Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-02-24 · Administracinė byla Nr. eI2-310-505/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
eI2-310-505/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02351-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. N.
Trečiasis asmuo
A. S., J. S.
Atsakovas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Administracinė byla Nr. eI2-310-505/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02351-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.5; 55.1.1; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Henrikai Milevskei, Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui V. N., jo atstovei advokato padėjėjai R. H.,atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovei R. S.,tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., J. S. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo ir atsakovės priimto sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 21R1-209 (AG1-187/11-2021) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 33S-(33.26.)-2079, taip pat įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą, ar savininkai A. S. ir J. S., pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; atlikti tyrimą, ar savininkai A. S. ir J. S., pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 25 m šulinio apsaugos zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; atlikti tyrimą, ar savininkai A. S. ir J. S., įrengdami laisvą šunų lakstymo zoną prie pareiškėjo šulinio, atitverdami kiemo dalį ir ją eksploatuodami iki dabar, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; atlikti tyrimą, ar savininkai A. S. ir J. S., šiuo metu leisdami augintiniams šlapintis ir tuštintis prie / ant pareiškėjo šulinio, nepadarė administracinio nusižengimo; apie planuojamą apžiūrą ir patikrinimą informuoti pareiškėją telefonais (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovė paaiškino, jog pareiškėjo žemės sklypas su statiniais ribojasi su trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypu. Pažymėjo, kad minėti asmenys šalia geriamojo vandens šulinio pastatė šunų voljerą, įrengė šunų šlapinimosi ir tuštinimosi vietą, pažeisdami šulinio sanitarinę ir apsaugos zonas, teršdami šulinio vandenį. Teigė, kad dėl susidariusios situacijos pareiškėjas kreipėsi į atsakovę prašydamas atlikti tyrimus, tačiau atsakovė 2021 m. birželio 18 d. raštu / sprendimu Nr. 33S-(33.26.)-2079 prašymo nenagrinėjo prašyme nurodytais pagrindais ir peržengė prašymo ribas, todėl dėl šio rašto buvo kreiptasi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, kuris 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 21R1-209 byloje Nr. AG1-187/11-2021 nusprendė: 1) bylą pagal pareiškėjo skundą dėl atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 33S-(33.26.)-2079 panaikinimo nutraukti; 2) likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius bylos dalies dėl atsakovės 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 33S-(33.26.)-2079 panaikinimo nutraukimą grindė dviem viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis: pirmoji – esą atsakovės raštas negali būti ginčo dalyku, kadangi raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau pareiškėjas nesutinka, kad atsakovės raštas nesukelia teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjas iki šiol kenčia nuo šunų keliamos taršos dėl pareiškėjo šulinio sanitarinėje apsaugos zonoje pastatyto voljero.

Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad atsakovė, įgyvendindama viešąjį interesą, vykdytų įstatymų, susijusių su geriamojo vandens sanitarinių zonų užtikrinimu laikant gyvūnus leistinose tam vietose, kontrolę. Pabrėžė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius ignoravo, kad atsakovė netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“, peržengė prašymo ribas, taip pat nevertino žmonių gerovės pažeidimo, kurį sukelia laikomi gyvūnai, taip pat nenagrinėjo, kad atsakovė ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus: vaizdo įrašus ir nuotraukas, nevertino, kad atsakovė laiku nebendradarbiavo su kitomis valstybinėmis institucijomis, kad buvo pažeisti viešojo administravimo principai, lygiateisiškumo, objektyvumo, išsamumo, vieno langelio ir kt., įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje.

