Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Ritata“ ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimo pagal ieškovės ,,Ramirent Baltic AS“ Vilniaus filialo ieškinį atsakovams A. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,Ritata“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Raminent Baltic AS“ Vilniaus filialas (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų A. B., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Ritata“ priteisti 4165,77 Eur skolos už įrangos nuomą, 61,35 Eur nuostolių už negrąžintą techniką, 44,01 Eur palūkanų, 11,78 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB ,,Ritata“ 2022 m. sausio 25 d. sudarė Kliento sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis). Sutartimi buvo nustatyta įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos nuomininkui tvarka bei specialiosios sąlygos, įskaitant mokėjimo ir nuolaidų taikymo sąlygos bei principai, reglamentuojantys atskirų nuomos sutarčių sudarymą. Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad sutartyje ir jos prieduose nustatyta įrangos nuomos tvarka ir specialiosios sąlygos taikomos nuomojant nuomininkui bet kurį konkretų įrangos objektą pagal atskirą nuomos aktą.

3. 2022 m. sausio 25 d. ieškovė ir atsakovas A. B. sudarė laidavimo sutartį (toliau – laidavimo sutartis), kuria laiduotojas prisiima įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, kreditoriui, tačiau ne daugiau nei skolininko prievolių pagal nuomos sutartį suma, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal nuomos sutartį. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji.

4. Už statybos įrangos nuomą bei įrangos pardavimą atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2023 m. rugsėjo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini)1795,70 Eur sumai apmokant iki 2023m. rugsėjo 30 d., 2023 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2083,03 Eur sumai apmokant iki 2023 m. spalio 15 d., 2023 m. spalio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 40,98 Eur sumai apmokant iki 2023 m. spalio 30 d., 2023 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 43,72 Eur sumai apmokant iki 2023 m. lapkričio 15 d., 2023 m. lapkričio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 202,34 Eur sumai apmokant iki 2023 m. lapkričio 30 d., 2023 m. lapkričio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 61,35 Eur sumai apmokant iki 2023 m. lapkričio 29 d. Ieškovė kelis kartus ragino atsakovus atsiskaityti su ja, tačiau atsakovai prievolės neįvykdė, todėl susidarė skola ir nuostoliai.

5. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas A. B. jokios technikos neišsinuomojo, jis atsakingas tik kaip laiduotojas pagal laidavimo sutartį už atsakovės UAB ,,Ritata“ prievolių tinkamą įvykdymą. Prie ieškinio pateiktos Kliento sutarties priede Nr. 1 ,,Įgalioti atstovai“ yra nurodyta, kas yra priskiriami įgaliotais atstovais – A. B. ir D. K., kurie tuo metu buvo atsakovės UAB ,,Ritata“ darbuotojai. Prie ieškinio pateiktuose priėmimo-perdavimo aktuose nurodoma, kad technika perduota nepasirašius įgaliotiems asmenims. Priėmimo-perdavimo aktuose nėra nei atsakovo A. B., nei A. B., nei D. K. parašų. Ieškovė neturėjo teisės kitiems asmenims išduoti jokios technikos, o tai padariusi, veikė savo rizika ir atsakovai negali būti atsakingi už neįgaliotiems asmenims išduotos technikos nuomos mokesčio sumokėjimą.

6. Ieškovės atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog 2022 m. gegužės 19 d. įgaliojimu atsakovė UAB ,,Ritata“ įgaliojo S. K. ir M. G. atsakovės UAB ,,Ritata“ vardu pasirašyti įrangos, klojinių komercinį pasiūlymą, priėmimo-perdavimo aktą, defektacijos aktą, sąskaitą faktūrą ir kitus finansinius dokumentus, išrašytus ieškovės. Įgaliojimą atsakovės UAB ,,Ritata“ antspaudu ir parašu patvirtino atsakovas A. B., veikiantis kaip bendrovės direktorius pagal įstatus. Iki pat 2023 m. rugsėjo pradžios atsakovė UAB ,,Ritata“ mokėjo už įrangos nuomą pagal į civilinę bylą pateiktus priėmimo-perdavimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, jog atsakovė UAB ,,Ritata“ mokėjo nuomos mokestį ir už tokią įrangą, kuri buvo perduota įgaliotam asmeniui S. K., kas patvirtina, kad minėtas atsakovės darbuotojas buvo įgaliotas atstovauti jos interesus išsinuomojant įrangą iš ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei Ramirent Baltic AS, veikiančiai per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, solidariai iš atsakovės UAB „Ritata“ ir atsakovo A. B. 4165,77 Eur skolos, 44,01 Eur palūkanų, 61,35 Eur nuostolių, 11,78 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4271,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ritata“ ir atsakovo A. B. 2888,07 Eur, tai yra po 1444,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovei buvo išrašytos penkios PVM sąskaitos faktūros už įrangos nuomą, pagal jas atsakovė neatsiskaitė, todėl susidarė skola.

