- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1444-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01837-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių visiškai tenkino ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. Č. ieškovei AB „Kauno energija” 475,31 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., 18,15 Eur skolą už per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. atliktą karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą, 15,20 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. Č. 2020 m. birželio 23 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį pateikti negalėjo, nes nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį teismo procesą. Patvirtino, kad gyvena ieškovės nurodytu adresu, deklaravęs ten gyvenamąją vietą, tačiau dėl laiptinėje vykstančio remonto, visos pašto dėžutės buvo nukabintos. Atsakovas taip pat yra pensinio amžiaus ir dažnai laiką leidžią savo sodyboje. Ieškovė žinojo atsakovo telefono numerį, todėl galėjo kreiptis į jį ir pranešti apie civilinį procesą, tokiu būdu leidžiant jam ginti savo teises. Atsakovo tinkamai neinformavus apie vykstantį teismo procesą, jis prarado galimybę įrodyti, kad faktiškai nevaldo būsto, kuriam susidarė skola už šildymo paslaugas.
3. Ieškovė AB „Kauno energija“ 2020 m. liepos 7 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. Č. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atmesti atsakovo pareiškimą. Nurodė, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. nuosavybės teise priklausė A. V. Č., po kurios mirties (duomenys neskelbtini), palikimą yra priėmęs atsakovas. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl tos priežasties atsakovui naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti delspinigius. Atsakovas pateiktų sąskaitų neapmokėdavo, o šiluma buvo tiekiama ir skaičiuojami mokesčiai, todėl susidarė skola, dėl kurios buvo paduotas ieškinys teismui. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas telefonu kreipėsi į ją ir nurodė, kad sprendžiamas paveldėjimo klausimas, tačiau jokios patvirtinančios informacijos, jokių esminių dokumentų, kuriais būtų įmanoma konstatuoti, jog buto po mirties paveldėtojas yra kitas asmuo, nepateikė. Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie civilinę bylą. Atsakovas nurodė, jog gyvena nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravęs ir gyvenamąją vietą. Būtent toks atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas ieškinyje. Asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Visi asmenys turi pasirūpinti, kad būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Dėl tos priežasties atsakovo duomenų pateikimas apie savo pagrindinę gyvenamąją vietą Gyventojų registrui, bei atsakovo patvirtinimas, kad jis tuo adresu tikrai gyvena įrodo, kad siunčiami dokumentai apie civilinę bylą buvo įteikti ir taip atsakovas buvo informuotas tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi netenkino atsakovo A. Č. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią procesui vilkinti, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis). CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, o kita šalis prašo priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi būtent CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
6. Teismas nustatė, kad atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių teismas ieškinį patenkino visiškai.
7. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl procesinių dokumentų neįteikimo, konstatavo, kad atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) yra įteikti tinkamai, nepažeidžiant CPK reikalavimų, nustačius, jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Ieškinys buvo pareikštas šiame teisme pagrįstai pagal CPK 29 straipsnį – pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Teismas du kartus siuntė atsakovui procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos (taip pat ir deklaruotos vietos) adresu, tačiau siųsti procesiniai dokumentai sugrįžo neįteikti, nes adresatas procesinių dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismui patikrinus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paaiškėjo, kad atsakovas niekur nedirba, gauna pensiją. Kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją ar darbo vietas teismas neturėjo. Taigi teismas išnaudojo visus papildomus įstatymuose numatytus būdus nustatyti kitą atsakovo gyvenamąją ir / ar darbo vietą, todėl procesinius dokumentus įteikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismas laikė, kad, įteikus procesinius dokumentus pagal įstatymą tinkamai, atsakovas buvo pasyvus, o svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, jis neįrodė ir teismas jų nenustatė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 288 straipsnis).
