Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Pastatų sistemos“ ieškinį atsakovei UAB „DG21“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „DG21“ priešieškinį ieškovei MB „Pastatų sistemos“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (CPK XXII skyrius), prašydama priteisti iš atsakovės 6222,47 Eur skolos, 84,78 Eur delspinigių, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms padengti, 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. Inžinerinių sistemų priežiūros sutartimi Nr.161201-1 (toliau – Sutartis Nr.1) ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti atsakovei inžinerinių sistemų priežiūros ir remonto paslaugas patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, susitartais įkainiais. Sutartiems darbams bei paslaugoms reikalingos medžiagos, papildoma specifinė įranga (pastoliai, automobilinis bokštelis ir pan.) bei sistemų remontas (tobulinimas) į įkainius neįtraukti, nes jie apmokami pagal faktiškai patirtas išlaidas (Sutartis Nr.1, 3.1 punktas). Atsakovės tvirtinimui, iki kiekvieno mėnesio 5 dienos, turėjo būti pateikti paslaugų aktai už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas. Atsisakius tvirtinti aktą, turėjo būti nurodyti motyvai. Akto pagrindu išrašytą sąskaitą-faktūrą atsakovė PVM sąskaitą-faktūrą įsipareigojo apmokėti per 20 dienų nuo jos gavimo. Už 2018 m. liepos – spalio mėn. išrašytas sąskaitas-faktūras atsakovė liko skolinga 741,79 Eur. 2018 m. sausio 1 d. šalys sudarė antrą Inžinerinių sistemų priežiūros sutartį Nr.180101-1 (toliau – Sutartis Nr.2), kuria ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti atsakovei inžinerinių sistemų priežiūros ir remonto paslaugas atsakovės viešbučio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o atsakovė - atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pagal 2018 m. liepos – spalio mėn. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir atliktų darbų aktus, atsakovė liko skolinga 5480,68 Eur. Bendra neapmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų skolos suma (pagal abi sutartis) yra 6222,47 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. Preliminariu sprendimu patenkino ieškinį visiškai ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 6222,47 Eur skolos, 84,78 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6307,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2271,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė, nesutikusi su Preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti Preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad Inžinerinių sistemų techninės priežiūros sutartį sudarė, nes nėra inžinerinių sistemų priežiūros profesionalė. Šalių sdarytos sutartys pasibaigė ieškovės 2018 m. rugsėjo 11 d. pareiškimu. Kilus šalių nesutarimams (nuo 2018 m. vasaros vidurio) dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, paaiškėjo medžiagų pirkimo kainodaros tam tikros aplinkybės (2.20 punktas), sutrikęs riebalų gaudyklės veikimas (2.22 punktas), todėl reikėjo iš naujo įvertinti šalių sutartinius santykius. Ieškovė abi sutartis vienašališkai nutraukė derybų dėl sumokėtos paslaugų kainos kompensavimo bei dėl įsigytų medžiagų kainos sumažinimo (2.20 punktas) metu. Nors ieškovė paslaugų neteikė nuo 2018 m. rugsėjo mėn., tačiau dokumentus perdavė tik 2018 m. spalio 22 d. Priėmimo - perdavimo aktu. Nurodė, kad veiklos trūkumai galėjo būti nustatyti tik ieškovei faktiškai nutraukus paslaugų teikimą (nuo 2018 rugsėjo mėn.) ir pasibaigus sutarčiai bei gavus inžinerinių sistemų priežiūros paslaugų žurnalus. Trūkumus nustatė įdarbintas reikiamą kvalifikaciją turintis asmuo. Apie nustatytus trūkumus ieškovė nedelsiant buvo informuota 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimu, o 2018 m. spalio 11 ir 12 dienų el. pašto pranešimais, ji buvo informuota apie atsisakymą priimti PVM sąskaitas - faktūras (2018-09-28 Nr. 01956 ir 2018-10-11 Nr. 01970). Ieškovė netinkamai teikė priešgaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas (nevykdė privalomų darbų), nevedė būtinos dokumentacijos. Kadangi Sutartimi atsakovė įsipareigojo atskirai apmokėti už medžiagas (Sutartis Nr.2, 2.4. punktas), ieškovei pasiūlius pakeisti dažnai gendančias el. lemputes, vėliau ieškovės sąskaitoje nustatyta nurodyta abejotino dydžio medžiagų kaina. Derantis dėl kainos sumažinimo, ieškovė pasisiūlė grąžinti 804,84 Eur dydžio permoką. Nurodo, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti 6222,47 Eur sumos priteisimo, nes nesuteikė tokios vertės paslaugų, tačiau dėl pačios ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, atsakovė patyrė viso 8787,84 Eur nuostolių, kas viršija ieškovės reikalaujamą priteisti įsiskolinimo sumą.

Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie 2018 m. vasaros viduryje pradėjusias aiškėti netinkamo sutarčių vykdymo pasekmes. Pati atsakovė sutarčių vykdymui buvo paskyrusi kontaktinį asmenį - D. A., kuris turėjo teisę ir pasirašinėjo išrašytas sąskaitas-faktūras bei atliktų darbų aktus, o taip pat betarpiškai dalyvavo sutarčių vykdyme. Atsakovės 2018 m. rugsėjo 24 d. pranešime "Dėl sutarties nutraukimo", nenurodyti netinkamai vykdytos sutarties faktai. Nepatenkinta D. A. veikla ar kompetencija, atsakovė galėjo įdarbinti kitą reikiamos kvalifikacijos asmenį. Kadangi darbai pagal abi sutartis ir atliktų darbų aktus buvo patvirtinti šalių parašais, be pastabų, tai teiginiai apie dokumentacijos nepildymo ir paslaugų neteikimą yra nepagrįsti, nes priežiūros darbai buvo atlikti. Atsakovė nepateikė duomenų, kad iki sutarčių nutraukimo būtų reiškusi ieškovei pastabas ar pretenzijas dėl darbų ir suteiktų priežiūros paslaugų kokybės. Savalaikiai nepranešusi apie sutarčių vykdymo eigoje pastebėtus trūkumus, atsakovė negali reikalauti nuostolių atlyginimo. Hipotetiniai nuostoliai, nėra realūs nuostoliai. Kadangi atsakovė yra verslo subjektas, užsiimantis komercine - ūkine veikla, veikiantis savo rizika, jai taikomi griežti reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo bei griežti atsakomybės už savo veiklą standartai.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 8787,84 Eur dydžio nuostolius, 6 proc. palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, Nurodė, kad prasidėjus šalių nesutarimams (nuo 2018 m. vasaros vidurio) dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, paaiškėjo aplinkybės dėl medžiagų pirkimo kainodaros ir dėl sutrikusio riebalų gaudyklės veikimo. Ieškovė sutartis nutraukė derybų su atsakove dėl jos sumokėtos paslaugų kainos kompensavimo bei dėl įsigytų medžiagų kainos sumažinimo, metu. Ieškovė, iki sutarčių pasibaigimo, ne kartą žodžiu buvo raginama paruošti dokumentus ir perduoti pastato inžinierines sistemas (paskutinis el. raštas buvo 2018-10-10), tačiau dokumentus ji perdavė tik 2018 m. spalio 22 d. Priėmimo - perdavimo aktu. Minėtame akte buvo pateiktos pretenzijos ir nurodytos pastabos dėl ieškovės vykdytų/nevykdytų paslaugų/darbų. Pažymėjo, kad pasibaigus sutartiniams įsipareigojimams, ieškovė toliau šalino trūkumus, kurie buvo nustatyti ti faktiškai nutrūkus paslaugų teikimui (nuo 2018 m. rugsėjo mėn.) ir gavus inžinerinių sistemų priežiūros paslaugų žurnalus. Tai padarė įdarbintas reikiamą kvalifikaciją turintis asmuo. Apie nustatytus trūkumus ieškovė buvo nedelsiant informuota 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimu. Nurodo, kad ieškovė netinkamai teikė priešgaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros, kondicionavimo sistemų techninės priežiūros paslaugas, nevedė būtinos dokumentacijos, t.y. ieškovė nesuteikė paslaugų už bendrą 7983,00 Eur dydžio sumą, o taip pat dėl permokėjimo už medžiagas buvo patirti 804,84 Eur dydžio nuostoliai.

