Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2023-02-02 · Administracinė byla Nr. eI2-105-423/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
eI2-105-423/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00987-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Asta Urbonienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
V. N.
Trečiasis asmuo
A. S., J. S.
Atsakovas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Administracinė byla Nr. eI2-105-423/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00987-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. N., jo atstovei advokato padėjėjai R. H.,atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovei S. R.,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. ir J. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. N. patikslintu skundu prašo: panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022-04-05 sprendimą Nr. 33S-(33.6.)-1110 „Dėl šulinio vandens tyrimo rezultatų“; įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą, ar savininkai A. S. ir J. S., pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą, ar savininkai A. S. ir J. S., įrengdami laisvą šunų lakstymo zoną prie pareiškėjo šulinio, atitverdami kiemo dalį ir ją eksploatuodami iki dabar, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą, ar savininkai A. S. ir J. S., šiuo metu leisdami augintiniams šlapintis ir tuštintis prie/ant pareiškėjo šulinio, nepadarė administracinio nusižengimo.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su trečiųjų suinteresuotų asmenų A. S. ir J. S. žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo žemės sklype 1983 metais buvo pastatytas ir iki šiol yra naudojamas geriamo vandens šulinys. Tretieji suinteresuoti asmenys gretimą žemės sklypą su statiniais įsigijo 2008 metais. Savo sklype jie pastatė šunų voljerą, įrengė šunų šlapinimosi ir tuštinimosi vietą, pažeidžiant šulinio sanitarinę ir apsaugos zonas, teršiant pareiškėjo šulinio vandenį teršalais. Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlikti tyrimus. Ginčijamu 2022-04-05 sprendimu atsakovė tinkamai netyrė ir neįvertino faktinės padėties, kad kaimynai, laikydami šunis ir leisdami jiems dergti pareiškėjo šulinio sanitarinę zoną, pastatydami voljerą šulinio sanitarinėje zonoje, pažeidė higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų reikalavimus. Atsakovė ginčijamame sprendime nukrypo į šalutinius klausimus, kurie nesusiję su skundu, o į skundo reikalavimus neatsakė, skundo iš esmės tinkamai neišnagrinėjo.

Pažymėjo, jog pareiškėjas 2021-05-28 pateikė skundą atsakovei, kuriuo prašė atlikti tyrimą: ar savininkai A. S. ir J. S., pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar savininkai A. S. ir J. S., pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 25 m šulinio apsaugos zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar savininkai A. S. ir J. S., įrengdami laisvą šunų lakstymo zoną prie pareiškėjo šulinio, atitverdami kiemo dalį ir ją eksploatuodami iki dabar, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar savininkai A. S. ir J. S., šiuo metu leisdami augintiniams šlapintis ir tuštintis prie/ant pareiškėjo šulinio, nepadarė administracinio nusižengimo; apie planuojamą apžiūrą ir patikrinimą informuoti pareiškėją nurodytais telefonais.

Atsakovė atliko tik tam tikrų faktinių aplinkybių tyrimą, tačiau į pareiškėjo klausimas neatsakė, visų faktinių aplinkybių netyrė, nors iš esmės buvo pagrindai nustatyti faktą, kad kaimynų šunys laikomi taip, kad nuolat ir sistemingai pažeidinėja šulinio 15 metrų sanitarinę zoną, dėl to šulinio vanduo yra užterštas. Tačiau atsakovė padarė priešingą išvadą, konstatuodama, kad administracinių nusižengimo požymių dėl kaimynų laikomų šunų nenustatyta ir rekomendavo pareiškėjui nenaudoti šulinio vandens gėrimui ir maisto ruošimui. Rekomendaciją grindė atliktais šulinio vandens tyrimais.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, jog, paimant geriamojo vandens mėginius, buvo nustatyta: šulinys įrengtas šalia kaimyno ((duomenys neskelbtini)) sklypo tvoros 13 cm atstumu, šulinio viršutinė dalis virš žemės paviršiaus iškelta nepakankamo aukščio - 24 cm (turėtų būti ne mažiau 80 cm), aplink šulinį neįrengta 2 m pločio akmenų, betono ar asfalto danga su 10 procentų nuolydžiu nuo šulinio. Tačiau tokia išvada yra nesusijusi su skundo dalyku ir pareiškėjo nurodytais pažeidimais dėl šulinio sanitarinės zonos, numatytos Lietuvos higienos normose HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, apsaugos.

