Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jekaterinai Mažonienei ir Vilijai Rukšėnienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei Eglei Dervinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti Šiaulių apylinkės teismo netinkamus veiksmus ir priteisti jos naudai 5372,90 Eur žalos atlyginimą; dėl jos atžvilgiu padarytų galimų veikų ir galimų baudžiamųjų nusižengimų veikti kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnio nuostatuose; žalą skaičiuoti iki visiško teismo proceso pabaigos. Ieškinyje nurodoma, kad ieškinys teikiamas dėl Šiaulių apylinkės teismo darbuotojų padarytos žalos, netinkamai atlikus pareigas ir pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, kadangi jos gyvenamosios vietos adresas Šiaulių apylinkės teisme buvo pakeistas ir jos neturėjo pasiekti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. pranešimas civilinėje byloje Nr. 2YT-6428-446/2024, nes ji jokio skundo Šiaulių apylinkės teismui nebuvo pateikusi. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. parengtą dokumentą rado savo pašto dėžutėje 2024 m. gegužės 3 d., tačiau nesuprantama, kaip vokas ją pasiekė, nes ant voko nurodytas klaidingas jos adresas. Todėl akivaizdu, kad Šiaulių apylinkės teismas, siųsdamas procesinius dokumentus, pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai. Dėl šių veiksmų patiria didelį stresą, nesaugumo jausmą ir įvairius nepatogumus, kas sukelia neigiamą poveikį sveikatai. Padaryta žala jai nuolat didinama, nes Šiaulių apylinkės teismo veiksmai yra netiriami ir neįvertinami. Taip pat ieškovė nurodė, kad turtinę žalą vertina 372,90 Eur suma, o ją sudaro laiko, darbo ir priemonių sąnaudos, susijusios su dokumentų paruošimu ir įteikimu teismui; neturtinę žalą vertina 5000,00 Eur suma.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį ir jame išdėstytus motyvus, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad nežino, kokiu pagrindu ir kodėl buvo pradėta ypatingosios teisenos byla Šiaulių apylinkės teisme, todėl mano, kad buvo neteisėtai pasinaudota jos vardu ir pavarde. Paskui byloje vyko asmens tapatybės duomenų pakeitimas, po ko buvo neteisėtai priimta teismo nutartis, kurios pagrindu antstolis vykdo išieškojimus iš jos vienintelių pajamų – netekto darbingumo (šalpos) pensijos. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo neteisėti veiksmai yra tai, kad be jos žinios, tačiau jos vardu, buvo inicijuota byla Šiaulių apylinkės teisme, nors skundą ji teikė antstoliui, o ne teismui. Taip pat teismo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad teismas neteisingu adresu jai išsiuntė pranešimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, dėl ko šiuos dokumentus jai atnešė kaimynas. Neturtinės žalos dydį grindžia šiais teismo atliktais neteisėtais veiksmais, nes dėl šių veiksmų patiria emocinius išgyvenimus ir stresą. Turtinę žalą sudaro jos sugaištas laikas, paskaičiuotas pagal teismo vidutinį vieno darbuotojo vienos darbo dienos atlyginimą, taip pat kitos išlaidos, susijusios su dokumentų rengimu ir siuntimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

Ieškovė pateiktą ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad jos prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą sukėlė Šiaulių apylinkės teismo neteisėti veiksmai, t. y. kad Šiaulių apylinkės teismas išnagrinėjo bylą pagal jos vardu pateiktą skundą, nors jokio skundo teismui ji neteikė, taip pat kad Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. pranešimą apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka išsiuntė ne jos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė su tokiomis aplinkybėmis nesutinka ir jas iš esmės ginčija remdamasi tuo, kad byloje neįrodyta deliktinės valstybės atsakomybės sąlygų visuma.

Dėl ginčo esmės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalis numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Ši teisės norma nustato valstybės atsakomybę už teismo (teisėjo) klaidas vykdant teismines funkcijas civilinėse bylose. Ji apima ne tik klaidas dėl procesinių veiksmų, bet ir klaidas dėl teismo sprendimų turinio, įskaitant ir teisės aiškinimą, ir įrodymų vertinimą.

Pagrindas taikyti valstybei deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį egzistuoja ir valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-1075/2024). Taigi neteisėtų veiksmų, kuri kartu yra ir pirminė atsakomybės taikymo sąlyga, ar bet kokios kitos deliktinės atsakomybės sąlygos nebuvimas, eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.272 straipsnio 2 dalį, taip pat yra nurodęs, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti ne tik tai, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Pažymima ir tai, kad jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia, kaip nurodo, neteisėtais Šiaulių apylinkės teismo veiksmais, kurie pasireiškia tuo, jog teismas išnagrinėjo jos vardu pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, nors pati ieškovė teismui jokio skundo nebuvo teikusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė kvestionuoja Šiaulių apylinkės teismo veiksmus civilinėje byloje Nr. 2YT-6428-446/2024.

Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad Šiaulių apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2YT-6428-446/2024 pradėta pagal 2024 m. balandžio 15 d. teisme gautą skundą dėl antstolio veiksmų, kurį Šiaulių apylinkės teismui persiuntė antstolis Arturas Bložė. Pažymėtina, kad dar iki skundo persiuntimo Šiaulių apylinkės teismui, antstolis A. Bložė 2024 m. balandžio 9 d. gavo pareiškėjos (ieškovės šioje byloje) skundą-prašymą dėl antstolio parengtų dokumentų Nr. S-24-41-22748, Nr. S-24-41-2271, Nr. S-24-22717 ir Nr. S-24-41-22708 panaikinimo ir skolos perkėlimo atsakingoms institucijoms ir dėl vykdomųjų veiksmų jos atžvilgiu. Šį skundą antstoliui pateikė pati V. J. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios aplinkybės nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovė neginčijo.

Antstolis A. Bložė gautą V. J. skundą išnagrinėjo ir, atsižvelgiant į tai, kad skundo netenkino, 2024 m. balandžio 11 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų perdavė skundą-prašymą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Teismas, gavęs antstolio persiųstą pareiškėjos skundą su 2024 m. balandžio 11 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė pateiktą skundą nagrinėti 2024 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose rašytinio proceso tvarka. Taigi tokiu būdu pagal pačios pareiškėjos (ieškovės šioje byloje) pateiktą skundą civilinė byla iškelta teisme. Šioje vietoje ieškovė nurodo, kad tiesiogiai skundo teismui neteikė, todėl teismas bylą jos vardu pradėjo neteisėtai ir tai yra Šiaulių apylinkės teismo neteisėti veiksmai, dėl kurių prašoma priteisti patikslintame ieškinyje nurodytą turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau su tokiais ieškovės argumentais negalima sutikti.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Šioje vietoje teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo. Byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų, todėl dėl ieškovės procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų ir argumentų, susijusių su antstolio veiksmais, teismas šioje byloje nepasisako.

Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismas, gavęs antstolio A. Bložės persiųstą pareiškėjos skundą su 2024 m. balandžio 11 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, iškėlė civilinę bylą Nr. 2YT-6428-446/2024, kuri nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, o pačios bylos nagrinėjimas teisme pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu (CPK 443 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad būtent taip šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta: pareiškėja (ieškovė šioje byloje) 2024 m. balandžio 9 d. pateikė skundą-prašymą antstoliui, kuris netenkinęs pateikto skundo-prašymo, pareiškėjos pateiktą skundą persiuntė teismui, kas ir tapo teisiniu pagrindu pradėti civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka Šiaulių apylinkės teisme. Taigi civilinė byla Nr. 2YT-6428-446/2024 Šiaulių apylinkės teisme pradėta būtent pagal pareiškėjos toje byloje V. J. pateiktą skundą-prašymą, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėja skundą teikė netiesiogiai teismui, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad Šiaulių apylinkės teismas pasielgė neteisėtai.

Atkreiptinas dėmesys, kad antstolį persiųsti pareiškėjos pateiktą skundą-prašymą teismui įpareigoja įstatymas - jau minėta CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostata. Taigi antstolis, persiųsdamas pareiškėjos skundą-prašymą, vykdė imperatyvią įstatymo jam numatytą pareigą ir tokiu būdu elgėsi teisėtai. Tuo tarpu Šiaulių apylinkės teismas, gavęs pareiškėjos (ieškovės šioje byloje) skundą-prašymą, civilinę bylą iškėlė remdamasis aukščiau aptartomis CPK 442-443 straipsnių nuostatomis, kas reiškia, kad Šiaulių apylinkės teismas, iškeldamas civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka pagal pareiškėjos skundą-prašymą, vykdė savo funkcijas, kurias įpareigoja atlikti galiojantys teisės aktai.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neteisėti veiksmai). Nustačius, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka iškėlė vykdydamas savo funkcijas ir remdamasis įstatymu, negalima konstatuoti, jog teismas neįvykdė įstatyme numatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių apylinkės teismo veiksmai, iškeliant civilinę bylą pagal pačios pareiškėjos prašymą, yra neteisėti.

Ieškovė savo pateiktą ieškinį taip pat grindžia argumentu, kad Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. pranešimą apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka išsiuntė ne jos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad ši aplinkybė reiškia Šiaulių apylinkės teismo neteisėtus veiksmus, nes teismas tokiu būdu pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai, pažeisdamas Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, nes tokiu būdu buvo atskleisti jos asmeniniai duomenys tretiesiems asmenims. Nurodo, kad dokumentų įteikimas klaidingu adresu blogina jos reputaciją, mažina bendravimo galimybes ir verčia aiškintis dėl vykstančių procesų, kurie buvo atskleisti pašaliniams asmenims, kurie nesusiję su ypatingosios teisenos byla. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl tokių aplinkybių ji patiria daug streso ir nesaugumo jausmą ir jai yra daroma nepataisoma žala.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tokiu būdu kvestionuoja Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6428-446/2024 jai 2024 m. balandžio 26 d. išsiųstą pranešimą, kuriuo ji buvo informuota, kad Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. rašytinio proceso tvarka nagrinės civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl antstolio veiksmų. Šiame pranešime nurodoma, kad pareiškėjai V. J. pranešimas siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė gyvena būtent šiuo adresu – tą ji patvirtino ir teismo posėdžio metu, tokie duomenys nurodomi ir jos parengtuose procesiniuose dokumentuose. Taigi Šiaulių apylinkės teismas turėjo tikslius duomenis apie pareiškėjos gyvenamąją vietą ir procesinius dokumentuose civilinėje byloje Nr. 2YT-6428-446/2024 parengė būtent pagal šiuos tikslius ir neginčytinus ieškovės gyvenamosios vietos duomenis.

Tačiau ant voko, kuriuo išsiųstas minėtas 2024 m. balandžio 26 d. pranešimas, nurodyta, kad dokumentai siunčiami V. J. adresu (duomenys neskelbtini). Taigi Šiaulių apylinkės teismas klaidingą ieškovės adresą nurodė tik ant voko, tačiau procesinius dokumentus parengė tinkamais ieškovės duomenimis. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad tokia Šaulių apylinkės teismo klaida iš esmės laikytina rašymo apsirikimo klaida. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir laiko, kad Šiaulių apylinkės teismas tokius veiksmus atliko tyčia.

Kaip jau buvo minėta, ginčas byloje yra kilęs dėl Šiaulių apylinkės teismo veiksmų šio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6428-446/2024. Teismui susipažinus su šios bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 21 d. šioje byloje buvo priimta nutartis, kuria pareiškėjos (ieškovės šioje byloje) skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Ši nutartis V. J. buvo išsiųsta 2024 m. gegužės 22 d.. Pažymėtina, kad šią nutartį Šiaulių apylinkės teismas pareiškėjai išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), taigi jos deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresu, kas reiškia, kad šią nutartį teismas pareiškėjai išsiuntė tinkamu adresu. V. J. ši nutartis įteikta 2024 m. gegužės 28 d., o jau po trijų dienų, t. y. 2024 m. gegužės 31 d., pareiškėja, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė dėl jos atskirąjį skundą. Taigi visi šie duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-6428-446/2024 pareiškėja žinojo apie vykstančius procesus ir priimtus sprendimus, o apie juos informuota buvo tinkamai.

Iš aukščiau aptartų duomenų darytina išvada, kad ieškovei procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. 2YT-6428-446/2024 buvo siunčiami klaidingu adresu tik vieną kartą, nes civilinėje byloje Šiaulių apylinkės teismas turėjo tikslius pareiškėjos duomenis ir vėlesnėje proceso eigoje kitus dokumentus V. J. išsiuntė tinkamu adresu. Todėl šioje vietoje atmestinas ieškovės argumentas, kad Šiaulių apylinkės teismo galimi neteisėti veiksmai buvo piktybiški ir tyčiniai. Be to, tai nesukliudė ieškovei pasinaudoti kitomis savo procesinėmis teisėmis – ji gavo procesinius dokumentus, jai buvo žinoma apie priimtą teismo sprendimą, teisė šią nutartį apskųsti nebuvo pažeista ir ieškovė ja pasinaudojo, todėl akivaizdu, kad ta aplinkybė, jog vieną kartą Šiaulių apylinkės teismas ant voko nurodė netikslų ieškovės adresą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių apylinkės teismo veiksmai buvo tendencingai nukreipti prieš ieškovę, siekiant jai pakenkti ar elgtis kitaip neteisėtai.

Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad net ir 2024 m. balandžio 26 d. pranešimo išsiuntimas netiksliu adresu niekaip nepažeidė pareiškėjos teisių. Šios bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovė pati pripažino, kad šį pranešimą gavo, nors ir iš kaimyno, tačiau dar iki bylos nagrinėjimo teisme, t. y. iki 2024 m. gegužės 21 d. Pažymėtina ir tai, kad minėtas 2024 m. balandžio 26 d. pranešimas jai nebuvo išsiųstas iš esmės kitu adresu į kitą gatvę ar kitą miestą; šis pranešimas išsiųstas į tą pačią gatvę ir tą patį namo numerį, suklystant nurodyti tik namo raidę, kuria pažymėtas ieškovės namas. Tokiu būdu procesiniai dokumentai pasiekė ieškovę, kai juos jai atnešė kaimynas, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka konstatuoti, kad ieškovės teisės buvo pažeistos ar apribotos ir dėl to Šiaulių apylinkės teismo veiksmus būtų galima pripažinti neteisėtais. Toks 2024 m. balandžio 26 d. pranešimo įteikimas nesukliudė pareiškėjai pasinaudoti jos procesinėmis teisėmis ir nepažeidė proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, nes, kaip minėta, apie bylos nagrinėjimą pareiškėja sužinojo iki 2024 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad rašymo apsirikimais byloje gali būti laikomi dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos, nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį ir kiti panašaus pobūdžio netikslumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-507/2004). Tokie netikslumai ar rašymo apsirikimai turi būti formalūs, nekeičiantys sprendimo esmės ir netrukdantys tinkamai vykdyti ar aiškinti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo netikslumas ant voko, kuriuo siunčiamas 2024 m. balandžio 26 d. pranešimas, adrese nurodant ne tą raidę, tačiau patį dokumentą surašant, nurodžius teisingą adresą, o vėliau bylos procese visus kitus procesinius dokumentus siunčiant teisingu adresu, negali būti vertinamas kitaip, kaip tik rašymo aprikimo klaida, ypač įvertinant faktą, kad toks rašymo apsirikimas jokių teisinių padarinių ieškovei nesukėlė. Dėl šios priežasties šiuo konkrečiu atveju byloje nėra pagrindo konstatuoti ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo egzistavimą Šiaulių apylinkės teismo veiksmuose.

Todėl atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus motyvus konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismas, nors ant voko ir nurodė netikslų pareiškėjos (ieškovės šioje byloje) adresą, neatliko savo pareigų tiek aplaidžiai, kad būtų teisinis pagrindas tokius veiksmus pripažinti neteisėtais CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme, nes, kaip minėta, teismo kaltė gali būti konstatuota tik padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ar taikymo klaidą.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo neteisėtus veiksmus taip pat reiškia ir faktas, kad bylos dokumentuose buvo atlikti užtušavimai ir pataisymai. Susipažinęs su bylos medžiaga teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės turimas mintyje jos 2024 m. rugsėjo 2 d. skundo, kurį ji pateikė Šiaulių apygardos prokuratūrai (b. l. 68), argumentas, kad Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. dokumente taip pat taisytas jos adresas, nesilaikant raštvedybos taisyklių reikalavimų, kadangi spausdintame tekste korektoriumi darytas taisymas ir ranka ant viršaus darytas įrašas, nenurodant, kada ir kas darė taisymą ir ar taisymu tikėti. Pažymėtina, kad šio skundo kopiją ieškovė šioje byloje yra pridėjusi prie 2024 m. rugsėjo 24 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gauto ieškovės prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos, tačiau paties 2024 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo rašto, kuriame, kaip nurodoma, atlikti pataisymai, ieškovė šioje byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 178 straipsnio nuostatos nustato pareigą ieškovei įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, bei faktą, kad šio dokumento ieškovė byloje nepateikė, teismas šioje byloje plačiau apie šį ieškovės argumentą nepasisako.

Esant visiems aukščiau išdėstytiems motyvams teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta viena iš būtinųjų ir pagrindinė sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai. Kadangi civilinės atsakomybės sąlygos yra kumuliatyvios, dėl ko civilinė atsakomybė galima tik esant visų civilinės atsakomybės sąlygų visumai, šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, kad ieškovė byloje neįrodė šių sąlygų egzistavimo. Todėl jos pateiktas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės atmestinas visiškai.

Teismas pažymi, kad kiti ieškovės procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdžio metu nurodyti argumentai ir pateikti paaiškinimai nėra esminiai šios bylos nagrinėjimui arba nesudaro teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo, todėl teismas apie juos šiame sprendime nepasisako.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo konkrečiu atveju patikslintą ieškinį atmetus visiškai, spręstinas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų atlyginimo iš ieškovės, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas priimant šį nuosprendį nespręstinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.