Paaiškino, kad antroji Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus išvada, – dėl to buvo nutrauktas pirmojo reikalavimo nagrinėjimas, – esą atsakovės raštas turėjo būti ne raštas, o nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylą ir kaip ginčo dalykas skundžiamas pagal kitą procedūrą bendrosios kompetencijos teismams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Mano, jog jeigu buvo prieita prie išvados, kad atsakovės raštas yra informacinio pobūdžio atsakymas, tai reiškia, kad jis nėra ir negali būti nutarimu atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylą. Akcentavo, jog jeigu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius nusprendė, kad atsakovė privalėjo prašymą nagrinėti pagal administracinio nusižengimo procedūrą, todėl turėjo panaikinti jos raštą, įpareigoti atsakovę priimti nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylą, išnagrinėti galimą pažeidimą, nurodyti straipsnius, konkrečią apskundimo tvarką. Pareiškėjo ir jo atstovės vertinimu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius neturėjo pagrindo atmesti įpareigojimą atsakovei tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir pateiktus įrodymus, taip pat, gavusi pareiškėjo prašymą, pati atsakovė pagal pareigų pobūdį be įpareigojimų privalėjo gauti informaciją iš jos nurodomų institucijų, uždavus konkrečius klausimus institucijoms. Mano, kad pareiškėjo skundas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriui (toliau – ir Kėdainių VMVT) pateikė prašymą „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“, kurio dalis buvo priskirta atsakovės kompetencijai, todėl prašymo dalis ir buvo išnagrinėta, t. y. 2021 m. birželio 17 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu nebuvo pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl galimos šunų nepriežiūros pareiškėjo kaimynystėje. Kėdainių VMVT 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. 33S-(33.26.)-2079 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją apie jo prašymo nagrinėjimą ir nurodė, kad „patikrinimo metu neužfiksuoti administracinio nusižengimų požymių turinčios veikos padarymas dėl laikomų šunų. Šunys prižiūrimi tinkamai.“

Atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjo ginčijamu raštu buvo pateikta pareiškėjui apibendrinta vieša informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros rezultatus, t. y. kad šulinio sanitarinės ir apsaugos zonų klausimai nėra priskirtini jos kompetencijai, taip pat informuota, kokius veiksmus Kėdainių VMVT atliko pagal kompetenciją, t. y. kad 2021 m. birželio 17 d. atliko patikrinimą dėl šuns laikymo tinkamumo, tačiau teisės aktų reikalavimų neatitikties šiuo požiūriu nenustatė. Mano, kad Kėdainių VMVT pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymo visa apimtimi, nes nėra kompetentinga atsakyti į visus pareiškėjo prašyme užduotus klausimus. Pažymėjo, jog Kėdainių VMVT 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštais Nr. 33S-(33.26.)-2654 ir Nr. 33S-(33.26.)-2655 „Dėl prašymo dalies nagrinėjimo“ persiuntė pareiškėjo prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriui su prašymu skubos tvarka pareiškėjui išaiškinti dėl besiribojančių valdų savininkų teisių ir pareigų pusiausvyros, įgyvendinant teisę į šulinį ir teisę į gyvūnų augintinių laikymą nuosavoje valdoje, kurios teritorija galimai patenka į kitoje valdoje esančio šulinio sanitarinę ir apsaugos zoną. Pažymėjo, kad atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 28 punktą persiųsdama kitoms institucijoms nagrinėti pareiškėjo prašymą, turi pareigą persiųsti jo prašymo kopiją, niekaip jo nekeisdama, ir neturi pareigos užduoti konkrečius klausimus pareiškėjo vardu, kadangi tokios pareigos nenustato teisės aktai, todėl pareiškėjo teiginys, kad atsakovė privalėjo gauti informaciją iš jos nurodomų institucijų, uždavus konkrečius klausimus institucijoms, neturi pagrindo.

