- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-78-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00543-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- S. P., G. B.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Ričardas Lilas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3841-812/2023 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. B. ir S. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikams nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas arba Skyrius) pateikė ieškinį (reg. Nr. CBP-753) atsakovams G. B. (toliau – atsakovė) ir S. P. (toliau – atsakovas arba apeliantas) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikams nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – trečiasis asmuo).
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu prašė:
- neterminuotai apriboti atsakovės G. B. motinos valdžią į vaikus V. P., A. P. ir T. P.;
- neterminuotai apriboti atsakovo S. P. tėvo valdžią į vaikus V. P., A. P. ir T. P.;
- priteisti iš atsakovės G. B. išlaikymą V. P., A. P. ir T. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
- priteisti iš atsakovo S. P. išlaikymą V. P., A. P. ir T. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
- paskirti (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. P., A. P. ir T. P. nuolatiniu globėju, nustatyti nuolatinę globą ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini);
- paskirti (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. P., A. P. ir T. P. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą paimti iš motinos G. B. ir tėvo S. P. nepilnamečius vaikus – V. P., A. P. ir T. P.. Vaikai paimti iš atsakovų po to, kai (duomenys neskelbtini) jie buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių dėl galimo fizinio smurto artimojoje aplinkoje. T. P. medikams teigė, kad jį mušė tėvas S. P. gumine vandens žarna, vaikas skundėsi kaklo ir kairiojo šono skausmu, medikų apžiūros metu buvo pastebėtos hematomos įvairiose kūno srityse. Medikai ant A. P. kūno pastebėjo dešinės rankos srityje gyjantį 0,5 cm randą bei 0,5 cm diametro šviežesnę žaizdelę, hematomas įvairiose kūno srityse. V. P. medikams teigė, kad ją mušė tėvas – sudavė su vandens žarna per galvą, rankas bei nugarą. Medikų apžiūros metu pastebėti sumušimas ir besiformuojanti hematoma dešinio žasto srityje, įvairios hematomos ir nubrozdinimai kitose kūno srityse. Nepilnamečiams vaikams Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. įsakymais buvo nustatyta laikinoji globa ir vaikai laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. vaikų laikinoji globa tęsiama (duomenys neskelbtini). Nuo nurodyto momento, vaikų laikinasis globėjas (trečiasis asmuo) užtikrina tinkamą vaikų globą – vaikai lanko mokyklą, mokosi pagal savo gebėjimus, vaikai yra saugūs, gauna visokeriopą pagalbą, jiems teikiamos įvairios paslaugos. Vaikų motina G. B. vaikais nesidomėjo ir nesidomi, išlaikymo neteikia, vaikų nelanko ir su jais nebendrauja. Yra išvykusi, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Vaikų tėvas S. P. pradžioje, kai vaikai buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini), jais domėjosi, tačiau nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. ryšius su vaikais visiškai nutraukė. Atsakovui taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. S. P. išlaikymo vaikams neteikia. Atsakovas su dukterimis bendravo labai senai, to negali daryti dėl paskirtų kardomųjų priemonių. Taip pat nebendrauja ir su sūnumi T. P., nors su juo bendrauti gali. Sūnų matė praėjusį pavasarį, daugiau su juo nebendravo ir nelankė. Pagal (duomenys neskelbtini) informaciją S. P. vaikais nesidomi, neteikia jiems išlaikymo, nebendrauja. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, geriausią vaikų interesą atitinka neterminuotas tėvų (motinos / tėvo) valdžios apribojimas abiem atsakovams bei su tuo neatsiejamai susijusių kitų reikalavimų patenkinimas.
4. Byloje buvo gautas atsakovų G. B. ir S. P. atstovo advokato Ričardo Lilo atsiliepimas į ieškinį (reg. Nr. DOK-34126).
Atsiliepimas
5. Atsiliepime atsakovų atstovas nurodė, kad dėl G. B. atžvilgiu pareikštų ieškinio reikalavimų prieštaravimų neturi, prašo juos išspręsti teismo nuožiūra. Nesutiko su atsakovo S. P. atžvilgiu pareikštais ieškinio reikalavimais, prašė juos atmesti. Nurodė, kad atsakovas myli savo vaikus, juos vienas augino nuo to laiko, kai vaikų motina išėjo gyventi kitur, labai pergyvena dėl savo netinkamo elgesio, nori susigrąžinti vaikus ir dės visas pastangas juos atgauti bei vėl auginti. S. P. nori, kad būtų pratęsta laikinoji globa iki jis įvykdys visus Skyriaus reikalavimus. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad atsakovas visiškai nesirūpino savo vaikais. Nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų šeimos problemų, vaikai turi teisę augti savo biologinėje šeimoje, nes ten jiems yra geriausia. Nepagrįstu laiko ieškovo reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur iš kiekvieno atsakovo. Ieškovas nepateikė duomenų apie vaikų poreikius, atsakovų materialinę padėtį, todėl reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis nėra pagrįstas.
