Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir E. J. paskirta subendrinta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas ir 2 560,24 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimties eurų, 24 ct) bauda.

Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo E. J. sulaikymo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti automobiliai: „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Tuo pačiu Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu buvo nuteistas M. T. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Ši teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės ir E. J. kaltės klausimas, nuteistasis iš esmės nesutinka tik su jam paskirtos bausmės rūšimi, teigiant, kad paskirta bausmė yra per griežta, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei nuteistojo asmenybę. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas, parinkdamas E. J. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą ir jų bendrinimą, nepažeidė.

Dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeistas, be kita ko, BK 199² straipsnis, už kuriame nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nagrinėjamoje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas E. J., taip pat ir apeliacinio skundo nepadavęs nuteistasis M. T.. Nors žemesnės instancijos teismas nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų atsiranda pareiga iš naujo įvertinti pasikeitusį teisinį reguliavimą nuteistojo teisinės padėties aspektu. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, šioje byloje pasisakys tik dėl apeliacinį skundą padavusio nuteistojo E. J. teisinės padėties, pažymint, kad šioje byloje nuteistam M. T. teisė teikti prašymą BPK 361¹ straipsnio nustatyta tvarka nėra užkertama.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 199² straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Palyginus minėtų straipsnių redakcijas matyti, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu E. J. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) už tai, kad bendrais tyčiniais veiksmais, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistuoju M. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 8 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 29 893 Eur. Įvertinus pasikeitusius akcizais apmokestinamų prekių vertės dydžius bei nuteistojo E. J. kartu su bendrininku M. T. įgytų, gabentų, laikytų cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, vertę, nustatyta, kad nuteistojo veiksmai kvalifikuotini pagal šiuo metu galiojančią BK 199² straipsnio 2 dalį, kadangi akcizais apmokestintų prekių vertė (29 893 Eur) viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos. Tačiau palyginus nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją su šiuo metu galiojančia šio straipsnio 2 dalies redakcija, matyti, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams buvo sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis iki šešerių metų ir E. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama nebe sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, nauja BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančia, dėl to E. J. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl bausmės

Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, dėl įsigaliojusių nuteistojo teisinę padėtį palengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, E. J. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal naują BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją, iš naujo sprendžiamas ir nuteistajam paskirtos bausmės tiek už atskirą nusikaltimą, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas, kartu įvertinant nuteistojo E. J. apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės švelninimo.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, priešingai, iš anksto suplanuota ir daroma dėl savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti. E. J. buvo šios veikos vienas iš bendravykdytojų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, įvertino tai, jog draudžiamos prekės iš nuteistojo E. J. buvo paimtos ir kad ypatingų pasekmių valstybės ekonomikai, verslo tvarkai ar konkretiems asmenims dėl nutiestojo veiksmų neatsirado. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis E. J. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 20). Vis dėlto byloje yra ne tik teigiamai, bet ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad anksčiau E. J. teistas du kartus: už nusikaltimą transporto eismo saugumui (už automobilio vairavimą jam būnant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas) ir už analogiško bei panašaus pobūdžio nusikaltimus (už kontrabandą ir akcizais apmokestintų prekių įgijimą ir gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija). Skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus ankstesniems teistumams bei neatlikęs ankstesniu (2014 m. kovo 6 d.) teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs 2 560,24 Eur baudos, nors nuo bausmės paskyrimo praėjo kiek daugiau nei devyneri metai. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, kad per pastaruosius penkerius metus E. J., be kitų administracinių nusižengimų, tris kartus baustas administracine tvarka už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė neviršijo 150 MGL dydžio sumos, tačiau paskirtų administracinių nuobaudų – baudų taip pat nėra sumokėjęs (t. 2, b. l. 49–60). Bylos duomenimis, paskirtas baudas priverstinai išieško antstoliai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad E. J. atžvilgiu buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei teismo išreikštas pasitikinėjimas, nei paskirta švelnesnė finansinė bausmė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog būdamas laisvėje E. J. padarė naują analogiško pobūdžio tyčinę nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, teismo išreikšto pasitikėjimo juo nepateisino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, E. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatydamas jos dydį, žymiai mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. artimą minimumui.

Nors nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde akcentuoja šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus bei tai, kad nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau šios aplinkybės savaime negali atsverti kitų neigiamai nuteistąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių bylos duomenų bei nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių bausmės tikslai galėtų būti pasiekti kitomis švelnesnėmis bausmėmis. Šios išvados nepaneigia ir tai, jog vykstant šiam baudžiamajam procesui E. J. nepadarė naujos nusikalstamos veikos ir kad, pasak nuteistojo, jis nėra siejamas su nusikalstamu pasauliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys yra įprastas doro ir įstatymų nuostatų besilaikančio asmens elgesys, kuris savaime nėra niekuo išskirtinis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šeiminių bei darbo santykių turėjimas ir anksčiau nesulaikė E. J. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, todėl nuteistojo prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui – E. J. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal naują BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją, kuri švelnina nuteistojo teisinę padėtį, už šią padarytą nusikalstamą veiką paskirti nuteistajam tiek savo rūšimi, tiek dydžiu švelnesnę bausmę nėra pagrindo, todėl E. J. skirtina tos pačios rūšies ir dydžio bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei tai, kad nuteistasis pripažino kaltę ir neginčijo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šia nutartimi paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu E. J. paskirta ir neatlikta bausme – 2 560,24 Eur dydžio bauda.

Iš E. J. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).‏‏‎

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018).

Šiuo sprendimu nuteistojo E. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, nustatyta, kad E. J. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). E. J. už šį nusikaltimą, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, skirtina galutinė subendrinta tos pačios rūšies ir dydžio bausmė. Taigi E. J. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygas, tačiau vertinant materialųjį bausmės vykdymo atidėjimo kriterijų (bausmės tikslus), tampa svarbus buvęs ir esamas kaltininko elgesys bei jo asmenybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstama veika, už kurią E. J. nuteistas šioje byloje, buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė, padaryta dėl savanaudiškų paskatų. E. J. anksčiau taip pat buvo teistas už analogiško bei panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą ir būdamas recidyvistu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo veiksmų nevertina kritiškai ir būdamas laisvėje toliau daro ne tik šios rūšies administracinius nusižengimus, bet ir nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau yra teistas arba kai nuteistajam, jau daug kartų teistam, kažkada taikius bausmės vykdymo atidėjimą, net ir praėjus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, ar išnykus teistumui, jis tendencingai daro nusikalstamas veikas. Pagal kasacinio teismo praktiką tokiose situacijose minėtos aplinkybės paprastai turėtų būti vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-876/2020, Nr. 2K-4-387/2023).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, įvertinusi E. J. ankstesnius teistumus bei tai, kad nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat nenustačiusi esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimo, kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals, sprendžia, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. J. prašymas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, E. J. nusikalstamą veiką, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie E. J. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę ir paskirti E. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 2 560,24 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimties eurų, 24 ct) dydžio baudą.