Atsakovas neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad kaimyniniame sklype laikomi du suaugę šunys, kurie laisvai gali lakstyti aptvertame kieme, nors turi jiems skirtą voljerą, tačiau iš jo bet kada gali išeiti. Sklypas aptvertas tvora, vartai rakinami, iš teritorijos šunys išeiti negali. Tikrinimo metu šunų išmatų nerasta, kiemas švarus, voljeras atitrauktas nuo sklypo tvoros. Administracinių nusižengimo požymių dėl laikomų šunų nenustatyta. Tačiau atsakovės buvo prašoma labai konkrečios išvados dėl šulinio sanitarinės zonos, numatytos teisės aktuose (Lietuvos higienos normoje HN 43:2005), kurios atsakovė nepateikė ir aplinkybių dėl sanitarinės zonos pažeidimų netyrė.

Pareiškėjo nuomone, pagal Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ reikalavimus šulinio ir versmės atstumai nuo potencialių taršos objektų (ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, trąšų, pesticidų, naftos produktų sandėliai, šiltnamiai ar intensyviai tręšiami daržai, kapinės) iki šulinio turi būti ne mažesnis kaip 50 m; prie šulinio ir versmės kaptažo įrenginio turi būti sudaroma apsaugos zona, kurios atstumas iki gyvenamojo namo 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m, iki lauko nuotakyno - 15 m.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens sauga - vandens išteklių ir vandenviečių apsaugos, vandens kokybės, jo gavybos, ruošimo, tiekimo ir programinės priežiūros reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant geriamąjį vandenį įprastomis tiekėjo ar fasuoto vandens gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų gyvybei ir sveikatai arba kad ji bus ne didesnė negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį. Iš apibrėžimo seka, kad šulinio sanitarinių zonų apsauga eksploatuojant patenka į šį apibrėžimą.

Šiuo atveju atsakovė neužtikrino pareiškėjo teisės į geriamąją vandenį, į geriamojo vandens saugą, vandens išteklių apsaugą, ginamą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu ir sanitarinėmis zonomis, nustatytomis Lietuvos higienos normomis HN 43:2005, HN 43:2020, ir atitinkančio teisės aktų reikalavimus sprendimo dėl pareiškėjo skundo nepriėmė.

Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad atsakovė, įgyvendindama viešąjį interesą, vykdytų įstatymų, susijusių su geriamojo vandens sanitarinių zonų užtikrinimu, laikant gyvūnus leistinose tam vietose, kontrolę. Pabrėžė, kad atsakovė netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“, peržengė prašymo ribas, taip pat nevertino žmonių gerovės pažeidimo, kurį sukelia laikomi gyvūnai, atsakovė laiku nebendradarbiavo su kitomis valstybinėmis institucijomis. Atsakovė taip pat pažeidė lygiateisiškumo, objektyvumo, išsamumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT, Tarnyba) atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog pareiškėjas 2021-05-28 prašymu „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į atsakovę, pašydamas atlikti tyrimą, ar savininkai Andriejus ir J. S., pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 15 m, 25 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar įrengdami laisvą šunų lakstymo zoną prie pareiškėjo šulinio, atitverdami kiemo dalį ir ją eksploatuodami iki dabar, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, ar leisdami augintiniams šlapintis ir tuštintis prie/ant pareiškėjo šulinio nepadarė administracinio nusižengimo.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021-05-28 prašymą, 2021-06-18 rašte Nr. 33S-(33.26.)-2079 „Dėl informacijos pateikimo" nurodė, kad atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu neužfiksuotas administracinio nusižengimo požymių turinčios veiklos padarymas dėl šunų laikymo. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai bei Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kuris 2022-02-24 sprendimu panaikino atsakovės 2021-06-18 sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-05-28 prašymą.

