- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2-455-419/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01424-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Advokatai
- Andžejaus Sinicynas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. A. 10 000,00 Eur sumą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovo A. V. ieškinyje nurodyta, kad ieškovas trečiojo asmens prašymu suteikė jam neterminuotą 10 000 Eur paskolą namo statybai, kurią trečiasis asmuo paprašė pervesti į atsakovės sąskaitą banke. Ieškovas iš savo sąskaitos banke (duomenys neskelbtini) atsakovei į sąskaitą banke (duomenys neskelbtini) 2022-07-13 pervedė 5000 Eur, o 2022-07-19 dar 5000 Eur. Banko pavedimuose mokėjimo paskirtis buvo nurodyta „paskola sūnui namo renovacijai“. Ieškovas, remdamasis LR CK 6.873 str. 2 d., 2023-08-31 registruotu laišku atsakovei ir trečiajam asmeniui išsiuntė reikalavimą, kuriuo prašė per trisdešimt dienų nuo šio reikalavimo gavimo dienos kreditoriui A. V. grąžinti 10000 Eur, kuriuos kreditorius A. V. Jums paskolino 2022-07-13 (5000 Eur) ir 2022-07-19 (5000 Eur) namo renovacijai. Ieškovas paprašė pinigus jam grąžinti į tą pačią sąskaitą banke ((duomenys neskelbtini)), iš kurios jie buvo pervesti į A. A. sąskaitą ((duomenys neskelbtini)). 2023-10-01 trečiojo asmens atstovas advokatas M. Muksinovas ieškovą informavo, kad nei trečiasis asmuo, nei atsakovė jokių pinigų iš ieškovo niekada nesiskolino, todėl jokio teisinio pagrindo reikalauti grąžinti pinigus trečiasis asmuo neturi. Gavus šį atsakymą, darytina išvada, kad ieškovas atsakovei be pagrindo pervedė 10000 Eur, kuriuos atsakovė gavo be pagrindo, todėl privalo šiuos pinigus grąžinti ieškovui.
3. Atsakovė A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo A. V. atsiliepime į A. V. ieškinį nurodė, kad prašė tėvo duoti jam 10 000,00 Eur, tačiau sąskaitos Lietuvos bankuose neturi, turi tik sąskaitą Olandijos banke. Tėvas nesutiko pervesti pinigus į užsienio sąskaitą, todėl susitarė, kad pinigus jis perves į A. A. sąskaitą, o pastaroji šiuos pinigus jam perdavė. Prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
5. Ieškovas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad 2022-07-10 dirbo kartu su sūnumi A. V. ir sūnus paprašė paskolinti jam su drauge 10 000,00 Eur namo renovacijai. Pasakė sūnui, kad iš karto negalės pervesti visos sumos, todėl 2022-07-13 ir 2022-07-19 pervedė po 5000,00 Eur. Suprato, kad pinigai buvo skirti A. A. namo stogo renovacijai. Kai jis apie pinigus kalbėjo su sūnumi, atsakovė pokalbyje nedalyvavo. Susitarė, kad jiems abiem bus paskolinta 10 000,00 Eur pinigų suma vienerių metų laikotarpiui ir jie abu po truputį šiuos pinigus grąžins. Susitarimas buvo žodinis, kadangi norėjo padėti sūnui, santykiai su juo buvo geri. Pasakė sūnui, kad pinigus perves į sąskaitą, o sūnus paprašė pervesti pinigus ne į jo sąskaitą, o į atsakovės sąskaitą. Sūnus atsiuntė atsakovės sąskaitos numerį su visais rekvizitais. Sūnus neaiškino, kodėl pinigai turėjo būti pervesti į atsakovės sąskaitą. Jo nuomone, atsakovė žinojo apie skolinį susitarimą, kadangi gyvena kartu su jo sūnumi. Su atsakove dėl šios pinigų sumos nė karto nebendravo, tik su sūnumi. Pinigai jam nebuvo grąžinti. Po metų santykiai su sūnumi pablogėjo, todėl nekalbėjo su juo dėl pinigų grąžinimo. Su atsakove irgi šiuo klausimu nebendravo, kadangi negalėjo jai prisiskambinti. Pinigus skolino abiem, pinigų prašo iš atsakovės, kadangi pinigai buvo pervesti jai. Sūnus jam buvo sakęs, kad atsakovė žinojo apie paskolą. Po ieškinio pateikimo, buvo atvažiavęs sūnus ir pasakė, kad nesupranta ką jis jam skolingas. Jis sakė, kad jokių pinigų iš jo neėmė, todėl nieko neatiduos.