6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) su visais ieškovo reikalavimais sutiko. Pažymėjo, kad atsakovė G. B. galimai piktnaudžiauja alkoholiu, vaikų nelanko, jiems neskambina, yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, negatyvaus gyvenimo būdo nekeičia. Atsakovas S. P. pradžioje vaikus lankė ir su jais bendravo, tačiau šiuo metu bendravimas visiškai nutrūkęs, atsakovas nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, abiem atsakovams turi būti neterminuotai apribota tėvų valdžia, patenkinti kiti su tuo susiję Skyriaus ieškinio reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį tenkino visiškai:
- neterminuotai apribojo atsakovės G. B. motinos valdžią ir atsakovo S. P. tėvo valdžią į vaikus V. P., A. P. ir T. P.;
- priteisė iš atsakovės G. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P., A. P. ir T. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
- priteisė iš atsakovo S. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P., A. P. ir T. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
- nustatė nepilnamečiams vaikams V. P., A. P. ir T. P. nuolatinę globą;
- paskyrė (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. P., A. P. ir T. P. nuolatiniu globėju;
- nustatė nepilnamečių vaikų V. P., A. P. ir T. P. gyvenamąją ir globos vietą (duomenys neskelbtini);
- paskyrė (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. P., A. P. ir T. P. išlaikymo lėšų administratoriumi.
8. Atsakovės G. B. atžvilgiu teismas nustatė, kad ji laikinosios globos metu vaikų nelankė, jais nesidomėjo, išlaikymo neteikė. Aktyvūs atsakovės veiksmai siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą nebuvo atlikti ir bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė yra visiškai nutraukusi ryšį su vaikais, vaikai motinos neprisimena. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė visiškai nusišalino nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo, teismas neterminuotai apribojo G. B. motinos valdžią į vaikus V. P., A. P. ir T. P..
9. Atsakovo S. P. atžvilgiu teismas nustatė, kad laikinosios globos laikotarpiu jis nedalyvavo vaikų auklėjime, nesidomėjo jų gyvenimu, poreikiais, neteikė išlaikymo vaikams. Dėl atsakovo atžvilgiu iškeltų baudžiamųjų bylų bei jų nagrinėjimo teismuose, atsakovas su dukterimis V. P. ir A. P. negalėjo bendrauti dėl pritaikytų kardomųjų priemonių. Teismas nustatė, kad dukterys su atsakovu bendrauti nenori, jo bijo dėl patirtų trauminių patirčių ir galimai vykdytų nusikalstamų veikų prieš jas gyvenant tėvo globoje, todėl konstatavo, kad tėvo ir dukrų ryšys nutrūkęs. Teismas pažymėjo, kad turėdamas neapribotą galimybę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. P., atsakovas sąmoningai nutraukė su juo ryšį ir nė vienu periodu nesiekė savarankiškai auginti sūnaus, jo susigrąžinti į šeimą. Atsakovas nevykdė sudaryto pagalbos plano rekomendacijų, skirtų susigrąžinti vaikus į šeimą. Teismas nustatė, kad atsakovas skirtingais laikotarpiais lankė Kauno apskrities vyrų krizių centro užsiėmimus, lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimuose, tačiau sprendė, kad jie nebuvo veiksmingi, įgytų žinių atsakovas nepanaudojo ir nepritaikė savo gyvenime, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas nebuvo ir nėra motyvuotas susigrąžinti vaikus į šeimą. Socialinių paslaugų teikimo metu stebėti trumpalaikiai teigiami pokyčiai, tačiau ilgalaikių teigiamų pokyčių atsakovo elgesyje nebuvo. Teismas atsakovo teiginius, kad jis nori rūpintis nepilnamečiais vaikais, tačiau pastaruoju metu neturi tam laiko dėl užimtumo, vykstančių teisminių procesų, vertino kritiškai. Pažymėjo, kad vaikų laikinosios globos laikotarpis tęsiasi beveik dvejus metus, todėl atsakovas turėjo pakankamai ilgą laikotarpį, kad parodytų ryžtingus veiksmus bent dėl vieno vaiko – T. P., kurio atžvilgiu nebuvo taikyta jokia kardomoji priemonė, susigrąžinimo į šeimą, priimtų specialistų teikiamą pagalbą, teiktų išlaikymą savo vaikams, tačiau tokių reikšmingų veiksmų atsakovas neatliko. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas nedalyvauja ir nesidomi vaikų auklėjimu, priežiūra, kasdieniu gyvenimu, jų dvasine gerove, neišlaiko jų ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad atsakovas ketina pakeisti savo elgesį, todėl teismas neterminuotai apribojo S. P. tėvo valdžią į vaikus V. P., A. P. ir T. P..
10. Teismas, neterminuotai apribojęs atsakovų G. B. ir S. P. tėvų (motinos / tėvo) valdžią į nepilnamečius vaikus, tenkino visus kitus ieškovo ieškinio reikalavimus. Teismas nustatė nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą. V. P., A. P. ir T. P. globėju paskyrė (duomenys neskelbtini), konstatavęs, jog trečiasis asmuo sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, o kitų asmenų, galinčių ir norinčių būti jų globėjais, neatsirado. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją ir globos vietą teismas nustatė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovų turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, teismas priteisė iš G. B. ir S. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P., A. P. ir T. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei paskyrė (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų administratoriumi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria jam laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nepilnamečiams vaikams nustatyta nuolatinė globa, paskirtas nuolatinis globėjas, nustatyta gyvenamoji ir globos vieta, iš jo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis bei paskirtas išlaikymo lėšų administratorius. Taip pat prašo pakeisti sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovės G. B., ją papildant dalimi – „Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą S. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus (geriausių vaiko interesų prioriteto principą; biologinės šeimos prioriteto principą; subsidiarumo principą; tėvystės papildomumo principą; teisės viršenybės principą).
12.2. Apelianto nuomone, ieškovas sąmoningai nuslėpė reikšmingas aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų paėmimu. V. P., A. P. ir T. P. iš tėvo S. P. buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), buvo paimti (duomenys neskelbtini) ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Tai buvo padaryta po to, kai (duomenys neskelbtini) vaikai buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl galimo fizinio smurto artimoje aplinkoje, todėl Kauno apylinkės teisme sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaikus išdavimo, nepilnamečiai atsakovo vaikai jau ilgiau kaip mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini), o jų nuomonė dėl tėvo smurtavimo buvo įtakota nurodyto centro specialistų. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kas buvo daroma bei dirbama su vaikais (kokia jiems buvo teikiama pagalba, kokios jos reikėjo, kokia buvo jų būklė, kaip ji keitėsi, ką vaikai pasakojo specialistams) laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., todėl teismo išvada dėl vaikų nenoro matytis su tėvu yra per ankstyva.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kol S. P. susitikinėjo su savo vaikais, jie visada jam reiškė savo meilę, ilgesį, tėvo trūkumą ir patiriamas kančias gyvenant ne su tėvu šeimoje, ką, apelianto nuomone, įrodo byloje esančios nepilnamečių vaikų piešinių nuotraukos.
12.4. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jam teiktos įvairaus pobūdžio socialinės priežiūros paslaugos, socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos, kitokio pobūdžio pagalba, nedavė jokių rezultatų. Ilgalaikis socialinės pagalbos darbas, kuriame atsakovas aktyviai dalyvavo, lankydamas visus seminarus, užsiėmimus, kursus, noriai priimdamas jam teikiamą pagalbą, parodė, kad tokią pagalbą teikusios institucijos pasitikėjo atsakovu, vertino jį kaip galintį pakeisti savo elgesį tėvą. Ieškovas iki civilinės bylos iškėlimo niekada nereikalavo priteisti išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams, nereiškė dėl to jokių pretenzijų.
12.5. Apelianto įsitikinimu, teismo padarytos išvados, kad jis nepilnamečių vaikų laikinosios globos laikotarpiu nedalyvavo jų auklėjime, nesidomėjo jų gyvenimu ir poreikiais, neteikė išlaikymo, sąmoningai nutraukė ryšį su sūnumi T. P., nė vienu periodu nesiekė savarankiškai auginti sūnaus ir susigrąžinti jį į šeimą, neatitinka faktinių aplinkybių, yra subjektyvios ir gautos pažeidus CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodymų vertinimų taisykles.
