovės Departamentui pateikto (C) Techninio darbo projekto sąmata daugiau nei du kartus viršijo Sutartyje nurodytą numatomą statinio skaičiuojamąją kainą, t. y. vykdydama Sutartį ieškovė neatsižvelgė į Sutarties priede Nr. 2 nurodytą numatomą statinio skaičiuojamą kainą. Nors nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad numatoma statinio skaičiuojamoji kaina nėra galutinė pagal Techninį darbo projektą atliekamų statybos darbų kaina, tačiau tai nereiškia, kad užsakovas negali (neturi teisės), atsižvelgdamas į savo finansines galimybes, juo labiau nagrinėjamu atveju, kai Sutartis sudaryta viešojo pirkimo pagrindu, nurodyti numatomą statinio skaičiuojamąją kainą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 53–55 punktuose nustatytas aplinkybes, išaiškinančias, kad į Sutarties sąlygą dėl numatomos statinio skaičiuojamosios kainos, nagrinėjamu atveju teikiant statinio projektavimo paslaugas, atsižvelgti buvo būtina, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės tinkamo Sutarties įvykdymo.

65. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo Sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šalių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) numatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. Analogiška sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalių bendradarbiavimo pareiga reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta. Šių pareigos bendradarbiauti principo turinio elementų aiškinimas aktualus ir nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013, 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 183 punktas).

66. Šalių sudarytos Sutarties 11.1 punktu ieškovė įsipareigojo, prieš pradėdama teikti paslaugas, išsiaiškinti užsakovo pageidavimus bei atsižvelgti į jo pastabas bei pasiūlymus, imtis visų priemonių, kad paslaugos būtų teikiamos pagal užsakovo pageidavimus, neviršijant techninės užduoties reikalavimų bei vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų, reglamentuojančių statybos ir projektavimo veiklą, normomis. Pagal Sutarties 11.5 punktą tiekėja įsipareigojo teikti paslaugas pagal Sutarties, techninės užduoties, projekto rengimo dokumentų reikalavimus. Pagal Sutarties 11.7 punktą ieškovė įsipareigojo bendradarbiauti su užsakovu, neatlygintinai konsultuoti užsakovą su Sutarties vykdymu susijusiais klausimais, operatyviai bei neatlygintinai pašalinti visus pastebėtus paslaugų trūkumus ir netikslumus bei išspręsti visus su tuo susijusius klausimus. Išdėstytos Sutarties nuostatos leidžia spręsti, kad pareiga bendradarbiauti su Departamentu tiek prieš pradedant vykdyti Sutartį, taip pat jos vykdymo metu ir net pateikus Sutarties įvykdymo rezultatus, iki jų tinkamumą patvirtins užsakovas, buvo esminė ieškovės pareiga. Pažymėtina, kad projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų apimčių, todėl projektavimo paslaugas teikiantis subjektas, būdamas profesionalus statybų verslo dalyvis, turi kruopščiai įvertinti visus tokiems projektavimo darbams keliamus reikalavimus. Matydamas, kad vienas ar kitas užsakovo iškeltas reikalavimas ar lūkestis neatitinka techninių, finansinių ar kitokių galimybių, projektavimo paslaugas teikiantis subjektas apie tai turi nedelsiant informuoti užsakovą, o ne naudotis užsakovo tam tikrų žinių stoka bei pasitikėjimu projektavimo paslaugas teikiančiu subjektu.