9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovų atsakomybė yra solidari.

10. Byloje nesant duomenų apie tai, kad nuomos sutartį sudariusi atsakovė UAB ,,Ritata“ būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus, taip pat laidavęs atsakovas A. B. įvykdęs laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – sumokėję 4165,77 Eur skolą už įrangos nuomą, ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 4165,77 Eur skolą už įrangos nuomą bei nuomos sutarties 5.4 punkte numatytas 0,02 proc. dydžio palūkanas..

11. Kadangi atsakovė UAB ,,Ritata“ negrąžino ieškovei 26 vienetus jungiamųjų apkabų tvoroms, perduotų pagal perdavimo-priėmimo aktą (duomenys neskelbtini), ieškovei įrodžius atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, priteisė negrąžintos įrangos vertę – 61,35 Eur.

12. Įvertinęs, kad teismo sprendimo išdėstymas pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą, neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio sąlygų bei teisingumo ir sąžiningumo principų, nesant duomenų, pagrindžiančių atsakovės siekį skolą grąžinti bent dalimis, netenkino atsakovės UAB ,,Ritata“ prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti kompetentingam teismui, o skolos priteisimo atveju, išdėstyti jos mokėjimą dalimis, kas mėnesį mokant po 1000 Eur, kol visa skola bus padengta.

14. Nurodo, kad apeliantai nesutinka su ieškovės nurodytu šio ieškinio teismingumu, kadangi nebuvo vienareikšmiškai susitarta, kuriame teisme Vilniuje bus nagrinėjami ginčai. Pažymėjo, kad sutartis yra standartinė ieškovės sutartis, kurią atsakovė UAB ,,Ritata“ sudarė prisijungimo būdu.

15. Esant abejonių dėl sutartinio teismingumo, ieškinys turi būti reiškiamas ir byla turi būti nagrinėjama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, t. y. įprasta tvarka pagal atsakovės buveinės vietą. Pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė, sprendime dėl jų nepasisakė, todėl darytina išvada, kad bylą išnagrinėjo teismas, neturėjęs teisės to daryti, todėl sprendimas naikintinas, o bylą perduotina nagrinėti kompetentingam teismui iš naujo.

16. Skolos priteisimo atveju atsakovai prašė išdėstyti jos mokėjimą dalimis, mokant po 1000 Eur dydžio įmokas. Tokį prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė nepagrįstai. Teismo argumentacija neatitinka CPK nustatyto bei teismų praktikoje taikyto reguliavimo, jog teismas gali išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis net ir tais atvejais, kai ieškovas tam prieštarauja.

17. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Ieškovė nurodė, kad šalių sudarytos Sutarties 10.5. punktu šalys susitarė, jog šalims nepavykus susitarti, ginčą sprendžia kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas Vilniuje. Tai reiškia, kad ieškovė ir atsakovai rašytiniu susitarimu pakeitė teritorinį teismingumą. Kadangi šalys susitarimu nustatė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismams Vilniuje, teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovei (CPK 30 str. 12 d.). Ieškovė, atsižvelgdama į teismingumo nustatymo taisykles, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, todėl atsakovo argumentai, jog civilinė byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodė, jog atsakovai nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išdėstyti skolą, be to, ieškovė jau buvo suteikusi galimybę atsakovams skolą išdėstyti dalimis, skolos suma fiksuota 2023 m. lapkričio mėnesį, tačiau nuo to laiko atsakovai nėra atlikę nė vieno mokėjimo.

20. Nurodė, kad sprendimo išdėstymas pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą, neatitiktų CPK 284 straipsnio sąlygų bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovų siekį skolą grąžinti bent dalimis. Priminė, kad šalys gali ir vykdymo procese bendradarbiauti, sulygti dėl skolos mokėjimo terminų.

21. Atsakovų apeliacinis skundas yra tik deklaratyvi, niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylos teismingumo bei sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB ,,Ritata“ 2022 m. sausio 25 d. sudarė Kliento sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo nustatyta įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos nuomininkui tvarka bei specialiosios sąlygos, įskaitant mokėjimo ir nuolaidų taikymo sąlygos bei principai, reglamentuojantys atskirų nuomos sutarčių sudarymą.

26. 2022 m. sausio 25 d. ieškovė ir atsakovas A. B. sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu kreditoriui, tačiau ne daugiau nei skolininko prievolių pagal nuomos sutartį suma, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles (bet kokiu pagrindu kilusias, kylančias ir kilsiančias) pagal nuomos sutartį. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji.

27. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. ieškovė išrašė atsakovei penkias PVM sąskaitas faktūras už įrangos nuomą, pagal jas atsakovė neatsiskaitė, taip pat negrąžino ieškovei dalies įrangos, dėl ko susidarė nuostoliai.

Dėl bylos teismingumo

28. Apeliantai nurodo, kad ieškinys turėjo būti reiškiamas ir byla turėjo būti nagrinėjama Panevėžio apylinkės teisme, kadangi sutartimi nebuvo vienareikšmiškai susitarta dėl sutartinio teismingumo.

29. Nurodyti argumentai yra nepagrįsti, juos paneigia sutarties 10.5 punkto tekstas. Sutarties 10.5 punktu šalys susitarė, kad šiai sutarčiai taikytina Lietuvos Respublikos teisė, o visi dėl sutarties vykdymo tarp šalių kylantys ginčai sprendžiami derybomis. Jei šalims nepavyksta susitarti, ginčą sprendžia kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas Vilniuje.

30. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

31. Pagal bendrąją taisyklę, numatytą CPK 29 straipsnio 2 dalyje, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

32. Šalys sutartimi nurodė, jog ginčas turi būti sprendžiamas kompetetingame teisme Vilniuje. Pažymėtina, kad Vilniuje veikia Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus regiono apylinkės teismas.

33. Pagal CPK 25–27 straipsniuose įtvirtintas taisykles civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Viena iš išimčių yra nustatyta CPK 27 straipsnio 1 punkte, t. y. kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

34. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju byla nėra teisminga Vilniaus apygardos teismui, nes ieškinio suma nepatenka į apygardos teismams priskirtinų bylų kompetenciją.

35. Vilniaus regiono apylinkės teismo veiklos teritorija apima Elektrėnų savivaldybės teritoriją, Šalčininkų rajono savivaldybės teritoriją, Širvintų rajono savivaldybės teritoriją, Švenčionių rajono savivaldybės teritoriją, Trakų rajono savivaldybės teritoriją, Ukmergės rajono savivaldybės teritoriją ir Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją. Kadangi sutartyje nurodytas miestas Vilnius, o ne Vilniaus rajonas ar regionas, reiškia, šalys nesitarė, jog jų ginčą spręs Vilniaus regiono apylinkės teismas, juolab, kad ieškovės buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), atsakovės buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo A. B. - (duomenys neskelbtini).

36. Taigi, sutarties 10.5 punktas gali ir turi būti aiškinamas tik taip, kad šalys susitarė, jog ginčo sumai neviršijant vieno šimto tūkstančių eurų, ginčas būtų teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o jeigu viršija šią sumą – Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

37. Atsižvelgiant į nurodytą, į tai, jog šalių sudarytos Sutarties 10.5. punkte yra numatytas bylos nagrinėjimas teisme, esančiame Vilniuje, o ne Vilniaus regionui priklausančioje teritorijoje, ieškinys pagrįstai buvo pareikštas ir byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme.

38. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teismui nepasisakius dėl bylos teismingumo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui.

39. Apeliantai skundžia teismo atsisakymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nurodo, kad tam yra visi pagrindai.

40. Su nurodytais argumentais nėra pagrindo sutikti.

41. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

42. CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

43. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.

44. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo grindė sunkia finansine padėtimi.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).

46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymui pagrįsti nurodytas aplinkybes, prašymo netenkino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turėjo pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę (aktualius finansinių ataskaitų duomenis, informaciją apie valdomą turtą, lėšas sąskaitose ir jų judėjimą), bet ir įrodyti, kad jos finansinė situacija ateityje pagerės. Apeliantė nepateikė objektyvių / realių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, jos perspektyvas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nei prašymo argumentai, nei jam pagrįsti pateikti duomenys nėra pakankami taikyti išimtinį sprendimo vykdymo išdėstymo institutą.

47. Apeliantės nesutikimas su tuo, kaip teismas vertino aplinkybes, kuriomis ji grindė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė prašymą. Apeliantė nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus.

48. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Tai reiškia, kad atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei periodines įmokas po teismo sprendimo priėmimo. Nors atsakovė prašė skolą išdėstyti, tačiau bylos duomenimis, jokių, net ir minimalių mokėjimų ieškovei iki šiol atsakovė nėra atlikusi, nors tam ir buvo suteiktas pakankamas laiko tarpas.

49. Remdamasi anksčiau nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdama į tai, kad apeliantė nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pagrįstumą, teisėjų kolegija tokio prašymo netenkina.

Dėl bylos baigties

50. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti, sprendime padarytos išvados yra pakankamai motyvuotos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

53. Nesant ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų UAB ,,Ritata“ ir A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.