Atsakovė, vykdydama minėtą teismo sprendimą, pagal 2022-03-18 VMVT Kauno departamento maisto/pašarų mėginių paėmimo tirti aktus Nr. 33MTS-917 ir Nr. 33MTA-918 paėmė iš pareiškėjo gyvenamojo namo vandens čiaupo vandens mėginius cheminiams ir mikrobiologiniams tyrimams. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir Institutas) tyrimų protokole Nr. 3-22/02021/1M pateikti duomenys parodė, kad iš pareiškėjo gyvenamojo namo paimto vandens mėginio atlikto tyrimo rezultatas atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus: Escherichia coli skaičius (100 ml) neviršija leistinų normų (< 1,0 [0,0; 3,7]), o žarninių enterokokų, KSV1100 ml - mėginyje neaptikta. Tirtame mėginyje amonio (2,12±0,17 mg/1), nitratų (90±7 mg/1), permanganato indekso (17±2 mg 02/1), bendrosios geležies (3195±351 ų/1), drumstumo (88±8 NTU) tyrimo rezultatai neatitinka HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 3 ir 4 lentelės reikalavimų.

Atsakovė 2022-03-25 pranešė apie geriamojo vandens saugos reikalavimų pažeidimą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriui (toliau - NVSC). Taip pat atsakovė ginčijamu 2022-04-05 raštu informavo pareiškėją apie nustatytus geriamojo vandens reikalavimų pažeidimus ir rekomendavo nenaudoti šio vandens gėrimui. Taip pat rašte nurodė, jog šulinio įrengimas neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 43:2020 „Šulinių ir versmių kaptažo įrenginių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ reikalavimų.

Šiuo atveju šunų voljero pastatymas ir naudojimas nėra priežastis, kad šulinio vanduo neatitinka geriamojo vandens reikalavimų. Nėra nustatyta, kad dėl gyvūnų fekalijų, jiems tuštinantis sklype, yra pažeisti šulinio geriamojo vandens reikalavimai, kad cheminė šulinio tarša atsirado dėl kaimynystėje laikomų šunų. Šiuo atveju pareiškėjas remiasi tik prielaidomis, kad dėl pastatyto šunų voljero šulinio vanduo yra užterštas. Pareiškėjo nuomone, šunų voljeras yra šulinio taršos šaltinis.

Atsakovė nenagrinėjo pareiškėjo prašymo visa apimtimi, kadangi ji nėra kompetentinga atsakyti į visus užduotus klausimus ir tirti, ar tretieji suinteresuoti asmenys, pasistatę šunų voljerą ir jį eksploatuodami, nepažeidė šulinio sanitarinių apsaugos zonų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad jis sutinka su atsakovės nurodytais motyvais. Taip pat nurodė, kad šunys yra prižiūrimi, vedžiojami, išmatos nuolat surenkamos.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje byloje kilo ginčas iš esmės dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022-04-05 sprendimo Nr. 33S-(33.6.)-1110 „Dėl šulinio vandens tyrimo rezultatų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2006-08-01 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra inžinerinis kiemo statinys – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. ir J. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 1983 metais pareiškėjo žemės sklype buvo pastatytas ir iki šiol yra naudojamas geriamo vandens šulinys, kuris įregistruotas Nekilnojamame turto registre 2004-08-20.

Pareiškėjas 2021-05-28 prašymu „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“ kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlikti tyrimus: 1) ar gretimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; 2) ar gretimo sklypo savininkai, pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 25 m šulinio apsaugos zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; 3) ar gretimo sklypo savininkai, įrengdami laisvą šunų lakstymo zoną prie pareiškėjo šulinio, atitverdami kiemo dalį ir ją eksploatuodami iki dabar, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; 4) ar gretimo sklypo savininkai, šiuo metu leisdami augintiniams šlapintis ir tuštintis prie/ant pareiškėjo šulinio, nepadarė administracinio nusižengimo; 5) apie planuojamą apžiūrą ir patikrinimą informuoti pareiškėją telefonu.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2021-06-18 rašte Nr. 33S-(33.26.)-2079 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad atliko neplaninį patikrinimą pagal gautą Prašymą ir informavo pareiškėją, kad patikrinimo metu neužfiksuotas administracinio nusižengimo požymių turinčios veiklos padarymas dėl šunų laikymo. Šunys prižiūrimi tinkamai. Nurodyta, kad dėl voljerų ar kitų gyvūnams laikyti skirtų nesudėtingų statinių, kurie turi atitikti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pareiškėjas gali kreiptis dėl išaiškinimo į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad atsakovas neatlieka sanitarinių apsaugos zonų vertinimo. Pareiškėjas dėl galimos kaimynų valdoje esančios šunų taršos, patenkančios per gruntinius vandenis į pareiškėjo valdoje esantį šulinį, sanitarinių apsaugos zonų vertinimo, gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