Ieškovė atsiliepime nesutiko su priešieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė apie Sutarties Nr. 2 nutraukimą nuo 2018 m. spalio 11 d. buvo informuota 2018 m. rugsėjo 11 d. pranešimu. Sutarčių vykdymui pati atsakovė buvo paskyrusi kontaktinį asmenį D. A., pasirašinėjusį išrašytas PVM sąskaitas - faktūras bei atliktų darbų aktus, o taip pat betarpiškai dalyvavusį sutarčių vykdyme. Nuo sutarčių sudarymo (atitinkamai nuo 2016 m. gruodžio bei 2018 m. sausio) iki šalių konflikto (2018 m. liepos mėn.) nekilo abejonių ieškovės atliekamų priežiūros paslaugų tinkamumu. Taip pat nebuvo pagrindo abejoti pačios atsakovės paskirto asmens D. A. kvalifikacija. Todėl nepagrįsti yra atsakovės teiginiai, kad trūkumai paaiškėjo tik priėmus reikiamą kvalifikaciją turintį darbuotoją T. K.. Laikantis sutartinių įsipareigojimų, atsakovei buvo pateikiami Aktai už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas (sutarčių 3.1 punktai), kuriuos ji pasirašė. Tik kilus šalių konfliktui dėl sąskaitų apmokėjimo, atsakovė nepasirašė 2018 m. spalio mėnesį siustų aktų už dešimt mėnesio dienų. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad paslaugos nebeteiktos nuo 2018 m. rugsėjo mėn., nes tą mėnesį buvo atlikti papildomi darbai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 90,75 Eur sumai (2018-09-28 Nr.01956), 508,20 Eur sumai (2018-10-11 Nr.01970) bei 180,34 Eur sumai, už 2018 m. spalio mėn. dešimt dienų. Nurodo, kad dokumentacijos nepildymas nereiškia, jog nebuvo teikiamos paslaugos ar nebuvo atlikti priežiūros darbai. Atitinkamų priežiūros darbų atlikimą patvirtina atsakovės pasirašyti kasmėnesiniai atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos-faktūros, Atliktų darbų aktai turi didesnę įrodomąją reikšmę nei neužpildytas žurnalas. Taip pat yra nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl permokėjimo už elektros lemputes. Į bylą pateiktas elektroninis laiškas apie lempučių kainas, pasirašytas viešbučio ekonomės L. S., nėra tinkamas įrodymas. Tai tik atsakovės susirašinėjimas su "Ardena", be to ieškiniu nereikalaujama prisiteisti 804,84 Eur skolos už pakeistas elektros lemputes. Nustačiusi nukrypimus nuo sutarčių sąlygų ar kitus trūkumus, turėjo apie tai nedelsiant informuoti, tačiau tokių pranešimų nebuvo abiejų sutarčių galiojimo laikotarpiu. Nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog jai nesuteikta paslaugų už bendrą 7993,00 Eur sumą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas E. J. ir advokatas Nerijus Kirkilas iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Erika Juozaitienė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. A. parodė, kad dirba UAB „VA REALS“ ūkio departamento vadovu. Įmonė atsakovei teikė atliekamų paslaugų priežiūros kontrolę. Stažas pagal vėdinimo sistemų kvalifikacijos pažymėjimą yra 12 metų. T. K. rado atsakovės prašymu. Apie nepildomus žurnalus nepranešė, nes jau pareigas ėjo T. K.. Taip pat negali nurodyti, kodėl žurnale nuo 2018 m. sausio mėnesio, nėra jo parašo. Paaiškino, kad žurnalų neužpildymas negalėjo daryti įtakos defektų atsiradimui. Viešbučio kondicionavimo sistemos veikė nuolat, o universiteto – šaldydavo tik vasarą. Kondicionavimo sistemas rengė UAB „Nensis“, elektros instaliaciją - UAB „Cistela“, priešgaisrinę vandentiekio sistemą – UAB „Nensis“. Pastatų priežiūra yra ilgalaikis darbas. Kai kurie darbai atliekami tik kartą per metus. Ieškovės darbuotojai vykdė paslaugas pagal sutartis. Paslaugų priėmimo-perdavimo aktai buvo pateikiami kartu su sąskaitomis, kurias jis pasirašydavo. Į paslaugų turinį įėjo dokumentų pildymas. Žurnalų pildymas vyko kartu su sąskaitomis-faktūromis. Dėl lempučių kainos kompensacijos buvo kalbėta su ieškovės vadovu, kuris sutiko kompensuoti kainos.

Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė Inžinerinių sistemų priežiūros sutartį Nr.161201-1 (toliau - Sutartis Nr.1), kuria ieškovė, kaip vykdytojas, įsipareigojo atsakovei, kaip užsakovei, teikti inžinerinių sistemų priežiūros ir remonto paslaugas atsakovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti pagal nustatytus įkainius. Šalys susitarė, kad ieškovė iki kiekvieno mėnesio 5 dienos turi pateikti atsakovei Paslaugų aktą už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas, o atsakovė turi jį patvirtinti (arba atsisakyti tvirtinti) bei sąskaitą-faktūrą, išrašytą suteiktų paslaugų akto pagrindu (Sutarties Nr.1, 3.1 punktas), kurią atsakovė turi apmokėti per 20 dienų nuo jos gavimo. Ieškovė pateikė apmokėjimui, o atsakovė priėmė išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras: 2018 m. liepos 31 d. Nr. 01756 - 121 Eur sumai ir Nr. 01715 - 133,10 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 01861 - 77,44 Eur sumai ir Nr. 01822 - 133,10 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. 01949 - 133,10 Eur sumai ir Nr. 01951 - 96,80 Eur sumai bei 2018 m. spalio 11 d. Nr. 01971 - 47,25 Eur sumai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi nurodytas PVM sąskaitas-faktūras (CPK 178 straipsnis).

Šalys 2018 m. sausio 1 d. sudarė antrą Inžinerinių sistemų priežiūros sutartį Nr.180101-1, (toliau - Sutartis Nr.2), kuria ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti atsakovei inžinerinių sistemų priežiūros ir remonto paslaugas atsakovės viešbučio patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas nustatytais įkainiais. Ieškovė pateikė apmokėjimui, o atsakovė priėmė atliktų darbų aktų pagrindu išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras: 2018 m. liepos 31 d. Nr. 01716 - 1923,90 Eur sumai, Nr. 01755 - 1909,74 Eur sumai bei Nr. 01757 - 82,30 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 01862 - 102,05 Eur sumai ir Nr. 01860 - 1014,84 Eur sumai, , 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. 01956 - 598,95 Eur sumai, 2018 m. spalio 11 d. Nr. 01970 - 180,34 Eur sumai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi šias PVM sąskaitas-faktūras.

