Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba, sekretoriaujant Vaidai Pumerienei ir Jurgai Sadauskaitei , dalyvaujant ieškovui K. S., atsakovei A. S., jos atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinio pareiškimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės priešieškinio pareiškimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atidalinti 2605 kv m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal prie patikslinto ieškinio pridėtą sklypų padalijimo projektą, kuriuo ieškovui K. S. (duomenys neskelbtini) tektų sklypas 3-1274 kv. m., atsakovei A. S. (duomenys neskelbtini) tektų sklypas 2-781 kv.m., o sklypas 1-550 kv.m. liktų bendram naudojimui.nustatyti namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis pagal ieškovo pateiktą projektą.

Ieškovui skirti atskiras izoliuotas patalpas R-2; 1-1;1-2;1-3;1-4;1-6;1-11.

Atsakovei skirti patalpas 1-8;1-9;1-10.

Likusias bendro naudojimo patalpas paliekant naudotis bendrai.

Namas (duomenys neskelbtini) nebaigtas statyti, neįrengtas, todėl tik sąlyginai tinkamas gyventi. Šiai dienai jame yra tik 17 m2 gyventi tinkamo ploto. Šie atidalijimo būdai leidžia pasidalyti (duomenys neskelbtini) esantį turtą natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismų sprendimais ieškovo 62/100 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalis faktine išraiška yra 1615 kv.m.. Teismo prašo atidalinti dalį turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip, kad asmeninės nuosavybės teise jam tektų 1502 kv.m. žemės sklypas su įvažiavimu į šį sklypą , o likusią dalį palikti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti kartu su A. S. Šis žemės sklypo atidalijimo būdas yra pats pigiausias bei racionaliausias, atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytą tvarką, nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų ir žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių. Atidalytą 1502 kv.m. žemės sklypą panaudosiu savo poreikius atitinkančio gyvenamojo namuko statybai. Aukščiau paminėtas 1502 kv.m. žemės sklypo ir įvažiavimo į jį atidalijimo būdas visiškai nepažeidžia A. S. turtinių interesų bendrojoje dalinėje nuosavybėje, leidžia įgyvendinti visas jai tekusias bendrosios dalinės nuosavybės teises ir pateikia žemės sklypo padalijimo planą atliktą specialisto ir suderintą su atitinkamomis tarnybomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad 38/100 namo dalies plotas yra 95,057 kv. m., o priešieškinyje prašomų atsakovei priteisti patalpų R-l (17,78 kv.m.); R-2 (12,73 kv.m.); 1-1 (10,28 kv.m.); 1-4 (17,20 kv.m.); 1-5 (12,57 kv.m.); 1-6 (33,07 kv.m.) plotų suma yra 103,63 kv.m. Tuo siekiama teismo keliu prisiteisti papildomo ploto, ignoruojant pačios atsakovės pateiktą pastato dalių apskaičiavimo projektą, pagal kurį atsakovei turėtų tekti 1-5/12,57 ploto patalpos 38/100 dalys. Be to šiame atsakovės pasiūlyme ieškovui tenka neadekvačiai daug negyvenamųjų patalpų, naudingas ieškovo plotas paskirstytas per keturis aukštus, tiek ieškovui tiek atsakovei tenka po 50 m² gyvenamųjų patalpų.

Kadangi, ieškovo nuomone, namas nedalintinas, tai pagal jo pateiktą žemės sklypo atidalijimo planą ieškovas norėtų turėti galimybę naudotis teritorija aplink visą namą, kas esant šalių konfliktams, neįmanoma. Po santuokos nutraukimo būtų netikslinga, kad ieškovas naudotųsi teritorija aplink visą namą. Mano kad žemės sklypą įmanoma atidalinti taip, kad kiekvienas naudotųsi ta žemės sklypo dalimi, iš kurios pusės yra įėjimas į bendrosios dalinės nuosavybės valdomą namą.

atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 38/100 žemės sklypo dalis pagal pateiktą projektą - atsakovei skirti:

žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A, 990 kv. m. ploto, 38/100 namo dalis skirti rūsio patalpą R-1, kurios plotas 17,78 kv. m, rūsio patalpą R-2, kurios plotas 12,73 kv. m., patalpą 1-1, kurios plotas 10,28 kv. m; patalpą 1-4, kurios plotas 17,20 kv. m; patalpą 1-5, kurios plotas 4,78 k.v m ; patalpą 1-6, kurios plotas 33,07 kv.m.;

Viso atsakovei prašome Į atidalinti 95,06 kv. m. namo ploto.

Virš visų dalintinų patalpų esančią namo palėpę paskirstyti taip, kad kiekviena iš šalių naudotųsi ta palėpės dalimi, kuri yra virš kiekvienam tenkančių patalpų.

Dėl priešieškinio atsakovė paaiškino, kad būtina atidalinti visą nekilnojamąjį turtą tame skaičiuje ir namą ne tik dalį nekilnojamojo turto - žemės sklypą. VĮ Registrų centro Kauno filialo apskaičiuotos kiekvienai šaliai tenkančios idealiosios namo dalys. Pagal šį pastato dalių apskaičiavimo projektą ieškovui tektų:

rūsio patalpos R-3, kurių plotas 15,65 kv. m., R-4, kurių plotas 21,10 kv. m. garažas GI, kurio plotas 34,58 m., patalpa 1-2, kurios plotas 7,95 kv.m, patalpa 1-3, kurios plotas 8,70 kv.m, patalpa 1-5, kurios plotas 12,57 kv.m, patalpa 1-7, kurios plotas 8 kv. m., patalpa 1-8, kurios plotas 13,77 kv.m, patalpa 1-9, kurios plotas 19,63 kv.m, patalpa 1-10, kurios plotas 8,23 kv.m, patalpa 1-11, kurios plotas 8,91 kv.m. - viso ieškovui tenka 155,09 kv. m. namo ploto, kas sudarytų 62/100 dalis .

rūsio patalpa R-1, kurios plotas 17,78 kv. m, R-2, kurios plotas 12,73 kv. m., patalpa 1-1, kurios plotas 10,28 kv. m, patalpa 1-4, kurios plotas 17,20 kv.m, patalpa 1-5, kurios plotas 12,57, patalpa 1-6, kurios plotas 33,07, viso atsakovei tektų 95,06 kv. m. namo ploto, kas sudarytų 38/100 dalis.

Išsprendus tik dalį ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atidalijus tik žemę, teisme vėl atsiras naujas ieškinys - dėl namo padalijimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2008-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės bei padalintas santuokinis turtas ( b.l. 57-61). Ieškovui ir atsakovei priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ( b.l. 62-63) bei žemės sklypas ( b.l.47, 50, 68-83). Ieškovas ir atsakovė pateikė patalpų dalių paskaičiavimo projektus pagal jiems tenkančias dalis ( b.l. 69, 85, 178). Santuoka tarp šalių nutrauktas ir nustatytos kiekvienam tenkančios turto dalys b.l. 57-61).

Ieškovas atidalijimui teikia planą b.l. 128, patalpų dalių projektas- b.l. 85-86.

Atsakovės teikiamas planas yra b.l. 68, patalpų dalių projektas –b.l. 69.

Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, t. y. nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį natūra arba parduoti bendrą daiktą ir pasidalyti proporcingai pagal turimą dalį už parduotą daiktą gautus pinigus, arba prašančiajam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį, arba priteisti vienam ar keliems bendraturčiams piniginę kompensaciją be jų sutikimo ir kt. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas pažymėjo, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia kitų bendraturčių sutikimo; tik bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir T. G.; bylos Nr. 3K-3-638/2005).

Dėl žemės sklypų atsidalijimo

Atidalijimo natūra sąlygos – daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas.

Daikto atidalijimui natūra svarbu ir tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris pagal CK 4.12 straipsnį gali būti savarankišku teisinių santykių objektu, ar antraeilis, kuris pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas. Šis įstatyme nustatytas pagrindinio ir antraeilio daikto apibūdinimas gali lemti CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, taikymą. Sprendžiant, ar galima atidalyti daiktą natūra, taip pat turi reikšmės ir CK 4.15 straipsnis, kuriame nustatyta, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Ši įstatymo norma reiškia, kad bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju ta daikto dalis, kuri, nors ir įeina į pagrindinio daikto sudėtį, bet be šio daikto pagrindinis daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir išlieka visavertis, gali būti atskirtas nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas gali būti pripažintas kaip proporcingos žalos padarymas atidalijamam daiktui.

Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ir įstatymo nenustatyta kitaip. Ši nuostata leidžia sutartyje ar įstatyme nustatyti kitokį antraeilio daikto likimą negu pirmaeilio. Iš šios ir kitų pirmiau nurodytų įstatymo (CK 4.12–4.15 straipsnių) normų darytina išvada, kad daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas. Jeigu bendraturčiui jį galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas negalimas, taikomas bendraturčio pasirinktas pagrindinio daikto visiško atidalijimo būdas, tačiau kartu antraeiliam daiktui pasirenkant kitokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, pavyzdžiui, naudojimosi tvarkos nustatymą, toks nuosavybės teisės įgyvendinimas savaime nesudaro kliūčių pagrindiniam daiktui atidalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Įvertinus ieškovo ir atsakovės pateiktus žemės sklypų planus matyti, kad ieškovo pateiktas planas yra tinkamesnis, neišsprendus statinių atsidalijimo klausimo. Pagal ieškovo pateiktą planą galima suformuoti du atskirus savarankiškus žemės sklypus. Pagal b.l. 128 esantį planą sklypus galima naudoti pagal paskirtį, nepadarant vienas kitas esminės žalos. Plotas atitinka šalims tenkančias idealiąsias dalis. Todėl ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinu. O atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo padalijimo atmestinas ( LR CPK 177,178,263 str.).

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.Tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.

Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

Įvertinus šalių pateiktus gyvenamojo namo atsidalijimo variantus ir prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, atsižvelgtina į tai, kad šalys nenusprendę dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų naudojimosi ir/ar atskyrimo . Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovės teikiamą atidalijimo variantą, šiai dienai ieškovas neturėtų galimybės patekti į jam siūlomas kirti patalpas be atskirų įėjimų įsirengimų tvarkos, ko šalys neaptarė. Todėl tikslinčiau nustatyti patalpomis naudojimosi tvarką tol, kol bus galima įgyvendinti atsidalijimą. Nustačius naudojimosi patalpomis tvarką šalims neatimama teisė atidalijimo klausimą spręsti ateityje. Atsakovei nepateikus savo naudojimosi tvarkos varianto, neišeinant už ieškinio reikalavimo ribų, tvirtintinas ieškovo pateiktas naudojimosi patalpomis variantas ( LR CPK 177,178,263 str.).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistina 263 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai ir 37,50 Lt pašto išlaidų valstybei ( LR CPK 88,93,98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo K. S. ieškinį patenkinti pilnai.

atidalinti 2605 kv m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal prie patikslinto ieškinio pridėtą sklypų padalijimo projektą, kuriuo ieškovui K. S. (duomenys neskelbtini) tektų sklypas 3-1274 kv. m., atsakovei A. S. (duomenys neskelbtini) tektų sklypas 2-781 kv.m., o sklypas 1-550 kv.m. liktų bendram naudojimui.nustatyti namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis pagal ieškovo pateiktą projektą.

Ieškovui skirti atskiras izoliuotas patalpas R-2; 1-1;1-2;1-3;1-4;1-6;1-11.

Atsakovei skirti patalpas 1-8;1-9;1-10.

Likusias bendro naudojimo patalpas paliekant naudotis bendrai.

Atsakovės A. S. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. S. 263 Lt žyminio mokesčio ieškovui K. S..

Priteisti iš atsakovės A. S. 37,50 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, valstybei. Išieškotojas: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Europos pr. 105, Kaunas, įm. k. 188729019, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT90 73000 10002231764, AB “Hansabankas”, kodas 73000, įmokos kodas 6800.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno miesto apylinkės teismą.