Pareiškėjas su sprendimu nesutiko ir su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), kuris 2021-08-31 sprendimu Nr. 21R1-209 (AG1-187/11-2021) bylą dalyje dėl atsakovės 2021-06-18 sprendimo panaikinimo nutraukė, kitoje dalyje skundą atmetė. Pareiškėjas minėtą Komisijos sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2022-02-24 sprendimu (administracinė byla Nr. eI2-310-505/2022) atsakovės 2021-06-18 sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-05-28 prašymą.

Atsakovė, atlikusi pareiškėjo šulinio vandens tyrimą, 2022-04-05 priėmė sprendimą Nr. 33S-(33.6.)-1110 „Dėl šulinio vandens tyrimo rezultatų“, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, kadangi atsakovė į skundo reikalavimus neatsakė arba atsakė nepilnai. Pareiškėjo nuomone, tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklype pastatė šunų voljerą, įrengė šunų šlapinimosi ir tuštinimosi vietą, pažeisdami pareiškėjo šulinio sanitarinę ir apsaugos zonas, teršdami pareiškėjo šulinio vandenis. Pareiškėjas kenčia nuo šunų keliamos taršos dėl voljero, pastatyto pareiškėjo šulinio sanitarinėje apsaugos zonoje. Tačiau atsakovė ir toliau nekontroliuoja teisės aktų reikalavimų laikymosi, neužkerta pareiškėjo atžvilgiu trunkančio teisės pažeidimo, nesprendžia šunų savininkų atsakomybės klausimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (aktuali akto redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012-10-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), asmenų prašymai nagrinėjami Prašymų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka. Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 37 p.).

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.2 papunktyje nustatyta, kad Tarnyba, siekdama saugoti vartotojų interesus ir ginti pažeistas jų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityse, analizuoja vartotojų skundus, atlieka jų stebėseną.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti tyrimus, ar gretimo sklypo savininkai, pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar gretimo sklypo savininkai, pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 25 m šulinio apsaugos zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar gretimo sklypo savininkai, įrengdami laisvą šunų lakstymo zoną prie pareiškėjo šulinio, atitverdami kiemo dalį ir ją eksploatuodami iki dabar, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar gretimo sklypo savininkai, šiuo metu leisdami augintiniams šlapintis ir tuštintis prie/ant pareiškėjo šulinio, nepadarė administracinio nusižengimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas patvirtino, jog prašymo tikslas yra apginti jo pažeistą teisę į geriamojo vandens kokybę ir saugą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo 2021-05-28 prašymas, kuriuo prašė atlikti tyrimus dėl pareiškėjo šulinio sanitarinės ir apsaugos zonos taršos, atitinka VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą skundo (asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti) apibrėžimą ir vertintinas kaip skundas apginti pareiškėjo pažeistą teisę į geriamojo vandens saugą ir kokybę (Geriamojo vandens įstatymo 2 str. 5 ir 10 p.), kurį gavusi atsakovė turėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovės valia dėl prašymo nagrinėjimo, o atsakymą pateikti pareiškėjui.

VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015-12-21 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjo ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.

