Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nepilnamečių pareiškėjų L. H. ir M. H. įstatyminei atstovei S. S. ir atstovui advokatui M. K.,

viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nepilnamečių pareiškėjų L. H. ir M. H., atstovaujamų įstatyminės atstovės S. S., pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, asmeninio testamento patvirtinimo, praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta ir pareiškėjų atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad palikėjas J. S. (toliau – ir testatorius, palikėjas) 2020 m. rugpjūčio 8 d. sudarė asmeninį testamentą dviejų liudininkų akivaizdoje. Asmeniniu testamentu nusprendė savo mirties atveju palikti jam priklausantį turtą anūkėms: L. H. – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o M. H. – butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. S. (duomenys neskelbtini) mirė dėl smegenų edemos ir Covid-19 sukeltų komplikacijų. Tam, kad testamentinės įpėdinės L. ir M. H. galėtų įvykdyti testatoriaus valią ir po jo mirties priimti palikimą, būtina J. S. 2020 m. rugpjūčio 8 d. asmeninį testamentą patvirtinti teismine tvarka ir gauti teismo leidimą nepilnametėms pareiškėjoms priimti testamentu paliktą turtą.

Pareiškime nurodyta, kad vieno iš prašymų - išduoti teismo leidimą priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą, atsiradusį po J. S. mirties, terminas suėjo 2021 m. kovo 4 d. Pareiškėja Kauno apylinkės teismui prašymą pateikė, praleidusi terminą 4 dienas, nes prieš tai pareiškimą buvo pateikusi Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris pareiškimą teismas atsisakė kaip neteismingą ir nurodė, kreiptis pagal palikimo atsiradimo vietą į Kauno apylinkės teismą. Terminą praleido nežymiai ir dėl svarbios priežasties. Prašo terminą atnaujinti, siekiant užtikrinti nepilnamečių pareiškėjų teisę paveldėti testamentu paliktą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovo (pareiškėjo) teisė bet kurioje proceso stadijoje pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (pareiškimo). Gavus pareiškėjų prašymą dėl dalies reikalavimų atsisakymo ir patvirtinimą, kad atsisakymo pasekmės pareiškėjoms yra žinomos, yra pagrindas civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų atsisakymo nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjų atsisakymas nuo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. S. po savo sutuoktinės E. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu, nustatymo ir atsisakymas nuo reikalavimo dėl palikimo priėmimo terminą pratęsimo po šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo, tenkinamas, ir civilinės bylos dalis dėl šių reikalavimų nutraukiama.

Dėl asmeninio testamento patvirtinimo

Pagal CK 5.19 straipsnį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testamento paskirtis yra užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, o tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Taigi testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis per vienerius metus po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui tvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, jog asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad J. S. 2020 m. rugpjūčio 8 d. surašė asmeninį testamentą, kuriuo savo turtą paliko savo anūkėms - nepilnametėms pareiškėjoms L. H. ir M. H.. Testamentą be paties testatoriaus pasirašė dar du liudytojai, palikėjo broliai – G. S. ir P. S.. Testatorius mirė (duomenys neskelbtini).

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems testamentams, kurie yra tvirtinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, teismas patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas J. S. asmeninio testamento originalas, jis surašytas ranka, nurodytas testamentą surašęs asmuo – J. S., nurodyti kiti privalomi duomenys: jo asmens kodas, parašas, testamento surašymo data ir vieta (2020 m. rugpjūčio 8 d., Kaunas). Testamente testatorius aiškiai išreiškė savo valią: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį TOYOTA Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palieka savo anūkei L. H.; 2) butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka anūkei M. H.. Testamente aiškiai nurodyti testamentinių įpėdinių (anūkių) vardai, pavardės ir asmens kodai. Testamente, po testatoriaus parašu, įrašyta, kad pasirašo du liudininkai: G. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir P. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Šie liudytojai buvo apklausti 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje ir abu patvirtino, kad jie yra palikėjo J. S. broliai. Jono prašymu abu 2020 m. rugpjūčio 8 d. atvyko į Karmėlavos kapines, kur palaidota Jono sutuoktinė E. S.. Paminėjus jos atminimą, J. S. paprašė jų pabūti liudytojais, tvirtinant Jono asmeninį testamentą. Liudytojai paaiškino, kad J. S. testamentą jau buvo surašęs savo ranka, buvo įrašęs ir liudytojų vardus, pavardes, adresus, o jie tik pasirašė. Teismo posėdyje liudytojams buvo parodytas asmeninis testamentas, ir jie abu patvirtino, kad ant testamento originalo yra jų parašai.

Pareiškėjų įstatyminė atstovė S. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jos tėvas visada sakydavo, jog visą savo turtą ketina palikti anūkėms. S. S. patvirtino, kad testamentas parašytas velionio jos tėvo ranka, ji atpažįsta tėvo rašyseną. Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina, kad po J. S. mirties nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, vienintelė pirmos eilės įpėdinė – duktė S. S. patvirtino, kad į tėvo palikimą ji nepretenduoja ir sutinka, kad turtas pagal testamentą atitektų jos nepilnametėms dukroms, nes tokia tėvo valia.