Atkreipė dėmesį, kad sprendimą dėl tų pačių pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašyme pateikiamų klausimų pareiškėjui pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (12.6)-AD5-14133, kuriame apibendrino kelių viešojo administravimo subjektų specialistų dėl pareiškėjo keliamų klausimų išvadas ir kurio pareiškėjas neskundė, o vėl su tais pačiais klausimais kreipėsi tik į vieną iš 2020 m. rugpjūčio 24 d. kitų institucijų atsakymo rašte išvadą teikusių institucijų. Atsakovės atstovė pareiškėjo prašymą laiko deklaratyviu ir nepagrįstai kaltinančiu kaimyną, laikantį šunis, daroma žala, neturint ar nepateikiant tam patvirtinančių įrodymų, niekaip nepagrindžiant, kad situacija dėl jo šulinio užteršimo pasikeitė į blogąją pusę ir kad pats pareiškėjas yra įgyvendinęs visus reikalavimus šulinio apsaugai nuo aplinkos poveikio. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. S., J. S. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog dėl taršos pareiškėjo skundai visada buvo atmesti. Pažymėjo, kad šunys yra nuolat prižiūrimi, vedžiojami, išmatos surenkamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 33S-(33.26.)-2079 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovei atlikti tyrimą pagal pareiškėjo prašymą.

Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra inžinerinis kiemo statinys – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas su 2021 m. gegužės 28 d. prašymu „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“ kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlikti tyrimus: 1) ar gretimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; 2) ar gretimo sklypo savininkai, pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 25 m šulinio apsaugos zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; 3) ar gretimo sklypo savininkai, įrengdami laisvą šunų lakstymo zoną prie pareiškėjo šulinio atitverdami kiemo dalį ir ją eksploatuodami iki dabar, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; 4) ar gretimo sklypo savininkai, šiuo metu leisdami augintiniams šlapintis ir tuštintis prie / ant pareiškėjo šulinio, nepadarė administracinio nusižengimo; 5) apie planuojamą apžiūrą ir patikrinimą informuoti pareiškėją telefonu.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pareiškėjo namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), ribojasi su namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), kurios savininkai laiko du didelius šunis, kurie laisvai, be priežiūros laikomi atitvertoje kiemo dalyje prie pareiškėjo šulinio. Šunys nuolat šlapinasi ir tuštinasi prie / ant pareiškėjo šulinio, nuolat dergia žemės gruntą aplink šulinį. Kaimynai prieš 8 m. (2012–2013 m.) pastatė voljerą, neišlaikę šulinio apsaugos ir sanitarinės zonų nuo pareiškėjo nuosavybėje 1983 m. pastatyto šulinio. Pareiškėjo šulinys įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre pagal kadastro duomenų nustatymo datą 2004 m. rugpjūčio 20 d. Pradžioje voljeras buvo 0,39 m atstumu nuo pareiškėjų šulinio, nuo 2020 m. vasaros kaimynai voljerą patraukė apie 2 m nuo šulinio. Kaimynų veiksmai yra tęstinio pobūdžio, todėl terminas administracinei atsakomybei taikyti skaičiuojamas nuo veiksmų nutraukimo. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.2.2 punkte nustatytas minimalus sanitarinis atstumas tarp šulinio ir lauko tualeto yra 15 m. Lietuvos higienos normos HN43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513, 7.3.2 punkte nustatyta, kad prie šulinio ir versmės kaptažo įrenginio turi būti sudaroma apsaugos zona, kurios atstumas iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m. Voljeras skirtas gyvūnams, todėl pagal taršos šaltinį turėtų būti prilyginamas tvartui. Laisvai laikoma šunų teritorija taip pat negali būti įrengta pažeidžiant šulinio apsaugos zoną. Voljeras turėtų būti pastatytas ir atitverta teritorija lauke, skirta šunims, turėtų būti įrengta 25 m atstumu nuo šulinio. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. B1-306, 40 punkte nustatyta, kad asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi susirinkti jų šunų ekskrementus ir kitus teršalus. Minėtų taisyklių 39 punkte nustatyta pareiga šunų laikytojams neleisti šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplink meno kūrinius, tuštintis ir šlapintis gėlynuose. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimą. Prašyme taip pat nurodyta, kad pridedamos septynios skaitmeninės nuotraukos ir šeši vaizdo įrašai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus pareigūnų surašytame 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. 33GGP-177 nurodyta, kad pagal 2021 m. birželio 17 d. pavedimą Nr. 33PP-1315 atliktas neplaninis patikrinimas pagal gautą prašymą, kurio tikslas: „Dėl gauto prašymo reg. 33G-11900, reg. data 2021-05-28 „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę, šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, siekiant įvertinti laikomų šunų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų laikymąsi. Ūkio subjektas: A. S., (duomenys neskelbtini) <...> Nustatyta: Neplaninis patikrinimas atliktas pagal gautą prašymą dėl galimai netinkamo šunų laikymo ir galimai netinkamo voljero įrengimo. Patikrinus gyvūnų augintinių vietą nustatyta, kad laikomi du suaugę šunys, patinas ir patelė, Bordo dogų veislės, kurie laisvai gali lakstyti kieme, turi jiems skirtą voljerą iš kurio gali išeiti bet kada, voljere įrengta būda, kur gali laikomi šunys pailsėti, pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, šunys būna gyvenamajame name. Sklypas aptvertas tvora, šunys pabėgti negali. Patikrinimo metu šunų išmatų nerasta, kiemas švarus. Savininko teigimu šunys šeriami pagal griežtai subalansuotą dietą ir pagal rūšį skirtu sausu maistu, priėjimas prie vandens yra visada. Įrengto voljero matmenys: plotis 252 x aukštis 184 cm x plotis 282 cm, voljeras pastatytas nuo kaimynų tvoros ne mažiau kaip 2 metrai. Nustatyta, kad šunys laikomi tinkamai, užtikrinama laikomų šunų gerovė. <...> Išvados: Patikrinimo metu nustatyta, kad šunys laikomi nepažeidžiant veterinarinių teisės aktų reikalavimų dėl gyvūnų augintinių ir gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų. Pažeidimų nenustatyta.“.

