Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, naudojant kompiuterinę programą „ZOOM“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2022 m. lapkričio 9 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 2 mėn. viešųjų darbų, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Kaltinamasis O. V. 2025 m. rugsėjo 15 d., vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), E. G. namuose, tualete, žodinio konflikto su A. N. metu, sudavė ranka ne mažiau trijų kartų A. N. į veido ir kaklo sritis bei vieną kartą ranka į krūtinės sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. N. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis O. V. 2025 m. spalio 6 d., apie 21.28 val., (duomenys neskelbtini), iš nerakintos laiptinės, pagrobė J. Š. priklausantį bėginį dviratį „4 MOTION“, 300 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą bei padarė nukentėjusiajai J. Š. 300 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis O. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, prisipažino visiškai, gailėjosi. Kaltinamasis O. V. teismo posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pripažino visa apimtimi. Nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, žadėjo mokėti dalimis.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir kiti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti, duomenys.

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

5. Įtariamasis O. V. 2025 m. rugsėjo 30 d. ir 2025 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugsėjo 15 d., po 20.00 val., nuėjo į svečius pas pažįstamą E. G.. Jos namuose taip pat buvo R. M. ir A. N., kurie gėrė alų, 6 laipsnių stiprumo. Jis prisijungė prie jų, su savimi buvo atsinešęs butelį alaus. Jie visi vartojo alkoholį ir vienu metu A. N. nuėjo į bute esantį tualetą. Jis taip pat užsimanė į tualetą ir gavosi taip, kad A. N. ėjo iš tualeto, ji buvo labai girta, o jis ėjo į tualetą, ir, tik įėjęs tualetą, pajuto, kad savo dešine koja įlipo į išmatas, kurios buvo ant tualeto grindų, šalia tualeto. Tada pajuto, kad ir kaire koja įlipo į išmatas. A. N. nuėjo į kambarį prie stato ir toliau vartojo alkoholį. Kadangi tualete nebuvo jokių skudurų, jis nusimovė savo šortus ir jais išvalė grindis, išsiplovė vonioje savo kojas. Nuėjęs į kambarį, griežtai pasakė A. N., kad ji grįžtų į tualetą ir išvalytų savo išmatas. A. N. nenorėjo eiti, sakė, kad tai padarė ne ji. Jis jai pasakė, kad jie prasilenkė ir ji paskutinė išėjo iš tualeto, kuriame jis ant grindų rado paliktas išmatas. E. G. padavė jam kitus šortus, o tuos, kuriais išvalė išmatas, išmetė į šiukšliadėžę. Tuomet jis dar kartą pakvietė A. N., kad ji pažiūrėtų, ką prisidirbo. Tuo metu jis buvo tualete ir A. N. atėjo į tualetą pasižiūrėti. Jis parodė jai į likusias išmatas, pasakė, kad didumą išvalė, o likusias tegul išvalo ji pati. A. N. neigė, kad tai padarė ji, o jis jai sakė, kad ji paskutinė išėjo iš tualeto. Supykęs, kad A. N. neigė, kad tai ne ji paliko išmatas, jis ne mažiau trijų kartų ranka sudavė jai per veido sritį, galėjo pataikyti A. N. ir į kaklo sritį bei vieną kartą sudavė jai ranka į krūtinės sritį. Neprisimena, ar A. N. nugriuvo nuo jo smūgių, tualete buvo slidu. Po jo suduotų smūgių A. N. prisipažino, kad tai ji nepataikė į tualetą ir paliko išmatas ant grindų. A. N. bandė valyti tualetą, bet buvo labai girta ir jai nesigavo. Tada jis išėjo namo. Tą vakarą jis buvo išgėręs alaus, bet girtas nebuvo. Gailisi, kad tokiais savo veiksmais sukėlė A. N. fizinį skausmą, tačiau tai padarė, kadangi įlipo į jos išmatas, o ji neprisipažino jas palikusi, dėl ko jam sukilo pyktis (1 t., b. l. 134-135; 2 t., b. l. 104-106).

