- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-1351-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03528-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- BUAB „Architelio statyba“
- Trečiasis asmuo
- V. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Architelio statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Architelio statyba“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Draugo petys“, ieškinį atsakovei antstolei N. Š.-S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – V. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Architelio statyba“ kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės antstolės N. Š.-S. 1 549,84 Eur žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2016-10-12 buvo priimtas kreditorės UAB „Skoleksa LT“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Architelio statyba“. Vilniaus apygardos teismas 2016‑12‑14 nutartimi UAB „Architelio statyba“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2017-02-13. Po Vilniaus apygardos teisme 2016-10-12 priimto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Architelio statyba“ antstolė N. Š.-S. neteisėtai pervedė į trečiojo asmens V. R. atsiskaitomąją sąskaitą 1 549,84 Eur sumą: piniginės lėšos buvo pervestos jau Vilniaus apygardos teisme priėmus pareiškimą dėl UAB „Architelio statyba“ bankroto bylos iškėlimo. Antstolės veiksmai, kuomet ji iš BUAB „Architelio statyba“ atsiskaitomosios sąskaitos išieškojo 1 549,84 Eur sumą ir šias lėšas 2017-01-18 paskirstė, yra neteisėti. Pervestos piniginės lėšos priteistinos iš antstolės kaip žalos atlyginimas. Antstolė vykdymo veiksmais pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, nes ginčijamus vykdymo veiksmus atliko jau po to, kai buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovės įmonei iškėlimo.
2. Antstolė N. Š.-S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepasinaudojo specialia kreditoriaus interesų gynimo priemone – nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.237 str.), t. y. ieškovė iš trečiojo asmens V. R. nurodytos 1 549,84 Eur sumos grąžinimo nereikalavo, jokių ieškinių jo atžvilgiu nereiškė. Susiklosčius ginčo situacijai, neprotinga ir neteisinga prioritetą suteikti antstolės civilinės atsakomybės taikymui, kai egzistuoja tinkamesnis ieškovės teisių gynimo būdas – reikalauti sugrąžinti nepagrįstai įgytas sumas. Antstolio deliktinė civilinė atsakomybė turėtų būti taikoma tik išimtiniais, paskutiniais atvejais ir tik kaip kraštutinė priemonė, jei kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų negalima apginti kitais būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pasinaudojimas yra realus ieškovo civilinių teisių gynimo būdas. Atsakovės nei kreditorius V. R., nei skolininkė BUAB „Architelio statyba“ neinformavo apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą. Ieškovės administratorius tik 2017-02-23 el. laišku informavo atsakovę dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, todėl atsakovė buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga bei tinkamai atliko jai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Ieškovė pasirinko patirtos žalos dydį apibrėžiantį kriterijų – visą atsakovės antstolės paskirstytą 1549,84 Eur sumą, nors kaip pati nurodė, iš jos 1501,84 Eur pagrindinės skolos buvo pervesta trečiajam asmeniui kaip su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, kas yra pirmąja eile tenkinamas reikalavimas. Kasacinis teismas suformavo nuoseklią poziciją, kad kreditoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo iki bankrutuojančios įmonės pabaigos negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, neužbaigus bankroto bylos, nes nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, nebent iš nagrinėjamos bylos duomenų būtų akivaizdu, kad ieškovo reikalavimai nebebus patenkinti ir žalos dydis nepasikeis. Ieškovė iš viso nenurodo bankroto bylos eigos aplinkybių, nenurodo kokių kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo ieškovė siekia ir pan., ar ieškovės reikalavimas iš tikrųjų net dalimi negalėtų būti patenkintas iš paties juridinio asmens turto, dėl ko yra pagrindas taikyti papildomą atsakovės antstolės civilinę atsakomybę visos ieškovės nurodytos 1549,84 Eur sumos apimtimi.