Kėdainių VMVT, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr. 33S-(33.26.)-2079 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad atliko neplaninį patikrinimą pagal gautą prašymą dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, ir informavo pareiškėją, kad patikrinimo metu neužfiksuotas administracinio nusižengimo požymių turinčios veiklos padarymas dėl šunų laikymo. Šunys prižiūrimi tinkamai. Nurodyta, kad dėl voljerų ar kitų gyvūnams laikyti skirtų nesudėtingų statinių, kurie turi atitikti statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, pareiškėjas gali kreiptis dėl išaiškinimo į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad atsakovas neatlieka sanitarinių apsaugos zonų vertinimo. Pareiškėjas dėl galimos kaimynų valdoje esančio šuns taršos, patenkančios per gruntinius vandenis į pareiškėjo valdoje esantį šulinį, sanitarinių apsaugos zonų vertinimo gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Taip pat nurodyta, kad šis atsakymas skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Kėdainių VMVT 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštais Nr. 33S-(33.26.)-2654 ir Nr. 33S-(33.26.)-2655 „Dėl prašymo dalies nagrinėjimo“ persiuntė pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriui, prašant atsakymus pateikti tiesiogiai pareiškėjui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių su skundu dėl ginčijamo Rašto panaikinimo. Skundo argumentais nurodė, jog atsakovės veiklą reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 (toliau – ir Nuostatai), kuriuose numatyta, kad atsakovės veiklos sritis yra maisto, įskaitant geriamojo vandens, kontrolė. Taip pat ir gyvūnų gerovės kontrolė. Pirmenybė turėtų būti žmogaus sveikata, geriamojo vandens kokybė. Tačiau atsakovė nagrinėjamu atveju neatliko išsamaus pareiškėjo šulinio geriamojo vandens teršimo šaltinio nustatymo.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 21R1-209 (AG1-187/11-2021) bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 33S-(33.26.)-2079 panaikinimo nutraukė; likusią pareiškėjo V. N. skundo dalį atmetė kaip neapgrįstą (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus administracinio ginčo byla Nr. AG1-187/11-2021).

