Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjos O. M. pateikti įrodymai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre V. M. vardu yra registruotas 0,1675 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai O. M. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad ji po sutuoktinio V. M. mirties aktyviais veiksmais pradėjo valdyti minėtą žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. ir O. M. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini)(b. l. 5, 51). Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis V. M. vaikų neturėjo (b. l. 23). V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 47, 49). Po V. M. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 0,1675 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 7. 8 – 9), kurie įgyti V. M. ir O. M. esant santuokoje ir buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Testamento V. M. nepaliko, paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta (b. l. 11). Pareiškėja O. M. faktiniu valdymu priėmė sutuoktiniui V. M. priklausiusį turtą. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. Nurodoma, kad pareiškėja po sutuoktinio V. M. mirties liko gyventi jų namuose, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 6), kurioje nurodyta, kad O. M. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Be to, ir iš valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad ir pareiškėjos sutuoktinis savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiojo palikimą faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą ir jį valdo iki šiol, kadangi liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, jį prižiūri, tvarko namų valdos aplinką, nupjauna žolę, priėmė ir naudojasi po sutuoktinio mirties likusiais namų apyvokos daiktais.

6. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

7. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

8. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

9. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po V. M. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Mirusiojo sutuoktinė per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiojo palikimą faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą ir jį valdo iki šiol, kadangi liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, jį prižiūri, tvarko namų valdos aplinką, nupjauna žolę, priėmė ir naudojasi po sutuoktinio mirties likusiais namų apyvokos daiktais. Ji, būdama turto dalies savininke, rūpinosi visu turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, su juo elgėsi kaip savo turtu, t. y. ji priėmė mirusiojo palikimą iš kart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.

10. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų – paprastosios draudimo sutarties (mokėtojas A. S.) bei jos mokėjimo dokumento teismas nevertina, kadangi šie draudimo sutarties dokumentas išrašytas su bylos nagrinėjimu visiškai nesusijusio asmens vardu, be to, mokėjimo dokumentu apmokėtas pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui (2021 m. gegužės 25 d.).

11. Taigi, nors pareiškėja O. M. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti) laikoma, kad O. M. po sutuoktinio V. M. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

12. Iš pareiškėjos O. M. priteisiamos 5,27 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,27 Eur (penkių eurų ir dvidešimt septynių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.