- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-292-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 75.4.3, 75.8.
2009 m. gegužės 27 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovui advokatui V. G., atsakovui K. S., jo atstovei advokatei N. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01523-52/2008 pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui K. S., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir santuokinio turto padalijimo, bei atsakovo K. S. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, sandorio pripažinimo galiojančiu bei santuokinio turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. S. patikslintu ieškiniu teismo prašė: nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu K. S. 1986-11-22 Kauno m. Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 4306), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; nustatyti nepilnametės dukters J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai J. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės; priteisti 18 900 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams – dukrai J. S., gim. (duomenys neskelbtini) , bei sūnui J. S., gim. (duomenys neskelbtini) , įsiskolinimą; padalyti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teisę į 23/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , ūkinio pastato priestatą, esantį (duomenys neskelbtini) , bei likviduojamą individualią įmonę „A. S. firma“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), atsakovui pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į 0,265 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) automobilį MERSEDES (duomenys neskelbtini) (valstyb. Nr (duomenys neskelbtini) bei lengvojo automobilio priekabą MAZ 81144 (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti jai iš atsakovo 214 910 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo jos ir atsakovo tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau vėliau atsakovas pradėjo šeimoje naudoti fizinį ir psichinį smurtą, nustojo rūpintis šeima, materialiai ją remti, o 2002 m. pavasarį atsakovas ją bei nepilnamečius vaikus paliko ir išsikėlė gyventi atskirai. Santykiai šeimoje visiškai pašlijo, ir šeima iširo dėl atsakovo netinkamo santuokinių pareigų vykdymo, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Kadangi atsakovas nereguliariai bei nedidelėmis pinigų sumomis teikė išlaikymą šeimai, iš jo priteistinas 18 900 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė viena išlaikyti nepilnametę dukterį nepajėgi, todėl dukrai iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 300 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės. Iš atsakovo priteistina kompensacija, nes jam atitenka didesnė turto dalis. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.
Atsakovas K. S. patikslintu priešieškiniu teismo prašė: nutraukti santuoką, sudarytą su ieškove A. S., dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; nustatyti nepilnametės dukters J. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. S.; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002-06-06; pripažinti galiojančiu tarp jo ir ieškovės A. S. 2002-06-06 sudarytą susitarimą dėl bendro turto pasidalijimo; priteisti iš jo ieškovei A. S. 50 000 Lt kompensaciją už jam atitekusią didesnę santuokinio turto dalį; pripažinti automobilį VW GOLF (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) jo asmenine nuosavybe; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad vėliau išryškėjo jo ir ieškovės charakterių bei interesų skirtumai, taip pat pasikeitė ieškovės požiūris į jį. Nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog jis šeimoje vartojo fizinį bei psichinį smurtą. Priešingai – nuo pat santuokos sudarymo pradžios dėjo visas pastangas sudaryti šeimos nariams kuo geresnes gyvenimo sąlygas, niekada jų atžvilgiu nevartojo fizinio smurto, visada elgėsi padoriai ir gražiai. Ieškovė žemino jį savo tėvų bei brolio akivaizdoje. Atsakovas neprieštaravo reikalavimui dėl nepilnametės dukters J. S. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, sutiko dukters išlaikymui mokėti po 300 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės. Nepagrįstu laikė ieškovės reikalavimą priteisti 18 900 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, nes vaikais rūpinosi ir juos materialiai rėmė. Kadangi nuo 2002 m. pavasario su ieškove kartu negyvena ir nepalaiko jokių šeimyninių ryšių, todėl santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo to momento, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2002-06-06. Nesutiko su ieškovės pasiūlytu santuokos metu įgyto bendro turto padalijimo būdu, nes 2002-06-06 su ieškove susitarė, kaip pasidalinti bendrą turtą. Sutiko ieškovei išmokėti 50 000 Lt piniginę kompensaciją, nes jam atiteko didesnė bendro turto dalis. Automobilis VW GOLF (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas gyvenant atskirai, todėl jis yra asmeninė atsakovo nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies:
nutraukė A. S. ir K. S. santuoką, sudarytą 1986-11-22 Kauno m. Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 4306); kaltais dėl santuokos nutraukimo pripažino abu sutuoktinius; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovei – S., atsakovui – S.; nustatė nepilnametės dukters J. S., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą kartu su A. S.; priteisė iš K. S. išlaikymą nepilnametei dukrai J. S. periodinėmis 300,00 Lt dydžio išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2007-06-12 iki jos pilnametystės; priteisė iš K. S. 4 000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams J. S. ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2002-05-01 iki 2003-09-19; pripažino automobilį VW GOLF (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo nuosavybe; santuokoje įgytą turtą padalino tokia tvarka:
priteisė A. S. 23/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ; ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priestatą, esantį (duomenys neskelbtini) , bei likviduojamą individualią įmonę „A. S. firma“ (į. k. (duomenys neskelbtini));
priteisė K. S.: 0,265 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ; nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ; automobilį MERSEDES (duomenys neskelbtini) (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bei lengvojo automobilio priekabą MAZ 81144 (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini));
priteisė A. S. iš K. S. 20 000 Lt piniginę kompensaciją už K. S. tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;
kitą patikslinto ieškinio bei patikslinto priešieškinio dalį atmetė;
priteisė ieškovei A. S. iš atsakovo K. S. 3 638,53 Lt bylinėjimosi išlaidas;
priteisė valstybei iš A. S. ir K. S. po 40,80 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė A. S. nepateikė įrodymų (gydytojų išvadų, kreipimosi į teisėsaugos institucijas nuorašų ar pan.), patvirtinančių atsakovo smurtavimą ar liudijančių santuokinių pareigų nevykdymą. Apklausti sutuoktinių vaikai taip pat nenurodė, kad atsakovas būtų agresyvus, motinos ar jų atžvilgiu vartotų prievartą. Atsakovas K. S. taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė iki jiems pradedant gyventi skyrium tinkamai nevykdė santuokinių pareigų. Teismas laikė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių išskirtinę kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad nepilnametės J. S. gyvenimas kartu su motina labiau atitiks nepilnametės dukters interesus, ir atsakovui neprieštaraujant dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas sutiko su šalių suderintu dukters išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, dydžiu ir priteisė išlaikymą periodinėmis 300,00 Lt dydžio išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2007-06-12 iki dukters pilnametystės (CK 3.59 str.).
Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytas 18 900 Lt išlaikymo įsiskolinimas susidarė tokia tvarka: nuo 2002-05-01 iki 2003-09-19 (dalinio išlaikymo teikimo pradžia) – 9600 Lt (16 mėn. x 600 Lt); nuo 2003-09-19 iki 2005-05-16 – 7350 Lt (21 mėn. x 350 Lt); nuo 2005-05-16 iki 2007-06-12 – 1950 Lt (13 mėn. x 150,00 Lt) (3 t., b. l. 71-72). Atsakovo 2003 m. sausio mėn. – birželio mėn. gaunamos mėnesinės pajamos sudarė apie 750 Lt (1 t., b. l. 57), ieškovė pripažino, jog atsakovas nuo 2003-09-19 pradėjo mokėti nepilnamečiams dukrai bei sūnui po 125 Lt kiekvieną mėnesį (3 t., b. l. 71-72, 139-145), o J. S., gim. (duomenys neskelbtini), tapus pilnamečiu, nepilnametei dukrai kiekvieną mėnesį mokėdavo po 250 Lt (3 t., b. l. 71-72, 139-145). Teismas nurodė, kad kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsižvelgiama į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, įvertinama, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, taip pat nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Teismas sprendė, kad nuo 2003-09-19 atsakovo teikto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis (nepilnametei dukrai ir sūnui po 125 Lt, o vėliau nepilnametei dukrai – 250 Lt) buvo pakankamas. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams jis teikė nuo 2002-05-01 iki 2003-09-19, todėl išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas tik už minėtą laikotarpį, skaičiuojant kiekvienam vaikui 125 Lt dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį, t. y. 4000 Lt (16 mėn. x 250 Lt).
Teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti 2002-10-12 įsigytą automobilį VW GOLF (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) jo asmenine nuosavybe, atsižvelgė, kad šiam reikalavimui neprieštaravo ieškovė, nustačius, kad minėtas automobilis įsigytas sutuoktiniams gyvenant skyrium ir iš atsakovo asmeninių lėšų.
Teismas nustatė, kad abi šalys pripažino, jog nuo 2006 m. pavasario kartu negyvena (3 t., b. l. 139-145), duomenų, kad šalys dėjo pastangas išsaugoti santuoką ar kad po 2002-06-06 bent trumpą laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, nėra, priešingai - šalių veiksmai po 2002-06-06, t. y. civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimas (1 t., b. l. 2-3, 49-53), parodė, kad šalys aiškiai išreiškė savo valią dėl šeimos ateities. Teismo nuomone, yra neteisinga ir nesąžininga laikyti, kad sutuoktiniams, nuo 2002-06-06 gyvenantiems atskirai bei aiškiai išreiškusiems ketinimus nutraukti santuoką, jų turtinės teisės liko bendros. Teismas laikė, kad santuokos nutraukimas A. S. ir K. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002-06-06, kai jie faktiškai kartu nustojo gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Todėl kaip bendroji jungtinė nuosavybė turi būti dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios.
Teismas atmetė atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą pripažinti galiojančiu tarp jo ir ieškovės 2002-06-06 sudarytą žodinį susitarimą dėl bendro turto pasidalijimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes toks susitarimas dėl turto pasidalijimo iki santuokos nutraukimo (CK 3.116 str. 1 d.) turi būti patvirtintas notaro (CK 3.59 str.), o remiantis CK 1.93 str. 3 d., įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad toks susitarimas buvo sudarytas ne tik notarine, bet ir paprasta rašytine tvarka, taip pat nenurodė jokių asmenų, kurie galėtų paliudyti minėto susitarimo tarp šalių sudarymo faktą.
Teismas sprendė, kad sutuoktinių santuokoje įgytu bei dalintinu laikytinas turtas, įgytas iki 2002-06-06, o jo vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.67 str. 2 d., 3.119 str.). Tačiau kadangi byloje nėra duomenų apie dalijamo turto vertę 2002-06-06 dieną, todėl turto vertė, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), taip pat atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (byla dėl santuokos nutraukimo tarp šalių vyksta jau daugiau kaip 5 m.) (CPK 7 str.), turi būti nustatoma remiantis byloje esančiais anksčiausiais duomenimis. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo iki jiems pradedant gyventi skyrium įgijo šį turtą: 23/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , 20 976 Lt vertės (1 t., b. l. 15-18, 3 t., b. l. 10-14, 61-62); ūkinio pastato priestatą, esantį (duomenys neskelbtini) , 32 262 Lt vertės (3 t., b. l. 10-14, 2004-08-30 vertinimo ataskaita, 2 t.), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , 7 877 Lt vertės (1 t., b. l. 6; 3 t., b. l. 83); nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) 114 000 Lt vertės (3 t., b. l. 82); individualią įmonę „A. S. firma“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 34 250 Lt vertės (įmonės turtas (128 191 Lt) – įmonės skolos ir įsipareigojimai (93 941 Lt) (3 t., b. l. 111-122, 1 t., b. l. 37); automobilį MERSEDES (duomenys neskelbtini) (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 400 Lt vertės (1 t., b. l. 39,41); lengvojo automobilio priekabą MAZ 81144 (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1 100 Lt vertės (1t., b.l. 39,41). Atsakovas iš esmės ieškovės ieškinyje nurodytai turto padalijimo tvarkai neprieštarauja. Teismas sprendė, kad ieškovei turi atitekti 23/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (vertė – 20 976 Lt), ūkinio pastato priestatas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė – 32 262 Lt) bei likviduojama individuali įmonė „A. S. firma“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (vertė – 34 250 Lt), t. y. iš viso turto už 87 488 Lt, o atsakovui: 0,265 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė – 7 877 Lt), nebaigtas statyti gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (vertė – 114 000 Lt), automobilis MERSEDES (duomenys neskelbtini) (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 3 400 Lt) bei lengvojo automobilio priekaba MAZ 81144 (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)) (vertė – 1 100 Lt), t. y. iš viso turto už 126 377 Lt. Kadangi atsakovui teko didesnė turto dalis (38 889 Lt), todėl remiantis CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 20 000 Lt piniginė kompensacija.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria jai iš atsakovo priteista 20 000 Lt piniginė kompensacija už atsakovui atitekusią didesnę santuokinio turto dalį, ir prašė šią teismo sprendimo dalį pakeisti – piniginę kompensaciją padidinant iki 218 575 Lt. Apeliantės nuomone, nurodyta teismo sprendimo dalis turi būti pakeista remiantis šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
1) teismas netinkamai apskaičiavo šalims tenkančio turto vertę. Teismas nurodė, kad šalims tenkančio turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, ir taikė CK 3.67 str. 2 d., 3.119 str. normas, tačiau netaikė CK 3.100 str. 4 ir 6 p. normų, kurias turėjo taikyti. CK 3.67 str. 2 d. nuostatos taikomos turtui, kuris sutuoktinių įgytas po bylos iškėlimo teisme arba po to, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, tačiau netaikomos nustatant šalių santuokoje įgyto turto vertę. CK 3.119 str. numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o ne pagal rinkos kainas, kurios galiojo iškėlus bylą teisme ar sutuoktiniams faktiškai nustojus kartu gyventi. CK 3.100 str. 4 ir 6 p. normos, kurių teismas netaikė, numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Todėl sistemiškai aiškinant CK 3.119 str. ir 3.100 str. 4 bei 6 p. normas darytina išvada, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu;
2) teismas nesivadovavo jo paties turto vertei nustatyti paskirtos ekspertizės išvadomis, neatsižvelgė, kad atsakovas priešieškinyje nurodė didesnę turto vertę nei teismas savo sprendime;
3) remiantis teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, ieškovei tenkančio turto, tai yra 23/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 36 100 Lt, ūkio pastato priestato, esančio (duomenys neskelbtini) , vertė yra 21 000 Lt, likviduojamos „A. S. firmos“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vertė yra 34 250 Lt. Iš viso ieškovei tenkančio turto vertė yra 91 350 Lt. Atsakovui tenkančio turto, tai yra 0,265 ha žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) , vertė yra 524 000 Lt, automobilio MERSEDES (duomenys neskelbtini) (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 3 400 Lt, automobilio priekabos MAZ 81144 (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vertė yra 1 100 Lt. Iš viso atsakovui tenkančio turto vertė yra 528 500 Lt. Taigi atsakovui tenkanti turto dalis yra 437 150 Lt didesnė, todėl ieškovei turėjo būti priteista pusės atsakovui tenkančios didesnės turto dalies piniginė kompensacija, tai yra 218 575 Lt;
4) atsakovui vertinant 0,265 ha žemėęs sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą esančius (duomenys neskelbtini) , 121 877 Lt, kaip kad įvertino pirmosios instancijos teismas, ieškovė sutiktų, kad šis turtas būtų priteistas jai, o iš jos atsakovui priteista piniginė kompensacija, apskaičiuota nuo šios turto vertės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo K. S. atstovė advokatė N. G. su apeliaciniu skundu nesutiko, laikė jį nepagrįstu ir prieštaraujančiu materialinėms teisės normoms, prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) priešieškiniu teismo buvo prašoma, kad dalijant turtą būtų taikomos CK 3.127 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad būtų dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. nuo 2002-06-06. CK 3.100 str. 5 p. kaip vienas iš pagrindų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei pasibaigti yra sutuoktinių pradėjimas gyventi skyrium, kuo teismas ir vadovavosi. Dėl šios priežasties ieškovės nurodytas motyvas, kad teismas turėjo taikyti CK 3.100 str. 4 p. (nutraukus santuoką) arba 6 p. (teismo sprendimu padalijus bendrą turtą) yra nepagrįstas, nes bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė pradėjus sutuoktiniams gyventi skyrium, o tai reiškia, kad dalijamo turto vertė irgi turėjo būti nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, būtent 2002-06-06. Kadangi tos dienos turto vertė nebuvo nustatyta, todėl teismas pagrįstai rėmėsi pačiu artimiausiu turto vertės nustatymu, pateiktu į bylą. Ieškovė sąmoningai ignoruoja CK 3.100 str. 5 p. nuostatas, todėl naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo;
2) nėra pagrindo sutikti su apeliantės motyvu, kad pats teismas byloje paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau ja nesivadovavo. Pats teismas turto vertės ekspertizės neskyrė ir šios ekspertizės neinicijavo, o patenkino ieškovės prašymą, tačiau tai nereiškia, kad teismui ši eksperto išvada yra privaloma. Teismas sprendė, kad turto vertė turi būti nustatyta pagal 2002-06-06 dienos rinkos kainas, tuo tarpu eksperto išvadoje nustatyta vertinimo metu buvusi turto vertė (2008-02-22);
3) teismas negalėjo remtis ekspertizės aktu taip pat dėl šių priežasčių:
Žemesnės instancijos teismas
a) ekspertizės akte nustatyta 23/200 dalių turto, esančio (duomenys neskelbtini) , vertė, o teismo priteista 23/100 dalys;
b) vertinant turtą nesilaikyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 str. Iš ekspertizės akto matyti, kad vertinamas turtas nebuvo apžiūrėtas, reali turto padėtis ir kadastre registruoti turto duomenys nesutampa, dalis turto (ūkinio pastato priestatas) Nekilnojamojo turto registre neregistruota, todėl nustatant turto vertę turto vertintojai nežinojo tikrosios turto padėties;
c) nesuprantama, kokiais kriterijais vadovavosi ekspertai, vertindami (duomenys neskelbtini) namo išorę, jeigu jį prilygino 2006-2007 m. statybos namams. 1992 m. sustabdyta nebaigta statyba ir 2006-2007 m. nebaigtos statybos namai nėra analogiški;
Žemesnės instancijos teismas
d) nustatant ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, nenurodytos labai svarbios vertės lyginimo požiūriu aplinkybės: nepažymėta, ar lyginamieji analogai yra atskiri pastatai ar priestatai, ar didelių pastatų ploto dalys, ar juose yra vanduo ir kanalizacija, jų vidinė apdaila;
e) vertinant gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) , buvo imami skirtingi lyginamieji objektai, nors abu namai yra pastatyti seniai, 27 namas yra visiškai įrengtas, tinkamas gyventi ir prižiūrimas, tačiau nustatant jo vertę buvo lyginami gyvenamieji namai, pastatyti iki 1991 m., neatsižvelgta, kad (duomenys neskelbtini) name 1998 m. atlikta rekonstrukcija, tuo tarpu 1992 m. nebaigtos statybos namo kaina nustatyta lyginant nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, pastatytus 2005-2007 (išskyrus vieną - 1990 m., bei vieną - 2001 m.) metais;
