Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės antstolės N. Š.-S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2895-852/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Architelio statyba“ ieškinį atsakovei antstolei N. Š.-S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. N. ir Lloyd’s of London, veikiantis per atstovą Lietuvoje uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę ,,Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl vykdymo proceso teisėtumo ir antstolio civilinės atsakomybės

2. Byloje keliamas antstolės (apeliantės) veiksmų teisėtumo ir jos civilinės atsakomybės klausimas, vykdant išieškojimą iš skolininkės (ieškovės), kuriai jau buvo teisme inicijuota bankroto byla.

3. Vykdymo procesas yra teismo ir kitų institucijų, taip pat ir darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 584 straipsnis, 587 straipsnio 9 punktas). Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

4. Taigi, greitas ir veiksmingas vykdomojo dokumento įvykdymas turi būti derinamas su vykdymo procese taikomų priemonių teisėtumu. CPK nustatytų vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, patvirtinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, kurie yra privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis).

5. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja teismas. Kasacinio teismo praktikoje dėl antstolio priverstinio vykdymo procese atliekamų veiksmų pasisakoma, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 27 punktas).

6. Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, antstolis už savo paties ir / ar savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 29 punktas).

7. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo sprendimo dalimi pripažino, kad nagrinėjamoje byloje visos šios sąlygos apeliantės profesinei civilinei atsakomybei kilti yra nustatytos, taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus apeliacinio skundo argumentus bei apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis), patikrina, ar tokia teismo išvada yra teisinga.

8. Ieškovė BUAB „Architelio statyba“, atsižvelgdama į šį ginčą pirmiau nagrinėjusių teismų poziciją (žr. šios nutarties 5 punktą) bei į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje išdėstytą pasiūlymą patikslinti aplinkybes, susijusias su prašomu priteisti žalos dydžiu, 2020 m. sausio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Šiame procesiniame dokumente ieškovė patikslino (papildė) ieškinio reikalavimų pagrindu nurodomas faktines aplinkybes, konkretizavo, ką ji laiko apeliantės neteisėtais veiksmais padaryta žala. Ieškovė nurodė, kad apeliantė žalą jai padarė neteisingai suskaičiavusi ir nepagrįstai iš jos išieškojusi trečiajam asmeniui A. N. didesnę darbo užmokesčio dalį, nei pagal įstatymą šiam priklausytų, pateikė būtent tokios jai padarytos žalos dydžio apskaičiavimą (žr. šios nutarties 6 punktą). Kitaip tariant, ieškovė savo pradinę poziciją, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus vien pažeisdama išieškojimo veiksmų atlikimo tvarką – galiojusio ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, įpareigojantį antstolį sustabdyti piniginių lėšų išieškojimą ir jų perdavimą išieškotojui, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, papildė dar ir tokiais argumentais, kad žalą sukėlusiais veiksmais ji taip pat laiko ir neteisingai išaiškintą vykdomojo dokumento – darbo ginčų komisijos sprendimo – turinį. Nereikalaudama visų neteisėtai išieškotų iš jos piniginių lėšų grąžinimo ir todėl neįrodinėdama, kiek dėl tokių apeliantės neteisėtų veiksmų sumažėjo kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, ieškovė pasirinko reikalauti tik tos nepagrįstai iš jos išieškotos sumos priteisimo, kuri yra susijusi išimtinai su neteisingu vykdomojo dokumento turinio aiškinimu ir neteisingais skaičiavimais, prašydama atlyginti būtent šiais neteisėtais apeliantės veiksmais padarytą bendrovei žalą.

