- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-632-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01624-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai „Statybų idėja“
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, R. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai „Statybų idėja“, žemės ūkio kooperatyvui „Baltas lašas“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, R. B. dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme priimtas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Statybų idėja“, žemės ūkio kooperatyvui (toliau – ir ŽŪK) „Baltas lašas“ dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 11 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad, patikrinusi statybos leidimo išdavimo teisėtumą 2023 m. vasario 8 d., surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad statybos leidimas yra išduotas neteisėtai.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022 m. sausio 11 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomus statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą ŽŪK „Baltas lašas“; 2) uždrausti ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis inicijuoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras, gauti statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų pagrindu keisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre, taip pat uždrausti ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir šios pažymos pagrindu keisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) įrašą viešajame registre dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, išnuomoti, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdė pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022 m. sausio 11 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomus statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą ŽŪK „Baltas lašas“; 2) uždraudė ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis inicijuoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras, gauti statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų pagrindu keisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre, taip pat uždrausti ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir šios pažymos pagrindu keisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) atliko įrašą viešajame Nekilnojamojo turto registre dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, išnuomoti, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nutartis įsiteisėjusi.
4. Teisme gautas atsakovo ŽŪK „Baltas lašas“ prašymas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: leisti atsakovui ŽŪK „Baltas lašas“ vykdyti statybos darbus pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022 m. sausio 11 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio pastato 1B3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1-3 aukštuose pagal Projekto B laidą (pirmas etapas) ir šioje apimtyje atlikti statybos užbaigimo procedūras bei įregistruoti patalpas Nekilnojamojo turto registre bei jomis disponuoti. Teismo nutartį leisti vykdyti skubiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovo ŽŪK „Baltas lašas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad su atsakovo nurodytais argumentais, kodėl turi būti leidžiami statybos darbai pirmuose trijuose ginčo pastato aukštuose, galima būtų sutikti, kadangi ieškinyje nurodomi argumentai dėl rašytinio sutikimo reikalingumo yra susiję tik su nežymia atliekamų darbų apimtimi – 16,55 kv. m dalyje pastato naujai statomo 4 aukšto dalyje, o dėl pirmųjų trijų aukštų atstumo nuo sklypo ribos ginčas faktiškai nelabai gali būti keliamas, kadangi pastatas egzistuoja jau seniai, o jo atnaujinimo darbai pastato ribų į plotį nekeitė. Taip pat ir ieškovė ieškinio reikalavimais nesiekia visiškai užkirsti kelią tinkamam pastato statybos procedūrų užbaigimui – pagal ieškovės reikalavimus tai yra įmanoma, kadangi ieškovės ieškinio vienas iš reikalavimų yra įpareigoti atsakovą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant būtinybei pertvarkyti rekonstruojamą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Taigi, ieškovės vertinimu, gali būti arba gautas sutikimas nesilaikyti atstumų, arba pertvarkomas rekonstruojamas pastatas, kad atitiktų tokius reikalavimus. Tačiau ieškovė pasirinko reikalauti tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios ir buvo pritaikytos. Atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartyje išdėstytą poziciją, tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nebėra galimybės, kadangi tam prieštarauja ieškovė, o minėtoje nutartyje jau iš esmės pasisakyta ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa pritaikyta apimtimi pagrįstumo.
7. Teismas nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023 m. vasario 8 d. patikrinimo aktu, pateiktu su ieškiniu, konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Statybos teisėtumo klausimas dar tik bus nagrinėjamas teisme, ieškovės pozicija nėra paneigta, todėl atsakovei disponuoti ginčo pastatu šiuo metu nėra galimybės vadovaujantis imperatyviomis teisės normų nuostatomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas ŽŪK „Baltas lašas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – ir LAP) pakeitimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. LAP pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus. Ieškovė reikalavimą grindžia nurodydama, kad rekonstruojant pastatą mažesniais nei norminiais atstumais iki gretimo sklypo ribos, dėl ginčo pastato ketvirto aukšto statybos darbų turi būti gautas susitarimas su šio žemės sklypo savininku ar valdytoju. Atitinkamai, tik 1.69 procento pastato ir išskirtinai ketvirtame aukšte, kuris yra naujai statomas ant esamo 3 a. pastato, yra susijusi su reiškiamu reikalavimu. Ieškinyje nenurodoma, kad yra pažeidimų, susijusių su ginčo pastato 1-3 aukštų dalyje atliekamais rekonstrukcijos darbais, taigi, visi kiti projekto sprendiniai niekaip nesusiję su reiškiamu reikalavimu. Iš to seka, kad palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas ir taikant LAP tik 4 pastato aukšte atliekamų statybos darbų sustabdymą – t. y. leisti vykdyti statybas pagal šiuo metu projekte numatytus etapiškumus – I etapo darbus bei procedūras, numatytus 1-3 aukštuose neriboti, nes tai niekaip nesusiję su reiškiamu reikalavimu, o riboti tik II etapo darbus ir procedūras, susijusias su statybos darbais statinio 4 aukšte. Priešingai, sustabdžius statybas pilna apimtimi, galimi dideli nuostoliai, neproporcingi atsakovės teisėtiems interesams.
