- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 1A-166-135/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01261-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vaclovas Iždonas
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji bylos Nr. 1A-166-135/2015
Teisėja Ernesta Montvidienė Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01261-2012-2
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 9 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžio, kuriuo R. G. buvo išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį konstatavus, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2012-07-30, apie 21.18 val., (duomenys neskelbtini), įsikūrusiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų perskaičiavimo skyriaus kasininke ir pagal paraišką būdama įpareigota sukrauti 220000 litų į (duomenys neskelbtini) bankomato kasetes, neįdėdama 20000 litų į bankomato kasetę, o juos paslėpdama po stalu, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra 20000 litų, tuo padarydama AB „(duomenys neskelbtini)“ 20000 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu R. G. išteisino padaręs išvadą, jog jos veiksmuose nėra LR BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu R. G. veikoje nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia, būtina baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Teismas padarė prielaidą, jog trūkstami pinigai galėjo būti netyčia įmesti į šiukšlių dėžę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti 2014-03-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., ir skirti 180 val. viešųjų darbų juos atliekant per 6 mėnesius. Taip pat prašė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 20000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių. Prokuroro tvirtinimu, pagrindinis teismo nuosprendžio motyvas yra subjektyvinės pusės - tiesioginės tyčios R. G. veikoje nebuvimas, o dėl kitų nusikaltimo sudėties požymių teismui abejonių nekilo.
Apeliantas akcentuoja, kad teismo išvada dėl tiesioginės tyčios R. G. veikoje nebuvimo iš esmės padaryta vertinus ir analizavus tik pačios kaltinamosios nurodytą galimą įvykių versiją, fragmentiškai vertinant kitus bylos įrodymus, neanalizuojant nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių viseto. Apeliantui akivaizdu, kad byloje kaltinamoji nesako tiesos apie realų psichinį santykį su veika, savo poelgio tikslus ir motyvus, nors jie ir neturi šioje veikoje savarankiškos teisinės reikšmės, todėl subjektyviesiems veikos sudėties požymiams nustatyti naudojami kiti duomenys, kuriais remiantis fiksuojami objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Prokuroro tvirtinimu, tik palygindamas nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, užfiksuotus byloje, su kaltinamosios bei liudytojų parodymais, teismas gali padaryti išvadą apie subjektyviuosius požymius ir tai atlikęs teismas būtų padaręs pagrįstą išvadą, kad R. G. nusikalstamą veiką padarė veikiant tiesiogine tyčia, tai yra ją darydama suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, jog R. G. paaiškėjus trūkumui, pati pranešė vadovams apie tai, tačiau teismas neįvertino to, jog pinigų trūkumo ir nebuvo įmanoma nuslėpti, nes pagal įmonėje galiojančią tvarką, pildomas ataskaitas bei grąžinamus nesukrautus į bankomato kasetes pinigus, trūkumas būtų tuoj pat paaiškėjęs, tai patvirtina ir apklausti liudytojai J. Ž., R. K. bei A. L.. Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį, jog šiukšlės buvo tikrinamos praėjus kelioms dienoms po įvykio, kai grįžus bankomato kasetėms buvo nustatytas trūkumas, tai yra šiukšlių maišai nebuvo visą laiką stebimose patalpose, todėl, jei teismas priima kaip tikėtiną versiją, jog pinigai buvo išmesti į šiukšlių dėžę, tai nepaneigtina versija, jog tuo R. G. galėjo ir pasinaudoti. Tai, kad R. G. taip pat dalyvavo šiukšlių tikrinime su kitais įmonės darbuotojais, prokuroras vertina kaip bendrovės darbuotojų atsakingumas ir įžvalgumas siekiant eliminuoti bet kokio pobūdžio galimas interpretacijas dėl pinigų dingimo ir tai negali būti priskirtina, kaip aplinkybė, leidžianti pagristi subjektyviosios pusės - tiesioginės tyčios - nebuvimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visetą. Prokuroro tvirtinimu, kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, pagrindžia ir tai, jog tokio kiekio kupiūrų numestų ant grindų niekam nepastebint būtų neįmanoma, kaip ir išmestų į šiukšlių dėžę, nes, kaip nurodė liudininkai, šiukšlės pinigų skaičiavimo patalpoje būna skaidrios arba baltos, o 200 Lt kupiūros mėlynos spalvos ir jų buvo didelis kiekis. Teismas kaip tikėtiną versiją nurodo, jog pinigai buvo įmesti į šiukšlių dėžę, nes R. G. darbo vietoje - po stalu, yra tuščia ertmė ir numetus 100 kupiūrų po 200 Lt, kurie nėra surišti, šie pinigai pasklistų po stalu, tačiau tai nebuvo fiksuota. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nei viena iš patalpoje esančių kamerų nefiksuoja vaizdo po stalu, todėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Prokuroro nuomone, būtina vertinti ne atskirus epizodus, o vieningą veiksmų tąsą, būtent tai, kai jau po pinigų paslėpimo po stalu R. G. palenda po stalu ir išbūna apie 10 sekundžių, laiką, kuris pakankamas surinkti ir paslėpti prie savęs pinigus ir, kuris yra per ilgas norint paimti tik kempinę iš po stalo (tai vienareikšmiškai patvirtina liudytojai R. K. bei A. L.). Apeliantas tvirtina, kad byloje nustatyta, jog R. G. atliko visus būtinus veiksmus, dėl kurių minėta pinigų suma prarastų ryšį su bendrove. Prokuroro nuomone, visos šios aplinkybės patvirtina, jog R. G. veiką padarė veikiant tiesiogine tyčia, tai yra ją darydama suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo.
Konstatavus R. G. kaltę ir atsižvelgus į visas svarbias aplinkybes apeliantas prašo skirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. viešuosius darbus.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą išteisintoji teigia neatmetanti tos galimybės, kad 20 000 Lt dingo dėl jos klaidos darbe, tačiau ji pabrėžia, kad nesiekusi pasisavinti ir nepasisavino svetimo turto, o skundas grindžiamas tik prielaidomis, todėl prašo prokuroro apeliacinio skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, neatsakė į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. LAT taip pat nurodė, jog atsižvelgus į tai, kad prokuroro skunde apeliacinės instancijos teismui nebuvo keliamas klausimas, ar R. G. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 1 d. požymių ir šis klausimas minėtame teisme nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, šis klausimas nenagrinėjamas ir kasacine tvarka.
Teismo posėdyje prokuroras skundo dalį dėl R. G. pripažinimo kalta prašė tenkinti, atsisakė skundo dalies dėl civilinio ieškinio, nes skaitė, kad minėtas klausimas yra išspręstas. Kaltinamoji R. G. ir jos gynėja advokatė prašė prokuroro skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, tačiau neteisingai juos įvertino ir išteisinamajame nuosprendyje padarė neteisingą išvadą dėl R. G. kaltės, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus dėl R. G. kaltumo įvertino neteisingai, nepagrįstai pripažino juos nepakankamais R. G. kaltei įrodyti ir padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad R. G. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje. Teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, dėl to R. G. buvo nepagrįstai išteisinta.
Apeliaciniu skundu prokuroras ginčija įrodymų vertinimą ir teismo išvadas teigdamas, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, kad R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, kadangi nenustatyta jos tyčia pasisavinti jos žinioje buvusį svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012. 2K-148/2013 ir kt.). Įrodžius šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, t.y., kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tyčia pavertė savo turtu, tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.
Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Turto pasisavinimo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas.
Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų, iš dalies ir pačios kaltinamosios parodymai, bylos vaizdo ir rašytinė medžiaga patvirtina, kad R. G. padarė BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodė, kad 2012-07-30 21.18 val. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kasos operacijų perskaičiavimo skyriaus kasininkė R. G. turėjo pagal paraišką sukrauti H247 bankomatui pinigus į kasetes. Ruošiant kasetes pagal nominalus į 200 Lt kasetę turėjo būti įdėta 220 000 Lt, tačiau R. G. pasisavino 20 000 Lt ir į kasetę įdėjo 200 000 Lt (1 t., 1 b. l.).
Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis įvykio metu dirbo UAB „G4S“ skyriaus vadovu. 2012 m. liepos 30 d. R. G. dirbo kasininke kraunant bankomatus. Ji krovė banko “ (duomenys neskelbtini)” bankomato kasetę, jai buvo paduota dokumentuose nurodyta pinigų suma krauti bankomatą. Po kelių dienų, kuomet grįžo bankomato kasetė iš banko, paaiškėjo, kad yra 20 tūkst. litų trūkumas tame bankomate. Buvo užklaustas bankas, gautas patvirtinimas, kad yra trūkumas, tuomet pradėjo analizuoti medžiagą, peržiūrėti vaizdo įrašą ir pastebėjo, kad kraudama bankomato į 200 Lt nominalo kasetę R. G. neįdėjo vieno pakelio pinigų, t. y. neįdėjo 20 tūkst. litų. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog buvo ant stalo padėta kasetė ir buvo padėtas vienas pilnas blokas pinigų po 200 Lt ir viena šaknelė. Tuomet ta šaknelė buvo paimta, įdėta į mašinėlę, paskaičiuota ir R. G., palikusi 20 tūkst. litų mašinėlėje, atkirpo naują bloką, dėdama naują šaknelę į aparatą, kaire ranka paėmė ir pakišo po stalu prieš tai perskaičiuotą pinigų sumą 20000 Lt., nors šiuos pinigus turėjo įdėti į bankomato kasetę. Tie pinigai buvo įdėti ne į kasetę, o numesti po stalu. Vaizdo įrašo duomenys laike nesutampa su kaltinamajame akte nurodytais duomenimis ir tai gali būti dėl serverių, kadangi visi įrašai yra serveryje ir dėl serverio klaidos skiriasi laikas. Kai reikėjo krauti su pinigus į banko kasetes su dažais, su kuriomis reikia elgtis atsargiai, kadangi gali sprogti, tai buvo tarpas, kai kraunant į bankomatą reikėjo pasiimti paminkštinimui kempinę iš po stalo. Tuomet R. G. buvo palindusi po stalu, nors tą kempinę galėjo pasilenkusi pasiimti su ranka ar pasispirti su koja – kaip paprastai daroma – bet ji po stalu užtrunka iki 10 s. Mano, kad tuo tarpu galėjo kažkas nutikti ir ji galėjo pinigus užsikišti už prijuostės. Vaizdo įraše judesių, kad R. G. pinigus užsikiša už prijuostės, nesimato. Matosi, kad ji išsitraukė iš po stalo tą kempinę. Kai buvo pastebėtas trūkumas, tai tą patį vakarą buvo parsinešę šiukšles, jos buvo patikrintos, kadangi tą faktą, kad pinigai neįdėti į kasetę, jie pamatė tik sekmadienį tik iš trečio ar ketvirto karto peržiūrėdami video medžiagą, kadangi medžiagos yra daug ir pamatyti kiekvieną judesį – buvo sudėtinga. Šiukšlių tikrinimas buvo pirminis variantas. Šiukšlių maišų išsinešti yra neįmanoma. Išeinantys darbuotojai nėra apžiūrimi, drabužinės nėra stebimos. Negalėjo pinigai dingti kažkur bankomate ar pervežimo metu, kadangi išdavimo ir grįžusios plombos atitiko. Yra bankomato pinigų „tašė“, į kurią dedasi visų nominalų kasetės, kasininkė užplombuoja ir perduoda pagal aktą, kurį užpildo nuvažiavę inkasatoriai, vėl užplombuoja „tašę“. Plombos nebuvo pažeistos, nebuvo pažeista ir „tašė“. Iš kasetės pinigų išimti neįmanoma. Po to, kai pastebėjo, kad pinigai buvo pakišti po stalu, žiūrėjo tolimesnį vaizdo įrašą dėl R. G. elgesio, tačiau kažko išskirtinio pastebėta nebuvo, išskyrus tą lindimą po stalu, pasiimant kempinėlę. Trūkumą pastebėjo pati R. G.. Jei ji nebūtų pranešusi apie trūkumą, tai tą pačią dieną trūkumą būtų pamačiusi kontrolierė, o po šios inkasacijos – bankas. Patalpoje, kur buvo kraunami pinigai yra trys kameros, tačiau nėra užfiksuotas vaizdas, kur buvo numesti pinigai. Fiksuojamas bendras vaizdas (2 t., 70-71 b. l.). Analogiškus parodymus liudytojas R. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. (1 t., 21, 22-23, 24-27 b. l.).
Liudytoja A. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją R. G. pažįsta, kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja buvo kasos operacijų poskyrio vadovė ir buvo kaltinamosios vadovė. Paties įvykio nematė, tačiau, peržiūrėjus vaizdo medžiagą matyti, jog R. G. ruošė pristatymus ir vienam bankomatui blogai sudėjo pinigus, t. y. atsinešė kasečių komplektą, pasidėjo reikiamą pinigų kiekį, pradėjo juos krauti. 20 Lt nominalą sudėjo gerai, 50 Lt nominalą taip pat sudėjo gerai, o į nominalą po 200 Lt pinigai į kasetę nepapuolė. R. G. buvo pakankamai išduota pinigų sudėti į kasetes. Kiek reikėjo sudėti pinigų į kasetę – tiek jų ant stalo ir turėjo. Matosi, kad R. G. perskaičiuoja pinigus, viena ranka deda kitus pinigus, o kita ranka pameta pinigus po stalu, t. y. pinigai patenka ne į kasetę, kuri stovėjo ant stalo, o po stalu. Vėliau tie pinigai nebuvo paimti ir sudėti į kasetę. Kasetė buvo uždaryta, užplombuota ir įdėta į krepšį, kuris taip pat buvo uždarytas ir užplombuotas. Trūkumas buvo pastebėtas rugpjūčio 2 d., t. y. praėjus gal trims dienoms po kasetės pakrovimo, nes 30 d. ji pakrovė kasetę. Vaizdo medžiagą jie peržiūrėjo šeštadienį rugpjūčio 4 d. Filmuotą medžiagą žiūrėjo šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį, kol pastebėjo pinigų numetimą. R. G. dar krovė kitus bankomato užsakymus ir vieną bankomato komplektą, kurį kraunant yra reikalaujama pasidėti kasetei padėklą, jis būna padėtas po darbo stalu, ji pasilenkė jį pasiimti ir palindusi po stalu pasiimti padėklo ten prabuvo apie 10 s ir tik po to, išlindo, nors užtenka tik pasilenkti ir pasiimti. Liudytoja padarė prielaidą, kad dėl to, jog R. G. dėvėjo prijuostę, galbūt pinigus galėjo susidėti į prijuostę. Jos nuomone, palindus po stalu ten nėra ką veikti tiek laiko, kiek ji buvo. Taip pat parodė, kad ateinant ir išeinant žmonės nėra apžiūrimi, prijuostėse nėra kišenių, pasitiki žmonėmis. Matė 2012-07-30 vaizdo įrašą, kai R. G. atsinešė maišą šiukšlėms, pasiėmė savo šiukšliadėžę, supylė šiukšles ir nunešė už pertvaros ir padėjo, kad ji ką pasiimtų iš šiukšlių maišo - nematė (2 t. 72-74 b. l.). Analogiškus parodymus liudytoja A. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. (1 t., 28-29 b. l.).
Liudytoja J. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji ir R. G. kartu dirbo, liudytoja buvo kontrolierė, kontroliavo kasininkų darbą, įvykio dieną ji nieko nežinojo, užkraunant pinigus į bankomatą kasa atitiko, t.y. sutapo dokumentuose nurodyta pinigų suma su pakrautų į bankomato kasetę grynųjų pinigų suma, po kelių dienų, kuomet grįžo bankomatas iš banko, neatitiko bankomato skaitliukų parodymai, todėl kaltinamoji, pastebėjusi šį trūkumą, pagal darbo tvarką, kvietėsi ją ir jos darė patikrinimą, trūkumas buvo nustatytas, kaltinamajai taip pat buvo stresas, nes neaišku, iš kur atsirado trūkumas, o jie yra už viską atsakingi, todėl nemato, kad tikslinga paimti pinigus, nes kasininkas už jam perduotus pinigus pasirašo ir yra materialiai atsakingas, todėl kaip bebūtų turėtų padengti trūkumą. Taip pat parodė, kad visi kasininkai, kontrolieriai ir valytoja gali patekti į patalpą prie kraunamų bankomatų kasečių, kadangi patalpos nėra uždarytos, pašalinių daiktų darbuotojai į darbo vietas nesineša, atsineša tik antspaudus ir tušinukus, kasininkai dirba su prijuostėm, kurios nėra peršviečiamos, tamsiai mėlynos spalvos, be kišenių. Mano, kad jei būtų slepiami pinigai už drabužių, tai turėtų būti daromi dideli judesiai, pinigai nebūna palaidi, nes jie yra susegti su gumute arba su popieriumi, o juos surinkti pasilenkus ir dėti po prijuoste reiktų nemažai laiko. Darbo vietą susitvarko kasininkas, jis išsipila į maišus šiukšles, valytoja kitą dieną išneša šiukšles, ji neina prie darbo vietų, nes šiukšlių maišai būna sustatyti tam tikroje vietoje, valytoja pas juos ateina, kai būna pietų pertrauka, kuomet viskas būna užrakinama. Liudytoja parodė, jog R. G. dėl trūkumo buvo didelis šokas, ji verkė, veido išraiška parodė, jog ji pergyvena, apie trūkumą jai pranešė R. G., trūkumą galima nuslėpti kelioms dienoms, po įvykio, kuomet buvo nustatytas 20 000 Lt trūkumas, jie tikrino šiukšles, bet nežino, ar šiukšlės buvo būtent įvykio dienos, kadangi įvykis buvo vieną dieną, o trūkumą pastebėjo po kelių dienų, šiukšlių konteinerį tikrino kartu su R. K. ir R. G., policijos pareigūnų į apžiūrą nekvietė. Mano, kad įkritusių į šiukšlių maišą pinigų nesimatytų, kadangi popierių būna labai daug, išpildami šiukšles niekas nežiūri, o tiesiog apverčia kibirą dugnu į viršų, kad šiukšlės įkristų į maišą. Įvykio dienomis bendrovėje trūko darbuotojų, todėl buvo didelis darbo krūvis (2 t., 85-87 b. l.).
Atsakydama į prokuroro klausimą, liudytoja parodė, kad kiekvienas kasininkas atlieka kempinės pasiėmimą savaip, vieni ją pasitraukia su koja, kiti pasilenkia 2 sekundes, kadangi kempinės nėra toli padedama ar paslėpta, pasiimant kempinę po stalu palįsti nėra būtina – užtenka pasilenkti. Taip pat nurodė, jog apsaugą išeinančių iš darbo netikrina, rūbinė nėra stebima vaizdo kameromis (2 t., 88 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės V. L. ir S. B. parodė, jog pinigų kasečių pasidėjimui naudojamos kempinės buvo laikomos po stalu, jas kasininkės pasiima pasilenkusios po stalu ir tai užtrunka kelias sekundes.