3. Trečiasis asmuo V. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2015‑09‑02 dirbo UAB „Architelio statyba“ gipso kartono montuotoju, tačiau nuo 2016 metų gegužės mėnesio ieškovė jam nemokėjo darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr.APS-36-16761 buvo nuspręsta jo naudai išieškoti iš UAB „Architelio statyba“ 1 096,76 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio už priverstinę prastovą. Kadangi ieškovė ir toliau nemokėjo trečiajam asmeniui V. R. darbo užmokesčio, vengė suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, V. R. vėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta bei išieškoti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitinę išmoką. Darbo ginčų komisijos 2016-11-08 sprendimu darbo byloje Nr.APS-36-18107 jo prašymas buvo tenkintas. Antstolė N. Š.-S. vykdė du vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Architelio statyba“ bendrai 3 500,55 Eur sumai. Tik 2017-01-18 buvo pervesta dalis priteistos sumos. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.eB-6046-866/2016 dėl bankroto bylos ieškovei įsiteisėjo 2017-02-13, t. y. praėjus beveik mėnesiui po to, kai trečiasis asmuo gavo tik trečdalį priklausančių sumų, susijusių su darbo santykiais. Dėl likusios nesumokėtos sumos pateikė kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto administratorei. Tokiu būdu, bendra pirmosios eilės kreditorinių reikalavimų suma yra sumažinta ta dalimi, kurią gavo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Trečiasis asmuo tik iš antstolės sužinojo, kad buvusiam darbdaviui yra iškelta bankroto byla ir turi į jį kreiptis su savo kreditoriniais reikalavimais. Laikotarpiu nuo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Architelio statyba“ įsiteisėjimo (2017-02-13) iki 2017-07-03 bankroto administratorė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad nustatytų pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų apimtis. Ir tik po to, kai jis (trečiasis asmuo) pats pateikė administratorei savo kreditorinius reikalavimus, administratorė nusprendė kreiptis į teismą. Antstolei iki nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos pervedus lėšas vienam iš busimų pirmosios eilės įmonės kreditorių lygiai tiek pat sumažėjo ir įmonės kreditorių reikalavimai (skolos). Tai reiškia, kad bendra įmonės turtinė padėtis nepablogėjo ir žalos bankrutuojančiai įmonei nepadaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-11-21 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė trečiajam asmeniui V. R. 389 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės BUAB „Architelio statyba“, atstovaujamo bankroto administratorės UAB „Draugo petys“, lėšas išieškant iš bankroto administratorės.
5. Teismas nustatė, kad duomenys apie pareiškimo iškelti ieškovei bankroto bylą priėmimą teisme buvo paskelbti viešai. Taigi atsakovė turėjo, prieš atlikdama išieškotų lėšų paskirstymą, būti rūpestinga ir atidi bei patikrinti, ar nėra teisinių kliūčių tam atlikti. Neįsitikinusi, kad iš tiesų gali paskirstyti išieškotas lėšas, atsakovė pažeidė savo pareigas ir ieškovės kitų kreditorių (išskyrus V. R.) teises.
Šalies argumentai
6. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog ginčo lėšos negali būti išieškomos iš trečiojo asmens, nepatvirtinti jokiais įrodymais (CPK 12, 178 str.). Duomenų, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais trečiojo asmens atžvilgiu ir tokie reikalavimai buvo netenkinti, nėra pateikta. Priešingai, ieškovė nelaiko trečiojo asmens nesąžiningu pinigų gavėju, kas objektyviai ir buvo, kadangi šis asmuo negalėjo žinoti, kad jis neturi teisės gauti išieškojimo pagal darbo santykius pinigų išmokėjimo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinio tikslas yra ne žalos BUAB „Architelio statyba“ priteisimas iš atsakovės, kai realiai žala įmonei nepadaryta, bet siekis gražinti pinigus ieškovei, kaip bankrutuojančiai įmonei, ko pasėkoje išieškomi pinigai pirma eile būtų panaudojami ne kreditoriniams reikalavimas padengti kreditorių naudai, o bankroto administratorės išlaidoms padengti pirma eile neginčo tvarka, ką numato įstatymas. Teismas tai laikė nesąžininga esamoje situacijoje kreditorių ir antstolės atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė BUAB „Architelio statyva“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pasisakydamas apie tai, kad atsakovė veikė neteisėtai ir savo veiksmais pažeidė savo pareigas, kitų kreditorių teises, teismas klaidingai nurodė, kad žala bankrutuojančiai įmonei nepadaryta, o bankroto administratorės veiksmus pareiškiant ieškinį laikė nesąžiningais kreditorių ir antstolės atžvilgiu. BUAB „Architelio statyba“ administratorė, pareikšdama ieškinį elgėsi teisėtai ir pagal įstatymus. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte numatyta bankroto administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus turi būti derinama su toje pačioje teisės normoje numatyta pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.
