Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. F. (V. F.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-4383-475/2023 pagal pareiškėjos V. F. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis Raimundas Stanislauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

- pripažinti antstolio 2021 m. spalio 15 d. patvarkymą dėl gauto dokumento, įvardinto kaip „skundas dėl antstolio veiksmų“ Nr. S-21-70-26211 vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11518 neteisėtu ir jį panaikinti (jo atsakymą, pateiktą 2023 m. sausio 23 d. advokatei Milanai Striuogienei, laikyti tyčia nekompetentingu);

- sumokėti pareiškėjai už nuosavybės teise priklausančio automobilio „Chrysler Pacifica“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusavinimą 4 000 Eur ir 35 000 Eur už sudarytus nepatogumus, naudojantis pavėžėjų paslaugomis;

- sumokėti už ilgalaikį kūno sužalojimą 500 000 Eur;

- pripažinti antstolio vykdomosios bylos Nr. 0070/16/11519 užbaigimą (nutraukimą) neteisėtu ir grąžinti pareiškėjai 71 daiktą, nurodytą 2017 m. kovo 10 d. turto apraše.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo. Prieš tai atlikdamas, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia procesinius klausimus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė skundo dėl antstolio veiksmų kopiją, kurioje yra matomas antstolio Raimundo Stanislausko kontoros patvirtinimo žyma apie skundo gavimą 2023 m. sausio 24 d. Tačiau CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktu nauju įrodymu, sprendžia, kad jos teikiamas dokumentas yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, yra nedidelės apimties, todėl prijungiamas prie bylos medžiagos.

Dėl teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, šališkumo

9. Apeliantės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimas kelia abejonių dėl šią nutartį priėmusios teisėjos šališkumo.

10. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 12 straipsniai). Tačiau sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos žmogaus teisių teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. EŽTT 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

11. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008), asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas. Tuo tarpu apeliantė jokių konkrečių tam prieštaraujančių įrodymų nagrinėjamu atveju nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantė teisėjos šališkumą iš esmės sieja su jos priimtu procesiniu sprendimu (atsisakymu priimti jos skundą). Tačiau, vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjanti teisėja atsisakė atlikti tam tikrus procesinius veiksmus arba priėmė tam tikrus procesinius sprendimus, pati savaime nereiškia, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka. Be to, jei teisėjos byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs šaliai, tai taip pat negali būti vertinama kaip teisėjos šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjos nušalinimui.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavus, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

14. Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

15. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. F. 2023 m. sausio 24 d. savo skundą teikė tiek antstoliui, tiek Kauno apylinkės teismui. Tuo tarpu pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, kaip minėta šios nutarties 7 punkte, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas tik antstoliui, kuris šį skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas. Tuo atveju, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, pats antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčia skundą apylinkės teismui. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja V. F. šiuo konkrečiu atveju skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė nelaukdama, kol antstolis šį skundą išnagrinės ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Tai reiškia, kad V. F. apylinkės teismui skundą pateikė, nepasinaudojusi išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

17. Minėta šios nutarties 13 punkte, kad pareiškėja į teismą tiesiogiai turi teisę kreiptis tik tuo atveju, kai antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, t. y. asmuo įgyja teisę paduoti skundą dėl antstolio neveikimo (kartu su skundu dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui) anksčiausiai po šešių darbo dienų (5 darbo dienos skundui išnagrinėti + 1 darbo diena bylos medžiagos perdavimui apylinkės teismui; CPK 510 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CPK 510 straipsnio 2 dalis suteikia teisę vieną skundo egzempliorių pateikti apylinkės teismui ir tą pačią dieną kaip ir antstoliui, tačiau tik tuo atveju, kai pareiškėjas pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, visgi, šiuo atveju pareiškėjos 2023 m. sausio 24 d. skunde toks prašymas nebuvo suformuluotas.

18. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.