Byloje nėra ginčo, jog asmeninį testamentą surašė pats testatorius J. S., ir kad testamentų visą savo turtą paliko anūkėms. Teismas konstatuoja, kad J. S. asmenins testamentas atitinka visus CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytus asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, testamentu yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia dėl testamente nurodyto turto paveldėjimo, todėl pareiškimo reikalavimas dėl 2020 m. rugpjūčio 8 d. J. S. asmeninio testamento patvirtinimo yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Pareiškėjų atstovė nurodo, kad terminą priimti palikimą nepilnamečių dukterų vardu praleido nežymiai ir dėl svarbios priežasties, nes kreipėsi ne į tą teismą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-11014-1019/2021 matyti, kad šiam teismui 2021 m. kovo 1 d. pateiktas pareiškimas nepilnamečių pareiškėjų vardu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vardu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą ir išaiškino teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Gavusi šią nutartį, pareiškėjų atstovė tą pačią dieną pareiškimą pateikė Kauno apylinkės teismui. Byla dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir dėl paveldėjimo procedūrų taikymo teisminga teismui pagal palikimo atsiradimo vietą. Teismas gali atnaujinti palikimo priėmimo terminą, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus, rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Terminas praleistas nežymiai, ir tik dėl suklydimo, pareiškimą pateikus teismui pagal pareiškėjų gyvenamąją vietą. Teismas daro išvadą, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėjos per įstatymo nustatytą terminą nerealizavo savo teisių dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po senelio J. S. mirties (duomenys neskelbtini). Terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jo atnaujinimas yra būtina sąlyga nepilnametėms testamentinėms įpėdinėms įgyvendinti teisę į palikimą. Atsižvelgus į tai ir remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pareiškėjoms atnaujinamas praleistas įstatyme numatytas terminas priimti palikimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Pareiškėjų atstovai prašo išduoti S. S. teismo leidimą nepilnamečių dukterų L. H. ir M. H. vardu pagal apyrašą priimti palikimą, atsiradusį po J. S. mirties, uzufrukto teise paveldėtą turtą paskiriant tvarkyti nepilnamečių dukterų L. ir M. H. motinai S. S..

Teismo leidimas – būtina nepilnamečių paveldėjimo sąlyga. Tai viena iš nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 19 d. pažymoje Nr. 1SD-(8.1.28)21 nurodyta, kad pareiškėjos šeima skyriui nėra žinoma.

Nepilnametės L. ir M. H. yra testamentinės įpėdinės (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį jos yra antros eilės įpėdinės, turinčios teisę paveldėti po senelio mirties. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Pirmos eilės įpėdinė S. S. patvirtino, kad ji į tėvo palikimą nepretenduoja ir neprieštarauja, kad palikimą priimtų jos dukterys, nes būtent tokia yra palikėjo valia, išreikšta testamente.

Byloje pateikti duomenys apie palikėjo turtą patvirtina, kad palikimas egzistuoja. L. H., gimusi (duomenys neskelbtini) ir M. H., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra nepilnametės, neturi visiško civilinio veiksnumo (CK 2.5 straipsnis), todėl jų turto tvarkymu turėtų užsiimti tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis). Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tėvai, atstovaujantys nepilnamečius įpėdinius, turi gauti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Pagal CK 5.52 straipsnį padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu priėmus palikimą pagal sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos apžvalgoje AC-35-1 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ nurodė, jog „tinkama praktika pripažintina teismų iniciatyva sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo nustatyti, kad palikimas priimtinas pagal antstolio sudarytą apyrašą. Sprendimą išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal apyrašą teismas gali priimti nepriklausomai nuo to, ar šis konkretus palikimo priėmimo būdas buvo nurodytas prašyme“.

Aplinkybės apie mirusiųjų turėtus kreditorius gali paaiškėti vėliau, todėl tikslinga palikimą priimti pagal apyrašą, nes taip būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai nuo galimų kreditorių reikalavimų. Palikimo priėmimo pagal apyrašą faktas nepilnamečio įpėdinio interesų nepažeis, nes jis įgis nuosavybę, o priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjų galimas skolas atsakytų tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).

Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, leidimas išduodamas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal paveldimo turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą, surašytą 2020 m. rugpjūčio 8 d.

Atnaujinti terminą nepilnametėms pareiškėjoms L. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamoms atstovės pagal įstatymą S. S., priimti palikimą, atsiradusį po jų senelio – J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Išduoti leidimą S. S. nepilnamečių dukterų L. H. ir M. H. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą priimti palikimą, atsiradusį po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Priimti pareiškėjų atsisakymą nuo reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. S. faktiniu valdymu priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. mirties, ir dėl reikalavimo atnaujinti palikimo priėmimo terminą po šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo, ir civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukti.

Sprendimui įsiteisėjus testamento originalą grąžinti pareiškėjų atstovei, byloje paliekant šio dokumento kopiją.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.