Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22061-1012/2019 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB ) „Mobility Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. 2019 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo A. S. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo UAB „Mobility Lietuva“ 226,78 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2019 m. birželio 21 d. gautas UAB „Mobility Lietuva“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas prašė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant, ieškinį atmesti, nes ieškinio reikalavimai yra patenkinti.

3. 2019 m. liepos 10 d. teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 29,31 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4. 2019 m. rugpjūčio 1 d. gautas atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes ieškinio reikalavimai yra patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovo, neatsižvelgė į visus kriterijus, įtvirtintus kasacinio tesimo praktikoje, t. y. neįvertino priežasčių dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, dėl ko nepagrįstai sumažino ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų dydį.

11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Iki ieškinio pateikimo atsakovas bendradarbiavo su ieškovu dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas iki atsiliepimo į pradinį ieškinį pateikimo pasiūlė ieškovui ginčą išspręsti taikiai, tačiau ieškovas į šį pasiūlymą neatsakė. Todėl 2019 m. birželio 21 d. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, tačiau, atsižvelgdamas į ginčo sumos mažareikšmiškumą bei galimas neproporcingas šalių bylinėjimosi išlaidas, atsakovas nusprendė patenkinti ieškovo reikalavimus ir grąžino ieškovui ne jo reikalautus 226,78 EUR, o visas sumas, t. y. 423,50 EUR.

11.2. Nepaisant aplinkybės, kad atsakovas siekė taikaus ginčo užbaigimo, 2019 m. liepos 12 d. atsakovas gavo patikslintą ieškinį dėl 29,31 EUR sumos, kuris susidarė dėl Didžiosios Britanijos valiutos svaro sterlingo ir euro kurso keitimo sąnaudų. Atsakovo teigimu, jeigu ieškovas būtų pateikęs šį 29,31 EUR dydžio reikalavimą tiesiogiai atsakovui, šis, siekdamas taikaus ir greitesnio bylos užbaigimo, būtų sumokėjęs šią sumą ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).

17. Šalies procesinis elgesys – tai veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškovas atsisakymą nuo ieškinio pateikė 2019 m. rugpjūčio 26 d., kuriame nurodė, kad atsisako nuo ieškinio, kadangi atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimus, po ieškinio ir patikslinto ieškinio pateikimo, sumokėjo reikalaujamas sumas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad po ieškinio ir patikslinto pateikimo, atsakovas faktiškai ieškinio reikalavimus įvykdė, todėl ieškovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas A. S. paduodamas ieškinį, turėjo teisinį suinteresuotumą reikšti tokio pobūdžio reikalavimą atsakovei UAB „Mobility Lietuva“, nes byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas prieš inicijuodamas teismo procesą, ėmėsi priemonių spręsti ginčą iki teismo (el. bylos I tomas b. l. 17-22). Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad ieškovas į teismą kreipėsi turėdamas tam pagrindą. Tokiu atveju atsakovo teiginys, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo skundžiamos nutarties, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau pagrįstai nustatė, jog įvertinus šalių procesinį elgesį, būtent atsakovės elgesys, ieškinio patenkinimas po ieškinio (ir patikslinto ieškinio ) pateikimo kvalifikuotinas kaip netinkamas ir iš atsakovės ieškovui yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju svarbi ieškinio suma, t. y. būtina atsižvelgti į ginčo sumos dydį.

22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl su jo elgesiu susijusių priežasčių, kadangi teismas nenustatė ieškovo netinkamo elgesio. Be to, byloje esantys duomenys, patvirtina, kad ieškovas prieš kreipiantis keletą kartų kreipėsi į atsakovą, stengdamasis išspręsti ginčą geruoju. Ieškovas pagrįstai turi teisėtą lūkestį gauti šių išlaidų atlyginimą, kadangi klausimas buvo išspręstas jo naudai. Todėl vien tai, kad ieškinio suma yra pakankamai nedidelė, netoleruotina tokia situacija, kai ieškovui priėmus palankų teismo sprendimą, ieškovas tampa ne laimėjusia, o pralaimėjusia bylos šalimi, nes nepaisant palankaus priimto teismo sprendimo, patyria papildomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tai prieštarauja elementariems logikos ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje.

23. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė 783,75 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš jų 780,00 EUR advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba yra kelis kartus mažesnės nei rekomenduojamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Įvertinus rekomendacijos nurodytus dydžius, vien už ieškinio parengimą susidarytų 2,316.75 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (rekomendacijų 7, 8.2 p.), todėl ieškovo prašomos priteisti 780,00 EUR sumos sumažinimas, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, šiuo nagrinėjimu atveju, neturi būti mažinamos.

24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, iš dalies neteisingai įvertino šalių procesinį elgesį, priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai sumažino ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, iš atsakovės ieškovui priteisiant 783,75 EUR bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme.

27. Patenkinus atskirąjį skundą, apeliantas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Apeliantas 2019 m. rugsėjo 30 d. teismui pateikė prašymą priteisti 250,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir 2019 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymą.

28. Nustačius, kad apeliantas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintina, ar ieškovas į bylą pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų šioje byloje patyrimą.

29. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos, jei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pateikti tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

30. Pirmiau nurodytas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.

31. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas dėl išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų pakankamumo užtikrina realaus pinigų sumokėjimo už konkrečioje byloje suteiktas konkrečias paslaugas kontrolę, t. y. kad kita šalis nebūtų priversta mokėti už advokatų kontoros suteiktas paslaugas, nesusijusias su nagrinėta byla. Šis motyvas aktualus, be kita ko, tais atvejais, kai advokatų kontora teikia klientui daugiau teisinių paslaugų nei vien atstovavimas konkrečioje byloje, o už visas suteiktas teisines paslaugas klientui išrašoma bendra sąskaita (viena ar kelios). Tuo atveju, jei pagal tokią sąskaitą (ar kelias sąskaitas) klientas atsiskaito tik iš dalies, mokėjimą patvirtinančiame dokumente nenurodydamas, už kurias paslaugas atsiskaito, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas, ar už kitas, su byla nesusijusias teisines paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas pagrįsti bylinėjimosi išlaidų byloje patyrimą, pateikė vienintelį dokumentą – ieškovo 2019 m. rugsėjo 18 d. atliktą mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovas sumokėjo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui 250,00 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka už teisines paslaugas.

33. Byloje nėra pateikta ieškovo atstovo ieškovui išrašytos sąskaitos-faktūros, kurioje būtų nurodyta už kokių konkrečių teisinių paslaugų teikimą susidarė 250,00 EUR, specifikuota, kokia paslauga kokią dalį sudaro nurodytoje sumoje, už kokioje byloje suteiktas paslaugas ji išrašyta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ieškovo advokatui pervesta suma buvo sumokėta būtent už advokato šioje civilinėje byloje atliktus konkrečius veiksmus.

34. Nesant duomenų apie tai, kokioje civilinėje byloje, kuriuo metu, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos buvo suteiktos, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas pateikė į bylą dokumentus pagrindžiančius 250,00 EUR bylinėjimosi išlaidų byloje patyrimą. Byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovas 250,00 EUR išlaidų patyrė už advokato atliktus veiksmus šioje civilinėje byloje, surašant atskirąjį skundą. Toks nagrinėjamos situacijos teisinis vertinimas atitinka ir aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos siekiant įrodyti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą patyrimą.

35. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatavus, kad ieškovas byloje neįrodė 250,00 EUR išlaidų patyrimo už advokato atliktus veiksmus apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti bylinėjimosi išlaidomis CPK 98 straipsnio prasme, dėl to jos nepriteistinos.

36. Apeliantui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti ieškovo A. S. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria nutarta priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės UAB „Mobility Lietuva“ 303,75 EUR bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės UAB „Mobility Lietuva“ 783,75 EUR (septyni šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovo A. S. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.