6. 2025 m. rugsėjo 18 d. ir 2025 m. spalio 13 d. nukentėjusioji A. N. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. ji buvo svečiuose pas pažįstamą E. G., adresu (duomenys neskelbtini). Bute dar buvo R. M. ir O. V.. Jie visi vartojo alkoholį. Tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo tamsu, ji užsinorėjo į tualetą. Užėjusi į bute buvusį tualetą, ten atliko gamtinius reikalus, bet, kadangi buvo girta, į tualetą nepataikė ir gamtinius reikalus atliko ant grindų bei jų nesutvarkiusi išėjo iš tualeto. Po jos į tualetą atėjo O. V., kuris koja įlipo į jos išmatas, jis labai supyko. O. V. pasikvietė ją į tualetą, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis tualete pradėjo ją mušti, sudavė ne mažiau trijų kartų į veido sritį, kliuvo ir į kaklo sritį ir vieną kartą ranka stūmė jai į krūtinės sritį, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po šių O. V. veiksmų ji išėjo namo. Po įvykio ji pas medikus nesikreipė. Kurį laiką dar vaikščiojo su mėlynėmis ant veido, kaklo ir krūtinės, juto skausmą veide ir krūtinėje. Dėl jai sukelto fizinio skausmo turtinė žala jai nepadaryta, tačiau ji reiškia 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 63, 68-69).

7. 2025 m. rugsėjo 18 d. liudytoja E. G. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 15 d., pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svečiavausi pažįstami A. N., R. M. ir O. V.. Jie visi vartojo alkoholį. Ji vartoja raminamuosius vaistus, todėl, išgėrusi tabletę, užmigo ir negali pasakyti, kas toliau vyko jos bute. Dėl jos namuose įvykusio įvykio ji niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 87).

8. 2025 m. rugsėjo 18 d. liudytojas R. M. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 15 d., svečiavosi pas pažįstamą E. G., adresu (duomenys neskelbtini). Kartu dar buvo A. N. ir O. V.. Jie visi vartojo alkoholį. Tikslaus laiko nepamena, bet buvo jau tamsus paros metas, jis apgirto ir išėjo namo, nežino, kas toliau vyko pas E. G. bute (1 t., b. l. 93).

9. 2025 m. rugsėjo 18 d. liudytojas M. M. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 16 d., ryte, pastebėjo, kad ant jo uošvės A. N. yra mėlynės. A. N. jam papasakojo, kad 2025 m. rugsėjo 15 d., ji svečiavosi pas draugę E. G., adresu (duomenys neskelbtini). Ten, išgertuvių metu, ją sumušė pažįstamas O. V.. Apie šį įvykį jis pranešė policijai. Jis paties įvykio nematė, todėl negali nieko apie jį papasakoti (1 t., b. l. 98).

10. 2025 m. spalio 15 d. liudytoja V. D. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK) Veiklos skyriaus (toliau – VS) vyriausiąja tyrėja. Dirbant 2025 m. rugsėjo 16 d., kartu su Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK Reagavimo skyriaus (toliau – RS) vyriausiuoju patruliu K. Š., iš Utenos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad naktį buvo sumušta pranešėjo M. M. uošvienė A. N.. Nuvykus į vietą, buvo bendrauta su A. N., kuri nurodė, kad, jai būnant pas E., adresu (duomenys neskelbtini), pas kurią dar buvo pažįstamas R. M., į svečius atėjo pažįstamas O. V.. A. N. nurodė, kad, jai nuėjus į tualetą ir ne vietoje atlikus gamtinius reikalus, po jos į tualetą ėjo O. V., kuris kojomis įlipo į A. N. sukeltą netvarką ir dėl to labai supyko. Po to O. V. tualete ne mažiau, kaip tris kartus sudavė jai ranka į veido ir krūtinės sritis. A. N. buvo nustatytas 1,07 ‰ (promilių) neblaivumas. Buvo apžiūrėtas A. N. kūnas, buvo matyti sužalojimai veido (mėlynė aplink dešinę akį), kaklo (nubrozdinimai ir kraujosruvos) ir krūtinės (mėlynės ir kraujosruvos) srityse. A. N. atsisakė nuo medikų apžiūros. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo rastas R. M., kuriam buvo nustatytas 0,89 ‰ neblaivumas, ir E. G., kuriai buvo nustatytas 1,89 ‰ neblaivumas. R. M. nurodė, kad, kai vyko konfliktas, jo jau nebebuvo, jis buvo išėjęs namo, todėl nematė nei kada, nei kiek, nei kurioje vietoje A. N. buvo suduoti smūgiai, nurodė tik žinantis šią situaciją, nes apie tai jam papasakojo E. G.. Pati E. G. iš pradžių nurodė, kad nieko nežino ir pas ją nebuvo atėję jokie asmenys, vėliau prisiminė, kad pas ją buvo atėjusi A. ir R., jie vartojo alkoholį, o vėliau pas ją atėjo O. V., kuris buvo neblaivus, dar išgėrė alaus ir E. G. davė jam kažkokių stiprių vaistų, nuo ko jis pasidarė agresyvus. Pati E. G. vartoja minėtus vaistus (pavadinimo pasakyti negalėjo) ir alkoholį, todėl nurodė, kad užmigo, nieko negirdėjo ir nebematė. Pasak E. G., A. N. jai papasakojo, kad, nuėjusi į tualetą, atliko gamtinius reikalus ne ten, kur turėjo, dėl ko O. V. labai supyko, nes išsitepė savo kojines. Daugiau aplinkybių E. G. nurodyti negalėjo, nes buvo neblaivi ir vartojusi vaistų. Tą pačią dieną telefonu susisiekus su O. V., siekiant nustatyti jo buvimo vietą ir patikslinti įvykio aplinkybes, jis neneigė, kad sudavė smūgius A. N. už tai, ką ši padarė E. G. buto tualete, tačiau iš balso O. V. buvo stipriai neblaivus, nenurodė savo buvimo vietos. Apžiūrėjus įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), o būtent - tualetą, jokių reikšmingų objektų rasta nebuvo, kadangi visa netvarka jau buvo sutvarkyta pačios E. G. (1 t., b. l. 103-104).