67. Aplinkybė, kad ieškovė atsakovui pateikė (C) Techninį darbo projektą, kuriame numatytų darbų sąmata viršijo 350 000 Eur sumą, patvirtina, kad tiekėja, teikdama tiek (A) projektinių pasiūlymų rengimo, tiek (B) techninės (projektavimo) užduoties rengimo bei prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti reikalingų dokumentų rengimo bei galiausiai (C) Techninio projekto rengimo paslaugas, neįsigilino nei į atsakovo jai pateiktą kvietimą dėl pasiūlymo pateikimo, nei vėliau sudarytos Sutarties sąlygas, kuriose buvo aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta numatoma statinio skaičiuojamoji kaina. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovei nurodyta sąlyga dėl numatomos statinio skaičiuojamosios kainos buvo neaiški. Tuo atveju, jei ieškovė šią sąlygą matė, tačiau, atsižvelgdama į kitus atsakovo ieškovei pateikus dokumentus (pvz., „Techninio darbo projekto rengimo užsakymas (kai projektavimas vykdomas vienu etapu)“), suvokė, kad pagal tokią Sutartyje numatomą sumą bus neįmanoma paruošti būtent tokių projektavimo sprendinių, kokių tikisi užsakovas, ji nedelsiant privalėjo apie tai informuoti Departamentą. Priešingi veiksmai, kuomet paslaugos teikiamos ignoruojant vieną iš Sutarties sąlygų, bet atsižvelgiant į kitas, negali būti laikomi tinkamu Sutarties vykdymu. Faktas, kad Departamentas patvirtino dalį ieškovės įvykdytų paslaugų kaip tinkamas, taip pat nepatvirtina jų tinkamumo, nes Departamentas, nebūdamas statybų srities dalyviu ir ieškovei jokių pastabų dėl atsakovo pageidavimų nepateikus, pagrįstai pasitikėjo ieškove kaip projektavimo paslaugas teikiančia profesionale, todėl, savo žiniomis įvertinęs darbų rezultatą, jam pritarė. Galiausiai pati (C) Techniniame darbo projekte nurodytų darbų sąmata paaiškėjo tik pateikus atsakovui šį dokumentą. Nutartyje aukščiau išdėstytos ginčo faktinės aplinkybės patvirtina, kad, išaiškėjus nurodytai aplinkybei, Sutarties šalys ėmėsi tikslinti (C) Techninį darbo projektą, patikslinimai buvo susiję su projekte numatytų darbų supaprastinimu, jų atpiginimu. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad (C) Techninio darbo projekto koregavimas taip, kad skaičiuojamoji darbų kaina neviršytų 350 000 Eur sumos, nesudarė Sutarties dalyko. Tokia išvada nepagrįsta, nes Techninio darbo korekcijos buvo daromos, siekiant „įtilpti“ į Sutartyje nustatytą numatomą statinio skaičiuojamąją kainą, į kurią tiekėja neatsižvelgė, o ne tikslu įgyvendinti naujus atsakovo pageidavimus. Todėl ir ieškovės veiksmai, pateikiant pasiūlymą dėl papildomų darbų atlikimo, juos įvertinant papildoma 3 600 Eur kaina, šiuo atveju neatitiko faktinės situacijos, nes ne Departamentas nurodė suprojektuoti papildomus darbus, o ieškovės netinkamai atliktas darbas lėmė tokių „papildomų“ darbų būtinybę. Ieškovė, pateikdama atsakovui nurodyto pobūdžio pasiūlymą, kuriame nurodė, kad jau atliktą darbą galėtų iš esmės perdaryti, tik patvirtino, kad Sutartyje nurodytas paslaugas tiekėja atsakovui atliko netinkamai, tai ir lėmė Sutarties ir jos priedų reikalavimus atitinkančio (C) Techninio darbo projekto nepateikimą Sutartyje nustatytu terminu. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovė tinkamai bei laiku įvykdė Sutartį, padaryta neįvertinus visų bylos aplinkybių, projektavimo darbų pobūdžio bei ginčo Sutarties nuostatų.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Konstatavus, kad Departamentas pagrįstai bei teisėtai nutraukė tarp jo ir UAB „Medprojektas“ 2019 m. lapkričio 14 d. sudarytą Pirkimo sutartį Nr. CPO128731/27, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies – Sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir ieškovei iš atsakovo priteista 9 196 Eur atlyginimas už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 857 Eur bylinėjimosi išlaidos, naikinama ir ieškinys atmetamas visiškai.

69. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteisimo

70. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

71. Atsakovui nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medprojektas“ ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – uždarosios akcinės bendrovės „Medprojektas“ ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo atmesti.

Teisėjai Marius BajorasVilija MikuckienėAldona Tilindienė