Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DG21“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pastatų sistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DG21“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovės 6222,47 Eur skolos, 84,78 Eur delspinigių, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms padengti, 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė nurodytas sumas iš atsakovės. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei 2018 m. lapkričio 22 d. preliminarus sprendimas) atsakovei 2018 m. lapkričio 22 d. buvo išsiųsti buveinės adresu (duomenys neskelbtini), o 2018 m. gruodžio 12 d. įmonės vadovei A. G., jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

3. Teisme 2019 m. sausio 8 d. gauti prieštaravimai dėl ieškovės ieškinio ir 2018 m. lapkričio 22 d. priimto preliminaraus sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „DG21“ prieštaravimus ir grąžino juos padavusiam asmeniui.

5. Nustatė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei 2018 m. lapkričio 22 d. preliminarus sprendimas) atsakovei tinkamai įteikti 2018 m. gruodžio 14 d. Tai patvirtina teismui grįžusi 2018 m. gruodžio 12 d. pažyma dėl procesinių dokumentų įteikimo. Remiantis CPK 430 straipsnio 1 dalimi, atsakovė prieštaravimus dėl pateikto ieškinio bei priimto preliminaraus sprendimo turėjo teisę pareikšti iki 2019 m. sausio 3 d. Šiuo atveju, prieštaravimai pateikti per EPP 2018 m. sausio 8 d., t. y. pavėlavus 5 dienas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Apeliantė UAB „DG21“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį bei priimti pateiktus atsakovės UAB „DG21“ prieštaravimus dėl ieškovės ieškinio ir 2018 m. lapkričio 22 d. priimto preliminaraus sprendimo.

7. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes nepraleido termino prieštaravimams pateikti, t.y. prieštaravimus pateikė per įstatyme nustatytą 20 dienų nuo įteikimo terminą. Atsakovė realiai su procesiniais dokumentais susipažino tik juos įteikus atsakovės atstovei, teismui pagal atsakovės atstovės prašymą 2018 m. gruodžio 18 d. suteikus prieigą prie el. bylos. Atitinkamai nuo prieigos prie el. bylos suteikimo dienos, atsakovo įsitikinimu, skaičiuotinas 20 dienų procesinis terminas prieštaravimams pateikti, kurio pabaiga yra 2019 m. sausio 7 d. Būtent paskutinę termino dieną, teismui per e. teismas sistemą ir buvo pateikti prieštaravimai, kuriuos nutartimi teismas atsisakė priimti praleidus procesinį terminą. Taigi, atsakovė sąžiningai, savo iniciatyva kreipėsi į teismą, bei atliko visus būtinus procesinius veiksmus nevilkindama bylos nagrinėjimo.

8. Atsakovė paaiškino, kad faktinė jos veiklos vykdymo vieta ir registruotos buveinės adresas nesutampa - faktiškai atsakovė bei jos valdymo organas veikia atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Ši informacija skelbiama ir viešai didžiuosiuose informaciniuose verslo puslapiuose (pvz. www.118.lt, www.rekvizitai.lt). Atsakovės nuomone, registruotos buveinės ir faktinės veiklos adreso nesutapimas yra įprasta verslo praktika, todėl sąžiningai procesines teises įgyvendinanti ieškovė turėjo pareigą nurodyti atsakovės faktinės veiklos vykdymo vietos adresą. Kitą vertus, neįteikus procesinių dokumentų juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas pakartotinai turėjo siųsti procesinius dokumentus juridinio asmens registruotos buveinės adresu ir tik tuomet būtų skaičiuojamas nutartyje minimas 10 dienų terminas. Teismas pakartotinai procesinių dokumentų atsakovės registruotos buveinės adresu nesiuntė. Taip pat, teismas įvertinęs ieškovės pateiktų sutarčių turinė, viešai skelbiamą informaciją apie atsakovės faktinės veiklos vykdymo adresą galėjo ir turėjo imtis papildomų priemonių siunčiant procesinius dokumentus būtent atsakovei kaip juridiniam asmeniui jos faktinės veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovės vadovė procesinių dokumentų faktiškai taip pat nebūtų gavusi, nes faktiškai gyvena nuomojamame būste adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įsirenginėja gyvenamąjį būstą, kurio adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena atsakovės vadovės motina M. G., kuri sunkiai supranta lietuvių kalbą, be to ji negali būti laikytina šeimos nariu, kuris gyvena su atsakovės vadove, nes kaip minėta atsakovės vadovė faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prieštaravimus teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovės ieškinį - priteisė iš atsakovės UAB „DG21“, 6222,47 Eur skolos, 84,78 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6307, 25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. lapkričio 22 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2271,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2019 m. sausio 8 d. byloje buvo užregistruotas atsakovės pateiktas procesinis dokumentas - prieštaravimai, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi šiuo prieštaravimus atsisakė priimti, nes atsakovė praleido terminą jiems pareikšti. Atsakovė su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, todėl pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos.

14. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

15. Minėta, kad CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

16. Juridinių asmenų registre privalo būti nurodytas ir juridinio asmens buveinės adresas (CK 2.66 str. 1 d. 4 p.), o pasikeitus juridinio asmens buveinės adresui, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimo padarymo dienos (CK 2.66 str.3 d.). Tai reiškia, kad pareiga pranešti apie juridinio asmens buveinės vietos pasikeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent juridiniam asmeniui. Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus.

17. Konkrečiu atveju, byloje kilo ginčas dėl procesinių dokumentų (ieškinio ir preliminaraus sprendimo) atsakovei įteikimo ir termino prieštaravimas pateikti skaičiavimo. Apeliantė teigia, kad procesiniai dokumentai nebuvo įteikti jos vadovei asmeniškai, taip pat, jie nebuvo realiai įteikti atsakovei kaip juridiniam asmeniui, todėl laikytina, kad dokumentai buvo įteikti tik teismui suteikus atsakovės atstovei prieigą prie elektroninės bylos kortelės.

18. Apeliantės įsitikinimu, procesiniai dokumentai jai papildomai turėjo būti siunčiami ir faktinės veiklos vykdymo adresu, kuris skelbiamas internete. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka, nes juridinių asmenų registre nurodytas apeliantės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Jokio kito veiklos vykdymo adreso Juridinių asmenų registrui ar bylą nagrinėjančiam teismui apeliantė nėra atskleidusi. Pažymėtina, jog juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 123-123 straipsnių nuostatas ir pagrįstai siuntė procesinius dokumentus būtent Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės buveinės adresu (duomenys neskelbtini).

19. Apeliantė nesutinka, jog procesiniai dokumentai gali būti laikyti tinkamai įteiktais, kai jie įteikti jos vadovės A. G. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne jai pačiai, o jos motinai M. G.. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog Juridinių asmenų registre nurodytas skolininko vadovo gyvenamosios vietos adresas, remiantis CK 2.64 straipsnio 1 dalies 6 punktu, taip pat gali būti laikytinas JAR duomeniu, todėl procesinių dokumentų įteikimas juridinio asmens vadovui Juridinių asmenų registre nurodytu adresu gali būti laikomas tinkamu juridinio asmens informavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Kitą vertus, iš 2018 m. gruodžio 12 d. siųstų procesinių dokumentų pažymos ir teismui grįžusios jos šaknelės nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, procesinius dokumentus siuntė ne Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės vadovės adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovės vadovės, kaip fizinio asmens, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti ne pačiai A. G., kaip numatyta CPK 123 straipsnio 2 dalyje, o jos motinai M. G., kuri nėra susijusi su bendrovės valdymu ar administravimu. Taigi, darytina išvada, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog procesiniai dokumentai atsakovei tinkamai įteikti 2018 m. gruodžio 14 d. ir terminas prieštaravimams pateikti turi skaičiuojamas nuo minėtos dienos.

20. Kaip matyti, iš byloje esančių ir Lietuvos pašto siuntų paieškos duomenų, procesiniai dokumentai atsakovei 2018 m. lapkričio 22 d. siųsti adresu (duomenys neskelbtini), kurie neįteikti jų neatsiėmus pašte. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai procesinius dokumentus lydraščiu išsiuntė 2018 m. gruodžio 12 d. (faktinis išsiuntimas 2018 m. gruodžio 13 d.), todėl išaiškintina, jog vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai įteikti praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo ir prieštaravimai teismui 2019 m. sausio 7 d. pateikti nepraleidus CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino nuo preliminaraus sprendimo įteikimo.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir termino prieštaravimams pateikti skaičiavimą, todėl nepagrįstai sprendė, jog prieštaravimai pateikti praleidus terminą. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prieštaravimų priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spęsti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir procesinio dokumento priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spęsti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.