Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota darbo biržoje, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, o būtent: ji 2012-07-30, apie 21.18 val., (duomenys neskelbtini), įsikūrusiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų perskaičiavimo skyriaus kasininke ir pagal paraišką būdama įpareigota sukrauti 220000 litų į H247 bankomato kasetes, neįdėdama 20000 litų į bankomato kasetę, o juos paslėpdama po stalu, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą, AB „Swedbank“ priklausantį turtą, tai yra 20000 litų, tuo padarydama AB „Swedbank“ 20000 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji R. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta neprisipažino parodė, jog įvykio metu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jai pagal pareigas priklausė sukrauti į banko kasetes pinigus. Pinigus gaudavo iš kasos, pagal pateiktus bankų duomenis, išrašytas sąskaitas, sudėdavo nustatytą sumą į bankomatų kasetes. Po kelių dienų grįždavo tos kasetės iš bankomatų, vėl tikrindavo duomenis ar sutampa likučiai, kadangi fiksuojami bankomatuose likučiai skaitliukais. Kiek į kurį bankomatą dėti pinigus jie žino pagal atskirus dokumentus, kurie būna pateikiami kontrolierės, tačiau pačiai reikia užsipildyti patį pagrindinį dokumentą. Prieš dedant į bankomatą pinigus, atskirais atvejais , pagal paties nuožiūra, jie būdavo perskaičiuojami. Įvykio dienos nepamena, tačiau pamena, jog pirmadienį buvo dedami pinigai į bankomatą, o ketvirtadienį, grįžus bankomato kasetei iš banko, jie buvo perskaičiuojami ir kaltinamoji, pastebėjusi 20000 Lt trūkumą, pranešė kontrolierei J. Ž., tuomet prasidėjo tikrinimas. Kartais būdavo, jog nesutapdavo skaitliukų ir bankų duomenys, viską patikrinus išaiškėdavo, kad padaryta klaida. Šiuo atveju trūkumą pastebėjo, kai grįžo bankomatas perskaičiuojant. Kuomet pranešė kontrolierei J. Ž., kuri patikrinusi taip pat pamatė trūkumą, tuomet nuėjo pas kasos vadovę A. L., o ji ėmėsi veiksmų apie tai pranešti bankui, nes visi manė, jog gal dokumentuose įsivėlė klaida. Būdavo situacijų, kai pinigus jos perkraudavo į kitą bankomatą ir susimaišo, todėl galvojo, kad gal ir šiuo atveju perkrovė į kitą bankomatą. Visi bankomatai tą dieną buvo suvežti ir perskaičiuojami, tačiau trūkumas liko. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pripažįsta, jog ji galėjo minėtą sumą išmesti į šiukšlių kibirą dėl monotoniško darbo ir tuomet buvusio didelio krūvio. Mano, kad galėjo būti jos aplaidumas, tačiau tų pinigų nesisavino. Neįsivaizduoja, kaip ji būtų galėjusi pasisavinti tuos 20 tūkst. litų, nes ten daug kamerų. Jei išmetė pinigus į šiukšlių kibirą, ji tas šiukšles sutvarkė darbo pabaigoje ir padėjo už stiklinių durų, kur įprastai dedamos šiukšlės ir išėjo namo. Šiukšles išmeta valytojos. Jei būtų numesti pinigai ant žemės, buvo jau nuimtas jų pakuotės popierėlis, tuomet tokia suma pinigų būtų pasklidusi ant žemės ir ji būtų pastebėjusi. Minėtų 20000 Lt. ji neėmė, mano, jog tai jos aplaidumas, yra pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl nelogiška savintis pinigus, kuriuos privalės ji sumokėti, nustačius trūkumą.

Liudytoja J. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji ir R. G. kartu dirbo, liudytoja buvo kontrolierė, kontroliavo kasininkų darbą. Liudytojos darbas buvo pakrautus bankomatus patikrinti, kad nominalas atitiktų su užrašu, t. y. nominalas turi atitikti kasetės užrašą. Įvykio dieną liudytoja nieko nežinojo, užkraunant pinigus į bankomatą kasa atitiko, t.y. sutapo dokumentuose nurodyta pinigų suma su pakrautų į bankomato kasetę grynųjų pinigų suma. Po kelių dienų, kuomet grįžo bankomatas iš banko, neatitiko bankomato skaitliukų parodymai, todėl kaltinamoji, pastebėjusi šį trūkumą, pagal darbo tvarką, kvietėsi liudytoją ir jos darė patikrinimą. Trūkumas buvo nustatytas , jį nustato pagal bankomato skaitliuką, nes grįžta tik pinigų likutis. Neprisimena, ką su R. G. apie šį įvykį jos kalbėjo, kadangi buvo daug įspūdžių, tikrino visus grįžtančius bankomatus, visiems buvo stresas. Kaltinamajai taip pat buvo stresas, nes neaišku, iš kur atsirado trūkumas, o jie yra už viską atsakingi, todėl nemato , kad tikslinga paimti pinigus, nes kasininkas už jam perduotus pinigus pasirašo ir yra materialiai atsakingas, todėl kaip bebūtų turėtų padengti trūkumą. Darbe yra buvę įvykių, jog neatitinka skaitliukai, tuomet jos surašo trūkumą ar perteklių, bendrauja su banko darbuotojais, jei bankai pretenzijų nereiškia, tai reiškia, kad viskas yra gerai. Pasitaiko, kad skaitliukai neatitinka realios sumos, būna didesnės sumos likusios, nes pvz., kai žmogus ima pinigus iš bankomato ir jam bankomatas pinigų neduoda, nes juos „praryja“, tuomet pinigai grįžta atgal. Tokiu atveju bankomate būna perteklius. Visi kasininkai, kontrolieriai ir valytoja gali patekti į patalpą prie kraunamų bankomatų kasečių, kadangi patalpos nėra uždarytos. Kameros patalpose veikia ištisą parą. Pašalinių daiktų darbuotojai į darbo vietas nesineša, atsineša tik antspaudus ir tušinukus. Kasininkai dirba su prijuostėm, kurie nėra peršviečiami, jie yra tamsiai mėlynos spalvos, be kišenių. Jei būtų slepiami pinigai už drabužių, tai turėtų būti daromi dideli judesiai. Pinigai nebūna palaidi, nes jie yra susegti su gumute arba su popieriumi, tačiau jei gumutė ar popierius nukirpti, tai tuomet jie būna palaidi ir jų būna nemažas kiekis, nemažai laiko pasilenkus juos reikėtų rinkti ir dėti po prijuoste. Į šiukšlių kibirus metamos banderolės nuo pinigų, maišeliai. Jei pinigai būtų įmesti į šiukšlių kibirą, tai tuomet reikėtų, kad žmogus lįstų į šiukšlių kibirą juos surinkti. Darbo vietą susitvarko kasininkas, jis išsipila į maišus šiukšles. Valytoja kitą dieną išneša šiukšles, ji neina prie darbo vietų, nes šiukšlių maišai būna sustatyti tam tikroje vietoje. Valytoja pas juos ateina, kai būna pietų pertrauka, kuomet viskas būna užrakinama. R. G. dėl trūkumo buvo didelis šokas, ji verkė, veido išraiška parodė, jog ji pergyvena. Buvo pokalbis tarp visų, liudytojai taip pat buvo šokas, kad negali taip būti. Įvykio metu „Swedbanko“( liudytoja šį banką vadino „Hanzabanku“) kompiuterinės sistemos nebuvo, skaitiklių parodymai grįžo rašyti ranka. Nors ir nebuvo įvykio metu „Swedbanko“ kompiuterinės sistemos, tačiau apie trūkumą jai pranešė R. G. pažiūrėjus ranka užrašytus parodymus. Trūkumą galima nuslėpti kelioms dienoms, nes bankas reikalautų tų pinigų, pinigų apskaita vyksta. Kasininkės užpildydavo „Swedbanko“ ataskaitą, kontrolierius įvesdavo viską į kompiuterį ir bankai viską mato. Duomenys vieną kartą per dieną yra siunčiami į banką. Trūkumas vis tiek būtų kada nors išlindęs. Kasininkės naudoja kempines, kurias laiko po stalu ir jas paima tuomet, kai kraunama bankomato kasetė su dažais. Po šio įvykio, kuomet buvo nustatytas 20000 Lt trūkumas, jie tikrino šiukšles, bet nežino, ar šiukšlės buvo būtent įvykio dienos, kadangi įvykis buvo vieną dieną, o trūkumą pastebėjo po kelių dienų. Šiukšlių konteinerį tikrino kartu su R. K. ir R. G.. Jį atsinešė į patalpą, išpylė šiukšles ir ieškojo. Policijos pareigūnų į apžiūrą nekvietė. 