- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- I1-993-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02499-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–5) nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2019 m. spalio 9 d. jis atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis. Jis buvo paskirtas į 18-tą būrį. Šiame būryje buvo leidžiama vieną kartą per savaitę išsimaudyti duše. Paaiškino, kad dušo patalpose nebuvo įrengta atskirų kabinų praustis. Todėl jis negalėjo normaliai nusiprausti stebint kitiems asmenims, tuo buvo pažeista jo teisė į privatumą. Sanitariniai mazgai ir pisuarai nebuvo tinkamai įrengti. Sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira patalpa su durimis. Buvo 8 kabinos, tačiau durys neaukštos, neuždengė tualeto ir eidamas pro kabinas galėjai matyti, kaip kitas asmuo atliko gamtinius reikalus. Tualete buvo įrengti ir 6 pisuarai, kurie išvis neatskirti vienas nuo kito, todėl atlikdamas gamtinius reikalus jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, kurie atliko gamtinius reikalus šalia, tuo buvo pažeista jo teisė į privatumą. Toks sanitarinio mazgo įrengimas su durimis, kurios negali uždengti tualeto, ir toks pisuarų įrengimas neužtikrino jo privatumo. 18-tame būryje buvo įrengta virtuvėlė, kurioje jis ir kiti nuteistieji ruošė valgyti. Virtuvėlėje nebuvo kriauklės (plautuvės), nors įstatymuose nurodyta, kad ji turi būti, todėl nebuvo kur plauti indus ar produktus, jis ir kiti nuteistieji turėjo eiti plauti indus į gretimą prausyklą, kur kriauklėje matėsi nešvarumai. Dėl to jis negalėjo pilnavertiškai naudotis virtuvėle, buvo pažeisti higienos normų reikalavimai. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šių pažeidimų jis patyrė papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu jo laikymo sąlygos Alytaus pataisos namuose būtų atitikę teisės aktų reikalavimus. Už patirtą neturtinę žalą pareiškėjas prašė priteisti 3000 Eur žalos atlyginimą. Pareiškėjas atsikirtime (b. l. 41–48) į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą nurodė, kad jis niekada negyveno 17-tame būryje. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) ataskaitoje tualeto įrengimas laikomas tinkamu, kai kamerose yra atskira patalpa su sanitariniais mazgais. Nėra tinkamas higienos normos reikalavimų įvykdymas, kai mažose patalpose laikant kelis asmenis tualetas atskiriamas pertvara. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien pertvarų duše įrengimas, nesant galimybės bent iš dalies užsidengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Buvo pažeista jo teisė į privatumą. Šalia virtuvėlės esančioje patalpoje nebuvo įrengtos plautuvės indams išsiplauti, kaip teigė atsakovės atstovas atsiliepime, ir atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokios plautuvės ir karšto vandens boileris buvo įrengti, fotografijose jų nematyti. 18-to būrio sanitariniame mazge įrengti pisuarai įrengti vienas nuo kito apie 80 cm, tarp jų nebuvo jokių pertvarų, todėl pisuaru besinaudojantis asmuo galėjo būti matomas kitų asmenų, todėl buvo pažeista jo (pareiškėjo) teisė į privatumą. Pareiškėjas atsikirtime ir teismo posėdyje teigė, kad atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, kaip pisuarai sanitariniame mazge atitverti nuo likusios patalpos. Pareiškėjas teismo posėdyje sutiko su ieškinio senaties termino taikymu ir teigė, kad jis norėtų pateikti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už 3 metų laikotarpį iki skundo padavimo dienos, o kitam laikotarpiui galima taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad jis negalėjo tinkamai plauti indų virtuvėje, tuo buvo pažeistos jo teisės. Jis turėjo praustis duše matomas kitų asmenų, tuo buvo pažeistas jo privatumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas išaiškino, kad privatumas užtikrinamas nepakankamai, kai sanitariniuose mazguose įrengtos 1,5 m pertvaros. Jeigu kalinimo sąlygos yra nepriimtinos, turi būti priteisiamas žalos atlyginimas. Prašė tenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Alytaus pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Alytaus pataisos namams pranešta tinkamai (b. l. 73). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 17). Byla išnagrinėta nedalyvaujant Alytaus pataisos namų atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą (b. l. 12–17) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 15-tame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje), 18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje) ir 17-tame būryje (9-tame lokaliniame sektoriuje), miegamuosiuose, kurie buvo bendrabučio tipo, o ne kameros tipo. 6-tame lokaliniame sektoriuje sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose, o 8-tame lokaliniame sektoriuje – atskirai nuo miegamųjų. 6-tame lokaliniame sektoriuje, o taip pat 18-tame būryje sanitarinio mazgo ir dušinės patalpos užtikrino nuteistųjų privatumą. 18-to būrio virtuvėlėje plautuvės nebuvo, tačiau karšto vandens boileris ir dvi plautuvės indams išsiplauti įrengtos šalia esančioje prausyklos patalpoje, todėl 18-to būrio nuteistiesiems sudarytos sąlygos indams išsiplauti po karštu tekančiu vandeniu. 18-tame būryje prausyklos patalpoje galima nusiplauti rankas, tualete papildomai įrengta ir praustuvė. Atsižvelgiant į tai, kad 18-tame būryje yra pakankamai įrengta plautuvių gretimose patalpose, nebuvo poreikio ir techninių galimybių jų įrengti pačioje virtuvėlėje. Atsakovės atstovas 2020 m. sausio 22 d. rašte Nr. 8-496 „Dėl patikslintų duomenų pateikimo“ (toliau – raštas „Dėl patikslintų duomenų pateikimo“) (b. l. 56) nurodė, kad pareiškėjas nebuvo paskirtas ir negyveno 17-tame būryje, atsiliepime nurodant šį būrį buvo padaryta spausdinimo klaida. Jis buvo paskirtas ir gyveno 15-tame, 18-tame būriuose. 15-to būrio virtuvėlėje buvo įrengta plautuvė. Atsakovės atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d. taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu šią skundo dalį atmesti. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė ir konkrečiai neįvardijo būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o nenustačius ir neįrodžius šių sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.
Bylos duomenys (b. l. 56–58) patvirtina, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2019 m. spalio 9 d. (su pertraukomis) buvo laikomas Alytaus pataisos namuose. Atsakovei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjo skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d. taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu šią skundo dalį atmesti (b. l. 13). Pareiškėjas teismo posėdyje sutiko su ieškinio senaties termino taikymu ir teigė, kad jis norėtų pateikti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už 3 metų laikotarpį iki skundo padavimo dienos, o kitam laikotarpiui galima taikyti ieškinio senatį (teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 51 sek. – 5 min. 18 sek.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Alytaus pataisos namuose sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Pareiškėjas, nuo 2016 m. sausio 5 d. laikytas Alytaus pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018). Pareiškėjo teigimu, jis Alytaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 5 d. netinkamomis sąlygomis (b. l. 1), o iš bylos duomenų nustatyta, kad skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą jis išsiuntė 2019 m. lapkričio 13 d. (b. l. 6), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepime pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje sutiko su ieškinio senaties termino taikymu ir neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d. ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams už šį laikotarpį. Dėl šios priežasties Alytaus pataisos namų prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d. atmetama kaip nepagrįsta.
Pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. sausio 13 d. buvo laikomas 15-tame būryje, nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 23 d. buvo išvykęs iš Alytaus pataisos namų, o nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2019 m. spalio 9 d. buvo 18-tame būryje (su pertraukomis, nes būdavo išvykęs iš Alytaus pataisos namų) (b. l. 56–58). Nors pareiškėjas skunde nenurodė 15-to būrio, o nurodė tik 18-tą būrį, tačiau aiškiai įvardino skundžiamą laikotarpį, o į jį patenka ir laikotarpis 15-tame būryje. Todėl, atmetus pareiškėjo skundo reikalavimo dalį pritaikius ieškinio senaties terminą, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. spalio 9 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), kuriuo pareiškėjas buvo 15-tame ir 18-tame būriuose. Didžiąją dalį laiko 18-tame būryje pareiškėjas buvo laikomas 1-ame miegamajame, kuris buvo bendrabučio tipo (b. l. 13, 56), tačiau dalį laiko – nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – buvo 8-toje kamerų tipo patalpoje, kadangi atliko paskirtą nuobaudą (b. l. 56–58). Tačiau pareiškėjas skunde dėl laikymo sąlygų kamerų tipo patalpoje nesiskundė, jokių aplinkybių, susijusių su tuo nenurodė. Administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu pareikštas reikalavimas. Todėl, pareiškėjui skunde nesiskundus dėl laikymo sąlygų 8-toje kamerų tipo patalpoje, laikymo sąlygos minėtoje kamerų tipo patalpoje byloje nenagrinėjamos.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniai mazgai ir pisuarai nebuvo tinkamai įrengti; sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira patalpa su durimis; tualete buvo 8 kabinos, tačiau durys neaukštos ir neuždengė tualeto, ir eidamas pro kabinas galėjai matyti, kaip kitas asmuo atlieka gamtinius reikalus; tualete pisuarai neatskirti vienas nuo kito, todėl atlikdamas gamtinius reikalus jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, kurie atliko gamtinius reikalus šalia; toks sanitarinio mazgo įrengimas su neuždengiančiomis tualeto durimis ir toks pisuarų įrengimas neužtikrino jo privatumo (b. l. 1, 3–4).
Klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sėdimas. Remiantis tarptautinių žodžių žodynų, pisuaras yra specialaus vyrų klozeto kriauklė šlapimui nutekėti (Vaitkevičiūtė, Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 853).
Kaip jau rašyta, dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2019 m. spalio 9 d.) pareiškėjas buvo laikomas 18-tame būryje (b. l. 56–58). Šis būrys buvo 8-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 13).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5 punkto 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Šis 5 punktas reglamentuoja, kokios patalpos įrengiamos nuteistiesiems, gyvenantiems ne kamerų tipo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas 18-tame būryje buvo laikomas 1-ame miegamajame, kuris buvo bendrabučio tipo, o ne kameros tipo (b. l. 13, 56). Tad nagrinėjamu atveju taikytinas nurodytas 5.7 papunktis. Pagal šių taisyklių 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti 5.7 papunktyje nurodytą patalpą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams.
Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – 2004 m. Aprūpinimo normos), kurios nenustatė reikalavimo, kad sanitariniame mazge unitazai/klozetai ir pisuarai turi būti įrengti kabinose arba atitverti tam tikro aukščio sienele. Dalį laikotarpio, kai pareiškėjas 18-tame būryje (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2019 m. spalio 9 d.) galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos), kurių 7 punkto 7.6 papunktis nustato, kad tualete įrengiami klozetai (kurie gali būti ir tupiami) arba pisuarai (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Šis 7 punktas reglamentuoja nuteistųjų, gyvenančių ne kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, tualeto aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, o pareiškėjas, kaip jau rašyta, 18-tame būryje buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, todėl šis 7.6 papunktis taikytinas nagrinėjamu atveju. Kadangi minėto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., nereglamentavo sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, teigti, jog atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. birželio 7 d. (t. y. iki 2017 m. Aprūpinimo normų įsigaliojimo), neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1448-415/2019).
Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 14), fotografijų (b. l. 31, 33) nustatyta, kad 18-to būrio sanitarinis mazgas buvo ne miegamajame, o atskiroje patalpoje.