Komisija, įvertinusi ginčijamo Rašto turinį, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo skundžiamas Raštas, kuriuo pateikiamas atsakymas į pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą, yra informacinio pobūdžio, negalintis būti Komisijoje nagrinėjamo ginčo dalyku. Skundžiamame rašte pareiškėjui nėra imperatyviai formuluojamų privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, todėl šis raštas pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką konstatavo, jog atsakovės Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi jis yra informacinio pobūdžio. Atitinkamai dėl to administracinės bylos dalis, kurioje reiškiamas pareiškėjo reikalavimas dėl šio Rašto panaikinimo, nutraukiama. Taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Kėdainių VMVT pareigūnai, atlikę patikrinimą, pareiškėjo prašyme nurodytų šunų laikymo vietoje nenustatė administracinių nusižengimų požymių, laikantis ANK 591 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo nustatyto imperatyvaus nurodymo, kad „administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių“, nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, atsakovė pagrįstai apie pareiškėjo skundo tyrimo rezultatus pagal kompetenciją informavo pareiškėją.

Pareiškėjas V. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 21R1-209 (AG1-187/11-2021) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 33S-(33.26.)-2079, taip pat įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą pagal pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.

Pažymėtina, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių ir reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjui perkėlus ginčą į teismą, teismas turi nagrinėti ir vertinti, ar pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai ir priimto nagrinėti, reikalavimas panaikinti Raštą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pareiškėjas prašė panaikinti Raštą, nes, jo įsitikinimu, tretieji suinteresuoti asmenys savininkai A. ir J. S. gretimą žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2008 m. ir žemės sklype pastatė šunų voljerą, įrengė šunų šlapinimosi ir tuštinimosi vietą pažeisdami pareiškėjo šulinio sanitarinę ir apsaugos zonas, teršdami pareiškėjo šulinio vandenis. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovės Raštas nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas iki šiol kenčia nuo šunų keliamos taršos dėl voljero, pastatyto pareiškėjo šulinio sanitarinėje apsaugos zonoje. Tačiau atsakovė ir toliau nekontroliuoja įstatymo laikymosi, neužkerta pareiškėjo atžvilgiu trunkančio teisės pažeidimo, nesprendžia šunų laikytojų atsakomybės klausimo. Jeigu Komisija priėjo prie išvados, kad atsakovės Raštas yra informacinio pobūdžio atsakymas, tai reiškia, kad jis nėra ir negali būti atsakovės nutarimu atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020 11 01 IKI 2021 07 01) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), asmenų prašymai nagrinėjami Prašymų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-11-23 iki 2021-12-07). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 37 p.).

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamo Rašto pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Rašto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Nuostatų (akto redakcija, galiojanti nuo 2019-05-11) 2 punktas numato, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos maisto įstatymu, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pašarų įstatymu, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymu, Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymu, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais (toliau – Nuostatai) ir kitais teisės aktais.

Pagal Nuostatų 8.2 papunktį, Tarnyba, siekdama saugoti vartotojų interesus ir ginti pažeistas jų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityse, analizuoja vartotojų skundus, atlieka jų stebėseną.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti tyrimus, ar gretimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar gretimo sklypo savininkai, pastatydami ir apie 8 metus iki dabar eksploatuodami voljerą, nepažeidė 25 m šulinio apsaugos zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar gretimo sklypo savininkai, įrengdami laisvą šunų lakstymo zoną prie pareiškėjo šulinio atitverdami kiemo dalį ir ją eksploatuodami iki dabar, nepažeidė 15 m šulinio sanitarinės zonos nuo pareiškėjo šulinio, ar nėra savininkų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių; ar gretimo sklypo savininkai, šiuo metu leisdami augintiniams šlapintis ir tuštintis prie / ant pareiškėjo šulinio, nepadarė administracinio nusižengimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas patvirtino, jog prašymo Tarnybai tikslas yra apginti jo pažeistą teisę į geriamojo vandens kokybę, saugą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymas „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“, kuriuo prašė atlikti tyrimus dėl pareiškėjo šulinio sanitarinės ir apsaugos zonos taršos, atitinka VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą skundo (asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti) apibrėžimą ir vertintinas kaip skundas apginti pareiškėjo pažeistą teisę į geriamojo vandens saugą ir kokybę (Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 5 ir 10 punktai), kurį gavusi atsakovė turėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovės valia dėl prašymo nagrinėjimo, o atsakymą pateikti pareiškėjui.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjo ginčijamas Raštas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.

