Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės B. P.-K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo likviduojamos dėl bankroto asociacijos B. P. muzikos klubo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto asociacijos B. P. muzikos klubo ieškinį atsakovei B. P.-K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas likviduojama dėl bankroto asociacija B. P. muzikos klubas, atstovaujamas nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Konsultacijų srautas“ (toliau – ir ieškovas), prašo priteisti iš atsakovės B. P.-K. (toliau – ir atsakovė) 455 458,37 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad: ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu, kadangi ieškovo valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su juridinio asmens valdymu; atsakovė sudarė ieškovui nenaudingą sandorį (laidavimo sutartį), sąmoningai blogai valdė juridinį asmenį; buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai; atsakovė privedė ieškovą prie bankroto, sąmoningai blogai valdant juridinį asmenį (pažeidžiant teisės aktus, jų nevykdant, nesumokant kreditoriams, netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, pasisavinant juridinio asmens turtą). Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės priteistina žala, kurią sudaro patvirtinta ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų suma – 429 067,37 Eur, 3 650 Eur atlygio suma už bankroto proceso administravimą, 1 600 Eur administravimo išlaidų sąmata, kreditorių susirinkime kreditorių patvirtinta 9 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata ir likusi neapmokėta neperduoto ieškovo turto vertė 12 141 Eur, iš viso 455 458,37 Eur.

3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir / arba pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis už 455 458,37 Eur sumą. Nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovė vengia kontaktų su ieškovo nemokumo administratore, be to, siekdama išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo, yra linkusi slėpti turtą ir pajamas. Teismui priėmus ieškovei galbūt palankų sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas dėl atsakovės nesąžiningumo, piktnaudžiavimo ir galimo siekio išvengti prievolės, mažinant / perleidžiant tretiesiems asmenims turimą nekilnojamąjį ir kitą turtą ar pajamas, gali pasunkėti arba jo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas. Prašoma priteisti žalos suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir fiziniam asmeniui ji yra labai didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Šio apeliacinio proceso dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys laikytinas prima facie (preliminariai) pagrįstu. Atsakovė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad ieškinys galbūt nebus patenkintas, o laikinosios apsaugos priemonės sukurs pagrindą žalai atsirasti bei papildomiems teisiniams procesams ateityje inicijuoti. Taip pat teigia, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dėl klaidinančios teismą ieškovo pozicijos bei netinkamo kvalifikavimo dėl ieškinio pagrįstumo egzistavimo vien turinio ir formos atitikties pagrindu.

13. Pagal prima facie doktriną, atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).

14. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo ieškinio preliminarų pagrįstumą, nurodydama, kad pagal pirmosios instancijos teismo poziciją, vien ieškinio turinio ir formos reikalavimus atitinkančio ieškinio pareiškimas leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau minėta, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovas pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovė atskirajame skunde nurodo argumentus dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus įvertins priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, o, kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nurodė, kad, kaip matyti iš prejudicinę reikšmę turinčios Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, atsakovė yra linkusi slėpti turtą ir pajamas, siekiant išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo, todėl kyla abejonės dėl atsakovės sąžiningumo.

16. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi remiasi vien atsakovės asmens savybėmis, kurios įrodinėjamos prejudiciniais faktais, o vien aplinkybė, kad ieškovas privestas prie nemokumo tyčia, neįrodo, kad atsakovės elgesio modelis ar veiksmai yra ar bus analogiški. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė nė vieno konkretaus įrodymo, kad atsakovė ketina elgtis piktavališkai, o nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas remiamas vien netiesioginiais įrodymais.

17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).

18. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-715-642/2022, kuria ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu, nurodyta, kad ieškovo vadovė (atsakovė) 2011 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 60 136,70 Eur (207 640 Lt), 2012 m. – 10 904,48 Eur (37 651 Lt), 2013 m. – 21 646,78 Eur (74 742 Lt), 2014 m. – 56 763,85 Eur (195 994,22 Lt), tačiau nepagrindė šių išgrynintų lėšų panaudojimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1128-467/2022 iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovo valdymo organams nustatytų pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas pasireiškė ir tuo, jog 2011–2014 m. iš ieškovo banko sąskaitos reguliariai būdavo išgryninamos piniginės sumos, kurių panaudojimas nėra pagrįstas buhalteriniais dokumentais. Per nurodytą laiką buvo išgryninta, iš viso 149 451,81 Eur suma ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė tokio išgryninimo priežasčių, nepaaiškino, kam ir kokiu tikslu šios sumos buvo panaudotos.

19. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad aplinkybės, jog ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu, savaime neįrodo atsakovės siekio išvengti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Tačiau ieškovės nesąžiningumą taip pat patvirtina ir kitos aplinkybės.

20. Kaip matyti iš ieškovo bankroto byloje esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iškėlus ieškovo nemokumo bylą, atsakovė nevykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei ieškovo turtą ir dokumentus, nors apie tokią pareigą buvo informuota tinkamai.

21. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad 2022 m. gegužės 31 d. nemokumo administratorė atsakovės elektroninio pašto adresu išsiuntė reikalavimą dėl turto perdavimo, kuriame nurodė, kad ieškovas 2022 m. vasario 22 d. (bankroto bylos iškėlimo dieną) turėjo turto už 14 852 Eur, iš jų materialaus turto 10 426 Eur sumai, trumpalaikio turto 4 426 Eur sumai, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos 1 811 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 2 615 Eur. Reikalavime dėl turto perdavimo nemokumo administratorė pareikalavo iki 2022 m. birželio 3 d. perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis – materialų turtą 10 426 Eur sumai ir pinigų ekvivalentus 2 615 Eur, iš viso 13 041 Eur. Alternatyviai, atsakovei buvo pasiūlyta nemokumo administratorei neperduoto turto vertę 13 041 Eur sumokėti į ieškovo vardu atidarytą depozitinę sąskaitą ir iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė sumokėjo 900 Eur. Likusi neapmokėta neperduoto turto vertė – 12 141 Eur. Šių aplinkybių dėl neperduodamo ieškovo turto, atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike, nei atskirajame skunde neneigia.

22. Taip pat pažymėtina, kad nors pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į kitas nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes, gali turėti įtakos sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022 ir joje nurodyta praktika).

24. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 455 458,37 Eur, kurios didžiąją dalį sudaro teismo patvirtinta ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų suma – 429 067,37 Eur. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė ir neįrodinėjo, kad tokią sumą būtų pajėgi sumokėti priėmus jai nepalankų teismo sprendimą, savo geros finansinės padėties nepagrindė. Todėl, įvertinus minėtus atsakovės veiksmus neperduodant ieškovo turto nemokumo administratorei, ieškovo lėšų išgryninimo aplinkybę bei didelę ieškinio sumą, yra pagrindas teigti, kad atsakovė gali siekti išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

25. CPK neapibrėžtas pavyzdinis sąrašas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir turi užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020).

26. Nors atsakovė teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir neekonomiškos, tačiau atsakovė nenurodė, kodėl taip mano, nenurodė, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovei, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankant areštuotos atsakovės piniginės lėšos.

27. Be to, pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama; atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atsakovė, manydama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemones pažeidžia jos interesus, gali sumokėti ieškovo prašomą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ir laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti panaikintos. Taip pat pažymėtina, kad, jeigu atsakovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtų nuostolių, pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovė turėtų teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad laikinosios apsaugos priemones neproporcingai pažeidžia atsakovės teises ar šalių interesų pusiausvyrą. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti ar pakeisti, todėl atsakovės skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.