8.2. Teismas, taikydamas LAP pilna apimtimi, klaidingai interpretavo teisės normų nuostatas, todėl pažeidė pareigą savarankiškai priimti teisingą sprendimą. Teisės normos, kuriomis remiasi teismas, neaiškios, o teismo aiškinimas, kad teisės normos yra tokios, kad neleidžia teismui taikyti LAP pagrįstoje tik su ieškiniu susijusioje dalyje, prieštarauja iš Konstitucijos keliamam valdžių padalijimo principui (Konstitucijos 5, 109 str.). Teismui pripažįstant, kad LAP taikymas ginčo pastato atnaujinimo darbams 1-3 pastato aukštuose, dėl kurių teisėtumo ginčo nėra, yra neteisingas, teisės normų aiškinimas, kad statybos užbaigimo procedūros turi būti nutrauktos visame pastate iki teismo sprendimo, užkerta kelią teismui įgyvendinti teisingumą ir priimti proporcingą abejoms ginčo šalims sprendimą. Atitinkamai, minėtos teisės normų nuostatos, tikėtina, prieštarauja Konstitucijai. Šiame kontekste yra pagrindas teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar CK ir Statybos įstatymas draudžia teismui spręsti dėl proporcingo LAP taikymo ir visais atvejais įpareigoja taikyti LAP pilna apimtimi, nes tariamai taip numato imperatyvūs teisės aktai.
8.3. Teismo aiškinimas, kad teisės aktai aiškiai yra įtvirtinę draudimą, neatitinka ieškovo byloje keliamo reikalavimo dėl LAP taikymo, t. y., jei būtų įstatymu reglamentuota situacija, ieškovas neturėtų pagrindo prašyti byloje taikyti LAP, nes tai, ką gali vykdyti subjektas, jau būtų sureguliuota imperatyviai taikomais teisės aktais. Tačiau, kadangi ieškovas reiškia prašymą dėl LAP taikymo byloje, teismas privalo vertinti tokio prašymo proporcingumą ir spręsti atsakovo pateiktą prašymą dėl LAP pakeitimo pagal byloje turimą konkrečią faktinę situaciją, kad būtų užtikrintas tiek šalių tarpusavio pusiausvyros principas, tiek ekonomiškumo, tiek proporcingumo principai.
Atsiliepimas
9. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismui sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leidus atlikti statybos darbus, užbaigimo procedūras ir kitus veiksmus pastato 1-3 aukštuose pagal atsakovės siūlomą Projekto B laidą, ieškinio tenkinimo atveju susidarytų situacija, kuomet ši Projekto B laida, kaip ginčijamo statinio projekto, pagal kurį išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, vėlesnė pakeitimo laida taip pat nebegalėtų būti įgyvendinama. Tokiu atveju ieškovei papildomai tektų ginčyti statybos užbaigimo dokumentus, sandorius, kas iš esmės apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą ir prisidėtų prie žalos atsiradimo. Projekto B laida negalėtų būti rengiama ir realizuojama, jeigu neegzistuotų pirminė šio projekto 0 laida, pagal kurią buvo išduotas statybos leidimas. Projekto B laidoje padaryti pakeitimai, susiję su statybos darbų vykdymo etapiškumu, sprendžia tik to paties statinio projekto įgyvendinimo klausimus laike, suskaidant projekto įgyvendinimą į dvi dalis ir nekeičiant sprendinių. Todėl, nuginčijus statybos leidimą, nebelieka jokio galiojančio statinio projekto, kurio sprendinius būtų galima keisti, įskaitant ir statybos sprendinių įgyvendinimo etapiškumo numatymą.
