Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2014-03-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, 2015-04-09 atliko bausmę, kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. D., būdamas įpareigotas pagal įsiteisėjusį 2016 m. gruodžio 1 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-215-371/2016 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-215-371/2016 mokėti savo dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 eurų periodinę išmoką, mokant kas mėnesį nuo 2015-12-17 iki dukros A. B. pilnametystės išlaikymo išieškotojos A. B. motinos N. B. naudai, žinodamas savo pareigą civilinėje byloje Nr. 2-215-371/2016 mokėti lėšas savo dukrai išlaikyti ir galėdamas šią pareigą įvykdyti, būdamas darbingas, tyčia vengė pareigos pagal šį teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą A. B., lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo, kitokios materialinės paramos vaikui neteikė, dėl ko pagal antstolės Brigitos Palavinskienės duomenis išlaikymo įsiskolinimas N. B. nuo 2015-11-01 iki 2022-08-22 sudaro 9725,26 Eur, iš kurių 5373,60 Eur skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Kaltinamasis A. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir parodė, kad turi šeimą, kitą vaiką, kurį privalo išlaikyti, todėl neturi galimybės padėti N. B. dukrai. Šiuo metu dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų. Santuokos su N. B. nebuvo sudaręs. Bendravo su ja dvi savaites, ji pastojo. Apie tai ji pranešė būdama paskutinį mėnesį nėščia. Buvo atliktas DNR testas, kuris patvirtino jo tėvystę. Kartu su N. B. niekada negyveno, bet išlaikymą kurį laiką mokėjo, turėjo gerai apmokamą darbą. Per krizę darbą prarado. 2014 metais buvo nuteistas už vengimą išlaikyti dukrą. Motina net neleidžia bendrauti su dukra. Į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo nesikreipė. Negali sumokėti visos pradelstos mokėti sumos, galėtų mokėti po 170-180 Eur per mėnesį. Rimtų sveikatos problemų neturi. Negali susirasti sau tinkamo darbo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (nutartis Nr. 2K-246-648/2016).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir kaltinamajam bei prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, bei kitus byloje surinktus bei teismo posėdžio metu pagarsintus įrodymus, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas nėra, į tai, kad būdamas sveikas ir darbingas, sąmoningai sudarė situaciją, kuomet oficialiai niekur nedirbdamas, tačiau turėdamas pajamų išlaikyti kitą savo nepilnametį vaiką, nukentėjusiosios N. B. vaikui jokio išlaikymo neteikia ir jo priverstinis išieškojimas nėra galimas, prieina išvados, kad yra visiškai įrodyta, jog A. D. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. D. padarė nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas už vengimą išlaikyti vaiką (2 t., b. l. 49-50), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 47-48), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 45), nedirba (2 t., b. l. 46, Liteko duomenys), todėl jam skirtina 45 parų arešto bausmė. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam pirmą kartą paskirtos arešto bausmės vykdymą galima atidėti 6 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo prietaisais bei skiriant atitinkamus įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi bei 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir, taikant BK 49 straipsnį, skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant A. D. intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo prietaisais ir nustatant A. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 5, 8 punktais, įpareigoti A. D.: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai A. B., gim. (duomenys neskelbtini); 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinė pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.