9. Apeliantei šie ieškovės rašytiniai paaiškinimai buvo išsiųsti 2020 m. sausio 15 d., tačiau savo pozicijos dėl ieškovės paaiškinimuose išdėstytų papildomų argumentų bei nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas jos veiksmų neteisėtumas, žalos šiais veiksmais bankrutuojančiai bendrovei padarymas ir žalos dydis, ji nei raštu, nei žodžiu neišdėstė. Pati apeliantė ir jos atstovas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. teismo posėdyje nedalyvavo. Vilniaus apygardos teismui 2020 m. liepos 27 d. pateiktame pareiškime apeliantė prašė bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant, o ginčą išspręsti pagal apeliantės procesiniuose dokumentuose pirmiau išdėstytus argumentus ir ieškinį atmesti.

10. Tokių faktinių aplinkybių kontekste apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo nustatyta ir nustatinėta, kiek dėl galimų neteisėtų jos veiksmų kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimų, ir nevertinta, kokia pervestos sumos dalis būtų skiriama kreditoriams, jeigu nebūtų buvę atlikti išieškojimo veiksmai, nėra aktualūs, nes žalos faktas bei dydis buvo grindžiami kitais argumentais bei motyvais.

11. Atitinkamai, neturi teisinės reikšmės ir apeliantės nurodytos kitos ieškovės inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-4528-732/2017 (apeliacine tvarka išnagrinėtos šios bylos Nr. e2A-1351-614/2018) procesinė baigtis, nes joje buvo nagrinėjamas antstolės veiksmų teistumas tik tuo aspektu, ar jos atlikti po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo išieškojimo veiksmai lėmė žalos kreditoriams atsiradimą, bet nevertinti veiksmai, kurių neteisėtumo klausimas keliamas nagrinėjamoje byloje, ir tokių veiksmų įtaka ieškovės materialinėms teisėms. Pažymėtina, kad ginčas dėl to, jog apeliantės veiksmai buvo neteisėti, nes bet kokio dydžio skolos išieškojimas trečiojo asmens A. N. naudai buvo draudžiamas dėl teisme priimto pareiškimo iškelti ieškovei bankroto bylą, net ir nekyla.

12. Teisėjų kolegija stokojančiais pagrįstumo pripažįsta ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė pasirinko netinkamą (neleistiną) pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi pirmiausia turėjo pareikšti reikalavimą pačiam išieškotojui dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, ir tik šiam jų negrąžinus, galėjo pareikšti reikalavimą apeliantei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje šiuo aspektu yra pasisakęs, kad tokiais atvejais, kai dėl neteisėtų vieno asmens veiksmų kitas asmuo netenka turto, o trečias asmuo šį turtą be pagrindo įgyja, tai netekęs turto asmuo gali rinktis pažeistų teisių gynimo būdą: reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo tam asmeniui, kuris be pagrindo įgijo jo turtą, arba reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus. Teisė pasirinkti vieną iš šių teisių gynimo būdų priklauso ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019, 35-36 punktai).

13. Vadinasi, ieškovė dėl išieškotojui A. N. netesėtai pervestos pinigų sumos galėjo pasirinkti vieną iš alternatyvų savo teisių gynimo būdų: arba reikšti ieškinį dėl išieškotojui pervestos sumos kaip nepagrįsto praturtėjimo, arba reikšti ieškinį antstolei dėl žalos atlyginimo. Ieškovė pasirinko pastarąjį savo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 5, 13 straipsniai, CK 1.137 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantė, turėjo išspręsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir jį išsprendė.

14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas priteistos iš apeliantės žalos dydžio klausimas, taigi teisėjų kolegija pasisako ir dėl tokių skundo argumentų. Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0033/16/01781 medžiagos, trečiasis asmuo A. N. 2016 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į apeliantę su prašymu dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, jame nurodęs, kad prašo išieškoti iš ieškovės pagal darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4504 iš viso 1 482,44 Eur skolą. Apeliantė savo 2016 m. lapkričio 10 d. patvarkymu Nr. S-16-33-312 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, suteikė vykdomajai bylai Nr. 0033/16/01781. Šiame patvarkyme vykdomuoju dokumentu įvardytas darbo ginčų komisijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. DGKS-4504, o išieškoma suma – 1 482,44 Eur. Vykdomosios bylos viršelyje taip pat nurodoma, kad ši byla pradėta dėl 1 482,44 Eur sumos išieškojimo, kurios 380 Eur dalis vykdytina skubiai.