2012-10-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta: (duomenys neskelbtini): apžiūrėtas persirengimo kambarys, perskaičiavimo kasos kambarys, bankomatų krovimo patalpa, stalas, prie kurio dirbo R. G. (1 t., 12-20 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
2012-08-09 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas R. K. pateikė vaizdo medžiagą (1 t., 31 b. l.).
2012-09-11 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vaizdo medžiaga pateikta R. K.. Vaizdo įraše yra trys failai.
Atidarius failą „ATM kasa 1, 2012-07-30 18-18-54-209“, kuris trunka 6 min. 28 sek. matyti kaip ta pati šviesiaplaukė moteris, kurios plaukai surišti į kasą (bylos tyrimo metu nustatyta, kad tai R. G.), dirba prie stalo, esančio prie sienos, ant kurio pastatytas pinigų skaičiavimo aparatas. Ant stalo taip pat matyti sudėtos pinigų pakuotės. Matyti kaip moteris užplombuoja kvadrato formos kasetę ir ją padeda į rankinę, esančią ant grindų kairėje pusėje. Tuomet pasideda ant stalo stačiakampio formos bankomato kasetę kairėje pusėje, ją atidaro, išardo pinigų pakuotę, kurioje sudėtos kupiūros po 20 litų. Jas ima, deda į pinigų skaičiavimo aparatą, ima iš jo ir deda į kasetę. Kitų šaknelių (kupiūrų krūvelės sutvirtintos gumele) nebeskaičiuoja, tik nuima nuo jų gumeles ir deda į kasetę. Taip 20 litų kupiūromis ji užpildo visą kasetę. Paskui ją uždaro, užplombuoja ir įdeda į rankinę, esančią ant žemės kairėje pusėje. Tuomet išsitraukia kitą tuščią pinigų kasetę ir pasideda ją ant stalo kairėje pusėje. Tuomet ima dvi šakneles kupiūrų po 50 litų, jas deda į pinigų skaičiavimo aparatą perskaičiuotus pinigus įdeda į kasetę. Taip imdama ir perskaičiuodama 50 litų kupiūras ji užpildo dalį kasetės, ją uždaro, užplombuoja ir įdeda į rankinę, esančią ant žemės kairėje pusėje. Tuomet pasideda ant stalo kairėje pusėje kitą kasetę, ant kurios viršutinės dalies matyti užrašas „200“, ją atidaro, kasetė tuščia. Laikui rodant 03:29 ji paima nuo stalo 200 litų kupiūrų šaknelę, dešine ranka deda ją į pinigų perskaičiavimo aparatą, perskaičiuoti pinigai sukrenta ant aparato dugno. Moteris paima nuo stalo kitą pinigų pakuotę, ją žirklėmis praardo, laikui rodant 03:45 ji dešine ranka deda į pinigų skaičiavimo aparatą dalį 200 litų kupiūrų iš naujai praardytos pakuotės į skaičiavimo aparatą, o tuo pačiu metu kaire ranka ant aparato dugno gulėjusias 200 litų kupiūras, kurios gulėjo perskaičiuotos, paima ir ranką kiša po stalu šiek tiek pasilenkusi. Atsitiesusi ji ištraukia iš po stalo jau tuščią kairę ranką ir toliau abiem rankomis ima 200 litų kupiūras iš aparato dugno ir iš naujo jas perskaičiuoja, o perskaičiuotas deda į bankomato kasetę. Tuomet taip perskaičiuoja visas šakneles su 200 litų kupiūromis, perskaičiuotus pinigus dešine ranka ji išima iš aparato deda į kairės rankos delną ir tuomet palyginusi abiem rankomis kupiūrų kraštus, deda jas į kasetę. Taip ji užpildo kupiūromis dalį kasetės, ją uždaro, užplombuoja ir deda į rankinę, stovinčią ant žemės kairėje pusėje (1 t., 32-33 b. l.).
Atidarius antrąjį failą „ATM kasa 1, 2012-07-30 18-39-40-452“ matyti prie sienos stovintis stalas, ant kurio pinigų skaičiavimo aparatas, dokumentai, polietilenas nuo pinigų pakuočių, žirklės, šratinukas, spaudai ir kiti darbo įrankiai. Matyti kaip po stalu palenda šviesiaplaukė moteris (laikui rodant 00:02 sek.), kurios plaukai surišti į kasą (ta pati moteris kaip ir pirmame apžiūrėtame faile). Ką moteris veikia po stalu nesimato, išlindusi (laikui rodant 00:10 sek.) ji pasideda ant stalo tamsios spalvos stačiakampio formos padėklą. Tuomet ant jo pasideda bankomato kasetę, ją užplombuoja ir įdeda į rankinę, stovinčią ant grindų. Tada paima kitą bankomato kasetę, kurią atidaro, lanksto baltos spalvos lapą, kurį kažkur padeda (kamera nefiksuoja vaizdo). Vaizdas šiame faile fiksuojamas iš viršaus, moters veido nematyti, daugiausia matosi jos kojos ir rankos. Vaizdas trunka 1 min. 15 sek.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ATM, AKS, BNA inkasavimo ataskaitą, kurioje užfiksuotas 2013-07-30 sudėtų į bankomato kasetę (duomenys neskelbtini) kupiūrų skaičius bei sumos, kasečių plombų numeriai, taip pat užfiksuoti išvardinti duomenys 2012-08-02 išėmimo metu, inkasacijos darbuotojas – R. G. (1 t, 3 b. l.).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2011-10-03 „Visiškos materialinės atsakomybės sutarties“ matyti, kad ji sudaryta tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo R. G. (1 t., 56-57 b. l.).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2011-10-03 „Konfidencialumo sutarties“ matyti, kad ji sudaryta tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo R. G. (1t., 58-60 b.l.).
AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkasuotame „(duomenys neskelbtini)“ AB bankomate (duomenys neskelbtini) susidarė 20000 Lt trūkumas (1 t., 55 b.l.).
Iš 2012-08-10 mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „G4S (duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 20000 Lt, paskirtis: kompensuojamas pinigų trūkumas bankomate (duomenys neskelbtini) pagal pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 61 b.l.).
Iš 2015-01-13 taiko susitarimo tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (ieškovo) ir R. G. (atsakovo) matyti, jog šalys susitarė, kad atsakovas R. G. pripažįsta ieškovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą atlyginti 5792,40 EUR (20 000 Lt) dydžio žalą ieškovui sutarties 2 punkte numatyta tvarka ir sąlygomis (3 t., 27-28 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Nors R. G. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ji jai inkriminuojamos pinigų sumos nepasisavino, nes tai, pasak jos, neįmanoma padaryti, nes darbo vieta yra filmuojama, tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys paneigia tokius R. G. parodymus.
Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad vienintelis tiesioginis įrodymas, patvirtinantis, kaip ir kodėl atsirado 20 000 Lt trūkumas kraunant 2012-07-30 pinigus pagal paraišką bankomatui (duomenys neskelbtini), yra vaizdo įrašas pavadinimu „ATM kasa 1, 2012-07-30 18-18-54-209“. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip pinigų trūkumas atsiranda dėl to, kad R. G. dedant pinigus į kasetes bankomatui H247 įrašo 03:31 laiku ji paima nuo stalo 200 litų kupiūrų šaknelę, dešine ranka deda ją į pinigų perskaičiavimo aparatą, perskaičiuoti pinigai sukrenta ant aparato dugno, po ko ji paima nuo stalo kitą pinigų pakuotę, ją žirklėmis praardo, laikui rodant 03:45 ji dešine ranka deda į pinigų skaičiavimo aparatą dalį 200 litų kupiūrų iš naujai praardytos pakuotės, o tuo pačiu metu kaire ranka ant aparato dugno gulėjusias 200 litų kupiūras, kurios jau perskaičiuotos, paima ir jos kairė ranka su pinigais yra nuleidžiama po stalu pačiai R. G. nežymiai pasilenkiant, po to laiku 03:48 ji dar karta pasilenkia dešine ranka nežymiai stumteldama ant stalo prieš ją esančius dokumentus ir tik po to ištraukia kairę ranką iš po stalo jau tuščią ir siekia skaičiavimo aparate krentančias kupiūras, po ko ne visas suskaičiuotas kupiūras vėl perdeda į pinigų skaičiavimo aparato viršų ir pinigus perskaičiuoja dar kartą ir juos jau deda į pinigų kasetę.
Peržiūrėjęs šį vaizdo įrašą pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog vaizdo įrašas ir rašytiniai bylos duomenys patvirtina faktą, jog R. G. kairėje rankoje turėjo pinigus po 200 Lt kupiūromis, kuriuos privalėjo įdėti į bankomato kasetę, tačiau pinigai nebuvo įdėti, t.y. apylinkės teismas padarė išvadą, kad dalis R. G. inkriminuotos veikos sudėties yra, tačiau teismas nusprendė, jog R. G. veikoje nėra subjektyvinės pusės- kaltės, kuri šioje nusikalstamoje veikoje turėtų pasireikšti tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų ir kaltinamosios parodymus, kitus bylos duomenis, padarė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kur buvo padėti 20 000 Lt, kuriuos rankoje laikė R. G., tikėtina versija, jog pinigai galėjo būti įmesti į šiukšlių dėžę. Vertindamas vaizdo įrašą, kurio failo pavadinimas „ATM kasa 1, 2012-07-30 18-39-40-452“ ir iš kurio matyti, jog praėjus keletai minučių, po to, kai buvo sudėti pinigai bankomatui H247, po darbo stalu (laikui rodant 00:02 sek.) lenda R. G., kuri išlenda iš po stalo laiku rodant 00:10 sek. ir pasideda ant stalo tamsios spalvos stačiakampio formos padėklą, ant kurio padeda bankomato kasetę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tai būtų tik prielaida, kad tuo metu R. G. slėpė pinigus, nes bylos tyrimo metu nebuvo fiksuota, ar numesti pinigai po stalu nebūtų pasklydę, nebuvo fiksuota, kur buvo kempinėlė, nedarytas eksperimentas šioms aplinkybėms nustatyti. Išteisindamas R. G. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, jog R. G. įvykio metu laikytus rankoje 20 000 Lt pavertė savo turtu ir to norėjo.
Apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pritaria prokuroro skundo argumentams bei LAT išvadomis, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nevertino fakto, jog buvo peržiūrėti įvykio dienos šiukšlių maišai, tačiau juos kelis kartus tikrinę asmenys (R. K., R. G., J. Ž., A. L.) pinigų, kaip galbūt išmestų į šiukšlių kibirą, nerado, nevertino laiko trukmės, R. G. išbūtos po stalu ir reikalingos paimti iš po stalo kempinę, nevertino liudytojos A. L. parodymų apie, tai, kaip kiti įmonės kasininkai pasiima kempinėlę iš po stalo ir kiek tai užtrunka, taip pat neanalizavo vaizdo įraše užfiksuoto R. G. elgesio (veiksmų) iki buvo nuleista ranka su pinigais po stalu, šio veiksmo metu (tai buvo valinis veiksmas ar ne), taip pat to, kaip R. G. pinigų dėjimo į kasetes metu meta šiukšles į šiukšlių dėžę, kiek laiko toks veiksmas užtrunka.
Išnagrinėjusi bylą kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pritarti pirmosios instancijos teismo versijai, jog trūkstamus pinigus R. G. nevalingai dėl monotoniško darbo pobūdžio ir didelio darbo krūvio galėjo išmesti į šiukšlių dėžę, nėra pagrindo. Kaip minėta anksčiau, apklausti liudytojai R. K., R. G., J. Ž., A. L. teismui nurodė, jog tikrino įvykio dieną susikaupusių šiukšlių maišus kelis kartus, šiukšlių maišai iš bendrovės nebuvo išvežti, ir pinigų šiukšlėse nerado, juolab, kad ir pati kaltinamoji teismui parodė, jog neįmanoma nepastebėti pinigų, jei jie būtų išmesti į šiukšles (2 t., 70 b. l.). Minėti įrodymai, kolegijos nuomone, atmetą versiją, jog pinigai nevalingai galėjo būti išmesti į šiukšlių kibirą.
Kolegija, išanalizavusi vaizdo įrašą „ATM kasa 1, 2012-07-30 18-18-54-209“, daro išvadą, jog R. G. pasilenkimas laiku 3:45 laikant kairėje rankoje iš pinigų skaičiavimo aparato paimtus ir suskaičiuotus pinigus, kupiūromis po 200 Lt, neduoda pagrindo manyti, kad ji šiuos pinigus nevalingai įmetė į šiukšlių dėžę. Iš nagrinėjamo vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamoji laikas nuo laiko meta šiukšles – nuo supakuotų pinigų nuimtas banderoles – kaip galima spręsti, į šiukšlių dėžę, nes įraše šiukšlių dėžės nesimato, tai daro laiku – 0:36, 02:14, 02:41, 02:47, 02:57, 03:31, 04:06, 04:13, 04:28, 04:50, 05:02, 05:13, 05:30, 05:37, 05:52. Mesdama šiukšles minėtais atvejais R. G. kartais truputi pasilenkia, kartais visai – ne, dažniausia jos žvilgsnis nukreiptas į pinigų skaičiavimo aparatą, šiukšlių metimo veiksmas užtrunka nuo 1 iki 2 sekundžių. Tuo tarpu kai kairę ranką, kurioje yra 200 Lt kupiūros, paimtos iš pinigų skaičiavimo aparato apačios, R. G. nuleidžia po stalu laiku 03:45, ji po stalu lenkiasi daugiau nei įprastai metant šiukšles, jos žvilgsnis nukreiptas į kairės rankos nuleidimo pusę, ant stalo lieka šiukšle laikoma pinigų supakavimo banderolė, atsitiesdama laiku 03:47 ji dar kartą pasilenkia kaire ranka lyg kažką taisydama po stalu, o dešine ranka stumteldama į priekį ant stalo priešais sudėtus dokumentus, po ko 03:49 ištraukia kairę ranką iš po stalo jau tuščią ir siekia skaičiavimo aparate krentančias kitas kupiūras, po ko ne visas suskaičiuotas kupiūras vėl perdeda į pinigų skaičiavimo aparato viršų ir pinigus perskaičiuoja dar kartą, juos sulygina ir deda į pinigų kasetę. Vaizdo įrašas patvirtina, kad šiuo atveju kaltinamosios veiksmas, kurį pirmosios instancijos teismas prilygino nevalingam galimam šiukšlių išmetimui, buvo kitoks, nei įprastai – kaltinamoji, laikydama pinigus kairėje rankoje ir ją pakišdama po stalu, pasilenkė daugiau nei įprastai, iš karto neatsitiesė, o dar kartą linktelėjo po stalu lyg kažką taisydama, tai užtrūko du kart ilgiau – nuo 4 iki 5 sekundžių. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog šis veiksmas skiriasi nuo įprastinių R. G. šiukšlių metimo veiksmų - R. G. buvo pasilenkusi labiau, veiksmas užtrūko ilgiau, jos žvilgsnis buvo nukreiptas į leidžiamos po stalu kairės rankos pusę, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamoji veikė suplanuotai, turėdama tyčią suskaičiuotas 200 Lt kupiūras neįdėti į bankomato kasetę, o pradžioje juos paslėpti, o vėliau pasisavinti.