9.2. Projekto B laidoje statybos darbų skaidymu į du etapus vienas statinys tarsi dalinamas į dvi dalis, atskiriant jį statinio aukštais, tačiau tokiu būdu visiškai nesprendžiant techninių klausimų, kaip toliau turėtų būti pastatytas ir naudojamas statinys, jeigu šio statinio aukštis turės būti sumažintas nuo esamo 13.93 m. iki buvusio 9,45 m., kas iš esmės reikalautų nuardyti visą statinio 4 aukštą. Ginčo statinio projektas, kuriam realizuoti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir Projekto B laida, numato viso pastato kaip vientiso darinio sukūrimą statinio rekonstravimo būdu, numatant bendras statinio laikančiąsias konstrukcijas ir pastato inžinerines sistemas, bendrą liftą, laiptinę ir kt. Buvusio statinio 3 aukšto stogo atitvara po statinio rekonstravimo nebeatlieka stogo funkcijos, tarp trečio ir ketvirto aukšto esančioje perdangoje suprojektuotos lifto šachtos ir monolitinių laiptų angos. Dalinis statinio projekto sprendinių įgyvendinimas, apsiribojant tik statinio 1-3 aukštais ir neatliekant jokio esamo statinio projekto sprendinių pakeitimo, sukeltų grėsmę viso statinio mechaniniam atsparumui ir pastovumui, nes 4 aukšto išardymo atveju statinio perdanga tarp 3 ir 4 aukšto liktų atvira ir nebeatliktų ankstesnės stogo funkcijos, be to, joje liktų atviros lifto ir laiptų angos, liktų nepertvarkytos viso pastato inžinerines sistemos ir dalis konstrukcijų.
9.3. Visa tai lemtų didesnės žalos atsiradimą, o išnuomojus ar perleidus ginčo pastate esančias patalpas, tai ne tik apsunkintų bylos nagrinėjimą ir ieškovei palankaus sprendimo vykdymą, bet galėtų kilti žala ir atsirasti nuostoliai tretiesiems asmenims ar pačiam atsakovui dėl ginčo pastato perleidimo ar nuomos. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui.
9.4. Teismas, leisdamas atsakovui atlikti veiksmus, kurie yra uždrausti įstatymais – atlikti statybos užbaigimo procedūras, kai yra nagrinėjama byla dėl statybos leidimo teisėtumo, taip pat leisdamas disponuoti pastatu, kuris yra statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, veiktų ultra vires, kadangi teismo kompetencijai nepriskirta suteikti leidimus tam, kas yra draudžiama imperatyviomis teisės normomis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės keičiamos tais atvejais, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, be to, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), ir priešingai – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1453-241/2016).
13. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbu efektyviai užtikrinti ieškiniu pareikštus reikalavimus. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-161-330/2022).
14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdė pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022 m. sausio 11 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomus statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą ŽŪK „Baltas lašas“; 2) uždraudė ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis inicijuoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras, gauti statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų pagrindu keisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre, taip pat uždrausti ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir šios pažymos pagrindu keisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) atliko įrašą viešajame Nekilnojamojo turto registre dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, išnuomoti, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
15. Atsakovas ŽŪK „Baltas lašas“ pateikė prašymą pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: leisti atsakovui ŽŪK „Baltas lašas“ vykdyti statybos darbus pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022 m. sausio 11 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio pastato 1B3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1-3 aukštuose pagal Projekto B laidą (pirmas etapas) ir šioje apimtyje atlikti statybos užbaigimo procedūras bei įregistruoti patalpas Nekilnojamojo turto registre bei jomis disponuoti. Atsakovas prašymą grindė tuo, jog ieškinyje nurodomi argumentai dėl rašytinio sutikimo reikalingumo yra susiję tik su nežymia atliekamų darbų apimtimi – 16,55 kv. m dalyje pastato naujai statomo 4 aukšto dalyje, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir likusiems 3 aukštams, kurių atžvilgiu nėra jokių ieškinio argumentų. Taikomos LAP dalyje dėl esamo 3 aukštų pastato akivaizdžiai neproporcingos ir sukeliančios atsakovui nepagrįstai didelius apsunkinimus ir nuostolius. Šiuo metu iš esmės visi projekte numatyti statybos darbai yra baigti ir likę tik nežymūs baigiamieji/tvarkomieji darbai, todėl neproporcinga stabdyti darbus statinio 1-3 aukštuose uždraudžiant atlikti statinio statybos užbaigimo procedūras ir draudžiant šiomis patalpomis naudotis, kas niekaip neužtikrins teismo sprendimo įvykdomumo. Ginčo 16.55 kv. m jau yra pastatyti ir esant reikalui ar teismo sprendimui, nebus didelių kliūčių jų pertvarkymui, nes jie yra statinio pakraštyje ir tai aiškiai matyti iš atsakovo teismui teikiamų duomenų. Ginčo atveju atsakovas nuosavybės teise valdomo pastato atžvilgiu jau yra patyręs virš 1 milijono išlaidų. Atsakovas projekto vystymui yra paėmęs paskolą, todėl turi įsipareigojimus susijusius su palūkanų mokėjimu, o nesant galimybės eksploatuoti statinio ir toje dalyje, kur nėra ginčo, patirs neproporcingus suvaržymus ir nuostolius