Atsiliepimas
13. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atsakovo S. P. apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.
14. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į atsakovo S. P. apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą, jų auklėjimą, ugdymą, išlaikymą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas tėvų teises ir pareigas. Apeliantas vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, neteikia išlaikymo. Duomenų, kad padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti, nėra. Tokiu atveju nepilnamečių vaikų grąžinimas į apelianto namus pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria neterminuotai apribota atsakovo tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
17. Pažymėtina, kad geriausi vaiko interesai reikalauja užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.
18. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Minėto straipsnio 2 punktas taip pat nustato, kad, priimant sprendimus dėl vaiko gerovės, turi būti vadovaujamasi biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.
20. Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).
21. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas manyti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
22. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).
23. Pagal kasacinio teismo praktiką tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais – domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
24. Pažymėtina, kad rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus tėvo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą. Tačiau, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvas (motina) nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei.
25. Dėl kitos būtinos tėvų valdžios neterminuoto ribojimo sąlygos – duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, – pažymėtina tai, kad turi būti nustatytas nuoseklus tėvų elgesio pasikeitimas, nes pagal kasacinio teismo praktiką tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti dažnai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus.
26. Tėvo elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinės instancijos teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
27. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas S. P. yra nepilnamečių vaikų V. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nepilnamečių vaikų motina yra atsakovė G. B.. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (palikta galioti Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi), buvo išduotas leidimas paimti iš atsakovų nepilnamečius vaikus. Teismo leidimas paimti iš atsakovų nepilnamečius vaikus išduotas po to, kai (duomenys neskelbtini), apie 18.30 val., į (duomenys neskelbtini) skyrių buvo pristatyti vaikai V. P., A. P. ir T. P. dėl galimo fizinio smurto artimojoje aplinkoje. Nepilnamečiai vaikai medikams nurodė, kad juos sumušė tėvas S. P.. Medikų apžiūros metu buvo pastebėti nepilnamečių vaikų sužalojimai – įvairaus senumo daugybinės hematomos, kiti paviršiniai kūno pažeidimai. Vaikų paėmimą iš atsakovų Kauno apylinkės teismas pagrindė tuo, kad tėvas S. P. netinkamai rūpinasi vaikų gerove, stokoja tėvystės įgūdžių, taiko netinkamus auklėjimo būdus, agresyviai elgiasi su vaikais, keldamas realų pavojų fiziniam ir psichiniam jų saugumui, sveikatai bei gyvybei.
28. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. A1-601, Nr. A1-602 ir Nr. A1-603 nepilnamečiams vaikams V. P., A. P. ir T. P. nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa ir vaikai laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini), tais pačiais įsakymais nuo (duomenys neskelbtini) vaikų laikinoji globa buvo nustatyta (duomenys neskelbtini).
29. Dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis savo mažamečių vaikų atžvilgiu, taip pat smurto prieš mažamečius vaikus naudojimo, atsakovo S. P. atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas neterminuotai riboti abiejų atsakovų (G. B. ir S. P.) tėvų (motinos / tėvo) valdžią nepilnamečių vaikų V. P., A. P. ir T. P. atžvilgiu.
31. Atsakovas S. P. su jo atžvilgiu pritaikytu neterminuotu tėvo valdžios ribojimu nesutinka. Apelianto nuomone, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės (kad jis nedalyvavo vaikų auklėjime, nesidomėjo jų gyvenimu ir poreikiais, neteikė išlaikymo, sąmoningai nutraukė ryšį su sūnumi T. P., nesiekė susigrąžinti vaikų į šeimą) neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi jis noriai priėmė jam teiktą socialinę pagalbą, lankė seminarus, užsiėmimus ir kursus, pagalbą teikiančios institucijos jo pokyčius vertino pozityviai, o pats ieškovas niekada nesiekė, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus objektyvius faktinius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
33. Nagrinėjamu atveju nors bylos duomenys ir liudija, kad atsakovas dirba, iš dalies priima jam teikiamas socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugas (vykdant (duomenys neskelbtini) sudarytą pagalbos planą), epizodiškai lanko grupinius užsiėmimus (Kauno apskrities vyrų krizių centre; viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Šeimos santykių institutas“; kt.), tačiau kaip jau buvo nurodyta anksčiau (žr. šios nutarties 26 ir 27 punktus), tėvo elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta tik tada, jei nustatoma nuolatinio (nepertraukiamo, reguliaraus) pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Nagrinėjamos bylos atveju tokia aplinkybė nustatyta nebuvo.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas S. P. nedalyvauja ir nesidomi vaikų auklėjimu, priežiūra, kasdieniu gyvenimu, jų dvasine gerove, neišlaiko jų ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, rodančių, kad atsakovas ketina pakeisti savo elgesį. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovas yra pasirengęs visapusiškai vykdyti tėvo pareigas ir turi tam tinkamas sąlygas, o svarbiausia – nėra duomenų, kad jis pats norėtų tai daryti.
35. Byloje pateiktoje 2022 m. gruodžio 1 d. informacijoje apie šeimai suteiktą pagalbą ir pokyčius šeimoje Nr. 13 nurodoma, kad: nors S. P. nėra apribotas bendravimas su sūnumi T. P., tačiau tėvas jo nelanko, neskambino telefonu į (duomenys neskelbtini), apie sūnų nesiteiravo; vieno sūnaus lankymui S. P. prasmės nemato; atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, nurodydamas, kad neturi pinigų ar dėl kitų priežasčių, kurių neatskleidžia; nesiregistravo ir nelankė jam rekomenduotų tėvystės įgūdžių kursų. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. kovo 9 d. rašte nurodyta, kad: S. P. pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimų nelankė, išlaikymo vaikams, augantiems laikinojoje globoje, neteikė, nesidomėjo vaikų ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, sūnų T. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) aplankė vos vieną kartą.
36. Nurodytuose dokumentuose aprašytas atsakovo elgesys liudija, kad jis sąmoningai nesidomi ir nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, nors pagal byloje esančius duomenis galėtų (privalėtų) tai daryti, t. y.: 1) galėtų lankyti sūnų T. P. (pastarasis netgi išreiškia dalinį norą pamatyti tėtį), tačiau to nedaro, tokį elgesį bandydamas pateisinti mažareikšmėmis priežastimis (dirba, nemato prasmės lankyti jo vieno atskirai nuo seserų); 2) žinodamas apie jo vaikų atžvilgiu taikomą laikinąją globą ir jų buvimo vietą, galėtų domėtis vaikų auklėjimu ir jų kasdieniu gyvenimu per laikinąjį globėją (duomenys neskelbtini), tačiau laikinajam globėjui neskambina, su juo nebendradarbiauja; 3) nesidomi nepilnamečių vaikų ugdymu, jų mokymosi pasiekimais ((duomenys neskelbtini) gimnazijos 2022 m. kovo 24 d. rašte nurodyta, kad A. P. ugdymo procesu, tiek gyvai, tiek telefonu, domisi tik socialinės darbuotojos), nors galėtų tai daryti be tiesioginio kontakto su vaikais, bendraudamas asmeniškai / telefonu su ugdymo įstaigų darbuotojais; 4) kadangi dirba, galėtų gera valia teikti nepilnamečiam vaikams materialinį išlaikymą (bent minimalų, pagal savo galimybes), tačiau to nedaro, nenurodydamas jokių svarbių priežasčių tokiam savo elgesiui.
37. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios liudytų, kad atsakovo elgesys gali pasikeisti CK 3.180 straipsnio 2 dalies prasme. Pažymėtina, kad šios nutarties 35 punkte nurodytus veiksmus atsakovas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu galėjo vykdyti visą laiką nuo laikinosios globos vaikams nustatymo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), tačiau deklaruodamas rūpestį savo vaikams ir norą juos auginti, gaudamas socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugas iš įvairių institucijų, atsakovas S. P. faktiškai to nedarė nei laikinosios globos periodu, nei civilinės bylos dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo metu, t. y. itin ilgą, viršijantį 2 metus, laikotarpį.
38. Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų. Nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis.
39. Po laikinosios globos nepilnamečiams vaikams nustatymo (t. y. (duomenys neskelbtini)) ne kartą buvo užfiksuota jų nuomonė apie santykius su tėvu, taip pat apie dabartines gyvenimo sąlygas. Nepilnametė V. P. nurodė, kad: ant tėčio pyksta už viską; su juo susitikti, bendrauti nenori; pas jį gyventi nenori; nori gyventi, kur dabar gyvena, su broliu ir sese (žr. 2022 m. lapkričio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2VAIK-228); tėvo bijo, su juo susitikti ir bendrauti nenori (žr. 2022 m. gruodžio 20 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 2GVA-797); seniai matė tėtį, tačiau su juo susitikti nenori (2023 m. liepos mėn. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas). Nepilnametė A. P. nurodė, kad: tėčio nepasiilgo, nenori su juo susitikti, jo bijo; pas tėtį gyventi nenori, nes jis mušasi; bijo, kad vėl primuš; nori gyventi, kur dabar gyvena, jai čia patinka (2022 m. lapkričio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2VAIK-227); seniai matė tėtį, tačiau su juo susitikti nenori (2023 m. liepos mėn. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas). Nepilnametis T. P. nurodė, kad: tėčio truputį pasiilgo, tačiau jis jo nelanko; pas tėtį gyventi nenori, nes tėtis jį biški mušė, biški buvo geras, bet ir vėl biški mušė; nori gyventi, kur dabar gyvena, jam čia yra geriau nei pas tėtį; pas tėtį nenori (žr. 2022 m. lapkričio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2VAIK-226); tėtį matė seniai; norėtų su juo susitikti; tačiau gyventi su tėčiu jis nenori; nori gyventi, kur dabar gyvena, čia jam gerai (2022 m. gruodžio 20 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 2GVA-798); seniai matė tėtį, tačiau su juo susitikti nenori (2023 m. liepos mėn. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas).
40. Nagrinėjamu atveju nutarties 39 punkte detaliai nurodyta nepilnamečių vaikų nuomonė apie santykius tėvu liudija, kad atsakovo nepilnametės dukros V. P. ir A. P. dėl ankstesnio atsakovo elgesio ir gyvenimo su juo metu galimai patirtų negatyvių patirčių (žiauraus / smurtinio elgesio) su tėvu S. P. susitikti ir bendrauti nenori, gyventi su juo atsisako. Nepilnametis T. P. gyventi su tėvu taip pat nenori. Nepilnamečių vaikų nuomonė užfiksuota ne kartą, ji yra nuosekli, laikui bėgant nesikeitė, todėl atmestini apelianto apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad galimai vaikų nuomonė dėl tėvo elgesio (smurtavimo) buvo įtakota laikinosios globos paslaugas jiems teikusių / teikiančių specialistų. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra išimtinai deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie civilinėje byloje surinkti faktiniai duomenys, tokių duomenų, kartu su apeliaciniu skundu, nepateikė ir pats atsakovas. Iš to seka, kad jokio artimo ryšio tarp atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų šiuo metu nėra, toks ryšys yra visiškai nutrūkęs, o atsakovas nedėjo ir šiuo metu nededa jokių pastangų tokio ryšio atkūrimui.
41. Bylos medžiaga liudija, kad realių pastangų keisti savo elgesį apeliantas nesiima. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovui būtų trukdoma bendrauti su savo vaikais, pasirūpinti jų poreikiais pagal dabartinę faktinę situaciją. Atsakovo kaltas elgesys pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas nesidomi savo vaikų pasiekimais, jais nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, nededa pastangų, siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą. Išdėstytos atsakovą, kaip tėvą, charakterizuojančios aplinkybės yra nuolatinio ir pasikartojančio pobūdžio ir nėra priežasčių spręsti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl nėra pagrindo jų vertinti kitaip, negu jas įvertino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, neterminuotai apribojęs tėvo valdžią atsakovui S. P. jo nepilnamečių vaikų V. P., A. P. ir T. P. atžvilgiu.
42. Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, apeliantas turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.
43. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
44. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neterminuotai apribojo S. P. tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus V. P., A. P. ir T. P., nėra pagrindo tenkinti kitų apelianto apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų (nustatytos nuolatinės globos, paskirto globėjo, nustatytos globos ir gyvenamosios vietos, priteisto materialinio išlaikymo, paskirto materialinio išlaikymo administratoriaus panaikinimo / sprendimo dalies dėl iš G. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teise pakeitimo), ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl jų neteisėtumo ir nepagrįstumo atsakovas S. P. apeliaciniame skunde nenurodė absoliučiai jokių argumentų ar motyvų.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apibendrindama aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įvertino aplinkybes, apibūdinančias atsakovo, kaip tėvo, pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.