Vaizdo įrašo „ATM kasa 1, 2012-07-30 18-39-40-452“ analizė bei liudytojų J. Ž., A. L. V. L. bei S. B. parodymai duoda pagrindą spręsti, kad kaltinamajai visu kūnu palįsti po darbo stalu ir ten užtrūkti beveik 10 sekundžių norint pasiimti kempinę bankomato kasetei padėti nebuvo pagrindo, nes įprastai tai kasininkai padaro tik pasilenkdami ir tai užtrunka iki 2 ar keletos sekundžių. Ir nors kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad ji paprastai lenda po stalu pasiimti kempinės, nes darbo stalas pakankamai platus ir ji ranka kempinės nepasiekia (1 t., 130 b. l.), tačiau teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Ž. parodė, jog iš vaizdo įrašo, daryto liepos 16 d., t.y. iki įvykio, matyti kaip R. G. ima kempinę iš po stalo ir, kad tai užtrunka iki 2 sekundžių, o ji po stalu lenda ne visu ūgiu, o tik iki pusės (2 t., 88 b. l.).
Visa tai, kolegijos nuomone leidžia daryti išvadą, kad R. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu turėdama tikslą pasisavinti svetimus pinigus, tyčia jų neįdėjo į bankomato kasetę ir taip pasisavino jos žinioje buvusį įmonės turtą – 20 000 Lt pinigų sumą. Ir nors kaltinamoji R. G. teisinosi, jog 20 000 Lt dingo dėl nevalingų jos veiksmų, tačiau tokie jos argumentai yra paneigti teisme išnagrinėtais įrodymais.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytu, kad R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, tai yra 2012-07-30, apie 21.18 val. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų perskaičiavimo skyriaus kasininke ir pagal paraišką būdama įpareigota sukrauti 220 000 litų į (duomenys neskelbtini) bankomato kasetes, neįdėdama 20 000 litų į bankomato kasetę, o juos paslėpdama po stalu, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 20000 litų turtą, tuo padarydama AB „(duomenys neskelbtini)“ 20000 Lt turtinę žalą.
Teisėjų kolegija, skirdama bausmę R. G., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininkės asmenybę ir bylos aplinkybes.
Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurį įstatymas numato viešuosius darbus, baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. R. G. anksčiau nebuvo teista (1 t., 111-112 b. l.), bausta administracine tvarka, tačiau nuobauda nėra galiojanti, Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK VPS Pietinėje PN pareiškimų dėl jos elgesio negauta (1 t., 84 b. l.), psichiatrijos įstaigų registruose įrašyta (1 t., 86, 87, 88 b. l.), tačiau iš VTPT prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2013-015-17 pateikto teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2013 matyti, jog darydama nusikalstamą veiką R. G. suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir valdė savo veiksmus, ji yra psichiškai sveika ir gali dalyvauti procese (1 t., 107-109 b. l.), R. G. dirba. R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisėjų kolegija mano, kad, atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant R. G. bausmę, nurodytą prokuroro apeliaciniame skunde, t.y. viešuosius darbus.
Kadangi byloje yra nustatyta, kad R. G. sudarė taikos sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl padarytos 5729,40 EUR (20 000 Lt) atlyginimo (3 t., b. l. 11, 25), todėl procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio (1 t., 52-54 b. l.) nutrauktas pagrįstai ir ši 2014 m. kovo 7 d. Šiaulių aplinkės teismo nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.
Įvertinusi visą tai, kolegija daro išvadą, jog prokuroro apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra pagrįsti, todėl apeliacinis skundas dėl R. G. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką tenkinamas, pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:
R. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 180 valandų viešųjų darbų, juos atliekant per 6 mėnesius, įpareigojant nuteistąją kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.