11. 2025 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), esantis vonios kambarys. Užėjus į butą, patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje yra duris, vedančios į vonios kambarį. Vonios kambaryje, dešiniajame artimajame kampe, yra dujų balionas. Dešiniajame tolimajame kampe yra klozetas. Kairiajame tolimajame kampe yra vonia. Ant vonios yra sudėtos įvairios asmeninės higienos priemonės, peleninė. Kairiajame artimajame kampe yra skalbimo mašina. Atlikus apžiūrą, nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 52-53, 55-56).

12. 2025 m. rugsėjo 16 d. Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK VS vyriausiosios tyrėjos V. D. tarnybiniame pranešime dėl asmens kūno apžiūros, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 16 d., 16.08 val., buvo atlikta nukentėjusiosios A. N. kūno apžiūra. Ant A. N. veido (mėlynė aplink dešinę akį, mėlynės ir nubrozdinimai smakro kairėje pusėje), kaklo (nubrozdinimai ir kraujosruvos) ir krūtinės (mėlynės ir kraujosruvos) nustatyti sužalojimai. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 38, 40-43).

13. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2025 m. rugsėjo 16 d., 16.06 val., A. N. buvo nustatytas 1,07 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 44).

14. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2025-09-16, 16.28 val., E. G. buvo nustatytas 1,89 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 84).

15. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2025 m. rugsėjo 16 d., 16.29 val., R. M. buvo nustatytas 0,89 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 90).

Dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje

16. Įtariamasis O. V. 2025 m. spalio 9 d. ir 2025 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. spalio 6 d., nuo ryto buvo (duomenys neskelbtini). Beveik visą dieną vaikštinėjo po miestą, norėjo valgyti bei kažkur pernakvoti. Jo dėdė M. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl apie 14.00 val. nuėjo pas dėdę, tačiau jo namuose nebuvo. Eidamas į dėdės butą, praėjo pro daugiabučio pirmo aukšto fojė, bet tuo metu jokio dviračio nepastebėjo. Neradęs dėdės namuose, išėjo iš daugiabučio ir toliau vaikščiojo po miestą. Tą dieną jis buvo apsirengęs juodos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos džemperiu su gobtuvu, turėjo juodos spalvos kuprinę ant pečių. Kadangi buvo pavargęs ir alkanas, po 21.00 val. vėl nusprendė nueiti pas dėdę. Eidamas pro pirmo aukšto fojė, matė prie įėjimo durų oranžinės spalvos bėginį dviratį, bet neturėjo jokio tikslo jo pavogti. Jis vėl nerado dėdės namuose. Tada nusileido į daugiabučio namo pirmo aukšto fojė ir tik tada, kadangi buvo alkanas ir pavargęs, jam kilo mintis pavogti tą oranžinės spalvos bėginį dviratį. Tikslas buvo nuvažiuoti iki savo namų (duomenys neskelbtini). Jis išsivarė dviratį iš laiptinės į lauką, jis nebuvo prirakintas, ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Namo, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo gal per kokias tris valandas. Dviratį paliko namų rūsyje. 2025 m. spalio 7 d., apie 07.00 – 08.00 val., jis pavogtu dviračiu važinėjosi po (duomenys neskelbtini), o apie 17.00 val. nusprendė pavogtą dviratį parduoti draugui V. S., kuris turi penkis vaikus, todėl pagalvojo, kad dviratis bus jam reikalingas. Jis dviračiu nuvažiavo iki V. S. namų (duomenys neskelbtini). Sutikęs V. S., pasiūlė jam pirkti dviratį už 10 eurų. Nesakė V. S., kad dviratį pavogė, sakė jam, kad dviratį pirko anksčiau (duomenys neskelbtini), o parduoda jį dėl to, kad jam reikalingi pinigai cigaretėms ir alkoholiui. V. S. sutiko ir nusipirko dviratį už 10 eurų. Gavęs pinigus, jis iš karto nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „Aibė“, nusipirko pakelį cigarečių ir du butelius alaus. Visus pinigus išleido. Gailisi dėl padaryto. Jis nedirba, jo pajamos yra (duomenys neskelbtini), kurią gauna kiekvieną mėnesį. Daugiau jis jokių pajamų neturiu. Turi įvairių ligų dėl (duomenys neskelbtini), todėl jis negali dirbti. Pasinaudoja savo teise ir atsisako vykti į parodymų patikrinimą vietoje, be to, ten buvo filmavimo kamera ir viskas turi būti užfiksuota (2 t., b. l. 95-96, 104-106).