200 Lt kupiūros yra mėlynos spalvos, jų įkritusių į šiukšlių maišą nesimatytų, kadangi būna popierių labai daug, išpildami šiukšles niekas nežiūri, o tiesiog apverčia kibirą dugnu į viršų, kad šiukšlės įkristų į maišą. Įvykio dienomis bendrovėje trūko darbuotojų, todėl buvo didelis darbo krūvis ir liudytoja padėjo kaltinamajai perskaičiuoti pinigus, nors jai tai nepriklausė.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vadovu. 2012 m. liepos 30 d. R. G. dirbo kasininke kraunant bankomatus. Ji krovė banko “Swedbank” bankomato kasetę, jai buvo paduota dokumentuose nurodyta pinigų suma krauti bankomatą. Po kelių dienų, kuomet grįžo bankomato kasetė iš banko, paaiškėjo, kad yra 20 tūkst. litų trūkumas tame bankomate. Buvo užklaustas bankas, gautas patvirtinimas, kad yra trūkumas, tuomet pradėjo analizuoti medžiagą, peržiūrėti vaizdo įrašą ir pastebėjo, kad kraudama bankomato į 200 Lt nominalo kasetę R. G. neįdėjo vieno pakelio pinigų, t. y. neįdėjo 20 tūkst. litų. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog buvo ant stalo padėta kasetė ir buvo padėtas vienas pilnas blokas pinigų po 200 Lt ir viena šaknelė. Tuomet ta šaknelė buvo paimta, įdėta į mašinėlę, paskaičiuota ir palikusi 20 tūkst. litų mašinėlėje, atkirpo naują bloką ( bloke būna 10 šaknelių po 20000Lt.),, dėdama naują šaknelę į aparatą, kaire ranka paėmė ir pakišo po stalu prieš tai perskaičiuotą pinigų sumą 20000 Lt., nors šiuos pinigus turėjo įdėti į bankomato kasetę. Tie pinigai buvo įdėti ne į kasetę, o numesti po stalu. Vaizdo įrašo duomenys laike nesutampa su kaltinamajame akte nurodytais duomenimis ir tai gali būti dėl serverių, kadangi visi įrašai yra serveryje ir dėl serverio klaidos skiriasi laikas. Kai buvo išimami visi įrašai, tai gali būti, kad buvo nesutapimas su programų konvertavimu. Kai reikėjo krauti su dažytomis kasetėmis, su kuriomis reikia elgtis atsargiai, kadangi gali sprogti, tai buvo tarpas, kai kraunant į bankomatą reikėjo pasiimti paminkštinimą vadinamą kempine iš po stalo. Tuomet R. G. buvo palindusi po stalu, nors tą kempinę galėjo pasilenkusi pasiimti su ranka ar pasispirti su koja – kaip paprastai daroma – bet ji po stalu užtrunka iki 10 s. Mano, kad tuo tarpu galėjo kažkas nutikti ir ji galėjo pinigus užsikišti už prijuostės. Vaizdo įraše judesių, kad R. G. pinigus užsikiša už prijuostės, nesimato. Matosi, kad ji išsitraukė iš po stalo tą kempinę. Kai buvo pastebėtas trūkumas, tai tą patį vakarą buvo parsinešę šiukšles, jos buvo patikrintos, kadangi tą faktą, kad pinigai neįdėti į kasetę, jie pamatė tik sekmadienį tik iš trečio ar ketvirto karto peržiūrėdami video medžiagą, kadangi medžiagos yra daug ir pamatyti kiekvieną judesį – buvo sudėtinga. Šiukšlių tikrinimas buvo pirminis variantas. Šiukšlių maišų išsinešti yra neįmanoma. Išeinantys darbuotojai nėra apžiūrimi, drabužinės nėra stebimos. Negalėjo pinigai dingti kažkur bankomate ar pervežimo metu, kadangi išdavimo ir grįžusios plombos atitiko. Yra bankomato pinigų „tašė“, į kurią dedasi visų nominalų kasetės, kasininkė užplombuoja ir perduoda pagal aktą, kurį užpildo nuvažiavę inkasatoriai, vėl užplombuoja „tašę“. Taip ir sukasi ratas. Plombos nebuvo pažeistos, nebuvo pažeista ir „tašė“. Iš kasetės pinigų išimti neįmanoma. Po to, kai pastebėjo, kad pinigai buvo pakišti po stalu, žiūrėjo tolimesnį vaizdo įrašą dėl R. G. elgesio, tačiau kažko išskirtinio pastebėta nebuvo, išskyrus tą lindimą po stalu, pasiimant kempinėlę. Trūkumą pastebėjo pati R. G.. Jei ji nebūtų pranešusi apie trūkumą, tai tą pačią dieną trūkumą būtų pamačiusi kontrolierė, o po šios inkasacijos – bankas. Patalpoje, kur buvo kraunami pinigai yra trys kameros, tačiau nėra užfiksuotas vaizdas, kur buvo numesti pinigai. Fiksuojamas bendras vaizdas.

Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją R. G. pažįsta, kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja buvo kasos operacijų poskyrio vadovė ir buvo kaltinamosios vadovė. Paties įvykio nematė, tačiau , peržiūrėjus vaizdo medžiagą matyti, jog R. G. ruošė pristatymus ir vienam bankomatui blogai sudėjo pinigus, t. y. atsinešė kasečių komplektą, pasidėjo reikiamą pinigų kiekį, pradėjo juos krauti. 20 Lt nominalą sudėjo gerai, 50 Lt nominalą taip pat sudėjo gerai, o į nominalą po 200 Lt pinigai į kasetę nepapuolė. R. G. buvo pakankamai išduota pinigų sudėti į kasetes. Matosi kad ji pasidėjo reikiamą kiekį pinigų pagal užsakymą. Kiek reikėjo sudėti pinigų į kasetę – tiek jų ant stalo ir turėjo. Matosi, kad R. G. perskaičiuoja pinigus, viena ranka deda kitus pinigus, o kita ranka pameta pinigus po stalu, t. y. pinigai patenka ne į kasetę, kuri stovėjo ant stalo, o po stalu. Vėliau tie pinigai nebuvo paimti ir sudėti į kasetę. Kasetė buvo uždaryta, užplombuota ir įdėta į krepšį, kuris taip pat buvo uždarytas ir užplombuotas. Trūkumas buvo pastebėtas rugpjūčio 2 d., t. y. praėjus gal trims dienoms po kasetės pakrovimo, nes 30 d. ji pakrovė kasetę. Vaizdo medžiagą jie peržiūrėjo šeštadienį rugpjūčio 4 d. Filmuotą medžiagą žiūrėjo šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį, kol pastebėjo pinigų numetimą. R. G. dar krovė kitus bankomato užsakymus ir vieną bankomato komplektą, kurį kraunant yra reikalaujama pasidėti kasetei padėklą, o jis būna padėtas po darbo stalu. Ji pasilenkė jį pasiimti ir palindusi po stalu pasiimti padėklo ten prabuvo apie 10 s ir tik po to, išlindo, nors užtenka tik pasilenkti ir pasiimti. Kadangi R. G. dėvėjo prijuostę, tai galbūt pinigus galėjo susidėti į prijuostę. Jie taip mano, kadangi palindus po stalu ten nėra ką veikti tiek laiko, kiek ji buvo. Ateinant ir išeinant žmonės nėra apžiūrimi, asmens patikros jie nedaro, nes dirba su prijuostėmis, jose nėra kišenių, pasitiki žmonėmis. Šiukšlių peržiūroje dalyvavo. Vieną kartą šiukšles žiūrėjo penktadienį, t. y. rugpjūčio 3 d., kai žiūrėjo pati R. G., Ž. ir R. K.- nieko nerado, o kitą dieną žiūrėjo ji ir R. K., taip pat nerado pinigų. Dėl trūkumo pas liudytoją kreipėsi kontrolierė Ž. iš karto grįžus kasetei iš bankomato. Jei pati R. G. nebūtų informavus apie trūkumą, tai apie tai būtų informavęs bankas. Taip pat būtų paaiškėjęs trūkumas ir pačioje įmonėje po kelių dienų.

Iš 2012-10-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta: (duomenys neskelbtini): apžiūrėtas persirengimo kambarys, perskaičiavimo kasos kambarys, bankomatų krovimo patalpa, stalas, prie kurio dirbo R. G.(I t., b.l. 12-20).

Iš 2012-08-09 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad užfiksuota, kad liudytojas R. K. pateikė vaizdo medžiagą (I t., b.l. 31).

Iš 2012-09-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vaizdo medžiaga pateikta R. K.. Vaizdo įraše yra trys failai. Atidarius pirmąjį failą „ATM bendras 1, 2012-07-30 18-18-0l-467.asf“ matyti patalpa, kurioje dirba dvi moterys, viena jų trumpais kirptais plaukais, vyresnio amžiaus, kita jaunesnio amžiaus, šviesiais į kasą surištais plaukais. Vaizdas fiksuojamas iš viršaus. Patalpoje prie sienos matyti trys darbo stalai, ant kurių darbo įrankiai, pakuotės. Priešais prie sienos matyti seifai. Vyksta pinigų krovimas į bankomatų kasetes. Artimesnis vaizdas yra reikšmingas tyrimui, kuriame matyti kaip šviesiaplaukė moteris, kurios plaukai surišti, paima baltus popieriaus lapus, galima daryti išvadą, kad tai kažkokie dokumentai, juos padeda ant seifo ir iš jo per du kartus paima ir ant stalo pasideda pakuotes. Tuomet pasilenkusi prie stalo kažką daro, tačiau kameros fiksuojamas vaizdas šios patalpos dalies neapima. Tuomet matyti, kaip moteris ardo pinigų pakuotes ir deda pinigus į kairėje pusėje kaip galima numanyti iš bylos aplinkybių (vaizdo medžiagoje to nesimato) į bankomato kasetę. Vaizdo įrašui praėjus 4 min. 53 sek. greta dirbanti trumpai kirptais plaukais moteris iš patalpos išeina. Vaizdo įrašas trunka 7 min. 12 sek.

Atidarius antrąjį failą „ATM kasa 1, 2012-07-30 18-39-40-452“ matyti prie sienos stovintis stalas, ant kurio pinigų skaičiavimo aparatas, dokumentai, polietilenas nuo pinigų pakuočių, žirklės, šratinukas, spaudai ir kiti darbo įrankiai. Matyti kaip po stalu palenda šviesiaplaukė moteris (laikui rodant 00:02 sek.), kurios plaukai surišti į kasą (ta pati moteris kaip ir pirmame apžiūrėtame faile). Ką moteris veikia po stalu nesimato, išlindusi (laikui rodant 00:10 sek.) ji pasideda ant stalo tamsios spalvos stačiakampio formos padėklą. Tuomet ant jo pasideda bankomato kasetę, ją užplombuoja ir įdeda į rankinę, stovinčią ant grindų. Tada paima kitą bankomato kasetę, kurią atidaro, lanksto baltos spalvos lapą, kurį kažkur padeda (kamera nefiksuoja vaizdo). Vaizdas šiame faile fiksuojamas iš viršaus, moters veido nematyti, daugiausia matosi jos kojos ir rankos. Vaizdas trunka 1 min. 15 sek.

Atidarius failą „ATM kasa 1, 2012-07-30 18-18-54-209“, kuris trunka 6 min. 28 sek. matyti kaip ta pati šviesiaplaukė moteris, kurios plaukai surišti į kasą dirba prie stalo, esančio prie sienos, ant kurio pastatytas pinigų skaičiavimo aparatas. Ant stalo taip pat matyti sudėtos pinigų pakuotės. Matyti kaip moteris užplombuoja kvadrato formos kasetę ir ją padeda į rankinę, esančią ant grindų kairėje pusėje. Tuomet pasideda ant stalo stačiakampio formos bankomato kasetę kairėje pusėje, ją atidaro, išardo pinigų pakuotę, kurioje sudėtos kupiūros po 20 litų. Jas ima, deda į pinigų skaičiavimo aparatą, ima iš jo ir deda į kasetę. Kitų šaknelių (kupiūrų krūvelės sutvirtintos gumele) nebeskaičiuoja, tik nuima nuo jų gumeles ir deda į kasetę. Taip 20 litų kupiūromis ji užpildo visą kasetę. Paskui ją uždaro, užplombuoja ir įdeda į rankinę, esančią ant žemės kairėje pusėje. Tuomet išsitraukia kitą tuščią pinigų kasetę ir pasideda ją ant stalo kairėje pusėje. Tuomet ima dvi šakneles kupiūrų po 50 litų, jas deda į pinigų skaičiavimo aparatą perskaičiuotus pinigus įdeda į kasetę. Taip imdama ir perskaičiuodama 50 litų kupiūras ji užpildo dalį kasetės, ją uždaro, užplombuoja ir įdeda į rankinę, esančią ant žemės kairėje pusėje. Tuomet pasideda ant stalo kairėje pusėje kitą kasetę, ant kurios viršutinės dalies matyti užrašas „200“, ją atidaro, kasetė tuščia. Laikui rodant 03:29 ji paima nuo stalo 200 litų kupiūrų šaknelę, dešine ranka deda ją į pinigų perskaičiavimo aparatą perskaičiuoti pinigai sukrenta ant aparato dugno. Moteris paima nuo stalo kitą pinigų pakuotę, ją žirklėmis praardo, laikui rodant 03:45 ji dešine ranka deda į pinigų skaičiavimo aparatą dalį 200 litų kupiūrų iš naujai praardytos pakuotės į skaičiavimo aparatą o tuo pačiu metu kaire ranka ant aparato dugno gulėjusias 200 litų kupiūras, kurios gulėjo perskaičiuotos, paima ir ranką kiša po stalu šiek tiek pasilenkusi. Atsitiesusi ji ištraukia iš po stalo jau tuščią kairę ranką ir toliau abiem rankomis ima 200 litų kupiūras iš aparato dugno ir iš naujo jas perskaičiuoja, o perskaičiuotas deda į bankomato kasetę. Tuomet taip perskaičiuoja visas šakneles su 200 litų kupiūromis, perskaičiuotus pinigus dešine ranka ji išima iš aparato deda į kairės rankos delną ir tuomet palyginusi abiem rankomis kupiūrų kraštus, deda jas į kasetę. Taip ji užpildo kupiūromis dalį kasetės, ją uždaro, užplombuoja ir deda į rankinę, stovinčią ant žemės kairėje pusėje (I t., b.l. 32-33).

Iš 2013-07-25 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad užfiksuota, kad liudytojas R. K. pateikė papildomą vaizdo medžiagą (II t., b.l. 14)

Iš 2013-07-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vaizdo medžiaga papildomai pateikta R. K.. Vaizdo įraše yra vienas failas. Atidarius failą „ATM bendras 1, 2012-07-30 18-15-09-106.asf“ matyti patalpa, kurioje dirba dvi moterys, viena jų trumpais kirptais plaukais, vyresnio amžiaus, kita jaunesnio amžiaus, šviesiais į kasą surištais plaukais. Vaizdas fiksuojamas iš viršaus. Patalpoje prie sienos matyti trys darbo stalai, ant kurių darbo įrankiai, pakuotės. Priešais prie sienos matyti seifai. Vyksta pinigų krovimas į bankomatų kasetes. Vaizdas kuris yra reikšmingas tyrimui - matyti kaip šviesiaplaukė moteris, kurios plaukai surišti, paima baltus popieriaus lapus, galima daryti išvadą, kad tai kažkokie dokumentai, juos padeda ant seifo ir iš jo per du kartus paima ir ant stalo pasideda pakuotes - iš seifo esančio už nugaros. Tuomet pasilenkusi prie stalo kažką daro, tačiau kameros fiksuojamas vaizdas šios patalpos dalies neapima. Tuomet matyti, kaip moteris ardo pinigų pakuotes ir deda pinigus į kairėje pusėje kaip galima numanyti iš bylos aplinkybių (vaizdo medžiagoje to nesimato) į bankomato kasetę. Vaizdo įrašui praėjus 7 min. 49 sek. greta dirbanti trumpai kirptais plaukais moteris iš patalpos išeina. Vaizdo įrašas trunka 10 min. 04 sek. (II t., b.l. 15).

Iš 2013-02-05 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad užfiksuota, kad liudytojas R. K. pateikė bankomato kasetę (analogišką buvusiai įvykio metu) (I t., b.l. 36).

Iš 2012-02-05 daiktų apžiūros protokole apžiūrėta R. K. pateikta bankomato kasetė. Apžiūros metu užfiksuota, jog bankomato kasetėje esančios grotelės niekaip nepasikelia ir neatsidaro (I t., b.l. 37-42).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta ATM, AKS, BNA inkasavimo ataskaitos matyti, kad užfiksuota 2013-07-30 sudėtų į bankomato kasetę H247 kupiūrų skaičius bei sumos, kasečių plombų numeriai, taip pat užfiksuoti išvardinti duomenys 2012-08-02 išėmimo metu, inkasacijos darbuotojas – R. G. (I., b.l. 3).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2011-10-03 „Visiškos materialinės atsakomybės sutarties“ matyti, kad ji sudaryta tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo R. G. (I t., b.l. 56-57).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2011-10-03 „Konfidencialumo sutarties“ matyti, kad ji sudaryta tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo R. G. (I t., b.l. 58-60).

Iš AB „Swedbank“ rašto Nr. SR/12-31396 matyti, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkasuotame „Swedbank“ AB bankomate H247 susidarė 20000 Lt trūkumas (I t., b.l. 55).

Iš 2012-08-10 mokėjimo nurodymo Nr. MP0639323 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ pervedė 20000 Lt, paskirtis: kompensuojamas pinigų trūkumas bankomate H247 pagal pretenziją Nr. SR/12-31396 (I t., b.l. 61).

2012-08-09 kratos protokole užfiksuota atlikta krata R. G. gyvenamojoje vietoje, jos metu nieko nerasta, niekas nepaimta (I t. b.l. 69, 70, 71).