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo įvertinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutarties. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aplinkybių nustatymas, ar pastato aukštai yra vienas nuo kito atsieti, t. y. ar ginčas yra susijęs su vientisu, neskaidomu pastatu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ginčo atveju statybos leidimas išduotas viso pastato rekonstrukcijai ir statybos darbai atliekami pagal statinio projektą, pagal kurį išduotas statybos leidimas, apima visus statybos darbus ir pripažinus statybos leidimą neteisėtu, statinio projekto sprendinių įgyvendinimas būtų negalimas visa apimtimi, o ne tik viename pastato aukšte ar konkrečioje pastato dalyje. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik naujai statomo 4 aukšto dalyje, o ne kompleksiškai visam pastatui. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas ir yra būtent statybos leidimas, kurio neteisėtumą nustatė ieškovė, ir kurį teismo prašoma panaikinti, todėl statybos darbai pagal ginčo statybos leidimą negali būti tęsiami, kad nebūtų padidintas statybos darbų mastas. Tuo tarpu apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo ūkinės veiklos vykdymo apribojimo ir patiriamų nuostolių nepaneigia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Teismas kartu atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsakovas turi teisę, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas galimai patirs/būtų patyręs dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi prejudicinės ir res judicata galios, tačiau ji galioja byloje iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi, kuria buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas.
18. Šiame kontekste svarbu atsižvelgti ir proporcingumo principo taikymą, kuris sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą reiškia, kad teismas, tiek taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir jas pakeisdamas, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Nagrinėjamu atveju, patenkinus apelianto prašymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės būtų ginamas tik paties apelianto asmeniniai interesai, neatsižvelgiant į ieškovės interesą užsitikrinti, kad jai galbūt palankus teismo sprendimas būtų apelianto realiai įvykdytas. Šiuo aspektu sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog, teismui sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leidus atlikti statybos darbus, užbaigimo procedūras ir kitus veiksmus pastato 1-3 aukštuose pagal atsakovės siūlomą Projekto B laidą, ieškovės ieškinio tenkinimo atveju susidarytų situacija, kuomet ši Projekto B laida, kaip ginčijamo statinio projekto, pagal kurį išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, vėlesnė pakeitimo laida taip pat nebegalėtų būti įgyvendinama. Tokiu atveju ieškovei papildomai tektų ginčyti statybos užbaigimo dokumentus, sandorius, kas iš esmės apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.
19. Pažymėtina, kad įprastai pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus. Nagrinėjamu atveju, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad po Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įvyko esminis faktinių aplinkybių pokytis, kuris sudarytų pagrindą pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sureguliuotas teisinis stabilumas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, užkertamas kelias nuostolių atsiradimui ir nenustatyta, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ar neproporcingos siekiamiems tikslams. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neproporcingai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nes jomis nebūtų užtikrinamas status quo, reikalingas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui.
20. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad šioje byloje yra pagrindas teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar CK ir Statybos įstatymas draudžia teismui spręsti dėl proporcingo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir visais atvejais įpareigoja taikyti laikinąsias apsaugos priemones pilna apimtimi, nes tariamai taip numato imperatyvūs teisės aktai.
21. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-701/2021).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nekelia abejonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualių materialinės ir proceso teisės normų konstitucingumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstituciniame Teisme priimami individualūs konstituciniai skundai. Tai reiškia, kad į Konstitucinį Teismą gali kreiptis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, manantis, jog Konstitucijai prieštarauja įstatymai, Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, ir išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones. Individualus konstitucinis skundas suteikia teisę kiekvienam žmogui, manančiam, kad aukščiausiosios valstybės valdžios institucijos priimti sprendimai pažeidžia jo konstitucines teises ar laisves, tiesiogiai Konstituciniame Teisme ginčyti tas teises pažeidžiantį įstatymą ar kitą teisės aktą. Be kitų sąlygų, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti įgyvendinta per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą terminą, kuris yra susietas su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (Konstitucinio Teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT69-A-S64/2020).
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.