17. 2025 m. spalio 8 d. ir 2025 m. spalio 9 d. nukentėjusioji J. Š. paaiškino, kad gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Šio daugiabučio nerakintoje laiptinėje, pirmame aukšte, laiko jai priklausantį dviratį, kuris taip pat buvo neprirakintas. Dviratis buvo dviejų spalvų: juodos ir oranžinės, ant rėmo turėjo užrašą „4 MOTION“, su bėgiais. Ji šiuo dviračiu nesinaudoja, juo naudojosi jos mažametis sūnus. Dviratis buvo pirktas prieš kelis metus, parduotuvėje „Z-SPORT“, esančioje (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, dviračio sėdynė galimai buvo apgadinta, pažeistas apvalkalas. Dviračio ji pasigedo 2025 m. spalio 7 d., vakaro metu, tikslaus laiko pasakyti negali. Kad dviratis buvo pavogtas, suprato peržiūrėjusi savo programėlę telefone, prie kurios turi prisijungimą. Vaizdo kamera, kuri stebi minėtą patalpą, t. y. pirmąjį daugiabučio namo aukštą, galimai priklauso (duomenys neskelbtini). Vagystę įvykdė kažkoks jai nepažįstamas vyras. Vagystės įvykdymo laikas yra 2025 m. spalio 6 d., 21.28 val. Vyras buvo apsirengęs tamsiais rūbais, su gobtuvu, su sportiniais batais, turėjo lyg juodos spalvos kuprinę. Šį asmenį ji žino iš matymo. Dviračio vertė 300 eurų. 2025 m. spalio 9 d. policijos pareigūnai grąžino jai pavogta dviratį, todėl ji civilinio ieškinio neteiks, turtinė žala jai nepadaryta. Ji atpažino savo dviratį iš bendrų jo bruožų, įplyšusios sėdynės ir kitų pabraižymų (2 t., b. l. 23-24, 67).

18. 2025 m. spalio 9 d. liudytoja L. Š. parodė, kad yra V. S. sugyventinė. 2025 m. spalio 7 d., apie 18.00 val., V. S. paskambino jai ir pasakė, kad iš O. V. už 10 eurų nusipirko dviratį, sakė pažiūrėti pro buto langą. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė kieme stovintį sugyventinį, prie kurio buvo bėginis oranžinės spalvos dviratis su juodais užrašais. Ji pasakė V. S., kad „rado iš ko pirkti dviratį“, turėdama omenyje, kad O. V. yra nepatikimas ir galimai dviratis gali būti vogtas. Po kurio laiko namo grįžo V. S., kuris papasakojo, jog O. V. pasakė, kad šį dviratį gavo iš kažkokių savo draugų. V. S. nemanė, kad dviratis gali būti vogtas, kadangi kitu atveju nebūtų jo pirkęs. Nupirktą dviratį jie laikė savo rūsyje. Kad minėtas dviratis buvo vogtas, sužinojo iš atvykusių policijos pareigūnų, kuriems savanoriškai pateikė dviratį (2 t., b. l. 41-42).