4) nėra pagrindo sutikti su ieškovės reikalavimu, kad ginčo turtas, 0,265 ha žemes sklypas ir nebaigtas statyti namas, esantys (duomenys neskelbtini) , 121 877 Lt, kaip kad įvertino pirmosios instancijos teismas, būtų priteistas jai, o iš jos atsakovui priteista pinigine kompensacija, apskaičiuota nuo šios turto vertės. Tokio reikalavimo ieškovė nekėlė pirmosios instancijos teisme, todėl negali kelti apeliaciniame skunde (CPK 312 str.). Ieškovei 23/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kur buvo šeimos gyvenamoji patalpa bei ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , priteista pagrįstai, kitas dalis šio turto valdo jos artimieji, todėl kitoks šio turto padalinimas būtų neekonomiškas, neracionalus turto valdymo prasme. Tenkinus minėtą ieškovės reikalavimą būtų pažeisti teisėti interesai, t. y. dalus turtas natūra būtų priteistas tik vienam sutuoktiniui, atimant iš atsakovo teisę gauti dalijamo turto dalį natūra bei vienintelę gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, susijusias su dalytino turto dalių, vertės nustatymu ir kompensacijos priteisimu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 3.119 str. nuostatas, dėl to neteisingai apskaičiavo santuokinio turto vertę ir netinkamai padalino ginčo turtą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymu paskyrė civilinėje byloje turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau ja nesivadovavo. Kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad eksperto išvados teismui nėra privalomos. Tačiau negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė pradėjus sutuoktiniams gyventi skyrium, todėl dalijamo turto vertė irgi turėjo būti nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, atsakovas mano, kad šis terminas skaičiuojamas nuo 2002-06-06. Tačiau toks atsakovo motyvas nėra pagrįstas, nes CK 3.119 str. numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o ne pagal rinkos kainas, kurios galiojo iškėlus bylą teisme ar sutuoktiniams faktiškai nustojus kartu gyventi. CK 3.100 str. 4 ir 6 p. normos, kurių pirmosios instancijos teismas netaikė, numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Todėl apeliantė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad sistemiškai aiškinant CK 3.119 str. ir 3.100 str. 4 bei 6 p. normas darytina išvada, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Toks materialinės teisės normų aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimą 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje (c. b. Nr. 3k-3-415/2008), kad įstatyme (CK 3.119 str.) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, nes pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ekspertų išvadų Nr. 861211 dėl ginčo turto vertės nustatymo.
Teisėjų kolegija ginčo turto vertei šioje byloje nustatyti vadovaujasi 2008 m. kovo 16 d. ekspertizės aktu Nr. 861211, nes šis rašytinis įrodymas nėra nuginčytas kitais įrodymais, turto vertės duomenys nustatyti remiantis pirmosios instancijos teismo 2007-06-12 nutartimi. Pirmosios instancijos teismas priėmė ekspertizės aktą į bylą (CPK 218, 212, 197 str.) tenkindamas ieškovės prašymą dėl įrodymų rinkimo ginčo turto vertei nustatyti (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija šiuo įrodymu vadovaujasi byloje.
Negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis ekspertizės išvada byloje, nes ekspertai įvertino 23/200 dalis turto, o teismas priteisė ieškovei tik 23/100 dalis turto. Šis aritmetinis trūkumas nėra kliūtis vadovautis eksperto išvada. Pažymėtina, kad eksperto išvadoje padaryta rašymo apsirikimo klaida (eksperto išv. psl. 21, 22): lentelėje Nr. 18 ir eksperto išvados 3.1.2 p. klaidingai nurodyta (duomenys neskelbtini) pastato 23/200 rinkos vertė, nurodant, kad 23/200 dalių vertė yra 36 100 Lt. Eksperto apskaičiavimais (eksperto išv. psl. 13), 23/200 pastato dalies rinkos vertė yra (318 100x23):200=36570~ 36 600 Lt. Todėl žinant, jog 23/200 pastato dalys įvertintos 36 600 Lt, gali būti apskaičiuota 23/100 pastato dalių rinkos vertė. Tokiu būdu turto (duomenys neskelbtini) , vertė yra (318 000 x 23):100 = 73 140~ 73 000 Lt, o ne 20 976 Lt, kaip nurodyta teismo sprendime (3 t.,b. l. 151). Dėl to pripažintinas nepagrįstu ir apeliacinio skundo motyvas, kad 23/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , vertė yra 36 100 Lt, nes skunde nurodyta turto kaina prieštarauja ekspertizės išvadoje atliktiems turto vertės apskaičiavimams.
Negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ekspertai nesilaikė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 str., nes turtas neapžiūrėtas, nebuvo žinoma tikroji turto vertė. Ekspertizės medžiaga patvirtina (eksperto išvados psl. 9), kad ekspertai ekspertizei atlikti naudojo užsakovo pateiktą medžiagą, Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, VĮ Registrų centro sandorių duomenų bazę, vertintojų duomenų banke sukauptus duomenis apie nekilnojamo turto rinką ir jos tendencijas informacijos ir atliktų darbų (įvertinimo ataskaitų) archyvo duomenis, turto apžiūros ir fotofiksacijos medžiagą, teisinius metodologinius ir informacinius šaltinius. Kad ekspertai realiai naudojo ekspertizės akte nurodytą medžiagą, patvirtina ekspertizės akto duomenys, motyvacija, pateikti pavyzdžiai nurodant informacijos šaltinius bei fotofiksacijos medžiaga. Ekspertizės išvadoje (psl. 5-6) yra ekspertų pastabų dėl to, jog kadastro duomenys neatitinka kadastrinių duomenų bylos ir informacijos apie turto vertinimą ir nekilnojamo turto apžiūros rezultatų, kiti pastato duomenys nustatyti iš kadastro bylos. Todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai, kad turto vertintojai nežinojo tikrosios padėties, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad atsakovui nesuprantami vertinimo kriterijai, kuriais vadovavosi ekspertai, taip pat atmestinas, nes tai yra tik subjektyvus atsakovo vertinimas. Ekspertizės išvadoje turto vertinimo metodai aprašyti ir pagrįsti formulėmis, turto vertei nustatyti taikyta metodika išaiškinta ir nurodytas pasirinkto turto vertinimo metodo pagrindas. Todėl ekspertizės akte aprašyti turto vertinimo kriterijai yra pakankamai aiškūs. Negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ekspertizės aktu negalima remtis, nes ekspertai netinkamai palygino vertinamus pastatus su kitais nekilnojamo turto objektais, nepažymėjo lyginimo požiūriu svarbių duomenų, neatsižvelgė į rekonstrukciją, nenustatė, ar pastate yra vanduo, kanalizacija, apdaila. Kaip jau minėta ankščiau, ekspertizės akte ekspertai vadovavosi ne tik faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos apžiūrint pastatą iš išorės, tačiau ir kadastro bylos duomenimis. Atsakovas byloje nepateikė duomenų, kad ekspertų išvados yra klaidingos, kad jos nesutampa su realia pastatų būkle. Atsakovo motyvai dėl netinkamai parinktų lyginamųjų nekilnojamo turto objektų paremti tik atsakovo nuomone, todėl nesudaro pagrindo nepasitikėti turto vertinimo specialistų išvadomis, kurios pagrįstos moksliniais, metodologiniais ir informaciniais šaltiniais (CPK 197, 216 str. 1 d., 185 str. 1 d.).
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus (CPK 185 str.) ir dėl to netinkamai apskaičiavo piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą nekilnojamo turto dalį bei neteisingai padalino šalims ginčo turtą. Nustatyti teisės normų pažeidimai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus, negrąžinant civilinės bylos pirmosios instancijos teismui, tačiau jie sudaro pagrindą dalį skundžiamo sprendimo panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Bylos duomenimis, šalys nori pasidalinti turtą, kurį valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise(CK 3.127 str. 1 d., 3.118 str. 1 d.), turto vertė nustatoma (CK 3.119 str.) remiantis bylos medžiaga ir ekspertizės išvada (su patikslintu apskaičiavimu kolegijos nutartyje) tokia: 1) 23/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , 73 000 Lt vertės, 2) ūkio pastato priestatą, esantį (duomenys neskelbtini) , 21 000 Lt vertės, 3) 0,2605 ha žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu esančius (duomenys neskelbtini) 524 000 Lt vertės, 4) likviduojamą individualią įmonę „A. S. firma“ 34 250 Lt vertės, 5) automobilį MERSEDES (duomenys neskelbtini) 3 400 Lt vertės, 6) lengvojo automobilio priekabą MAZ 81144, 1 100 Lt vertės, iš viso turto už 656 750 Lt, taigi kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio turto vertė yra 328 375 Lt (CK 3.117 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirto apeliantei turto dalies vertė yra 87 488 Lt (3 t., b. l. 151), kolegijos paskaičiavimu (73 000+ 21 000+34 250)= 128 250 Lt., atitinkamai atsakovui priteisto turto vertė sudaro (524 000 + 1 100 +3 400 )= 528 500 Lt.
Kaip nustatyta byloje, šalių pajamos yra mažos, ieškovė ir atsakovas gauna minimalius atlyginimus, jų paaiškinimu, didelės piniginės kompensacijos už priteistą turtą nei viena iš šalių sumokėti negali, šalys svarsto galimybę prašyti atidėti sprendimo vykdymą arba kreiptis į banką dėl paskolos. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo priteisti didelę piniginę kompensaciją nei vienai iš šalių. Su ieškove gyvena nepilnametis vaikas, todėl ji privalo skirti lėšas vaikui išlaikyti. Tuo tarpu atsakovas teismo sprendimu įpareigotas mokėti vaiko išlaikymui periodinės išmokas, todėl paėmus paskolą atsakovo turtinė padėtis pasunkės, o atidėjus piniginės kompensacijos mokėjimo terminą, teismo sprendimu priteisti pinigai nuvertės. Šalių motyvai, kad dalį lėšų pasiskolins iš giminių, nepagrįsti jokiais realiais įrodymais, todėl kolegija laiko mažai tikėtinu ir neįrodytu šalių paaiškinimą, kad sutuoktiniui, kuris bus įpareigotas sumokėti piniginę kompensaciją, bus suteikta kelių šimtų tūkstančių paskola. Kaip žinia, įstatymas numato, kad dalus turtas turi būti dalinamas natūra (CK3.127 str. 3 d.). Ieškovė sutinka vietoje piniginės kompensacijos natūra gauti dalį nekilnojamo turto (0,2605 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ) (duomenys neskelbtini) , kuris ateityje gali būti panaudotas šalių vaikų poreikiams. Atsakovas nesutinka, kad dalis šio turto natūra būtų paskirta ieškovei dėl to, kad nenori su ja bendrauti, ir dėl tos pačios priežasties atsakovas nenori, kad nekilnojamo turto dalis atitektų vienam iš vaikų. Teisėjų kolegijos nuomone, šie atsakovo motyvai nesutinkant dalintis nekilnojamą turtą natūra nesudaro pagrindo atmesti ieškovės pasiūlymą, nes to nenumato įstatymas. Todėl atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko interesus, šalių turtas dalinamas natūra tokiu būdu: ieškovei tenkanti piniginės kompensacijos dalis skirtina ieškovei natūra turtu ir, kolegijos paskaičiavimu, atitinka 38/100 dalis 0,2605 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) , 524 000 Lt vertės, o tai atitinka 199 120 Lt. Kitos 62/100 nekilnojamo turto dalys (0,2605 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) )324 880,00 Lt vertės skirtinos atsakovui. Tokiu būdu atsakovui tenka turto (324880 +1100+3400) = 329380,00 Lt; ieškovei už (199 120 +73 000+21 000+ 34250)= 327 370,00. Priteistinos iš atsakovo ieškovei kompensacijos sumą už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį sudaro (328 375-327370) =1005 Lt.
Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamo turto padalinimo panaikinama (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), priimamas naujas sprendimas priteisti ieškovei dalį nekilnojamo turto natūra bei mažinti priteistą piniginę kompensaciją iki 1005,00 Lt. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 536,00 Lt. bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 4 d.). Dalis išlaidų, nuo kurių ieškovė paduodant apeliacinį skundą buvo atleista (4 t., b. l. 6), priteistina iš atsakovo. Žyminis mokestis nuo pagal ieškovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme patenkintų reikalavimų sumos (200125 Lt) sudaro 3000 + (125 X2)= 3250, atskaičiavus ieškovės sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą – 536 Lt, taigi atsakovas privalo sumokėti valstybei 2714 Lt žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
n u sprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimo dalimi priteisto šalims nekilnojamo turto 0,2605 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) , piniginės kompensacijos ir bylinėjimo išlaidų už šį turtą panaikinti, priimti naują sprendimą ir išdėstyti taip:
priteisti ieškovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) natūra 38/100 dalis 0,2605 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) 199 120 Lt vertės,
priteisti atsakovui K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 62/100 dalis 0,2605 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) 324880 Lt vertės,
priteisti ieškovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1005 Lt piniginę kompensaciją už santuokinį turtą iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ),
priteisti iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) žyminį mokestį už apeliacinį skundą:
536 Lt (penki šimtai trisdešimt šeši) ieškovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ),
2714 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai keturiolika) valstybei.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.