Atsiliepimas
6. Atsakovė A. A. teismo posėdyje paaiškino, kad A. V. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena tris metus. Jis paskambino ir pasakė, kad nuo jo tėvo gaus pinigus. Nežinojo, kad tai paskola. Žinojo tik tiek, kad jo tėvas perves į jos sąskaitą pinigus, kuriuos ji jam turės atiduoti. Nežinojo apie A. V. ir jo tėvo susitarimą, nežinojo kokiam tikslui bus pervedami pinigai. A. V. neaiškino kodėl reikia pinigus vesti per jos sąskaitą, o pati to neklausė. A. V. turėjo jos sąskaitos numerį. Po to pokalbio pinigus gavo pakankamai greitai. A. V. pervedė jai du kartus po 5000,00 Eur, kad ji perduotų jo sūnui A. V.. Pavedime buvo parašyta „sūnui, namo renovacijai“. Vieną dalį pinigų pervedė A. V., dar dalį išsigrynino ir perdavė grynais, o likusiais pinigais A. V. naudojosi atsiskaitydamas jos kortele. Nuėmė iš pradžių 3000,00 Eur, po to 1400,00 Eur A. V. prašymu pervedė E. K., nes jis tuo metu dirbo kartu su A. V. ir kad iš karto galėtų išsigryninti. Po to 5000,00 Eur pervedė pavedimu. Po to kažkiek išsigrynino ir apie 1000,00 Eur buvo išleista iš kortelės. Tuo metu A. V. dirbo Lietuvoje su tėvu vienoje įmonėje. A. V. neturi jai pretenzijų, kad ji būtų nevisus pinigus pervedusi. Visus ieškovo pervestus pinigus atidavė A. V.. Kai A. V. paprašo, leidžia jam naudotis jos kortele. Paveldėjo mamos namą prieš mėnesį. Kai paskola buvo suteikta, namo neturėjo. Gyveno kartu su mama nuo vaikystės, bet motinos namo neremontavo. Nei stogas, nei pats namas nebuvo renovuojamas, statybinių medžiagų renovacijai nepirko. Su A. V. dėl pinigų nebendravo nė karto. Ieškovo pretenziją gavo, ją skaitė. Į advokatą kreipėsi A. V., tačiau pati atstovavimo sutarties nepasirašinėjo, su advokatu nekalbėjo.
7. Trečiasis asmuo A. V. paaiškino, kad A. V. yra jo tėvas. Skolinosi iš tėvo pinigus, bet jokios paskolos ar susitarimo nebuvo. Buvo žodinis susitarimas, kad jis po truputį išskaičiuos tuos pinigus iš jo darbo užmokesčio. Būnant tėvo namo garaže paprašė tėvo paskolinti pinigų. Jis nusprendė pagalvoti, po savaitės pasakė, kad galės pervesti pinigus į Lietuvoje esančio banko sąskaitą. Paprašė tėvo, kad pinigai būtų pervesti į A. A. sąskaitą. Tuo metu su A. A. gyveno apie metus. Nesakė jai dėl ko taip reikia. Pasakė jai, kad tėvas perves pinigus. Pripažįsta, kad A. A. perdavė jam 10 000,00 Eur tėvo pervestų pinigų. Šių pinigų prašė savo skoloms padengti. Kai A. A. buvo pervesti pinigai, ji iš karto 3000,00 Eur pervedė jam į Olandijos banko sąskaitą ir kažkokią dalį išgrynino. Galimai išsigrynino pats. Kai gavo antrą pinigų dalį, pats dalį išsigrynino, o dalis buvo pervestą į E. K. sąskaitą, iš kurios jis šiuos pinigus išgrynino. Tiksliai nesakė tėvui kam jam buvo reikalingi pinigai, bet galėjo pripasakoti visokių priežasčių. Nesitarė dėl paskolos grąžinimo termino. Tuo metu su tėvu vykdė individualią veiklą, tėvas galėjo iš uždarbio paimti dalį jo pinigų. Tėvui grąžino beveik pusę, jis pats kas savaitę atskaičiuodavo nuo jo uždarbio. Šiuos atskaitymus jis žymėdavo savo „juodame sąsiuvinyje“. Po to tėvas buvo jį sumušęs, bet oficialiai buvo parašyta, kad vienas kitam pretenzijų neturi, jis grąžino jam 500,00 Eur ar 800,00 Eur skolos. Po to įvykio tapo nedarbingas. Pripažįsta, kad galimai visos skolos negrąžino. Atsakovė visą sumą jam perdavė. Rašytinių įrodymų, kad dalį paskolos grąžino neturi. Susitarimas šeimoje, kai susitariama po truputį atiduoti pinigus, nelaikomas paskola. Ėmė pinigus, bet paskolos neėmė. Jokios namo renovacijos nebuvo, namas buvo statomas seniai ir pati A. A. jį statė, jokių pinigų į šias statybas neįdėjo, medžiagų nepirko. Atsakovės name nevyko jokia renovacija. Atsakovės žemės sklype dar prieš penkis metus buvo pradėtas statyti namas, jis stogo dar neturi. Advokatas buvo sudaręs atstovavimą tik su juo. Su A. A. advokatas nesitarė, jos neatstovavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Ieškovas A. V. reiškė reikalavimą atsakovei A. A. grąžinti jam 10 000,00 Eur kaip įgytus be teisėto pagrindo. Tuo tarpu ieškinyje jis nurodė, kad trečiojo asmens (A. V.) prašymu suteikė jam neterminuotą 10 000,00 Eur paskolą namo renovacijai, kurią trečiasis asmuo paprašė pervesti į atsakovės banko sąskaitą, ką jis ir padarė.