8. Teismas pažymėjo, kad sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai. Jokių įrodymų, galinčių lemti priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovas nepateikė. Atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad jis nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas/valdytojas, nes 2020 m. liepos 13 d. patikrinus duomenis Testamentų registre buvo nustatyta, jog jis yra vienintelis mirusios A. V. Č. turto paveldėtojas. Atsakovas nepateikė ir jokių faktinių duomenų, kad minėtą ginčo nekilnojamąjį turtą faktiškai valdo (ir ieškovės teikiamomis paslaugomis (šilumos energija) faktiškai naudojasi) kitas asmuo ar asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikė absoliučiai jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas sprendė, jog atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovas A. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas velionės A. V. Č. turto nei faktiškai, nei juridiškai negali valdyti, kadangi iki šios dienos jos turtas jam nepriklauso. Dar viena velionės A. V. Č. turto paveldėtoja yra neveiksnia pripažinta G. R., kuriai Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi atnaujintas terminas velionės A. V. Č. palikimui priimti, o jos globėjui R. R. leista priimti palikimą neveiksnios globotinės vardu. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai Kauno m. 24-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Statkevičiaus 2019 m. sausio 28 d. išduotas liudijimas gauti duomenis iš VĮ „Regitra“, bankų/kredito įstaigų ir visų kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų dokumentus, reikalingus paveldėjimo bylai vesti, bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas yra vienintelis turto paveldėtojas yra neteisingas.
9.2. Kadangi atsakovas nėra įgijęs nuosavybės teisių į velionės A. V. Č. turtą, todėl jis neturi pareigos vykdyti su šiuo turtu susijusių prievolių, Paveldėjimo procedūros užsitęsė dėl R. R. kaltės, kadangi jis, būdamas atsakovo informuotas apie būtinybę kreiptis į notarą po velionės mirties, to nepadarė ir tik paskui kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tuo tarpu atsakovas atliko visus veiksmus, kuriuos turėjo atlikti, kad palikimo priėmimo procedūra nebūtų vilkinama, ir dėl to iš jo nepagrįstai reikalaujama vykdyti prievoles.
Atsiliepimas
10. Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių bei nutartį netenkinti atsakovo A. Č. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai vertino byloje išdėstytas aplinkybes. Įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių bei nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovas nepateikė. Taip pat atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad jis nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas/ valdytojas ar tai, jog ginčo butą nuosavybės teise valdo kitas asmuo ar kiti asmenys. Tiek bylos nagrinėjimo metu pateiktame 2019 m. lapkričio 27 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše, tiek ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. išraše informacija nėra pasikeitusi, po A. V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmęs vienintelis asmuo yra A. Č.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnį palikimą priėmę įpėdiniai tampa paveldėto turto savininkais, nuosavybės teise valdančiais turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018 nurodyta, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.
10.2. Dėl tos priežasties atsakovui naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti delspinigius. Atsakovas pateiktų sąskaitų neapmokėdavo, o šiluma buvo tiekiama ir skaičiuojami mokesčiai, todėl dėl susidariusios skolos buvo paduotas ieškinys teismui, ginant savo kaip šilumos tiekėjo interesus ir teisę gauti apmokėjimus už patiektą šilumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neegzistuoja nei vienas iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas A. Č. atskiruoju skundu neskundžia tos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje konstatuota, kad atsakovui buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai išnaudojus visas galimybes informuoti atsakovą apie vykstantį teismo procesą, t. y. nenustatytas CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas. Atsakovas A. Č. atskiruoju skundu nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria konstatuota, kad atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. nurodo, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
15. Atsakovas A. Č. kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno m. 24-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Statkevičiaus 2019 m. sausio 28 d. išduotą liudijimą gauti duomenis iš VĮ „Regitra“, bankų/kredito įstaigų ir visų kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų dokumentus, reikalingus paveldėjimo bylai vesti, ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-10846-1088/2020 apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos, kadangi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d., t. y. po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Dėl kito atsakovo A. Č. pateikto įrodymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad notaro išduotas liudijimas gauti duomenis reikalingus paveldėjimo bylai vesti galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, be to nepagrindžia palikėjos A. V. Č. palikimo priėmimo fakto ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusiu su CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą egzistavimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį įrodymą (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, yra konstatavęs, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Tokia išvada grindžiama teisės norma, įtvirtinta CPK 287 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, kokiais įrodymais atsakovas grindžia jo atžvilgiu priimto sprendimo už akių nepagrįstumą.