Pareiškėjo teigimu atsikirtime, CPT ataskaitoje nurodyta, jog tualeto įrengimas laikomas tinkamu, kai kamerose yra atskira patalpa su sanitariniais mazgais (b. l. 44). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. [...] Taigi, šie dokumentai iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017, 2017 m. vasario 21 d. administracinėje byloje Nr. A-552-261/2017). Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) savo Antrosios bendrosios ataskaitos 49 punkte pažymėjo, kad jis nepalankiai vertina kai kuriose šalyse pastebėtą praktiką, kai kaliniai tuštinasi į kamerose laikomus kibirus (kurie vėliau nustatytu laiku yra “išpilami”), ir nurodė, kad kameroje (pageidautina, jog tai būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais) turėtų būti įrengtas tualetas arba nustatyta tvarka, pagal kurią kalinius, kuriems reikia pasinaudoti tualetu, būtų galima bet kuriuo metu (taip pat ir naktį) nedelsiant išleisti iš kamerų (žr. Pataisos įstaigos, ištrauka iš Antrosios bendrosios ataskaitos, paskelbta 1992 m., CPT/Inf (92)3-part2, <https://rm.coe.int/16806ce961>). Taigi, CPT rekomendavo įrengti unitazą/klozetą atskiroje patalpoje tiems nuteistiesiems, kurie laikomi būtent kameroje, o ne tiems, kurie laikomi bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje ir naudojasi sanitariniu mazgu, esančiu atskiroje patalpoje nuo jų gyvenamosios patalpos. Kadangi byloje nustatyta, kad 18-to būrio sanitarinis įrengtas ne miegamajame, o atskiroje patalpoje, ši CPT rekomendacija 18-to būrio sanitarinio mazgo įrengimui netaikytina.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 18-to būrio sanitariniame mazge tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio, su durimis, kurias nuteistieji gali užsidaryti (b. l. 14), tualeto patalpos užtikrina nuteistųjų privatumą (b. l. 15). Iš fotografijos matyti, kad 18-to būrio sanitariniame mazge buvo unitazai vienas nuo kito iš šonų atskirti sienomis iki lubų, o priekyje unitazų yra aukštos sienelės su durimis, kurias galima užsidaryti (b. l. 33). Teismas, atsižvelgdamas ir į fotografijose užfiksuotas sieneles, sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti atstovo teigimu, jog sienelės iš priekio yra ne mažesnės kaip 1,5 m aukščio. Teismo vertinimu, šios priekyje esančios sienelės ir durys yra pakankamai aukštos, todėl nėra pagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, jog durys neuždengė unitazo ir einantis pro kabinas galėjo matyti, kaip kitas asmuo atlieka gamtinius reikalus (b. l. 1). Be to, pareiškėjas nei skunde, nei atsikirtime, nei teismo posėdyje nedetalizavo konkrečių atvejų, kada jį besinaudojantį unitazu matė kitas asmuo, pareiškėjas išsakė tik abstrakčius teiginius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad net ir esant unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-846-624/2020, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018); esant nustatytoms aplinkybėms (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytas aplinkybes (kad 18-to būrio sanitarinis mazgas buvo ne gyvenamojoje patalpoje, o kitoje patalpoje, kad unitazai sanitariniame mazge vienas nuo kito iš šonų atskirti sienomis iki lubų, o priekyje unitazų yra pakankamai aukštos sienelės su durimis, kurias galima užsidaryti), ir atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad 18-to būrio sanitariniame mazge unitazai buvo tinkamai atitverti ir užtikrino pareiškėjo privatumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimą) dėl to.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15) ir pareiškėjas skunde (b. l. 1) teigė, kad 18-to būrio sanitariniame mazge buvo ir pisuarai. Atsakovės atstovas atsiliepime nenurodė, ar pisuarai buvo atitverti, ir į bylą nepateikė fotografijų ar kitų duomenų apie jų atitvėrimą. Todėl teismas vadovaujasi pareiškėjo skunde (b. l. 1) ir atsikirtime (b. l. 44) nurodytais duomenimis, kad tarp pisuarų nebuvo jokių pertvarų. Tačiau 2017 m. Aprūpinimo normos nenustato reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vieną nuo kito sienelėmis ar pertvaromis, jų 7 punktas nustato reikalavimą tik klozetus/unitazus įrengti kabinose su pertvaromis ne žemesnėmis kaip 1,5 m, o ne pisuarus. Be to, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik pisuaru, bet ir unitazu (kadangi pareiškėjas nesiskundė tuo, kad unitazų buvo nepakankamai), o unitazai buvo atitverti vienas nuo kito iš šonų sienomis, iš priekio – sienelėmis su durimis. Nors pareiškėjas skunde ir teigė, kad jis besinaudojantis pisuaru buvo stebimas kitų nuteistųjų, kurie atliko gamtinius reikalus šalia (b. l. 1), tačiau nedetalizavo konkrečių stebėjimo atvejų. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės tuo, kad 18-to būrio sanitariniame mazge pisuarai nebuvo atitverti sienelėmis.
