Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1289-230/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-29
Bylos Nr.
2A-1289-230/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03451-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
Ieškovas
K. S.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1289-230/2011Proceso Nr. 2-05-3-03451-2010-6
Pirmosios instancijos teisėja Regina Agrba
Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.5; 30.9.1; 121.15; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Virginijos Gudynienės,sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei,dalyvaujant ieškovui K. S.,atsakovei A. S., jos atstovei adv. Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1467-364/2011 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. S. patikslintu ieškiniu (b.l. 124-127) prašė atidalinti 2605 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal jo prie patikslinto ieškinio pateiktą sklypų padalijimo projektą, kuriuo ieškovui K. S. tektų sklypas 3-1274 kv. m, atsakovei A. S. tektų sklypas 2-781 kv. m, o sklypas 1-550 kv. m liktų bendram naudojimui. Nustatyti namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis pagal ieškovo pateiktą projektą, ieškovui paskiriant atskiras izoliuotas patalpas R-2; 1-1; 1-2; 1-3; 1-4; 1-6; 1-11, atsakovei skiriant patalpas 1-8; 1-9; 1-10, likusias bendro naudojimo patalpas paliekant naudotis bendrai.

Grįsdamas ieškinį, nurodė, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2009-05-27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-292-153/2009 atsakovei A. S. priteista natūra 38/100 dalys 0,2605 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Ieškovui paliktos 62/100 dalys nurodyto žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, kuris yra ieškovo vienintelė gyvenamoji vieta, nors namas yra nebaigtas statyti, neįrengtas, todėl tik sąlyginai tinkamas gyventi, jame yra tik 17 kv. m tinkamo gyventi ploto. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl šio turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo ir pasiūlė nuosavybės atidalijimo būdus, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Nurodė, kad pagal jo pridedamą atidalijimo projektą žemės sklypą galima padalinti į tris nepriklausomus žemės sklypus, ir toks projektas atitinka šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje ir nedaro žalos žemės sklypo paskirčiai. Žemės sklypą atidalijus tokiu būdu dviejuose sklypuose nelieka bendro naudojimo plotų, pastatų, priklausinių, o dėl nebaigto statyti namo galima nustatyti tik naudojimosi tvarką.

Atsakovė A. S. patikslintu priešieškiniu (b.l. 140-141) prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 38/100 žemės sklypo dalis pagal jos pateiktą projektą - atsakovei skirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A - 990 kv. m ploto, ir 38/100 namo dalis - rūsio patalpas R-1, kurios plotas 17,78 kv. m, R-2, kurios plotas 12,73 kv. m, patalpą 1-1, kurios plotas 10,28 kv. m, patalpą 1-4, kurios plotas 17,20 kv. m, patalpą 1-6, kurios plotas 33,07 kv. m, viso atsakovei tektų 95,06 kv. m namo ploto. Virš visų dalintinų patalpų esančią namo palėpę paskirstyti taip, kad kiekviena iš šalių naudotųsi ta palėpės dalimi, kuri yra virš kiekvienam tenkančių patalpų. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo siūlymu dalinti žemę į 3 sklypus, iš kurių vienas lieka bendras, nes esant šalių konfliktams toks padalijimas neįmanomas. Mano, kad žemės sklypas turėtų būti atidalintas taip, kad kiekvienas naudotųsi ta žemės sklypo dalimi, iš kurios pusės yra įėjimas į bendrosios nuosavybės teise valdomą namą, nes name yra du atskiri įėjimai. Todėl yra būtina atidalinti ir namą, pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo pastato dalių apskaičiavimo projektą ieškovui tektų rūsio patalpos R-3, kurios plotas 15,65 kv. m, R-4, kurios plotas 21,10 kv. m, garažas GI, kurio plotas 34,58 kv. m, patalpa 1-2, kurios plotas 7,95 kv. m, patalpa 1-3, kurios plotas 8,70 kv. m, patalpa 1-5, kurios plotas 12,57 kv. m, patalpa 1-7, kurios plotas 8 kv. m, patalpa 1-8, kurios plotas 13,77 kv. m, patalpa 1-9, kurios plotas 19,63 kv. m, patalpa 1-10, kurios plotas 8,23 kv. m, patalpa 1-11, kurios plotas 8,91 kv. m - viso ieškovui tenka 155,09 kv. m. namo ploto, kas sudarytų 62/100 dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai: atidalino 2605 kv. m žemės sklypą F. (duomenys neskelbtini) pagal prie patikslinto ieškinio pridėtą sklypų padalijimo projektą, kuriuo ieškovui K. S. tektų sklypas 3-1274 kv. m, atsakovei A. S. tektų sklypas 2-781 kv. m, o sklypas 1-550 kv. m liktų bendram naudojimui. Teismas nustatė namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis pagal ieškovo pateiktą projektą.: ieškovui paskyrė atskiras izoliuotas patalpas R-2; 1-1; 1-2; 1-3; 1-4; 1-6; 1-11, atsakovei paskyrė patalpas 1-8; 1-9; 1-10. Likusias bendro naudojimo patalpas paliko naudotis bendrai. Atsakovės A. S. priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės 263 Lt žyminio mokesčio ieškovui, ir 37,50 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės pateiktus žemės sklypų atidalinimo planus, sprendė, jog neišsprendus statinių atidalijimo klausimo ieškovo pateiktas žemės sklypo atidalijimo planas yra tinkamesnis. Pagal ieškovo pateiktą planą galima suformuoti du atskirus savarankiškus žemės sklypus ir naudoti juos pagal paskirtį, nepadarant vienas kitam esminės žalos o plotas pagal šį projektą atitinka šalims tenkančias idealiąsias dalis. Todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo laikė pagrįstu ir įrodytu, o atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo padalijimo atmetė. Teismas, spręsdamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo klausimą, atsižvelgė į tai, kad šalys nėra nusprendę dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų naudojimosi ir/ar atskyrimo. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės teikiamą atidalijimo variantą ieškovas neturėtų galimybės patekti į jam siūlomas skirti patalpas, o atskirų įėjimų įsirengimo šalys neaptarė, todėl sprendė, jog šiuo metu yra tikslinga nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką iki bus galima įgyvendinti atsidalijimą. Kadangi atsakovė nepateikė savo naudojimosi patalpomis tvarkos varianto, todėl teismas patvirtino ieškovo pateiktą naudojimosi patalpomis variantą.

Šalies argumentai

Atsakovė A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 38/100 žemės sklypo dalis pagal ieškovo pateiktą pirmąjį projektą (bylos lapas 50) - ieškovui skirti sklypo dalį 1615 kv. m žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, atsakovei - 990 kv. m ploto žemės sklypo dalį žemės sklype Nr. 1, ir 38/100 namo dalis - rūsio patalpą R-1, kurios plotas 17,78 kv. m, rūsio patalpą R-2, kurios plotas 12,73 kv. m, patalpą 1-1, kurios plotas 10,28 kv. m, patalpą 1-4, kurios plotas 17,20 kv. m, patalpą 1-6, kurios plotas 33,07, viso atsakovė prašo atidalinti 91,06 kv. m namo ploto. Nustatyti, kad virš visų dalintinų patalpų esančią namo palėpe kiekviena iš šalių naudosis proporcingai turimai patalpų daliai ta palėpės dalimi, kuri yra virš kiekvienam tenkančių patalpų. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad žemės sklypo padalijimas į tris sklypus yra netinkamas, kadangi tokiu būdu atidalijus žemės sklypą šalys ir toliau naudotųsi bendru kiemu. Dėl šalių konfliktiškų santykių nepagrįsta ir neteisinga ir teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi namu tvarka pagal ieškovo patalpų dalių apskaičiavimo projektą. Atsakovė nori išvengti konfliktų su ieškovu ir nepageidauja jokių bendrų patalpų. Tuo tarpu ieškovas reikalavo nustatyti naudojimosi tvarką ir bendrai naudotis rūsio patalpomis, patalpa 1-5, garažo patalpa, patalpa 1-7. Toks ieškovo reikalavimas ir teismo sprendimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje numatyta, kad prioritetas teiktinas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Nurodo, jog teismui buvo pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialo patalpų dalių apskaičiavimo projektas, kuriame apskaičiuotos kiekvienai šaliai tenkančios idealiosios namo dalys. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė neieškojo kitų namo atidalijimo variantų, kadangi teismui buvo pateiktas specialistų parengtas namo idealiųjų dalių, tenkančių kiekvienai šaliai, apskaičiavimas. Nepagrįsti teismo samprotavimai, kad pagal atsakovės pasidalijimo projektą ieškovas netektų galimybės patekti į patalpas, kad neaptartas vandentiekio, kanalizacijos tinklų atskyrimas, kadangi namas nebaigtas statyti, o name yra tik vietinė kanalizacija ir vietinis vandentiekis. Be to, pagal atsakovės projektą ieškovui tenka ir virtuvė, ir tualetas, ir prieškambaris, todėl ieškovas šių patogumų nepraranda. Nenustačius konkrečių namo dalių šalims, neįmanoma užbaigti statybų, nes atsakovė savo dalį nori užbaigti taip, kaip ji mano esant reikalinga. Nurodo, kad name yra du įėjimai, o trečias per garažą, ir pagal atsakovės projektą ieškovas turėtų net du įėjimus. Atsakovės nuomone, toks teismo sprendimas užprogramuoja konfliktus ir papildomą bylinėjimąsi ateityje.

Atsiliepimas

Ieškovas K. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantės pateikto namo patalpų dalių apskaičiavimo projekte visiškai neatsižvelgta į ieškovo teises ir teisėtus interesus. Apeliantė prašo jai priteisti vienintelę gyvenamąją patalpą 1-4 17,20 kv. m, kurioje gyvena atsakovas, ir tai yra vienintelė jo gyvenamoji vieta, taip pat vienintelį įrengtą įėjimą į namą 1-1 10,28 kv. m. Skundo teiginys, kad name yra du atskiri įėjimai, o trečias įėjimas yra per garažą prieštarauja teismo ištirtiems įrodymams, kurie įrodo, kad pagal apeliantės teikiamą atidalijimo variantą šiai dienai ieškovas neturėtų galimybės patekti į jam siūlomas skirti patalpas be atskiro įėjimo įsirengimo. Be to, namas (duomenys neskelbtini) yra 101 kv. m gyvenamo ploto, apeliantės dalis name yra 38 %, t.y. apie 38 kv. m, tačiau ji teismo prašo priteisti jai daugiau kaip 50 kv. m gyvenamo ploto. Teismo prašydama virš visų dalintinų patalpų esančią namo palėpę paskirti taip, kad kiekviena iš šalių naudotų proporcingai turimai patalpų daliai ta palėpės dalimi, kuri yra virš kiekvienam tenkančių patalpų, apeliantė neatsižvelgia į turimas 38/100 dalis namo ir pažeidžia LR CK 4.82 str. 5 d. nuostatas, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ginčo name yra bendros vandens tiekimo, elektros, kanalizavimo bei centrinio šildymo sistemos, kuriomis po apeliantės siūlomo padalijimo nebus galima naudotis, todėl apeliantė pažeidžia LR CK 4.82 str. 2 dalies nuostatas, kad namo savininkai neturi teisės atlikti veiksmų, kurie trukdytų naudoti patalpas pagal paskirtį. Apeliantė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 38/100 žemės sklypo dalies pagal ieškovo pateiktą pirmąjį projektą (bylos lapas 50) - ieškovui skirti sklypo dalį 1615 kv. m žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, o atsakovei 990 kv. m ploto žemės sklypo dalį žemės sklype Nr. 1. Šiuo nauju apeliacinės instancijos teisme keliamu reikalavimu apeliantė pažeidžia LR CPK 312 straipsnį, draudžiantį apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantės skunde keliamo reikalavimo turinys neatitinka rašytinio įrodymo turinio, kadangi pagal ieškovo pateiktą teismui pirmąjį projektą (b.l. 50) esamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2605 kv. m buvo siūlomas padalyti į du sklypus - žemės sklypą Nr. 1, kurio plotas 1103 kv. m ir žemės sklypą Nr. 2 kurio plotas 1502 kv. m.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.

Ginčas tarp šalių kyla dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo atidalinimo. Atsakovė ginčija žemės sklypo atidalijimą pagal atsakovo prie patikslinto ieškinio pateiktą projektą, kuriuo žemės sklypas atidalijamas į tris savarankiškus žemės sklypus ( b.l. 128), šalims tenka po vieną atskirą žemės sklypą ir viena sklypo dalis, kurioje yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas, paliekama šalims naudotis bendrai. Pagrindinis atsakovės prieštaravimas tokiam žemės sklypo atidalijimui yra susijęs su sklypo dalies palikimu bendram naudojimui, kadangi, atsakovės nuomone, vertinant šalių santykius turėtų nelikti jokio bendrai naudojamo kiemo. Tačiau tokią galimybę paneigia tai, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Nesant galimybės atidalinti šį statinį ir siekiant užtikrinti abiejų šalių teisę naudotis namu, bet kuriuo atveju dalis žemės sklypo turi likti bendram šalių naudojimui. Atsakovė apeliaciniu skundu prašydama panaikinti sprendimo dalį dėl žemės sklypo atidalijimo, neprašo priimant naują sprendimą tenkinti jos priešieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo atidalijimo pagal jos pateiktą projektą (b.l. 68), o prašo jos sklypo dalį atidalinti pagal pradinį ieškovo pateiktą projektą (b.l. 50), tačiau nurodo jai ir ieškovui tenkančias atidalintino žemės sklypo dalis (990 kv. m ir 1615 kv. m), kurios ieškovo pradiniame projekte nėra nurodytos. Tai reiškia, kad atsakovės reikalavimas remiasi jos pačios pakoreguotu ieškovo projektu, tačiau toks projektas nebuvo pateiktas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme metu, todėl negali būti svarstomas, nes tai iš esmės yra naujo reikalavimo formulavimas (CPK 312 straipsnis). Be to, ieškovo pateiktas pradinis žemės sklypo atidalijimo projektas (b.l. 50) taip pat numatė bendrai naudojamą sklypo dalį dėl joje esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo, todėl jis nepagrindžia atsakovės pozicijos, kad sklypas būtų atidalintas taip, kad jame neliktų bendrai naudojamų plotų.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebaigtas statyti namas negali būti atidalintas pagal atsakovės projektą, yra pagrįsta. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad tuo atveju, kai kilus ginčams tarp bendraturčių vienas jų prašo atidalyti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka, nes tai yra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005, 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009 ir kt.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atidalijimas pagal atsakovės prašymą yra neįmanomas, nes tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir jo teisėti interesai. Pastatą atidalijus pagal ieškovės pasiūlymą, pastarajai atitektų vienintelė nebaigtame gyvenamajame name įrengtą gyvenamoji patalpa 1-4, 17,20 kv. m (b.l. 62-63, 72, 79). Kad ieškovui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, patvirtina byloje pateikti duomenys apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 41), to iš esmės neginčija ir atsakovė. Be to, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą atidalijus pagal atsakovės projektą, ieškovas netektų vienintelio įrengto įėjimo į gyvenamąjį namą ir nurodytą gyvenamąją patalpą per patalpą 1-1 10,28 kv. m (b.l. 72). Nors atsakovė apeliaciniu skundu tvirtina, kad yra įrengti trys atskiri įėjimai į namą, tačiau tai paneigia pateiktas patalpų planas (b.l. 72). Nors į namą galima patekti ir per garažą, tačiau atsakovė siūlydama jos teikiamą namo atidalijimo projektą kartu turėjo spręsti klausimą dėl galimybės ieškovui įsirengti ar atsakovei savo lėšomis įrengti atskirą įėjimą į ieškovui pagal jos projektą skirtiną namo dalį. Pirmosios instancijos teismui padarius pagrįstą išvadą, kad nebaigto statyti namo atidalijimas pagal atsakovės pateiktą projektą yra negalimas, esant ieškovo prašymui pagrįstai nustatė naudojimosi namo patalpomis tvarka pagal jo projektą, kadangi atsakovė jokių alternatyvių pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos neteikė, konkrečių prieštaravimų pasiūlytai patalpų naudojimosi tvarkai nereiškė, o tik siekė atidalinti patalpas pagal jos pasiūlytą projektą. Atsakovė prieštaravimų dėl konkrečių patalpų paskyrimo naudotis vienai ar kitai šaliai, ar šalims naudotis bendrai nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nenustatyti ir pagrindai keisti teismo nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką.

Kadangi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimas yra leistinas tiek vieno iš bendraturčių iniciatyva, tiek esant abiejų šalių pasiūlymams, kai toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005). Atsižvelgiant į tai, neužkertamas kelias šalims vėliau siekiant atidalyti jiems priklausančias nuosavybės dalis tartis, t.y. keisti naudojimosi tvarką ar realizuoti savo teisę į atidalijimą (CK 4.80 straipsnis), tačiau paisant viena kitos teisių ir teisėtų interesų. Atsakovės šiuo metu byloje pateiktas pastato dalies atidalijimo projektas tenkintų vien tik jos interesus ir, kaip jau nurodyta, nepagrįstai pažeistų ieškovo teises ir jo teisėtus interesus. Siekiant šalių susitarimo neabejotinai yra būtinas abiejų šalių geranoriškumas ir kooperavimasis.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Galina BlaževičVirginija Gudynienė