19. 2025 m. spalio 9 d. liudytojas V. S. parodė, kad 2025 m. spalio 7 d., apie 16.00 val., netoli savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), sutiko pažįstamą O. V., kuris paklausė, ar jam nereikia dviračio. Tuomet jie nuėjo iki O. V. namo rūsio, kuriame jis parodė dviratį. Dviratis buvo oranžinės spalvos, bėginis. Jis pasakė, kad dviratis jam tinka ir O. V. pardavė jį jam už 10 eurų. Jis klausė O. V., ar dviratis yra nevogtas, tačiau O. V. pasakė, kad dviratį jis gavo dovanų iš draugo, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Nupirkęs dviratį, jis parvažiavo juo namo. Nežinojo, kad dviratis buvo vogtas, jei būtų tai žinojęs, tikrai nebūtų jo pirkęs (2 t., b. l. 47-48).

20. 2025 m. spalio 8 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas yra penkių aukštų, vienos laiptinės. Įėjimas į laiptinę yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Įėjimo į namą durys yra su kodu, metalinės. Užėjus per duris, patenkama į laiptinės koridorių, tiesiai yra laiptai į viršų, dešinėje pusėje yra koridorius. Į laiptinę galima patekti ir iš daugiabučio kiemo pusės. Laiptinė turi langą į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės aplinkybėms nustatyti, nerasta. Įvykio vieta yra stebima vaizdo kameromis (2 t., b. l. 13-14, 16-19).

21. 2025 m. spalio 9 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas liudytojos L. Š. savanoriškai pateiktas dviratis. Dviratis yra oranžinės spalvos, su juodos spalvos užrašais. Dviratis yra bėginis. Ant galinio rato yra 7-ių pavarų žvaigždutės, priekyje yra 3-jų pavarų žvaigždutės. Ant dviračio rėmo matomas užrašas „4 MOTION“. Ant dviračio matomos dvi greičio perjungimo svirtys ir dvi stabdžių svirtys. Ant priekinio rato tvirtinimo šakės matomi sumontuoti dviračio amortizatoriai. Dviračio sėdynės aukščio reguliavimo laikiklis subraižytas. Ant dviračio rėmo taip pat matomi dažų pabraižymai. Ant dviračio sėdynės galinės dalies matomas įplėšimas. Apžiūrėjus dviratį, pėdsakų, tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui, nerasta. Apžiūroje dalyvavusi nukentėjusioji J. Š. parodė, kad atpažįsta dviratį, kuris buvo iš jos pavogtas, iš bendrų jo bruožų, taip pat dėl įplyšusios sėdynės galinėje dalyje (2 t., b. l. 54-55, 58-61).

22. 2025 m. spalio 9 d. pakvitavimas patvirtina, kad nukentėjusiajai J. Š. buvo grąžintas dviratis (2 t., b. l. 63).

23. 2025 m. spalio 15 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios J. Š. savanoriškai pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „FXMO8761“, 00:21 sekundės trukmės. Vaizdo įrašas filmuotas laiku nuo 2025 m. spalio 6 d., nuo 21:28:51 val. iki 21:59:12 val. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kaip daugiabučio namo laiptinės laiptais žemyn nulipa vyras, kuris apsirengęs juodos spalvos drabužiais: juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos džemperiu su gobtuvu, kuris užmautas ant vyro galvos. Vyras ant rankų užsimovęs juodos spalvos pirštines. Vyras ant nugaros nešasi tamsios spalvos kuprinę. Vyras iš sudėjimo bei veido bruožų, kiek jų matosi iš po gobtuvo, labai panašus į O. V., gim. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašė matyti, kaip vyras, nulipęs laiptais žemyn, eina laiptinės fojė bei prieina prie medinės sienos, prie kurios yra atremtas dviratis oranžinės spalvos rėmu, ant kurio yra užrašas „4 MOTION“. Priėjęs prie dviračio, vyras dešine ranka prilaiko prie pat medinės sienos atremtą paspirtuką, tuomet dešine ranka paima už dviračio sėdynės, o kaire koja nustumia į galinę padėtį dviračio atramą ir atbulomis išvaro dviratį iš jo stovėjimo vietos. Matyti, kad toje vietoje, iš kurios vyras išvarė dviratį, stovi du paspirtukai ir mažas vaikiškas dviratukas su stūmimo rankena. Tuo šis vaizdo įrašas baigiasi (2 t., b. l. 35, 36-37).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

24. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

25. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

26. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

27. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis O. V. 2025 m. rugsėjo 15 d., vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bute, E. G. namuose, tualete, žodinio konflikto su A. N. metu, sudavė ranka ne mažiau trijų kartų A. N. į veido ir kaklo sritis bei vieną kartą ranka į krūtinės sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. N. fizinį skausmą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, kas sudaro pagrindą teismui nuspręsti, kad kaltinamasis suvokė, jog jo veiksmai sukels pastarajai kančias ir norėjo taip elgtis

29. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios A. N. parodymais, specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis O. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

30. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, pagrobusiam nedidelės vertės turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

31. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis O. V. 2025 m. spalio 6 d., apie 21.28 val., (duomenys neskelbtini), iš nerakintos laiptinės, pagrobė J. Š. priklausantį bėginį dviratį „4 MOTION“, 300 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą bei padarė nukentėjusiajai J. Š. 300 Eur turtinę žalą. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, jog O. V., veikdamas tiesiogine tyčia, 2025 m. spalio 6 d., apie 21.28 val., (duomenys neskelbtini), iš nerakintos laiptinės, pagrobė J. Š. priklausantį bėginį dviratį „4 MOTION“, 300 Eur vertės. Tokią išvadą teismui leidžia daryti byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką, t. y. kad pavogė J. Š. priklausantį bėginį dviratį „4 MOTION“, 300 Eur vertės. Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs ir atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamojo veika pagal pagrobto turto vertę ir nesant kvalifikuojančių požymių sudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagal 178 straipsnio 5 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai.

33. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

34. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

35. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. V. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nesunkus nusikaltimas (BK 140 straipsnio 1 dalis), o kitas – baudžiamasis nusižengimas (BK 178 straipsnio 5 dalis), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

36. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta, kad kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka du kartus, baudos nesumokėtos, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje taip pat nėra, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam O. V. už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyrus laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, nustatant, kad laisvės apribojimo termino metu jis nuo 22.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje paskyrus laisvės apribojimą 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, nustatant, kad laisvės apribojimo termino metu jis nuo 22.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis) ir įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką atlyginti nukentėjusiajai A. N. neturtinę žalą (BK 69 straipsnis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir kaltinamajam O. V. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, nustatant, kad laisvės apribojimo termino metu jis nuo 22.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis) ir įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką atlyginti nukentėjusiajai A. N. neturtinę žalą (BK 69 straipsnis).

38. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

V. Dėl civilinio ieškinio.

39. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. N. pateikė civilinį ieškinį 1000 Eur sumai neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 77). Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji grindė tuo, jog dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu ji patyrė emocinius išgyvenimus, skausmą, keletą dienų dėl matomų mėlynių negalėjo niekur eiti.

40. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai A. N. buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Nukentėjusioji A. N. nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jos atžvilgiu, patyrė fizinį skausmą, stresą, išgyvenimus. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad duomenų apie nukentėjusiosios laikiną nedarbingumą ar darbingumo netekimą byloje nėra. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Nors kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau yra darbingo amžiaus, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios A. N. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, nukentėjusiajai priteisiama 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, toks priteisiamos neturtinės žalos dydis yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir atitinka teismų praktiką.

VI. Kiti klausimai

42. 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu įtariamajam O. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina, nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 138-140).

43. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. kompaktinis diskas (vokas Nr. 2), kuriame įrašyti policijos pareigūnų kūno kameromis 2025 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietoje filmuoti vaizdo įrašai (12 vnt.), saugomas priklijuotas prie 1-o tomo bylos galinio viršelio; 2. kompaktinis diskas (vokas Nr. 1), kuriame įrašytas nukentėjusiosios J. Š. pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „FXMO8761“, saugomas priklijuotas prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

O. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

O. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 8 (mėnesių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti O. V. 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir O. V. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant, kad laisvės apribojimo termino metu jis nuo 22.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kartu su bausme skirti įpareigojimą per bausmės atlikimo laiką, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis) ir įpareigojimą per bausmės atlikimo laiką atlyginti nukentėjusiajai A. N. neturtinę žalą (BK 69 straipsnis).

Nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos panaikinti O. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. kompaktinį diską (voką Nr. 2), kuriame įrašyti policijos pareigūnų kūno kameromis 2025 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietoje filmuoti vaizdo įrašai (12 vnt.), saugomą priklijuotą prie 1-o tomo bylos galinio viršelio; 2. kompaktinį diską (voką Nr. 1), kuriame įrašytas nukentėjusiosios J. Š. pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „FXMO8761“, saugomą priklijuotą prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išaiškinti O. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.