Ieškovė, 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Dėl sutarties nutraukimo, informavo atsakovę, kad nuo 2018 m. spalio 11 d. nutraukia sutartį pagal Sutarties Nr.2 8.4 punktą ir, kad atsakovės skola už paslaugas suteiktas iki 2018 m. liepos 31 d. sudaro 6222,47 Eur. Šalių susirašinėjimas rodo, kad ieškovė sutiko grąžinti atsakovei 804,84 Eur už el. lemputes. Atsakovė 2018 m. spalio 11 d. raštu „Dėl sutarties vykdymo“ informavo ieškovę, jog atsisako priimti 2018 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą-faktūrą PS Nr. 01956 ir Priėmimo-perdavimo darbų aktą Nr. 180101-1, nes ieškovė neteikė paslaugų pagal sutartį. Todėl atsakovė stabdo savo įsipareigojimų vykdymą ir paprašė pateikti atitinkamus dokumentus. Atsakovė 2018 m. spalio 12 d. raštu „Dėl sutarties vykdymo“ pranešė, kad Sutarties nutraukimo dieną (2018-10-11) ieškovė neatvyko ir neperdavė dokumentų, o kitą dieną (2018-10-12) jos (ieškovės) darbuotojai lankėsi vietoje ir vykdė kažkokius darbus. 2018 m. spalio 8 d. UAB „Statinių priežiūra“ surašė Defektų, adresu (duomenys neskelbtini), fiksavimo aktą. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo ieškovę, sutinkanti nutraukti Sutartį nuo 2018 m. spalio 11 d. ir nurodė nesutinkanti sumokėti ieškovės pranešime nurodytą sumą bei stabdo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. 2019 m. sausio 7 d. pažymoje nurodyta, kad T. K. atsakovo ūkvedžiu dirba nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. 2018 m. spalio 22 d. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu ieškovė perdavė atsakovei dokumentus. Atsakovė minėtame akte nurodė pastabą, kad perduoti dalinai užpildyti dokumentai ir kt. Atsakovė 2018 m. lapkričio 10 d. raštu prašė ieškovę, baigiantis Sutartims, perduoti visą informaciją, dokumentus ir turtą, susijusius su techninėmis sistemomis, įrenginiais bei jų technine priežiūra iki sutarčių galiojimo pabaigos (2018-10-11). Elektros ir inžinierinių sistemų techninės priežiūros žurnalas pradėtas pildyti 2016 m. gruodžio 1 d., o paskutinis įrašas yra atliktas 2018 m. rugsėjo 28 Dėl periodinės patikros. Gaisrinio vandentiekio su gaisrine signalizacija techninės priežiūros žurnalas pradėtas pildyti 2017 m. birželio 30 d., o paskutinis įrašas atliktas 2018 m. spalio 11 d. Inžinerinių sistemų techninės priežiūros žurnale pirmas įrašas atliktas 2018 m. vasario 12 d., paskutinis įrašas – 2018 m. liepos 26 d.. Pažymėtina, kad grafoje „darbus priėmė“ nėra atsakingo asmens vardo, pavardės ir parašo. Priešgaisrinės sistemos techninės priežiūros žurnale, grafoje „darbus priėmė“ nėra atsakingo asmens vardo, pavardės ir parašo. Šaldymo įrenginio techninio paso duomenimis, ieškovė minėtą įrenginį tikrino 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2017 d. gruodžio 4 d. T. K. turi sertifikatus pagal veiklos sritis: degiųjų dujų vartojimas (2015-04-10 Nr. DA113), elektros energijos vartojimas (2015-04-09 Nr. EA268) ir šilumos vartojimas (2015-05-13 Nr. SA117). Nuo 2018 m. gruodžio 13 d. atsakovės viešbučiui ir administraciniam pastatui, adresu Dariaus ir Girėno g. 21, Vilniuje, inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas teikia UAB „Dussmann Service“, kuri 2019 m. gegužės 27 d. raštu pranešė, kad 2019 m. gegužės 21 d. patikrinus kondicionavimo sistemas nustatytas didelis freono trūkumas, kas reiškia, jog po sumontavimo, sistemos nebuvo tinkamai užpildytos arba jos yra nesandarios. Atsakovė pateikė pažymą, kad 2019 m. birželio 4 d. apskaitos duomenimis, skola ieškovei sudaro 5395,93 Eur. 2018 m. rugsėjo 10 d. ataskaitoje nurodoma, kad atsakovės iškvietimu, ieškovė atliko kondicionavimo sistemų papildomus patikros ir remonto darbus. Minėtą Ataskaitą atsakovė pasirašė nenurodžiusi pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys T. K. ir D. A. atitinkamas kvalifikacijas, suteikusias teisę dirbti jiems pavestus darbus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Dėl ieškinio reikalavimų (dėl skolos)