Teismas pažymi, kad ginčijamas Kėdainių VMVT Raštas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 11 01 IKI 2021 07 01) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 straipsnio) imperatyvų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, t. y. neatliko pareiškėjo skundo dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, kitaip tariant dėl geriamojo vandens kokybės, saugos (nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kurių pagrindu atsisakoma vertinti šulinio (geriamojo vandens) taršą) vertinimo, o atliko šunų tinkamos (netinkamos) priežiūros patikrinimą, įvertinimą (taip pat nenurodė teisės normos išvadai pagrįsti), ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais faktais sprendimą, nes neatliko pareiškėjo skundo faktinių duomenų ir kitų reikšmingų aplinkybių patikrinimo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 12 straipsnio 5 dalies pagrindu, jog valstybinė maisto kontrolės institucija turi užtikrinti individualiai naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę ir kitas teisės aktuose nustatytas higienos priemones, įskaitant individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniu gyventojų informavimą, jeigu per geriamąjį vandenį plinta ar gali plisti užkrečiamosios ligos arba jeigu atsiranda geriamojo vandens cheminio užteršimo pavojus, nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina, jog Rašte nurodyta išvada, kad patikrinimo metu neužfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos padarymas dėl šunų laikymo sąlygų, taip pat nepagrįsta teisės norma.

Taigi nagrinėjamu atveju Kėdainių VMVT, gavusi pareiškėjo skundą, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti (organizuoti visumos, o ne pavienių faktinių aplinkybių patikrinimą ir papildomos informacijos surinkimą) faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, pareiškėjai pateikti atsakymą. Pripažintina, kad atsakovė, priimdama neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą (Raštą), jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės priimtas Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas Kėdainių VMVT 2021 m. birželio 18 d. raštas Nr. 33S-(33.26.)-2079 „Dėl informacijos pateikimo“ nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Taigi skundžiamas sprendimas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 21R1-209 (AG1-187/11-2021), kuriuo byla pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 33S-(33.26.)-2079 panaikinimo nutraukta, o likusi pareiškėjo V. N. skundo dalis atmesta kaip neapgrįsta, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl jie naikintini pareiškėjo nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą pagal pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“.

Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pažeisdama VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl atsakovė Kėdainių VMVT įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“.

Pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur dydžio išlaidas už teisinę pagalbą, patirtas nagrinėjant šią administracinę bylą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro pasiruošimas ir atstovavimas 2022 m. sausio 26 d. teismo posėdyje – 200 Eur. Tai patvirtina pateikti dokumentai: Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 04, taip pat 2022 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymas.

Rekomenduojami priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovė advokato padėjėja R. H. dalyvavo 2022 m. sausio 26 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 22 min. Nors pagal Rekomendacijų 9 punktą, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovė turėjo pasiruošti šiam teismo posėdžiui ir tai užtruko, laikytina, kad minėtas posėdis truko 2 val.

Dėl dalyvavimo teismo posėdyje aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1598,10 Eur. Tai reiškia, kad teisinių paslaugų teikimo viena valanda sudaro 319,62 Eur (1598,10 x 0,1 x 2= 319,62 Eur), todėl už pasirengimą ginčo nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje gali būti priteistina 319,62 Eur suma. Kadangi Rekomendacijų 5 punkte numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, už atstovavimą pareiškėjui gali būti priteista 255,69 Eur (80 %) suma.

Prašoma priteisti suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl pareiškėjui V. N. iš atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priteistina 200 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 21R1-209 (AG1-187/11-2021).

Panaikinti atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 33S-(33.26.)-2079 „Dėl informacijos pateikimo“.

Įpareigoti atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. N. 2021 m. gegužės 28 d. prašymą „Dėl šunų taršos dergiant šulinį, žemę šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje, pastatant šunų voljerą šulinio sanitarinėje ir apsaugos zonoje“.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareiškėjui V. N. 200 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė