Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. papildomo sprendimo, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslo centro ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl atsakovės sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – NFM Production Sp. z. o. o. (LTD), išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 3 dalis). Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųsto papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl dokumentų vertimo išlaidų priteisimo

8. Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė dokumentų vertimo išlaidas. Atsakovė nesutinka su šia papildomo sprendimo dalimi ir nurodo, kad dokumentų vertimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šios išlaidos negalėjo būti priteisiamos.

9. Dokumentų vertimo išlaidos yra priskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 10 punktas; pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-431/2013, 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 117 punktas), kurios paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. Pagal bendrąją taisyklę, visi šalių įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taip siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Ši nuostata sietina ir su šalių turimomis procesinėmis teisėms, inter alia (taip pat) dalyvauti tiriant įrodymus bei prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Tik ištyręs visus įrodymus (CPK 251 straipsnis) ir išklausęs baigiamąsias kalbas (CPK 253 straipsnio 4 dalis), teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo (nutarties) (CPK 257 straipsnis). Teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis), inter alia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu.

11. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, tai yra jų neišsprendė. Nėra pagrindo teismo sprendimo trūkumo taisymu laikyti išsprendimo tokio reikalavimo, kuris nebuvo išnagrinėtas ir ištirtas teismo posėdyje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).

12. Nors CPK 88 ir 93 straipsniuose expressis verbis (tiesiogiai) nėra nurodyta, kad kitos būtinos ir pagrįstos (pavyzdžiui, dokumentų vertimo) išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau toks aiškinimas tiesiogiai išplaukia iš sisteminio anksčiau nurodytų CPK 7, 42, 93, 270 ir 277 straipsnių nuostatų. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai gali būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė. Minėta nuostata gali būti netaikoma nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašymas priteisti išlaidas dokumentų vertimui ir šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti, dėl to teismas šio prašymo bei su juo pateiktų dokumentų nenagrinėjo ir netyrė. Bendro pobūdžio prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti vertinamas kaip reikalavimas priteisti konkretaus dydžio ir rūšies bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė neįrodinėja, kad dokumentų vertimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingai, iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė buvo atstovaujama kvalifikuotų teisininkų, 2019 m. gruodžio 11 d., prieš pat bylos išnagrinėjimą iš esmės, pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo. Sąskaitos už dokumentų vertinimo paslaugas buvo išrašytos 2019 m. spalio 8 d. ir 2019 m. spalio 22 d., apmokėtos atitinkamai 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d., taigi dokumentų vertimo išlaidos susidarė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl nėra pagrindo manyti, kad egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios ieškovei pateikti prašymą ir įrodymus dėl šių patirtų išlaidų priteisimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams ir sprendžia, kad ieškovė, po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikusi prašymą priteisti dokumentų vertimo išlaidas, pareiškė naują reikalavimą, kuris nebuvo išnagrinėtas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo papildomu sprendimu tenkinti šio prašymo.

Dėl žyminio mokesčio priteisimo

15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu išsprendė išlaidų už advokato teisinę pagalbą paskirstymo klausimą, tačiau nepasisakė dėl žyminio mokesčio, kurio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai buvo pateikti į bylą, priteisimo, todėl vadovaudamasis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrįstai šį klausimą išsprendė priimdamas papildomą sprendimą.

16. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neįvertino, jog ieškinys buvo patenkintas iš dalies – iš penkių ieškinyje pareikštų reikalavimų buvo patenkinta mažiau nei pusė, todėl teismas nepagrįstai priteisė visą žyminį mokestį iš atsakovės.

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažinti tiekėjo NFM Production Sp. z. o. o. pasiūlymą bei nutraukti pirkimo procedūras; netenkinus reikalavimo nutraukti pirkimo – įpareigoti atsakovę atmesti tiekėjo NFM Production Sp. z. o. o. pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą išvadą teikiančią instituciją; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išreikalauti dokumentus.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinyje buvo pareikšti penki reikalavimai, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškiniu buvo pareikšti du alternatyvūs reikalavimai – panaikinti atsakovės 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažinti tiekėjo NFM Production Sp. z. o. o. pasiūlymą bei nutraukti pirkimo procedūras; netenkinus reikalavimo nutraukti pirkimo – įpareigoti atsakovę atmesti tiekėjo NFM Production Sp. z. o. o. pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, prašymai įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą išvadą teikiančią instituciją, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išreikalauti dokumentus laikytini ne ieškinio materialiniais reikalavimais, kurie išsprendžiami ginčo nagrinėjimo iš esmės metu, o procesinio pobūdžio prašymais, kurių (ne)tenkinimas neturi reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

20. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, panaikino atsakovės 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir laimėtoju pripažinti trečiojo asmens NFM Production Sp. z. o. o. pasiūlymą ir įpareigojo atsakovę grąžinti pirkimą į tiekėjų kvalifikacijos stadiją ir įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitikimą pasiūlymų pateikimo terminu. Teismas šiuo sprendimu išsprendė ir išlaidų už advokato teisinę pagalbą paskirstymo klausimą. Konstatavęs, kad ieškovė iš esmės pasiekė ieškiniu siektą teisinį rezultatą, teismas sprendė, jog ji turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė 4 635 Eur dydžio išlaidas už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo apeliacinis skundas nebuvo paduotas. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad teismas sprendime, kuris jau yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicatą galią, pasisakė dėl ieškovės teisės į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ši išvada apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo priėmimo nebegali būti kvestionuojama.

22. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir netenkino reikalavimo nutraukti pirkimo procedūras, šiuo teismo sprendimu iš esmės buvo patenkintas vienas iš alternatyvių ieškinio reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovė iš esmės pasiekė ieškiniu siektą teisinį rezultatą, todėl pagrįstai priteisė visą, o ne dalį žyminio mokesčio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

23. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą ir ieškovės naudai priteisė visą žyminį mokestį iš atsakovės, tačiau nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl dokumentų vertimo išlaidų priteisimo. Todėl yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą pakeisti.

24. Ieškovė pateikė prašymą priteisti teisinės pagalbos išlaidas rengiant prašymą dėl papildomo sprendimo (180 Eur) bei atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (360 Eur). Ieškovė paaiškino, kad teisinių paslaugų sutartis su ieškove sudaryta viešojo pirkimo pagrindu. Sutartyje numatyta tam tikra atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka: sąskaitos faktūros ieškovei išrašomos einamąjį mėnesį už praėjusį mėnesį teiktas paslaugas, todėl ieškovė pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti įrodymų apie patirtas išlaidas už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teisinių paslaugų teikimo su ieškove sutartis sudaryta viešojo pirkimo pagrindu, kad šios sutarties 4.4 papunktis numato, jog ieškovė turi teisę pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį atsiskaityti per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos tik už faktiškai suteiktas paslaugas, taip pat atsižvelgdamas į jau pradėtą formuoti Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose situacijose (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1457-236/2019), sprendžia, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių iki papildomo sprendimo priėmimo negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl yra pagrindas šias bylinėjimosi išlaidas priteisti. Tačiau kadangi šia nutartimi atsakovės apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas ir ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinamas iš dalies, už teisinę pagalbą rengiant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo priteistina suma mažintina iki 90 Eur, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – iki 180 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslo centro prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo iš dalies tenkinti.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslo centrui (juridinio asmens kodas 302496128) iš atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 304740061) 3 787,50 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir 90 Eur (devyniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų rengiant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslo centro prašymą priteisti dokumentų vertimo išlaidas atmesti.“.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslo centrui (juridinio asmens kodas 302496128) iš atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 304740061) 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.