17. Atsakovas A. Č. jo atžvilgiu priimto sprendimo už akių nepagrįstumą grindžia tomis aplinkybėmis, kad jis nėra vienintelis palikėjos A. V. Č. turto paveldėtojas ir paveldėjimo procedūra nėra užbaigta, nes kitas įpėdinis laiku neįgyvendino savo kaip įpėdinio teisių, dėl ko jis nėra įgijęs nuosavybės teisių į butą ir neturi pareigos mokėti susidariusios skolos už šildymo paslaugas.
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. V. Č., nuosavybės teise valdžiusi butą, kuriam buvo tiekiama šilumos energija ir kitos paslaugos, mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis atsakovas A. Č. A. V. Č. palikimą priėmė 2019 m. sausio 28 d. padavęs pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. A. V. Č. palikimą 2020 m. rugsėjo 3 d. priėmė ir kita įpėdinė – G. R., po to kai 2020 m. liepos 16 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-10846-1088/2020, kuria atnaujintas G. R. įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po sesers A. V. Č. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir leista pareiškėjui R. R. neveiksnios globotinės G. R. vardu priimti palikimą pagal apyrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, A. V. Č. palikimą, kurį sudaro tame tarpe ir turtinė prievolė, susijusi su tiekiama šilumos energija ir kitomis šildymo paslaugomis palikėjos nuosavybės teise valdytam butui, priėmė keli įpėdiniai skirtingu laiku ir skirtingu būdu.
19. Pažymėtina, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013).
20. Priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, įpėdiniai už palikėjo skolas atsako visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, kurie priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Atsižvelgiant į tai, yra išaiškinta, kad CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, jog jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. Č. palikimą priėmė atsakovas A. Č. ir G. R., tačiau G. R. palikimą priėmė po to, kai ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios už butui tiekiamą šilumos energiją ir kitas paslaugas, priteisimo ir buvo priimtas Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo už akių priėmimo dieną ieškovei ir teismui buvo žinomas tik vienas A. V. Č. palikimą priėmęs asmuo – atsakovas A. Č.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus palikimą nustatomas asmuo, kuris perima mirusiojo asmens turtines teises ir prievoles. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, nes atsakovas A. Č. priėmęs A. V. Č. palikimą, atsako už palikėjos turtines prievoles, nepriklausomai nuo to, jog negali disponuoti palikimą sudarančiu turtu iki kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
22. Ta aplinkybė, kad po Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo už akių priėmimo palikėjos A. V. Č. palikimą priėmė dar vienas asmuo – G. R. nekeičia atsakovo atsakomybės už palikėjos A. V. Č. turtines prievoles, fakto. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniai priėmę palikimą pagal turto apyrašą už palikėjo skolas atsako solidariai, ieškovė AB „Kauno“ energija“ kaip kreditorė turėjo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų atsakovas kaip įpėdinis, kuris pirmasis priėmė palikimą, nes kreditorius, esant solidariai prievolei, gali pasirinkti, į kurį skolininką nukreipia reikalavimą (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsiradus dar vienam įpėdiniui, priėmusiam palikimą, atsakovas, įvykdęs šią palikėjos prievolę, turės teisę reikalauti iš kitos įpėdinės atitinkamos įvykdytos prievolės dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl užsitęsusių paveldėjimo procedūrų ir dar vieno įpėdinio, priėmusio palikimą, atsiradimo nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti, jog šios aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas konstatuoja, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.