Iš vaizdo įrašų ( 2 CD, prijungti prie baudžiamosios bylos), pateiktų teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo peržiūrėti, matyti, jog 3 kameromis fiksuotas 2012-07-30d. R. G. darbo vieta iki jos darbo pabaigos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatyta atsakomybė už svetimo turto pasisavinimą. Teismų praktikoje svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012, 2K-7-84/2012 ir kt. Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, jog R. G. 2012-07-30d. apie 21.18 val., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, neįdėjo į bankomato kasetę 20000 Lt, kaip nurodoma kaltinime, paslėpdama juos po stalu. Visi liudytojai: R. K., A. L., J. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 20000Lt. trūkumą pastebėjo pati R. G. ir pranešė vadovei J. Ž., kuri, patikrinusi duomenis, pasitvirtinus trūkumui, pranešė poskyrio vadovei A. L.. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą, kuri prijungta prie bylos, matyti, jog laikui rodant 03:29 R. G. paima nuo stalo 200 litų kupiūrų šaknelę, dešine ranka deda ją į pinigų perskaičiavimo aparatą perskaičiuoti pinigai sukrenta ant aparato dugno, po ko ji paima nuo stalo kitą pinigų pakuotę, ją žirklėmis praardo, laikui rodant 03:45 ji dešine ranka deda į pinigų skaičiavimo aparatą dalį 200 litų kupiūrų iš naujai praardytos pakuotės į skaičiavimo aparatą o tuo pačiu metu kaire ranka ant aparato dugno gulėjusias 200 litų kupiūras, kurios gulėjo perskaičiuotos, paima ir ranka yra nuleidžiama, pačiai R. G. nežymiai pasilenkiant. Peržiūrėjus papildomai pateiktą vaizdo medžiagą, matyti, jog darbo pabaigoje, R. G. sudeda šiukšles į maišus ir šiuos maišus padeda už stiklinių durų, iš darbo vietos nieko akivaizdžiai neišsineša. Buvo apžiūrėta įvykio vieta- R. G. darbo vieta, t.y. patalpa ir stalas prie kurio jinai dirbo, kur matyti, jog po stalu jokių stalčių ar vietų, kur padėti pinigus- nėra, yra tik šiukšlių dėžė. Apžiūrėjus bankomatų kasetes, nustatyta, jog jos tvarkingos, be pažeidimų, plombos nepažeistos, bankas „Swedbank“ patvirtino, jog nustatytas 20000 Lt. trūkumas, kurį atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi šie duomenys patvirtina faktą, jog R. G., turėjo 20000Lt., kuriuos privalėjo įdėti į bankomato kasetę, tačiau pinigai įdėti nebuvo. Dalis nusikalstamos veikos sudėties R. G. veikoje yra, tačiau, teismo nuomone, R. G. veikoje nėra subjektyvinės pusės- kaltės, kuri šioje nusikalstamoje veikoje turėtų pasireikšti tiesiogine tyčia. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Pagal teismų praktiką nustatant kaltę būtina atsižvelgti ne tik į kaltininko parodymus, tačiau įvertinti ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2007). Kaip jau minėta , kaltinamoji R. G., paaiškėjus trūkumui, pati pranešė vadovams, dalyvavo tikrinant bendrovėje šiukšles, nes pagal pirminę įvykių versiją buvo tikimybė, jog pinigus per apsirikimą išmetė į šiukšlių dėžę. Liudytoja J. Ž. patvirtino, jog kaltinamoji labai išgyveno dėl nustatyto trūkumo, teisiamojo posėdžio metu pati kaltinamoji tvirtino, jog dėl nuovargio ir didelio darbo krūvio galėjo išmesti pinigus į šiukšlių dėžę, neneigė, jog 20000Lt. neįdėjo į bankomato kasetę, tačiau neigia juos pasisavinusi. Tai, kad tuo metu bendrovėje trūko darbuotojų ir buvo didelis darbo krūvis patvirtino liudytoja J. Ž., kuri pati padėjo kaltinamajai perskaičiuoti pinigus, nors jai pagal pareigybę tai nepriklausė. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kur buvo padėti 20000 Lt., kuriuos rankoje laikė kaltinamoji. Tikėtina versija, jog šie pinigai buvo įmesti į šiukšlių dėžę, kadangi iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog R. G. darbo vietoje- po stalu, yra tuščia ertmė, ir numetus 100 kupiūrų po 200 Lt., kurie nėra surišti, šie pinigai pasklistų po stalu- tačiau tai nebuvo fiksuota. Versija, jog R. G. paėmė numestus pinigus praėjus kiek laiko po numetimo tuomet, kai ėmė kempinėlę, t.y. palindusi po stalu buvo apie 10 sekundžių, tai yra tik prielaida, kuria vadovautis nustatant kaltę- negalima, juolab, kad nėra jokių duomenų kiek reikia laiko , kad pasiimti kempinėlę iš po stalo, esant konkrečiai situacijai: nefiksuota, kur buvo kempinėlė, nedarytas eksperimentas dėl tokios galimybės. Tai, kad galėjo užsikišti už prijuostės pinigus, tai taip pat tik prielaida, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Nei ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta jokių duomenų , nei teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, jog R. G., įvykio metu , laikytus rankoje 20000 Lt. pavertė savo turtu ir to norėjo. Kur buvo padėti pinigai- galima tik daryti prielaidas, tačiau prielaidomis , kaip jau minėta, grįsti kaltinimą- negalima. Vadovaujantis išdėstytu, teismo nuomone nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jog R. G. tiesiogine, šiuo atveju apibrėžta, konkretizuota tyčia, pasisavino 20000Lt. Be to teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Nustatyta, jog civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nesinaudojo savo teisėmis išieškant žalą civiline tvarka. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ ir kaltinamosios R. G. sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartis ( 56-57 b.l., It.), kurios 3.1 punkte numatyta atsakomybė atlyginti žalą , kilusią dėl kaltės, ( nenurodant kaltės formos : tyčios ar neatsargumo). Kaltinamoji pirma pranešė apie pastebėtą trūkumą, nevengė jokio tikrinimo nustatant trūkumą, savo darbdavio neklaidino, nesudarė sąmoningai tokios situacijos, dėl kurios civilinis ieškovas negalėtų atkurti savo pažeistos teisės ar toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, nesudarė jokių sunkumų darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės išieškoti žalą. Patikrinus duomenų bazę LITEKO sistemoje už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2014-03-07d, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra kreipusi į teismą dėl savo teisių gynimo civiline tvarka ir šia savo pažeistų teisių gynybos forma jie pasinaudoti dar gali.

Vadovaujantis išdėstytu, jog nenustatyta kaltinamosios R. G. veikoje tiesioginės tyčios, būtinos baudžiamajai atsakomybei atsirasti, todėl R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajai R. G. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kadangi kaltinamoji R. G. išteisintina, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, paliktinas nenagrinėtu.

Panaikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. G. nuosavybės teise priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys paketuose Nr. 1, Nr. 2 prie bylos viršelio: 4 kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 str. str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304- 305 str. str., 307-308 str., 310 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 20000 Lt. priteisimo iš R. G., palikti nenagrinėtu.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. G. nuosavybės teise priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013-03-07.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius paketuose Nr. 1, Nr. 2 prie bylos viršelio: 4 kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.