Kaip jau rašyta, dalį ginčo laikotarpio (nuo 2016 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. sausio 13 d.) pareiškėjas buvo laikomas ir 15-tame būryje (b. l. 56–57). Šis būrys buvo 6-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 13).
Pareiškėjas 15-tame būryje buvo laikomas 1-ame miegamajame (b. l. 56). Šis miegamasis buvo bendrabučio tipo, o ne kameros tipo (b. l. 13), tačiau sanitarinis mazgas, kaip nustatyta iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 14) ir iš fotografijos (b. l. 34), buvo įrengtas pačiame miegamajame. Į bylą nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas ir kiti nuteistieji 15-tame būryje galėjo naudotis ir kitu sanitariniu mazgu, įrengtu atskiroje patalpoje, o ne pačiame miegamajame. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas 15-tame būryje, 1-ame miegamajame galėjo naudotis tik tuo sanitariniu mazgu, kuris buvo įrengtas šiame miegamajame. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad sanitarinis mazgas šiame 15-to būrio 1-ame miegamajame buvo įrengtas pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčio reikalavimus. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punkto (reglamentuojančio kamerų įrengimo reikalavimus) 16.5 papunktis nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad buvo įrengtos kabinos, kuriose įrengtas 1 unitazas ir 1 praustuvė (b. l. 14). Šią atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę patvirtina ir fotografija (b. l. 34), iš kurios matyti, jog 15-to būrio gyvenamojoje patalpoje sanitarinis mazgas (ir unitazas jame) įrengtas kabinoje su durimis, kurias galima užsidaryti. Taigi, sanitarinis mazgas visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto, ir pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo užtikrinamas. Toks sanitarinio mazgo įrengimas 15-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje atitinka aptartą teisinį reglamentavimą, ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka ir minėtą CPT ataskaitos 49 punkte pateiktą rekomendaciją.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir iš to kildinamo privatumo neužtikrinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 18-to būrio virtuvėlėje, kurioje jis ir kiti nuteistieji ruošė valgyti, nebuvo plautuvės, todėl nebuvo kur plauti indus ar produktus, jis ir kiti nuteistieji turėjo eiti plauti indus į gretimą prausyklą, kur kriauklėje matėsi nešvarumai; dėl to jis negalėjo pilnavertiškai naudotis virtuvėle, buvo pažeisti higienos normų reikalavimai (b. l. 1–2, 4).
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punkto 5.11 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui). Šis 5 punktas reglamentuoja, kokios patalpos įrengiamos nuteistiesiems, gyvenantiems ne kamerų tipo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas 18-tame būryje buvo laikomas 1-ame miegamajame, kuris buvo bendrabučio tipo, o ne kameros tipo (b. l. 13, 56). Tad nagrinėjamu atveju taikytinas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11 papunktis. Nors nurodytas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11 papunktis nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti virtuvėlę – pagal šią teisės normą, virtuvėlė kiekvienam būriui įrengiama tik esant techninėms galimybėms, atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 15) nurodytais duomenimis, 18-tame būryje buvo įrengta virtuvėlė. Tai matyti ir iš fotografijos, kurioje užfiksuotas 18-to būrio virtuvėlės vaizdas (b. l. 30). Tai patvirtino ir pareiškėjas skunde (b. l. 1).
Kaip jau rašyta, dalį laikotarpio, kai pareiškėjas 18-tame būryje (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2019 m. spalio 9 d.) galiojo 2017 m. Aprūpinimo normos, kurių 2.7 papunktis numatė, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlė, patalpa maistui laikyti aprūpinama plautuve (pagal poreikį). Tad šis 2.7 papunktis nenustato imperatyvaus reikalavimo virtuvėlėje įrengti plautuvę – pagal šią teisės normą, plautuvė joje įrengiama tik esant poreikiui. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 18-to būrio virtuvėlėje plautuvės nebuvo, tačiau karšto vandens boileris ir dvi plautuvės indams išsiplauti buvo įrengtos šalia esančioje prausyklos patalpoje, todėl 18-to būrio nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos indams išsiplauti po karštu tekančiu vandeniu. Paaiškino, kad 18-tame būryje prausyklos patalpoje galima nusiplauti rankas, tualete papildomai yra įrengta ir praustuvė. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad 18-tame būryje yra pakankamai įrengta plautuvių gretimose patalpose, nebuvo poreikio ir techninių galimybių jų įrengti pačioje virtuvėlėje (b. l. 15). Fotografijoje matyti 18-to būrio prausykloje įrengtos praustuvės (b. l. 30). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad šalia 18-to būrio esančioje prausyklos patalpoje, be to, buvo įrengtos ir dvi plautuvės indams išsiplauti bei karšto vandens boileris. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo nueiti į šalia virtuvėlės esančią prausyklą ir išsiplauti indus. Pagal nurodytą 2017 m. Aprūpinimo normų 2.7 papunktį virtuvėlėje plautuvė įrengiama tik esant poreikiui, o nagrinėjamu atveju tokio poreikio nebuvo, kadangi plautuvės buvo įrengtos prausyklos patalpoje, kuri buvo greta virtuvėlės.
Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Nei šis Higienos normos HN 134:2015 18 punktas, nei kiti teisės aktai nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį į virtuvėlę, į prausyklą. Todėl net ir atveju, jeigu šalia virtuvėlės esančioje prausykloje nebūtų boilerio ir karšto vandens (pareiškėjas atsikirtime teigė, kad boilerio nebuvo, b. l. 45–46), jokios galiojančios teisės normos nebūtų pažeistos. 2017 m. Aprūpinimo normų 7 punkto 7.4 papunktis nustato, kad prausykla, tualetas aprūpinama praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Nagrinėjamu atveju, kaip jau rašyta, praustuvės prausykloje buvo įrengtos. Nei šis 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 papunktis, nei kiti teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti prausykloje plautuvę būtent indams plauti. Todėl net ir tuo atveju, jeigu šalia virtuvėlės esančioje prausykloje nebūtų plautuvių indams plauti (pareiškėjas atsikirtime teigė, kad jų nebuvo, b. l. 45–46), jokios galiojančios teisės normos nebūtų pažeistos.
Nors pareiškėjas ir teigė, kad prausykloje praustuvėje, kurioje jis turėjo plauti indus, buvo matyti nešvarumai (b. l. 2), tačiau konkretaus atvejo, kada tai buvo, nenurodė. Tuo tarpu atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad 18-tame būryje sanitarinį mazgą valė nuteistieji, įdarbinti tvarkdarių pareigose (b. l. 14). Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas buvo 18-tame būryje, patikrinęs Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymąsi Alytaus pataisos namuose, nustatė, kad patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai (b. l. 23), ir Higienos normos HN 134:2015 34 punkto (kuris numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka), 37 punkto (kuris numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai)) reikalavimų pažeidimų nenustatė. Todėl teismas daro išvadą, kad aptarti bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, jog praustuvės buvo nešvarios.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimą) analizuojamu aspektu, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus dėl to, jog pareiškėjas negalėjo išsiplauti indų virtuvėlėje ir tinkamai ja naudotis
Atsakovės atstovo rašte „Dėl patikslintų duomenų pateikimo“ nurodytais duomenimis, 15-to būrio (kuriame taip pat buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, b. l. 56–57) virtuvėlėje plautuvė buvo įrengta (b. l. 56). Pareiškėjas ir nesiskundė tuo, jog 15-to būrio virtuvėlėje nebuvo plautuvės.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būryje buvo leidžiama vieną kartą per savaitę išsimaudyti duše; dušo patalpose nebuvo įrengta atskirų kabinų praustis, todėl jis negalėjo normaliai nusiprausti stebint kitiems asmenims, tuo buvo pažeista jo teisė į privatumą (b. l. 1–2, 4).
Nors pareiškėjas teigė, kad būryje buvo leidžiama vieną kartą per savaitę išsimaudyti duše (b. l. 1), tačiau prausimąsi duše susiejo su privatumo neužtikrinimu, o ne su nepakankamu nusiprausimo dažnumu. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas nesiskundžia tuo, kad jam neužteko nusiprausti duše vieną kartą per savaitę. Paminėtina, kad toks nuteistųjų prausimosi dažnumas duše – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę – atitinka Higienos normos HN 134:2015 44 punkto, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto reikalavimus.
Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiose 2004 m. Aprūpinimo normose, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose 2017 m. Aprūpinimo normose nurodyti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius. Detalesnio dušo patalpos įrengimo minėti teisės aktai nereglamentuoja ir nenustato, kad dušai turi būti įrengti kabinose ar atskirti užuolaidomis. Higienos norma HN 134:2015, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nenustato tokių reikalavimų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 15-to ir 18-to būrių (kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, b. l. 56–58) dušo patalpos užtikrina nuteistųjų privatumą (b. l. 14–15). Iš fotografijų matyti, kad ir 15-to būrio (b. l. 35), ir 18-to būrio (b. l. 32) dušo patalpoje dušai iš abiejų pusių atskirti aukštomis pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė atvira, joje nėra ir užuolaidų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dviejose nutartyse, kuriomis rėmėsi pareiškėjas atsikirtime, b. l. 45, jog dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018), asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (2018 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Tačiau 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018 (kuria taip pat rėmėsi pareiškėjas atsikirtime, b. l. 45) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį dušo patalpos atitvėrimo būdą, kai dušas iš abiejų pusių atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė atvira (t. y. tokį, koks nustatytas ir šioje byloje), vertino kaip pakankamai užtikrinantį privatumą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir naujesnėje – 2020 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, kurioje buvo nustatyta aplinkybė, jog dušuose yra įrengtos sienelės, iš dalies apsaugančios duše esančio asmens privatumą nuo kitų duše esančių nuteistųjų (suimtųjų), tačiau juose nėra įrengta užuolaidų, dėl ko asmenis per stebėjimo langą gali matyti pareigūnai, įvertinęs tai, kad pareiškėjas visiškai nenurodė jokių konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų, dušai buvo atskirti 1,6 m aukščio ir 1,2 m pločio sienelėmis iš abiejų pusių, sprendė, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu, dėl ko tokio pobūdžio pažeidimas konstatuotas nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas R. G. nei skunde, nei atsikirtime nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jį, besiprausiantį duše, matė kiti asmenys, t. y. kada jo privatumas buvo pažeistas. Teismas, atsižvelgdamas į pastarąją aplinkybę, į nustatytą aplinkybę, jog dušas buvo iš dviejų pusių atskirtas pertvaromis, į tai, kad nurodyti teisės aktai nenustatė reikalavimo duše įrengti ir užuolaidą, į Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo privatumas prausiantis duše buvo pažeistas. Todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis) visuma. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.