15. Tačiau darbo ginčų komisijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. DGKS-4504 rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad A. N. naudai iš UAB ,,Architelio statyba“ išieškotinas 1 102,44 Eur neišmokėtas darbo užmokestis ir darbo užmokestis už priverstinę prastovą, o šio sprendimo dalis dėl vieno mėnesio, t. y. 380 Eur, vidutinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo vykdytina skubiai. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių būtent tokį darbo ginčų komisijos sprendimo (t. y. kad ši 380 Eur suma yra sudėtine 1 102,44 Eur skolos dalimi) vertinimą paneigiančių duomenų, išskyrus išieškotojo V. N. 2016 m. lapkričio 8 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir vykdymo išlaidų išieškojimo įvardytą kaip išieškotiną 1 482,44 Eur (1 102,44 Eur + 380 Eur) sumą. Apeliantė (antstolė) turėjo pareigą įvertinti ne tik prašymo, bet ir su juo pateikto vykdomojo dokumento – darbo ginčų komisijos sprendimo – turinį (CPK 587 straipsnio 9 punktas, 651 straipsnis), juolab kad vykdymo veiksmai yra atliekami išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Tuo atveju, jeigu apeliantei nebuvo pakankamai aišku, kokio dydžio skola turi būti išieškoma išieškotojo naudai, ji galėjo kreiptis į sprendimą priėmusią instituciją dėl jo išaiškinimo ir tik pašalinusi visas kliūtis bei neaiškumus vykdomąjį dokumentą priimti bei atlikti atitinkamus vykdymo veiksmus.

16. Patvarkyme areštuoti turtą, priimtame 2016 m. gruodžio 6 d., apeliantė nurodė, kad vykdant darbo ginčų komisijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. DGKS-4504 ir kt. dėl 2 959,20 Eur išieškojimo iš ieškovės antros eilės išieškotojui A. N. ir kt., yra areštuojamos 3 586,62 Eur (2 959,20 Eur skola ir 627,42 Eur vykdymo išlaidos) ieškovės piniginės lėšos, esančios pas trečiąjį asmenį Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), jas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, priimtu 2017 m. sausio 18 d., areštuota ir į apeliantės depozitinę sąskaitą pervesta 3 586,62 Eur suma išieškotojams paskirstyta taip: (1) A. N. – 1 456,16 Eur skola ir 96 Eur vykdymo išlaidos, iš viso – 1 552,16 Eur; (2) V. R. – 1 453,84 Eur skola ir 96 Eur vykdymo išlaidos, iš viso – 1 549,84 Eur. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto ,,Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo matyti, kad 2017 m. sausio 18 d. apeliantė išieškotojui A. N. pervedė 1 552,16 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi: ,,0033/16/01781, išieškota iš Architelio statyba v. d. DGKS-4504“.

17. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos tokios ieškovės įrodinėtos ir pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis faktinės aplinkybės, kad apeliantė areštuotas ir į jos depozitinę sąskaitą trečiojo asmens VMI pervestas lėšas paskirstė, t. y. atliko išieškojimo veiksmus, 2017 m. sausio 18 d., t. y. jau po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi priėmė ieškovės kreditorės UAB „Skoleksa Lt“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Architelio statyba“. Nėra ginčijamas ir toks faktas, kad tą pačią dieną apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį buvo paskelbta specialiame internetiniame tinklapyje, jame, be kita ko, buvo nurodyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimtas teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojami, tačiau šio turto realizavimas ir išieškojimas sustabdomas. Teismo nutartis, kuria priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, 2016 m. spalio 13 d. išsiųsta ir Lietuvos antstolių rūmams.

18. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO; CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančios ieškovės bankroto bylos Nr. eB2-568-866/2021 procesinės eigos matyti, kad bankroto byla jai iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. vasario 13 d. Neįsiteisėjusi 2016 m. gruodžio 14 d. teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo 2016 m. gruodžio 15 d. išsiųsta antstoliams, Juridinių asmenų registrui bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybai. Juridinių asmenų registre ši nutartis įregistruota 2016 m. gruodžio 19 d. Bendrovės teisinio statuso pasikeitimas įregistruotas 2017 m. vasario 22 d.

19. Aptartos informacijos visiškai pakanka padaryti išvadą, kad apeliantė, kurios profesinei veiklai nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, prieš atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/01781 nesiėmė visų jai prieinamų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti, nepatikrino atitinkamų duomenų bazių ir atliko toje situacijoje draudžiamus išieškojimo veiksmus, tuo pažeisdama CPK 634 straipsnio 2 dalies, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas apeliantės profesinių pareigų atlikimas priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės, bankrutavusios bendrovės, patirta žala. Pirmosios instancijos teismas tokia žala pagrįstai pripažino iš apeliantės išieškotas 96 Eur vykdymo išlaidas, nes, kaip minėta, bet kokie išieškojimo iš bankrutuojančios bendrovės piniginių lėšų veiksmai buvo draudžiami, taigi ir vykdymo išlaidų paskirstymo klausimas vykdomojoje byloje negalėjo nei kilti, nei būti sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai apeliantės neteisėtais veiksmais padaryta ieškovei žala pripažino ir 380 Eur sumos išmokėjimą trečiajam asmeniui A. N., nes jos išieškojimui jokių faktinių ir teisinių prielaidų apskritai nebuvo, t. y. nebuvo 1 482,44 Eur sumai išduoto vykdomojo dokumento. Darbo ginčų komisijos sprendime Nr. DGKS-4504 buvo nurodyta bendra 1 102,44 Eur ieškovės skolos A. N. suma, į kurią yra įtraukta skubiai vykdytina 380 Eur skolos dalis (žr. šios nutarties 28 punktą).

21. Apeliacinio skundo argumentai, kad išieškotojui A. N. pervesta (išmokėta) 1 552,16 Eur suma nebuvo per didelė, nes apeliantė vykdė ne tik darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4504, bet ir tos pačios komisijos 2016 m. lapkričio 8 d. priimtą sprendimą Nr. DGKS-5088 dėl 1 643,79 Eur skolos, atmestini ir kaip nepagristi, ir kaip aiškiai pavėluoti.

22. Viena vertus, apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė visiškai jokių tokius jos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma (žr., pavyzdžiui, šios nutarties 29 punktą), tokius teiginius paneigia. Prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtoje vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0033/16/01781 taip pat nesama jokio kito darbo ginčų komisijos sprendimo, išskyrus sprendimą Nr. DGKS-4504, ar patvarkymo dėl kito vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Tai, kad mokėjimas trečiajam asmeniui buvo atliktas vykdant būtent 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. DGKS-4504, o ne kurį nors kitą vykdomąjį dokumentą, yra nurodyta ir atlikto mokėjimo paskirtyje.

23. Kita vertus, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliantė aplinkybių, susijusių su išieškojimu pagal kitą vykdomąjį dokumentą, pirmosios instancijos teisme nenurodė (žr. šios nutarties 24 punktą), apie kito vykdomojo dokumento buvimą ėmusi teigti tik po jai nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas tokių jos teiginių pagrįstumo neįvertino, todėl jų vertinimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos tikslų ir paskirties.

24. Visgi teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas, jog antstolė, vykdydama 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. DGKS-4504, privalėjo išskaičiuoti privalomus mokesčius, o to nepadariusi, išieškojo didesnę nei priklausė A. N. sumokėti pagal sprendimą Nr. DGKS-4504 darbo užmokesčio skolą ir padarė ieškovei žalą.

25. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos, galiojusios atliekant ginčo išieškojimo veiksmus (žr. redakciją nuo 2016 m. liepos 29 d.) 23 punktą, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Jeigu pats skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Tokiu atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui, kartu pateikdamas skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje.

26. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą iš tiesų yra galima situacija, kai pats skolininkas, pervesdamas priteistą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, iš anksto atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius. Skolininkui neatlikus tokių išskaitų, išieškotojui pervedama visa suma (neatskaičius mokesčių). Nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš pervedant į apeliantės depozitinę sąskaitą lėšas tokios išskaitos buvo padarytos, juolab kad atitinkamas lėšas į sąskaitą pervedė ne pati skolininkė (ieškovė BUAB „Architelio statyba“), tą apeliantės reikalavimu padarė VMI.

27. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad, skirtingai nei įrodinėjo ieškovė bei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, pervesdama išieškotojui skolą iš jos neišieškojusi 286,64 Eur privalomų mokesčių sumos, jokių CPK ir / ar Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų nepažeidė. Nenustačius šioje ginčo dalyje apeliantės veiksmų neteisėtumo, o ieškovei, kaip buvo aptarta pirmiau, žalos nesiejant su kitais apeliantės neteisėtais veiksmais, ieškinio reikalavimai dėl nepagrįstai išieškotos 286,64 Eur mokesčių dalies atmestini kaip nepagrįsti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš apeliantės priteistas 762,64 Eur žalos atlyginimas, pakeistina, sumažinant priteistą sumą iki 476 Eur (762,64 Eur-286,64 Eur) (CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas dalies apeliantės patirtų rengiant atsiliepimus į ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė dalies reikalavimo yra atsisakiusi.

29. Pagal bendrąją CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Visgi įstatymų leidėjo valia, teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė šios bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų šių išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

30. Nagrinėjamoje situacijoje aplinkybė, kad nagrinėjant šią bylą ieškovė sumažino savo reikalavimų materialinę išraišką (sumą,) ar tai, kad dalis jos reikalavimo yra atmetama apeliacinės instancijos teisme, nelemia bylinėjimosi išlaidų proporcingos dalies jai kompensavimo, nes, visų pirma, dėl savo pažeistų teisių gynybos ieškovė į teismą kreipėsi dėl aiškiai prieštaraujančių įstatymo imperatyvui ir antstolio veiklos principams neteisėtų apeliantės veiksmų. Kitaip tariant, reikalavimas reiškiamas specialiam subjektui – antstoliui, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems asmenims. Antra, ieškinio reikalavimų sumažinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo (negalėjo turėti) jokios įtakos apeliantės patirtų išlaidų susidarymui ir / ar jų dydžiui. Net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų reiškusi reikalavimą dėl mažesnio žalos dydžio, apeliantė vis tiek būtų patyrusi atitinkamas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu.

31. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir šių išlaidų dalies apeliantei nepriteisė pagrįstai. Pažymėtina, kad ieškovės naudai tokios išlaidos taip pat nebuvo priteistos. Teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, paliekama nepakeista.

32. Ieškovė prašo priteisti jai 338,80 Eur išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi yra patenkinta 38 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei atlygintina 62 proc. šių išlaidų, t. y. 210 Eur.

33. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį, nors pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą tokios kategorijos bylose nuo jo mokėjimo šalys yra atleidžiamos. Todėl apeliantei žyminis mokestis grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, pakeisti, sumažinant ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Architelio statyba“ (juridinio asmens kodas 302330448) iš atsakovės antstolės N. Š.-S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą žalos atlyginimą iki 476 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Architelio statyba“ (juridinio asmens kodas 302330448) iš atsakovės antstolės N. Š.-S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei antstolei N. Š.-S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 16 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 1161 sumokėtą už apeliacinį skundą 17 Eur (septyniolikos eurų) žyminį mokestį.