Teismas pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01 iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, t. y. atliko tik pareiškėjo šulinio vandens tyrimus, tačiau netyrė ir nepasisakė dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų bei galimų pažeidimų, t. y. ar gretimo sklypo savininkai, pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar gretimo sklypo savininkai, pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 25 m šulinio apsaugos zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar gretimo sklypo savininkai, įrengdami laisvą šunų lakstymo zoną prie pareiškėjo šulinio atitverdami kiemo dalį ir ją eksploatuodami iki dabar, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar gretimo sklypo savininkai, šiuo metu leisdami augintiniams šlapintis ir tuštintis prie/ant pareiškėjo šulinio, nepadarė administracinio nusižengimo. Šios aplinkybės nebuvo tirtos, vertintos ir atsakovė 2022-04-05 sprendime nepasisakė ir atsakymo pareiškėjui dėl skunde nurodytų aplinkybių nepateikė. Taigi, atsakovė netyrė ir nevertino, ar esamos šunų laikymo sąlygos turėjo realios įtakos šulinio geriamojo vandens kokybei ir užterštumui.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, gavusi pareiškėjo skundą, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti (organizuoti visumos, o ne pavienių faktinių aplinkybių patikrinimą ir papildomos informacijos surinkimą) faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą ir pateikti pareiškėjui atsakymą. Pripažintina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, jo tinkamai ir visapusiškai netyrė, apsiribojo tik šulinio vandens tyrimo rezulatatų konstatavimu, tačiau į kitus skundo klausimus neatsakė, todėl pripažintina, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui. Iš esmės atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad sprendime nėra išsamiai atsakyta į visus skundo reikalavimus, tačiau nurodė, kad atsakovė papildomus motyvus nurodė atsiliepime į skundą bei teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad ginčijamas VMVT 2022-04-05 sprendimas Nr. 33S-(33.6.)-1110 „Dėl šulinio vandens tyrimų rezultatų“ neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas pareiškėjo nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Atsakovė taip pat įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-05-28 prašymą „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas 2023-01-25 pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir prijungti pateiktas nuotraukas, kurios patvirtina aplinkybę, kad varteliais uždaromi šunys teritorijoje, esančioje prie šulinio, kurioje jie nuolat šlapinasi ir tuštinasi. Kadangi pareiškėjo skundas šioje byloje tenkintinas, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, todėl netikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, šis prašymas atmestinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur dydžio išlaidas už teisinę pagalbą, patirtas nagrinėjant ši administracinę bylą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokato padėjėja R. H. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovė advokato padėjėja R. H. dalyvavo 2023-01-19 teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 23 min. Nors pagal Rekomendacijų 9 punktą, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovė turėjo pasiruošti šiam teismo posėdžiui ir tai užtruko, laikytina, kad minėtas posėdis truko 2 val.

Dėl dalyvavimo teismo posėdyje aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1799,00 Eur. Tai reiškia, kad teisinių paslaugų teikimo dvi valandos sudaro 359,80 Eur (1799,00 x 0,1 x 2=359,80 Eur), todėl už pasirengimą ginčo nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje gali būti priteistina 359,80 Eur suma. Kadangi Rekomendacijų 5 punkte numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, už atstovavimą pareiškėjui gali būti priteista 287,84 Eur (80 %) suma.

Pareiškėjo prašoma priteisti suma (300 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą už tokio pobūdžio teisines paslaugas (perviršis sudaro 12,16 Eur). Vis dėlto, ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad visa pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 300 Eur, apskritai nesiekia nei puses Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio advokato padėjėjai vien už skundo parengimą. Atsižvelgtina į tai, kad nors advokato padėjėja ir nedetalizavo teisinių paslaugų teikimo laiko valandomis, teismo vertinimu, atstovavimas teisme buvo susijęs ir su pasirengimu teismo posėdžiui, prašymų teismui rengimu, kas užtruko papildomai. Įvertintina ir tai, kad nėra pagrindo pareiškėjo procesinį elgesį laikyti netinkamu. Be to, pareiškėjas šioje byloje savo reikalavimą kildino būtent iš atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltų neigiamų tiek materialinių padarinių pareiškėjui. Atsižvelgus į visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas tenkina pareiškėjo prašymą visa apimtimi, todėl pareiškėjui V. N. iš atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priteistina 300 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022-04-05 sprendimą Nr. 33S-(33.6.)-1110 „Dėl šulinio vandens tyrimų rezultatų“.

Įpareigoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. N. 2021-05-28 prašymą „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareiškėjui V. N. 300 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė