- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-104-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03932-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- L. E.-B.
- Trečiasis asmuo
- P. E.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5892-641/2022 pagal ieškovės L. E.-B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo – P. E., ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei L. E.-B., trečiasis asmuo – P. E., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-128-1031/2022 pagal ieškovės L. E.-B. ieškinį atsakovui A. B. ir trečiajam asmeniui P. E. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimu nuspręsta: 1) ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; 2) nutraukti L. E.-B. ir A. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) palikti pavardes ieškovei E.-B., o atsakovui pavardę B.; 4) nustatyti dukters V. B. gyvenamąją vietą kartu su motina L. E.-B.; 5) priteisti iš A. B. dukros V. B. išlaikymui po 250,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatant, kad priteistas ir sumokėtas lėšas uzufrukto teise tvarko L. E.-B.; 6) nustatyti A. B. bendravimo su dukterimi V. B. tvarką: 1. Abu tėvai turi lygias teises ir pareigas rūpintis dukra ir jos laisvalaikiu. Tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis turi teisę skyrium ar kartu praleisti su ja laisvadienius ir/ar atostogas. Preziumuojama, kad šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas yra lygios laiko atžvilgiu, įvertinant aplinkybę, kad dukra gyvena kartu su mama. 2. A. B. apie numatomus vizitus ir planuojamus susitikimus ar norą leisti atostogas/laisvadienius prieš tai, per protingą terminą, privalo įspėti L. E.-B. 3. A. B. neturi teisės lankytis L. E.-B. ir V. B. gyvenamojoje vietoje, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas serga ir yra slaugomas namuose. 4. Apie vaiko susirgimą vaiko motina vaiko tėvą informuoja kiek įmanoma greičiau. Atsakovas sergant vaikui gali lankyti vaiką jos gyvenamojoje vietoje kasdien, tokių apsilankymų trukmė turėtų būti vertinama pagal vaiko būklę, tačiau nebūtų ilgesnė nei 90 min. per parą. Protingą laiką, kurį gali būti lankomas vaikas, pasiūlo vaiko motina. 5. Šalys nedarys kliūčių jų dukrai su vienu iš sutuoktinių išvažiuoti laikinai į užsienio šalis (-į) ir suteiks visus tam reikalingus sutikimus, leidimus ar kitus būtinus dokumentus, jei pagal galiojančius teisės aktus tokie yra būtini. Laikino išvykimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Vienam iš sutuoktinių pageidaujant dukrą išsivežti į užsienį daugiau nei vienam mėnesiui, šalys privalo prieš tai konsultuotis ir priimti bendrą sprendimą dėl dukros kelionės, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus. Gyvenamosios vietos keitimui į užsienio valstybę ši konsultacijų tvarka netaikoma, o apie pasikeitusią gyvenamąją vietą informuojama įprasta tvarka. 6. Šalys, priimdamos sprendimus, susijusius su bendravimu su dukra, privalo atsižvelgti į dukros nuomonę ir jos išsakomus norus tuo klausimu. 7. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti dėl dalyvavimo dukros auklėjime, šalys susitaria spręsti dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams. Ginčų išspręsti tokiu būdu nepavykus, jie sprendžiami valstybės, kurioje faktiškai gyvena vaikas, nustatyta tvarka. 8. Ieškovė įpareigotina kiek įmanoma greičiau atsakovą informuoti apie dukters gyvenamosios vietos, telefono numerio ir kito galimo susisiekimo būdo pasikeitimus. Tėvui bendrauti su dukterimi nuotolinėmis priemonėmis nėra ribojama, tik tai suderinama su normalia ir kasdienine vaiko veikla. 7) padalinti santuokoje įgytą turtą: L. E.-B. priteisti asmeninės nuosavybės teise natūra: svetainės komplektą „Salwador“, staliuką „Salwador“, šaldiklį, odinį minkštą kampą, prieškambario spintą, miegamojo kambario spintą, siuvimo mašiną Baby lock Victory; priteisti atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų 100 Eur nominalios vertės paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų; 8) priteisti ieškovei L. E.-B. iš atsakovo A. B. 234 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį; 9) priteisti ieškovei L. E.-B. iš atsakovo A. B. 1281,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš L. E.-B. 99,57 Eur, o iš A. B. 202,15 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų; priteisti iš L. E.-B. 11,77 Eur, o iš A. B. 23,91 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
3. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi nutarta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5892-641/2022 pagal ieškovės L. E.-B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo – P. E., ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei L. E.-B., trečiasis asmuo – P. E., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarta patvirtinti tarp ieškovės L. E.-B. ir atsakovo A. B. 2022-11-08 sudarytą taikos sutartį: „1. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. teismo sprendimas, kuriuo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, yra įsiteisėjęs šiose dalyse, kuriose teismas nusprendė: nutraukti L. E.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Palikti pavardes ieškovei – B., o atsakovui palikti pavardę B. Nustatyti dukters V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina L. E.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros V. B. išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatant, kad priteistas ir sumokėtas lėšas uzufrukto teise tvarko L. E.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti A. B. bendravimo su dukterimi V. B. tvarką: Abu tėvai turi lygias teises ir pareigas rūpintis dukra ir jos laisvalaikiu. Tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis turi teisę skyrium ar kartu praleisti su ja laisvadienius ir/ar atostogas. Preziumuojama, kad šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas yra lygios laiko atžvilgiu, įvertinant aplinkybę, kad dukra gyvena kartu su mama. A. B. apie numatomus vizitus ir planuojamus susitikimus ar norą leisti atostogas/laisvadienius prieš tai, per protingą terminą, privalo įspėti L. E.-B. A. B. neturi teisės lankytis L. E.-B. ir V. B. gyvenamojoje vietoje, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas serga ir yra slaugomas namuose. Apie vaiko susirgimą vaiko motina vaiko tėvą informuoja kiek įmanoma greičiau. Atsakovas sergant vaikui gali lankyti vaiką jos gyvenamojoje vietoje kasdien, tokių apsilankymų trukmė turėtų būti vertinama pagal vaiko būklę, tačiau nebūtų ilgesnė nei 90 min. per parą. Protingą laiką, kurį gali būti lankomas vaikas, pasiūlo vaiko motina. Šalys nedarys kliūčių jų dukrai su vienu iš sutuoktinių išvažiuoti laikinai į užsienio šalis (-į) ir suteiks visus tam reikalingus sutikimus, leidimus ar kitus būtinus dokumentus, jei pagal galiojančius teisės aktus tokie yra būtini. Laikino išvykimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Vienam iš sutuoktinių pageidaujant dukrą išsivežti į užsienį daugiau nei vienam mėnesiui, šalys privalo prieš tai konsultuotis ir priimti bendrą sprendimą dėl dukros kelionės, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus. Gyvenamosios vietos keitimui į užsienio valstybę ši konsultacijų tvarka netaikoma, o apie pasikeitusią gyvenamąją vietą informuoja įprasta tvarka. Šalys, priimdamos sprendimus, susijusius su bendravimu su dukra, privalo atsižvelgti į dukros nuomonę ir jos išsakomus norus tuo klausimu. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti dėl dalyvavimo dukros auklėjime, šalys susitaria spręsti dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams. Ginčų išspręsti tokiu būdu nepavykus, jie sprendžiami valstybės, kurioje faktiškai gyvena vaikas, nustatyta tvarka. Ieškovė įpareigotina kiek įmanoma greičiau atsakovą informuoti apie dukters gyvenamosios vietos, telefono numerio ir kito galimo susisiekimo būdo pasikeitimus. Tėvui bendrauti su dukterimi nuotolinėmis priemonėmis nėra ribojama, tik tai suderinama su normalia ir kasdienine vaiko veikla. 2. Minėtas teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo nėra įsiteisėjęs. 3. Ieškovė civilinėje byloje reikalauja: 3.1. A. B. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 100 vienetų 100,00 Eur nominalios vertės paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, sudarančių 10.000,00 Eur įstatinį kapitalą; 3.2. L. E.-B. priteisti 250,00 Eur kompensaciją iš A. B. už parduotą transporto priemonę NISSAN MURANO, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). 4. Priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą. 5. Atsakovas civilinėje byloje reikalauja: 5.1. I. L. E.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise natūra: svetainės komplektą „Salwador“ – 1752,00 Eur vertės, staliuką „Salwador“ – 155,00 Eur vertės, šaldiklį – 124,99 Eur vertės, odinį minkštą kampą – 900,00 Eur vertės, prieškambario spintą – 700,00 Eur vertės, miegamojo kambario spintą – 500,00 Eur vertės, siuvimo mašiną Baby lock Victory – 900,00 Eur vertės ir virtuvės baldų komplektą – 1600,00 Eur vertės. 5.2. Priteisti atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 100 (vieną šimtą) vienetų 100,00 Eur (vieno šimto eurų) nominalios vertės paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurių rinkos vertė – 1,00 Eur; 5.3. Priteisti ieškovei L. E.-B. iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį N. M., 1,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. 5.4. Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovės L. E.-B. – 3315,99 Eur piniginę kompensaciją už baldus. 5.5. Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovės L. E. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pagal pateiktus dokumentus. 5.6. Atlikti tarpusavio įsiskolinimo įskaitymą. 6. Šalys dėl nurodytų reikalavimų susitaria taip: 6.1. Šalys susitaria bendrąja jungtine nuosavybe laikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“,100 vienetų 100,00 Eur nominalios vertės paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, svetainės komplektą „Salwador“, staliuką Salwador“, šaldiklį, odinį minkštą kampą, prieškambario spintą, miegamojo kambario spintą, siuvimo mašiną Baby lock Victory ir virtuvės baldų komplektą, taip pat 500,00 Eur, atsakovo gautus už transporto priemonės NISSAN MURANO, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pardavimą. 6.2. Bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas paskirstomas taip: 6.2.1. A. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka: UAB „(duomenys neskelbtini)“, 100 vienetų 100,00 Eur nominalios vertės paprastosios nematerialiosios vardinės akcijos. 250,00 Eur už transporto priemonės NISSAN MURANO, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pardavimą. 6.2.2. L. E.-B. neatitenka joks turtas, priklausęs šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 6.2.3. Šalys susitaria svetainės komplektą „Salwador“, staliuką „Salwador“, šaldiklį, odinį minkštą kampą, prieškambario spintą, miegamojo kambario spintą, siuvimo mašiną Baby lock Victory ir virtuvės baldų komplektą, esančius ieškovės ir šalių dukros gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), palikti ieškovės ir atsakovo dukrai V. B.. Atsakovas nurodytus baldus vertina bendra 6631,99 Eur suma. 7. Šalys pareiškia, kad kito dalintino turto neturi. 8. Šalys pareiškia, kad bendrų ir asmeninių kreditorių, kurių reikalavimai būtų atsiradę iki santuokos nutraukimo, neturi. 9. Šalys taip pat pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad: nei vienas iš jų neturi turto, esančio asmenine sutuoktinio nuosavybe, kuris galėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.90 straipsnio nuostatas; nei vienas iš jų nėra prisiėmęs jokių kitų, neaptartų šioje sutartyje, prievolių iki santuokos nutraukimo, kurios galėtų būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. 10. Šalys pareiškia, kad, kad joms yra žinomos procesinės taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, kad įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, tarp jų kilęs teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-5892-641/2022 bus visiškai ir galutinai išspręstas, kad taikos sutartis įgis teismo sprendimo galią ir galės būti priverstinai vykdoma, kad ginčas tarp tų pačių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyku negalimas, o šios Taikos sutarties sudarymas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei šalių interesus ir teisėtus lūkesčius. Šalys patvirtina, kad atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su civiline byla Nr. e2-5892-641/2022, išskyrus reikalavimus vykdyti šią taikos sutartį. 11. Šalys nurodo, kad ši taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nedaro žalos nei viešajam nei šalių interesui. 12. Šalys sudarė šią taikos sutartį, atitinkančią jų laisvą valią, aukščiau nurodytą dieną, ir tai patvirtino savo atstovų parašais“. Civilinę bylą Nr. e2-5892-641/2022 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-03932-2021-4) pagal ieškovės L. E.-B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo – P. E., ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei L. E.-B., trečiasis asmuo – P. E., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nutraukti.
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog taikos sutartimi šalys dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesusitarė, tačiau prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priimta rezoliucija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nutarė spręsti rašytinio proceso tvarka.
7. I. L. E.-B. pateikė nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurioje nurodė, jog šiuo atveju teismas turėtų nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, konstatuoti netinkamą A. B. procesinį elgesį ir ieškovei L. E.-B. iš atsakovo A. B. priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o A. B. bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodė, kad dalyje, kurioje ji buvo priversta atsisakyti reikalavimo priteisti dalį akcijų vertės, negali būti taikomas procesinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – „pralaimėjęs moka“. Šio reikalavimo požiūriu iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos, kadangi atsakovas nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir netinkamai vykdė savo procesines pareigas.
9. Ieškovė pažymėjo, jog priešieškinis buvo pareikštas tik bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškinys teisme buvo priimtas 2021-08-02, o atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas tik 2021-10-06. Ieškovės pozicija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės atsakovui buvo žinoma nuo ieškinio pareiškimo, o vėliau – ir sumažinus reikalavimus dėl akcijų. Neaišku, kas atsakovui sutrukdė teikti įrodymus apie kitokią akcijų vertę pirmosios instancijos teismui, kodėl tokie įrodymai buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui. Neaišku, kas atsakovui nuo pat ieškinio gavimo sutrukdė parengti ir pateikti priešieškinį, tuo labiau, kad jam buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, o vėliau paaiškėjo, kad jis turi galimybę pasisamdyti ir privačiai dirbančius advokatus ir tokia teise sėkmingai pasinaudojo.
10. Ieškovė nurodė, kad turto vertintojo konsultacinė išvada buvo pateikta tik su apeliaciniu skundu. Šio naujo įrodymo priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendė. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių byla grąžinta iš naujo nagrinėti, kad dėl to galėtų pasisakyti ir ieškovė. Ieškovės vertinimu, atsakovo nedalyvavimas 2021-12-16 teismo posėdyje, nepasisakymas dėl ekspertizės skyrimo sutrukdė įgyvendinti ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Atsakovas neteikė įrodymų, nors galėjo ir turėjo atstovus, finansines galimybes. Dėl tokio atsakovo procesinio elgesio byla buvo antrą kartą nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Atsakovas 2021-12-15 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nepateisinamai nedalyvavo 2021-12-16 posėdyje, neišsakė savo pozicijos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės ir įrodinėjimo, teismas klausimą dėl ekspertizės skyrimo / neskyrimo turėjo spręsti vien tik išklausęs ieškovės nuomonės. Atsakovas nepranešė apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, po to, kai jis buvo neatidėtas 2021-12-15 nutartimi.
11. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų dėl baldų, kuriuos prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (išskyrus 2 mokėjimo dokumentus). Kitus su baldais susijusius dokumentus atsakovas teikė tik bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašymo skirti ekspertizę nebereiškė, nors ekspertizės neskyrimas buvo esminė priežastis, dėl ko byla buvo grąžinta pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jeigu atsakovas pirmosios instancijos teismui būtų pateikęs turto vertintojo išvadą, to būtų pakakę dėl akcijų vertės nustatymo (tai matyti iš ieškovės elgesio, kada ji atsisakė savo reikalavimo dėl kompensacijos už akcijas). Visos ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos nebūtų patirtos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo procesines pareigas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba, nors turėjo galimybę laisvai pasirinkti advokatą, ką vėliau ir padarė. Darytina išvada, kad jau nuo proceso pradžios atsakovas nevykdė pareigos pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
Atsiliepimas
12. Atsakovas A. B. pateikė nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurioje nurodė, kad iš ieškovės turėtų būti priteista didesnė dalis atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (70 proc.).
13. Atsakovas pažymėjo, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesiėmė visų galimų priemonių greitai išspręsti ginčą. Ieškovė, prašydama padalyti santuokoje įgytą turtą, nenurodė viso santuokoje įgyto dalytino turto, nesiekė tinkamai pagrįsti ieškinio reikalavimo dalies dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės, todėl savo ieškinio reikalavimą tikslino du kartus. Atsakovui teko atlikti akcijų vertinimą, todėl jis patyrė papildomų išlaidų, ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėjant iš naujo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovui pateikus priešieškinį, ieškovė sutiko su atsakovo pateiktu priešieškiniu dalyje dėl akcijų vertės ir šioje dalyje savo reikalavimo atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarta ieškovės ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies; ieškovei L. E.-B. priteisti iš atsakovo A. B. 17,84 Eur žyminį mokestį ir 2147,75 Eur advokato pagalbos išlaidas; grąžinti ieškovei L. E.-B. 75 procentus žyminio mokesčio – 209,25 Eur, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021-07-29 mokėjimo nurodymu Nr. 17; likusioje dalyje ieškovės prašymą atmesti; grąžinti atsakovui A. B. 75 procentus žyminio mokesčio – 171,75 Eur, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-07-02 mokėjimo nurodymu Nr. 10 ir 2022-07-13 mokėjimo nurodymu Nr. 12; priteisti iš ieškovės L. E.-B. valstybės naudai 151,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; priteisti iš atsakovo A. B. valstybės naudai 151,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; kitoje dalyje atsakovo prašymą atmesti; priteisti iš ieškovės L. E.-B. 17,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei; priteisti iš atsakovo A. B. 40,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
15. Teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą apeliacinės instancijos teisme bei šioje civilinėje byloje nulėmė netinkamas atsakovo elgesys, t. y. nepakankamas apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, teikiant procesinius dokumentus, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-128-1031/2022, dėl to, jog atsakovas laiku nepateikė priešieškinio bei specialisto konsultacinės išvados dėl akcijų vertės, ieškovė buvo priversta teikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat byla buvo antrą kartą nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.
16. Teismas pažymėjo, jog būtent atsakovui tenka apeliacinės instancijos teisme ir šioje nagrinėjamoje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga, todėl atsakovo prašymas atlyginti apeliaciniame teisme, šioje byloje bei už akcijų vertinimą patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas, o ieškovės prašymas tenkinamas.
17. Teismas atkreipė dėmesį, jog vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą tiek šioje byloje, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, aplinkybė, jog ieškovė, prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą, nenurodė viso santuokoje įgyto dalintino turto, nėra esminė bylinėjimosi išlaidų susidarymo apeliacinės instancijos teisme ir šioje nagrinėjamoje byloje priežastis, kadangi iš esmės byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, jog nebuvo tinkamai nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė.
18. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog bylą pirmą kartą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme ginčą sąlygojo abi šalys, darė išvadą, jog šioje dalyje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos per pusę, t. y. kiekvienai iš šalių turi būti atlygintos 50 procentų jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
19. Teismas nurodė, jog yra atmesta ir patenkinta po 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, atsakovą atleidus nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, likusieji 50 procentų skirstomi pagal minėtą proporciją.
20. Teismas atsakovo už priešieškinį sumokėtos 25 procentų žyminio mokesčio dalies tarp šalių neskirstė ir sprendė, jog atsakovas lieka prie savo patirtų 25 procentų žyminio mokesčio dalies išlaidų, šioje dalyje atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė.
21. Teismas nurodė, kad ieškovės už ieškinį sumokėta likusi 25 procentų dalis turi būti atlyginta pagal nustatytą proporciją, įvertinus tai, kad atsakovas pirmą kartą bylą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme buvo 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio išlaidų.
22. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas teismas taip pat skirstė pagal nustatytą proporciją.
III. Atskirojo skundo argumentai
23. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas (apeliantas) A. B. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują nutartį, kuria bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip: priteisti ieškovei L. E.-B. iš atsakovo A. B. – 889,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti atsakovui A. B. iš ieškovės L. E.-B. – 1521,11 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atlikti tarpusavio įsiskolinimo įskaitymą ir priteisti iš ieškovės L. E.-B. atsakovui A. B. – 631,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš ieškovės L. E.-B. valstybės naudai – 302,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; priteisti iš ieškovės L. E.-B. 40,25 Eur (septyniolikos eurų 84 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei; taip pat priteisti iš ieškovės L. E.-B. patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
23.1. Teismas neatsižvelgė į šalių lygiateisiškumą, nepagrįstai vertino, kad dėl visų patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje yra kaltas tik atsakovas. Toks teismo vertinimas yra visiškai neteisingas, nesuderinamas su teisingumu ir lygiateisiškumu.
23.2. Būtent ieškovė pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį dalyje, prašydama iš atsakovo priteisti jai piniginę kompensacija už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, žinodama, kad bendrovė jokio turto neturi, veiklos nevykdo. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo akcijų vertei nustatyti, sąžiningai tikėjosi, kad tokia teismo ekspertizė bus paskirta ir teismas tinkamai nustatys akcijų vertę. Tai, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, nebuvo kliūtis teismui skirti ekspertizę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo atmestas nepagrįstai ir nemotyvuotai.
23.3. Tai, kad atsakovas, iš dalies nesutikdamas su priimtu 2022 m. sausio 5 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, taip realizuodamas savo procesines teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42, 301 straipsniuose, negali būti vertinama kaip nesąžiningas atsakovo elgesys ir dėl to būtų nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, jo patirtos apeliacinės instancijos teisme. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (įrodymai teismo buvo priimti), kad byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo tokį atsakovo elgesį vertinti kaip nepagrįstą, nesąžiningą ir dėl to atsisakyti priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23.4. Šiuo atveju tinkamai ir sąžiningai nesielgė ieškovė. Jeigu ieškovė būtų į savo ieškinį įtraukusi visą dalytiną turtą, tai atsakovui nebūtų reikalinga teikti priešieškinio, o ieškovei nebūtų tekę patirti išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Priešieškinis iš esmės buvo teikiamas teismui tik dėl to, kad ieškovė savo ieškinyje nenurodė viso dalytino turto.
23.5. Taikos sutarties sudarymas yra šalių teisė, bet ne pareiga, ji gali būti sudaryta bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ir tai negali būti pretekstu teismui vertinti, kad būtent atsakovas galėjo sudaryti taikos sutartį bylą nagrinėjant pirmą kartą.
23.6. Proporcija 50 proc., atsižvelgiant į ieškovės elgesį, yra neteisinga ir nesąžininga, nes būtent dėl atsakovo pastangų byloje buvo pasiektas objektyvus teisingumas, įrodyta tikroji akcijų vertė, pripažinta, kad visi baldai yra įgyti santuokoje iš bendrų lėšų ir jie yra dalytini. Šiuo atveju turėtų būti taikoma tokia proporcija – ieškovei turėtų būti priteista 30 proc. jos išlaidų, o atsakovui – 70 proc.
23.7. Dėl to, kad atsakovas pareiškė priešieškinį ir pasiekė, kad į dalytiną turtą būtų įtraukti baldai, sudarantys žymią dalį santuokoje įgyto turto, būtent atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 25 proc. žyminio mokesčio.
23.8. Nesutiktina ir su teismo priteistomis išlaidomis Valstybinės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai, kurias teismas priteisė po lygiai, atmetus 50 proc. dalį, nuo kurios mokėjimo atsakovas yra atleistas. Likusi 50 proc. dalis valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų, nuo kurių atsakovas nėra atleistas, turėjo būti priteistos iš ieškovės, o ne ši suma dar padalinta per pusę, kaltinant atsakovą, kad jis buvo nesąžiningas.
23.9. Netinkamai teismas paskirstė ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios išlaidos arba turėtų būti padalintos po lygiai, arba priteistinos iš ieškovės, dėl jos noro nesąžiningai prisiteisti didesnę piniginę kompensaciją už akcijas, žinant, kad jos yra bevertės, bei jos noro nuslėpti santuokoje įgytą turtą.
23.10. Teismas tokiais argumentais, kurie yra išdėstyti nutartyje, ir jų pagrindu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, akivaizdžiai buvo šališkas ir turėjo suinteresuotumą, išankstinį nusistatymą atsakovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-128-1031/2022 už pareikštą ieškinį sumokėjo 279,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1633,50 Eur išlaidų advokato pagalbai (2021-12-16 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2021-08-02, 2021-10-18, 2021-11-08 PVM sąskaitos-faktūros ir apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai). Taip pat ieškovė patyrė 605,00 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (2022-02-24 PVM sąskaita-faktūra ir apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas).
25. Apeliacinės instancijos teismui Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinus ir perdavus bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, civilinėje byloje Nr. e2-5892-641/2022 ieškovė patyrė 726,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (2022-08-04 PVM sąskaita-faktūra ir apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas).
26. Ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir byloje Nr. e2-5892-641/2022, iš viso patyrė 1331,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
27. Atsakovui civilinėje byloje Nr. e2-128-1031/2022 2021-07-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-1871-7002 teikta 50 procentų antrinė teisinė pagalba, atsakovas 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam paskirta advokatė, už kurios suteiktas paslaugas valstybė patyrė 604,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2021-11-22 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.35Mr) PT-8232). Atsakovas patyrė 56,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinio skundo pateikimą, 605,00 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 600,00 Eur išlaidas už 2022-01-27 specialisto konsultacinę išvadą dėl akcijų vertės.
28. Civilinėje byloje Nr. e2-5892-641/2022 atsakovas patyrė 229,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas už pateiktą priešieškinį bei 968,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
29. Valstybė civilinėje byloje Nr. e2-128-1031/2022 patyrė 35,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Dėl atsakovo (apelianto) atskirojo skundo
30. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
31. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių lygiateisiškumą, nepagrįstai vertino, kad dėl visų patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje yra kaltas tik atsakovas, todėl priėmė neteisingą, nesuderinamą su teisingumu ir lygiateisiškumu procesinį sprendimą.
32. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis).
33. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.
34. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
35. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
36. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
37. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
38. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės L. E.-B. ieškinys atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2021-08-08 (civilinė byla Nr. e2-128-1031/2022). Ieškovė (be kitų klausimų) prašė padalinti santuokoje įgytą turtą atsakovui priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų 100,00 Eur nominalios vertės paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, sudarančių 10000,00 Eur įstatinį kapitalą, bei transporto priemonę N. M., 3790,00 Eur rinkos vertės, o ieškovei priteisti 5750,00 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį turtą natūra. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį (be kitų klausimų) su ieškovės reikalavimu dėl santuokos metu įgyto turto padalijimu nesutiko, nurodė, kad ieškovė į dalytino turto balansą traukė ne visus dalytinus daiktus. Atsakovas pažymėjo, jog nepavykus su ieškove susitarti dėl kitokio santuokos metu įgyto turto padalijimo, jis pasilieka teisę reikšti priešieškinį dėl jam priimtino santuokos metu įgyto turto padalijimo varianto.
39. Civilinėje byloje Nr. e2-128-1031/2022 atsakovas 2021-10-21 pateikė prašymą dėl įmonės akcijų ekspertizės skyrimo. Pirmosios instancijos teismas rezoliucija prašymą priėmė ir dėl ekspertizės nutarė spręsti išklausius ieškovę ir atsakovą teismo posėdyje.
40. 2021-11-03 vykusiame teismo posėdyje šalys pasisakė dėl ekspertizės skyrimo, akcijų vertės, tačiau teismas nutarė klausimo dėl ekspertizės skyrimo kol kas nespręsti. Teismo posėdis buvo atidėtas 2021-11-25.
41. 2021-11-23 pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo atstovės prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą; prašyme nurodyta, jog reikia tikslinti atsakovo reikalavimus teikiant priešieškinį, todėl teismo buvo prašoma atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, sudarant galimybę byloje pateikti priešieškinį. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-11-24 nutartimi, atsižvelgiant tiek į atsakovės atstovės užimtumą, tiek ir į ketinimą pareikšti priešieškinį, nutarta bylos nagrinėjimą atidėti 2021-12-16.
42. 2021-12-13 pirmosios instancijos teisme buvo gautas prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą; teismo buvo prašoma teismo posėdį atidėti ir suteikti atsakovui galimybę pateikti priešieškinį bei dalyvauti procese; teismui buvo pranešta apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą. 2021-12-15 teisme buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl atsakovo komandiruotės.
43. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-12-15 nutartimi nutarta atsakovo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo netenkinti.
44. 2021-12-16 vykusiame teismo posėdyje, kuriame atsakovas nedalyvavo, teismas nutarė atmesti jo prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Teismas pažymėjo, kad neturi duomenų, ar atsakovas savo prašymą vis dar palaiko, įrodymų, susijusių su ekspertizės apmokėjimu, nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, dėl šių priežasčių teismas nutarė atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmesti ir klausimą dėl akcijų vertės, jų padalijimo spręsti pagal byloje esančius duomenis.
45. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-1031/2022 ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.
46. 2022-02-02 atsakovas pateikė apeliacinį skundą kartu su 2022-01-27 specialisto konsultacine išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų paketo pardavimo kainos. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2022-04-27 nutartimi nutarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-05 sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo skirti ekspertizę, tinkamai neišsiaiškino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktą naują įrodymą (2022-01-27 eksperto išvadą) priėmė ir pridėjo prie bylos.
47. 2022-07-05 pirmosios instancijos teisme (civilinė byla Nr. e2-5892-641/2022) gautas atsakovo priešieškinis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
48. Ieškovė pateikė pareiškimą teismui dėl ieškinio dalies, t. y. dėl kompensacijos priteisimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, atsisakymo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-10-05 nutartimi šioje dalyje byla nutraukta.
49. 2022-11-09 šalys pateikė teismui taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-11-21 nutartimi.
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus civilinės bylos duomenys, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą (tiek teikiant procesinius dokumentus, tiek dalyvaujant bylos nagrinėjime).
51. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-128-1031/2022 atsakovui buvo skirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba (dėl šios aplinkybės buvo praleistas terminas atsiliepimui pateikti, teismas šį terminą atsakovo prašymu atnaujino). 2021-11-16 atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėja A. P.. T. y., atsakovas byloje buvo atstovaujamas tinkamai, jis naudojosi profesionalių teisininkų pagalba.
52. Atsakovas jau atsiliepime į ieškovės ieškinį, teiktame pirmosios instancijos teismui 2021-10-06, pažymėjo, jog nepavykus su ieškove susitarti dėl kitokio santuokos metu įgyto turto padalijimo, jis pasilieka teisę reikšti priešieškinį dėl jam priimtino santuokos metu įgyto turto padalijimo varianto. 2021-11-23 atsakovo prašyme dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo taip pat akcentuota, kad reikia tikslinti atsakovo reikalavimus teikiant priešieškinį, teismo buvo prašoma atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, sudarant galimybę byloje pateikti priešieškinį. Dėl nurodytų priežasčių teismo posėdis buvo atidėtas. Tačiau pirmosios instancijos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-128-1031/2022 atsakovo priešieškinis taip ir nebuvo pateiktas, atsakovas priešieškinį pareiškė tik bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme.