9. Iš A. V. ieškinio dalyko bei turinio matyti, kad ieškovas nevienareikšmiškai kvalifikuoja teisinį santykį, kurio pagrindu kyla jo reikalavimas dėl pinigų grąžinimo.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (pvz., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-355/2009; Nr. 3K-3-396/2013; 3K-3-475-684/2015, kt.).
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2022-07-13 ir 2022-07-19 A. V. į A. A. banko sąskaitą pervedė po 5000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskola sūnui namo renovacijai“.
14. 2022-07-13 A. A. pervedė į A. V. banko sąskaitą 3000,00 Eur.
15. 2022-07-20 iš A. A. banko sąskaitos buvo išgryninta keturis kartus po 750,00 Eur (iš viso 3000,00 Eur).
16. 2022-07-20 A. A. pervedė į E. K. banko sąskaitą 1400,00 Eur.
17. 2022-07-22 A. A. pervedė į A. V. banko sąskaitą 300,00 Eur.
18. 2022-07-26 A. A. pervedė į E. K. banko sąskaitą 100,00 Eur.
19. 2023-08-31 ieškovas išsiuntė atsakovei A. A. ir A. V. reikalavimą per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grąžinti 10 000,00 Eur, kuriuos jis buvo paskolinęs jiems 2022-07-13 (5000,00 Eur) ir 2022-07-19 (5000,00 Eur) namo renovacijai.
20. 2023-10-01 A. V. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu M. Muksinovu, kuris tą pačią dieną surašė pranešimą, kad A. V. teigimu, nei jis, nei A. A. jokių pinigų iš A. V. nesiskolino, todėl jokio teisinio pagrindo reikalauti grąžinti pinigus jis neturi.
21. Teismo posėdyje apklausiamas trečiasis asmuo A. V. pripažino, kad skolinosi 10 000,00 Eur iš tėvo, nors nelaikė, kad tarp jų buvo sudaryta paskolos sutartis, kadangi tai nebuvo įforminta raštu, susitarimas buvo tik žodinis. Taip pat patvirtino, kad atsakovė perdavė jam visą tėvo į jos banko sąskaitą pervestą pinigų sumą. Ieškovas A. V. teisme aiškino, kad pinigus skolino abiem, t. y. sūnui ir jo sugyventinei A. A.. Pastarosios teigimu, ji gavo iš A. V. 10 000,00 Eur, žinojo, kad jis turėjo pervesti į jos banko sąskaitą šiuos pinigus, tačiau A. V. nesakė kuriam tikslui skirti šie pinigai. Visus gautus pinigus per kelis kartus pavedimu ir grynais perdavė A. V..
22. Taigi iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pinigų pervedimas atsakovei buvo grįstas paskoliniais teisiniais santykiais tarp ieškovo A. V. ir jo sūnaus A. V., dalyvaujančio byloje trečiojo asmens statusu. Ieškovas su trečiuoju asmeniu susitarė, kad paskolos suma bus pervesta į atsakovės banko sąskaitą. Kad susitarimas dėl pinigų pervedimo į atsakovės banko sąskaitą buvo, teismo posėdyje patvirtino, tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo. Vadinasi atsakovė į savo banko sąskaitą iš ieškovo turėjo gauti pinigus, kadangi pervesti paskolos sumą į atsakovės sąskaitą prašė paskolos gavėjas A. V., o paskolos davėjas A. V. su tokiu pinigų pervedimu sutiko. Toks tėvo ir sūnaus susitarimas laikytinas teisėtu pagrindu pervesti pinigus į atsakovės banko sąskaitą. Nustačius, kad ieškovo pervestą 10 000,00 Eur pinigų sumą atsakovė gavo esant teisėtam pagrindui, teismas sprendžia, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto teisinės normos nagrinėjamam ginčui netaikytinos, kadangi tam nėra būtinų CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.
23. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pinigus skolino sūnui A. V., tačiau teisme įrodinėjo, kad paskolą suteikė ir sūnui, ir atsakovei pastarosios namo renovacijai. Teismas pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovė tvirtino, kad neprašė ieškovo jai paskolinti pinigų, ieškovo ir jo sūnaus pokalbyje dėl paskolos suteikimo nedalyvavo, apie tai, kad į jos banko sąskaitą ieškovo pervesti pinigai buvo paskola A. V. ar jam ir jai kartu nežinojo, su ieškovu apie pinigus nėra niekada kalbėjusi. Ieškovas patvirtino, kad jo ir sūnaus pokalbyje dėl 10 000,00 Eur skolos atsakovė nedalyvavo. Tačiau jo manymu, apie paskolos tikslą ji žinojo, kadangi gyvena kartu su jo sūnumi A. V.. Pastarasis tvirtino, kad pinigus iš tėvo ėmė savo skoloms padengti, nors prašydamas pinigų tėvui galėjo nurodyti ir kitas skolinimosi priežastis.
24. Kadangi rašytinio susitarimo dėl paskolos suteikimo tarp šalių nėra, dėl paskolos suteikimo tarėsi tik ieškovas su trečiuoju asmeniu, jų pokalbio liudytojų nėra, atsakovė neigė, kad skolinosi pinigus iš ieškovo, todėl ieškovas privalo leistinais įrodymais pagrįsti, kad paskolos gavėja taip pat buvo ir atsakovė. Ieškovo manymas, kad paskolą jis suteikė sūnui ir jo sugyventinei nėra pakankamas įrodymas, kadangi toks ieškovo numanymas nėra patvirtintas kitais byloje surinktais duomenimis.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad pervesdamas pinigus į atsakovės banko sąskaitą mokėjimo paskirtyje ieškovas nurodė, kad paskola suteikiama sūnui namo renovacijai. Teismo vertinimu, jeigu ieškovas norėtų paskolą suteikti sūnaus šeimai, tai būtų kitaip suformulavęs paskolos suteikimo tikslą, pvz. neįvardindamas paskolos gavėjo arba nurodydamas, kad paskola yra jūsų namo renovacijai ar kaip kitaip, iš ko būtų galima spręsti, kad paskolos gavėjai yra du asmenys. Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad atsakovė irgi buvo paskolos gavėja. Byloje nustatyta, kad gaudama pinigus į savo sąskaitą atsakovė atliko tik pinigų perdavėjo vaidmenį, kuris nesukuria atsakovei jokių papildomų teisių ir pareigų tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklosčiusiuose paskoliniuose teisiniuose santykiuose. Trečiasis asmuo A. V. pripažino, kad visą tėvo paskolintą 10 000,00 Eur sumą gavo, kas patvirtinta tiek atsakovės paaiškinimais, tiek jos banko sąskaitos išrašais, iš kurių matyti, kad po ieškovo pervestų pinigų gavimo, ji artimiausiomis dienomis buvo pervedusi didelę dalį paskolos A. V. tiesiogiai jam į banko sąskaitą bei į jo draugo E. K. banko sąskaitą, kitą didelę dalį pinigų išsigrynino ir perdavė grynais trečiajam asmeniui. Taigi nurodyti duomenys leidžia teismui prieiti išvados, kad ieškovo suteiktos 10 000,00 Eur paskolos gavėju buvo tik A. V., todėl reikalauti šios sumos grąžinimo ieškovas gali tik iš jo, o ne iš atsakovės A. A..
26. Teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje siūlė ieškovui keisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovas su tuo nesutiko, reikalaudamas pinigų iš atsakovės A. A.. Kadangi vadovaujantis CPK 45 straipsnio 3 dalimi, ieškovui nesutinkant keisti netinkamo atsakovo tinkamu, teismas savo iniciatyva to padaryti negali, todėl nagrinėjo bylą iš esmės pagal pateiktą ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimui atsakovei negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo instituto teisinės normos, kadangi ieškovo pinigus atsakovė gavo esant teisėtam pagrindui. Ieškovo reikalavimas kyla iš paskolinių teisinių santykių. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka privalo grąžinti paskolos gavėjas. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovė buvo 10 000,00 Eur paskolos gavėja, yra pagrindas ieškinį atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.