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove už jai suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Pažymint, kad byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog spalio mėnesį buvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai pagal Sutartį Nr. 2, yra pagrindas išvadai, kad ieškovės reikalavimai yra įrodyti iš dalies ir iš atsakovės ieškovei naudai priteisiama 6041,53 Eur skolos. Ieškovei neįrodžius savo reikalavimo, susijusio su reikalavimu priteisti skolą pagal 2018 m. spalio mėn. sąskaitą, šioje dalyje ieškinys netenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).

Konkrečiu atveju ieškovei taip pat priteisiamos sutarčių 6.2 punktuose nustatytos netesybos už prievolės nevykdymą – 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro 84,30 Eur (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškiniu ieškovė taip pat reikalauja priteisti iš atsakovės 40,00 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 7 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl jos naudai iš atsakovės priteisiama 40,00 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidų.

Dėl priešieškinio reikalavimų (dėl nuostolių)

Sprendžiant dėl sutartinės civilinės atsakomybės, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, taip pat kaltę). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, t.y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai yra aiškinami kaip asmens elgesio neatitiktis teisei, t.y. ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, apimant ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškovės neteisėtus veiksmus dėl netinkamai vykdomų Sutarčių įrodinėja argumentais, kad ieškovė netinkamai teikė priešgaisrinės saugos inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas, kondicionavimo sistemų techninės priežiūros paslaugas, nes nesilaikė teisės aktų ir neatliko privalomų darbų bei nevedė būtinos dokumentacijos. Konkrečiu atveju atkreipiant dėmesys į tai, kad sutartys buvo nutrauktos nuo 2018 m. spalio 11 d., laikytina, kad ieškovė nebuvo pavėlavusi atlikti kasmetinių darbų. Taip pat pažymėtina, kad Gaisrinio vandentiekio su gaisrine signalizacija techninės priežiūros žurnale (pagal Sutartį Nr.1) yra nurodyti konkretūs gaisrinio vandentiekio patikrinimai. 2018 m. spalio 11 d. atliktas žarnų perkantavimas, skydų užplombavimas, techninis patikrinimas (darbus priėmė atsakovės darbuotojas D. A.), o Priešgaisrinių sistemų techninės priežiūros žurnale (pagal Sutartį Nr.2) taip pat atliktos kasmėnesinės patikrinimų atžymos. Tai, kad ieškovė teikė kondicionavimo sistemos priežiūros darbus taip pat patvirtina kasmėnesiniai altiktų darbų aktai. Teismo vertinimu, Dokumentacijos nepildymas ir/ar netinkamas pildymas nerodo, jog paslaugos nebuvo teikiamos ir/ar nebuvo suteiktos ar nebuvo atlikti priežiūros darbai. Juolab, kad tokių darbų atlikimą patvirtina šalių pasirašytas Darbų priėmimo-perdavimo aktai. Teismas, atsakovės argumentus, kad tik įdarbinus reikiamą kvalifikaciją turintį asmenį paaiškėjo ieškovės teikiamų paslaugų trūkumai, laiko abstraktaus pobūdžio samprotavimais, juolab kad būtent pati atsakovė Sutarčių vykdymui pasirinko ir paskyrė kontaktinį asmenį D. A., turėjusį teisę pasirašyti tiek atliktų darbų aktus, tiek žurnalus, tiek ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Akivaizdu, kad šio asmens kvalifikacija atsakovę tenkino. Be to, teismo posėdžio metu pats D. A. patvirtino, turintis reikiamą kvalifikaciją ir pastatų priežiūra užsiimantis ilgą laiką. Nagrinėjamu atveju atsakovė leistinais įrodymais nepagrindė savo teiginių apie nurodyto asmens nekompetenciją. Taip pat laikomi nepagrįstais ir yra atmetami atsakovės teiginiai apie ieškovės teiktų paslaugų trūkumų sužinojimą tik paskyrus atsakingą asmenį. Teismo vertinimu, atsakovė, pasirašydama Darbų priėmimo-perdavimo aktus ir savalaikiai nereikšdama pretenzijų ar pastabų, iš esmės patvrtino, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus atliko tinkamai. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad Sutarčių 4.1.4 punktais ieškovės atliktiems darbams suteikta 6 mėnesių garantiją, o pagal sutarčių 4.1.8 punktus, atskovei raštu pateikus pastabas dėl eksploatacinių medžiagų ar paslaugų kokybės, tai nedelsiant (per dvi dienas) ištaisoma. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškovei pranešus apie sutarčių nutraukimą, būtų teikusi pastabas dėl paslaugų kokybės ar pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo. Atsakovei nepateikus įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti, kad sutarčių vykdymo eigoje nebuvo galimybės pastebėti ir/ar nustatyti ieškovės teiktų paslaugų ar atliktų darbų trūkumus, jos teiginiai laikomi nepagrįstais ir yra atmetami, nes būtent atsakovei, kaip verslo subjektui, turėjusiam kompetentingą ir kvalifikuotą sutarčių priežiūrai vykdyti asmenį, tenka visa rizika ir atsakomybė už savo pačios pasyvų elgesį ir/ar netinkamą sutarčių priežiūros administravimą.

Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad atsakovei neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), priešieškinys dalyje dėl 7983,00 Eur laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Priešieškiniu atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 804,84 Eur nuostolių, kuriuos sudaro kainos skirtumas už el. lemputes. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš esmės sutiko nurodytą sumą atlyginti atsakovei (byloje nėra duomenų apie šios sumos grąžinimą), šis atsakovės reikalavimas yra tenkinamas ir iš ieškovės, atsakovės naudai yra priteisiama 804,84 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 6165,83 Eur (6041,53 Eur + 84,30 Eur + 40,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 804,84 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (priešieškinys priimtas 2019 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 5 dalį, dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose mokėtinas žyminis mokestis sudaro pusę sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų. Nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 (penki) Eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

CPK 88 straipsnyje reglamentuojamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atitinkamai CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 71,00 Eur žyminis mokestis ir 7524,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 198,00 Eur žyminis mokestis ir 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato teisinę pagalbą.

Įvertinus tai, kad prašomas priteisti išlaidų už šalių advokatų teisinę pagalbą atlyginimas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 97,91 proc., o priešieškinys – 9,19 proc.) iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 7437,05 Eur, o iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 156,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (11,94 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

preliminarų sprendimą panaikinti.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „DG21“, į.k. 304079090, ieškovės MB „Pastatų sistemos“, į.k. 303430565, naudai 6041,53 Eur (šešis tūkstančius keturiasdešimt vieną eurą 53 ct) skolos, 84,30 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 30 ct) delspinigių, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. (aštuonių procentų) dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 6165,83 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7437,05 Eur (septyni tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt septyni eurai 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės MB „Pastatų sistemos“, į.k. 303430565, atsakovės UAB „DG21“, į.k. 304079090, naudai 804,84 Eur (aštuonis šimtus keturis eurus 84 ct) nuostolių, priteistinos 6 proc. (šešių procentų) dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 804,84 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (priešieškinys priimtas 2019 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 156,05 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „DG21“, į.k. 304079090, į valstybės biuddžetą 11,94 Eur (vienuolika eurų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.