53. Akcentuotina ir tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-128-1031/2022 atsakovas dar 2021-10-21 pateikė prašymą dėl įmonės akcijų ekspertizės skyrimo. Pirmosios instancijos teismas rezoliucija prašymą priėmė ir dėl ekspertizės nutarė spręsti išklausius ieškovę ir atsakovą teismo posėdyje. 2021-11-03 vykusiame teismo posėdyje šalys pasisakė dėl ekspertizės skyrimo, akcijų vertės, tačiau teismas nutarė klausimo dėl ekspertizės skyrimo kol kas nespręsti. 2021-12-16 vykusiame teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, papildomų duomenų dėl akcijų vertės neteikė. Papildomi įrodymai dėl akcijų vertės buvo pateikti tik kartu su atsakovo apeliaciniu skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2022-01-05 sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, konstatavo, jog byloje tinkamai neišsiaiškinta įmonės akcijų vertė, todėl sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikino ir perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kaip jau minėta, atsakovas kartu su skundu pateikė „Specialisto konsultacinę išvadą (nuomonę) dėl galimos turto (akcijų paketo) pardavimo kainos“. Ieškovė, susipažinusi su specialisto išvada, pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko mažinimo, nurodė, jog pareiškimas dėl ieškinio dalyko mažinimo reiškiamas atsakovui pateikus specialisto išvadą, kuri nebuvo pateikta bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju sprendžia, jog atsakovas specialisto konsultacinę išvadą (įrodymus apie akcijų vertę) turėjo teisę ir galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, be to, atsakovui pateikus minėtus duomenis, ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, t. y. neliko poreikio skirti byloje ekspertizę.
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovas, atlikdamas procesinius veiksmus, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021-11-03 teismo posėdyje šalims pasisakius dėl ekspertizės skyrimo, akcijų vertės, teismo posėdis buvo atidėtas 2021-11-25. 2021-11-23 gautas atsakovo atstovės prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, sudarant galimybę byloje pateikti priešieškinį. Pirmosios instancijos prašymą tenkino, bylos nagrinėjimą atidėjo 2021-12-16. Priešieškinis nebuvo pateiktas. 2021-12-13 pirmosios instancijos teisme buvo gautas prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, suteikti atsakovui galimybę pateikti priešieškinį bei dalyvauti procese. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino. Kadangi atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo ir savo argumentų neteikė, teismas jo prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmetė ir dėl akcijų vertės sprendė pagal byloje esančius duomenis. Teismo sprendimas, kaip minėta, šioje dalyje buvo panaikintas. Darytina išvada, jog atsakovas nepakankamai rūpestingai domėjosi proceso eiga bylą nagrinėjant pirmą kartą, laiku neteikė savo poziciją pagrindžiančių procesinių dokumentų bei atsikirtimų, nedėjo pastangų, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai.
55. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme bei civilinėje byloje Nr. e2-5892-641/2022 kilo dėl netinkamo atsakovo elgesio, t. y. nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo atliekant procesinius veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent atsakovui tenka apeliacinės instancijos teisme ir byloje Nr. e2-5892-641/2022 susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
56. Spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-128-1031/2022, pirmosios instancijos teismas akcentavo šias aplinkybes: bylą pirmą kartą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme ginčą sąlygojo abi šalys; nutraukti santuoką siekė abi šalys; 2022-01-05 teismo sprendimo dalies, kuria teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys neskundė; ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo nekilo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog šioje dalyje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos per pusę, t. y. kiekvienai iš šalių turi būti atlygintos 50 procentų jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bylą nagrinėjant pirmą kartą, nedėjo pakankamai pastangų, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog šiuo atveju turėjo būti taikoma tokia proporcija – ieškovei turėtų būti priteista 30 proc. jos išlaidų, o atsakovui – 70 proc. Taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pagal nustatytą proporciją priteistomis kitomis bylinėjimosi išlaidomis (žyminiu mokesčiu, išlaidomis Valstybinės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidomis).
57. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. Atsakovas atskirajame skunde taip pat akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas tokiais argumentais, kurie yra išdėstyti nutartyje, ir jų pagrindu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, akivaizdžiai buvo šališkas ir turėjo suinteresuotumą, išankstinį nusistatymą atsakovo atžvilgiu.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nenurodė jokių konkrečių teismo veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai.
60. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.
61. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
62. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, sprendžiama, kad atsakovas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.