8.2. Teismas byloje nebuvo aktyvus, nedėjo jokių pastangų dėl byloje kilusių neaiškumų dėl žalos dydžio išaiškinimo.
Šalies argumentai
8.3. Nagrinėjamojoje byloje žala pasireiškė tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams, nes išskirtinai patenkinus vieno kreditoriaus reikalavimą, kitiems kreditoriams mažėjo atgavimo tikimybė ir buvo pažeistas eiliškumas. Todėl atsakovės veiksmai (neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai) pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl jai kyla pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą.
8.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš neteisėtų antstolio veiksmų negali atsirasti teisėtas jo reikalavimas už juos gauti atlyginimą (lot. ex iniuria ius non oritur). Tuo tarpu iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. R. sumokėjo antstolei N. S. – S. 48,00 Eur vykdymo išlaidų ir šią sumą įtraukė į kreditorinį reikalavimą, kas taip pat laikytina kitų įmonės kreditorių pažeidimu.
8.5. Trečiasis asmuo V. R., kuriam buvo pervestos lėšos iš antstolio depozitinės sąskaitos vykdant išieškojimą, nežinojo ir negalėjo žinoti apie antstolio pareigą sustabdyti vykdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, todėl jis vertinamas kaip sąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos negali būti išieškomos. Dėl to, ieškinys V. R. atžvilgiu nebuvo pareikštas.
9. Atsakovė antstolė N. Š.-Stankeliūnė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje kol kas nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo net dalyje.
9.2. Tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ieškovė siekia prisiteisti visą 1.549,84 Eur sumą, nors ji buvo pervesta trečiajam asmeniui V. R. kaip su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, kas yra pirmąja eile tenkinamas reikalavimas.
9.3. Ieškovė iš viso neįrodinėjo bankroto bylos eigos aplinkybių, nenurodė kokių kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo ieškovė siekia ir pan., neteikė jokių duomenų, kad iš BUAB „Architelio statyba“ negalės būti padengti pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai net dalimi, įskaitant, kad nepasinaudojo galimybe išsireikalauti pervestų lėšų iš V. R.. Pažymėtina, kad ne teismas byloje buvo neaktyvus, o pati ieškovė nematė net būtinybės teikti tokius duomenis teismui pasiūlius. Todėl nėra pagrįsto ir teisėto pagrindo taikyti civilinę atsakomybę visos ieškovės nurodytos 1.549,84 Eur sumos apimtimi ar net jos dalimi.
9.4. Žala bankrutuojančiai įmonei nebuvo padaryta, t.y. įmonės turto visiškai užtenka padengti tiek įkeitimu užtikrintų kreditorių, tiek pirmos eilės, kurioje yra ir trečiasis asmuo V. R., kreditorių reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
11. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad UAB „SKOLEKSA LT“ pareiškimas iškelti UAB „Architelio statyba“ bankroto bylą Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas 2016‑10‑12 ir apie tai viešai paskelbta specialiame interneto tinklalapyje. Taigi nuo 2016-10-12 turėjo būti sustabdytas UAB „Architelio statyba“ turto realizavimas ir išieškojimo iš jo veiksmai (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, neįsitikinusi, kad iš tiesų gali paskirstyti išieškotas lėšas, pažeidė savo pareigas ir ieškovo kitų kreditorių (išskyrus V. R.) teises. Ginčo vykdymo veiksmai pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą ir objektyviąja prasme atitinka neteisėto veikimo požymius (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turėjo pareigą užtikrinti atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą, tarp jų ir atitiktį Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Civilinės atsakomybės instituto kontekste tai reiškia, kad atsakovė galėjo (turėjo) žinoti, jog jos veiksmai neteisėti ir yra dėl jų kalta. Šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių apeliantė neginčija.
13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolei pervedus lėšas vienam iš įmonės kreditorių, sumažėjo įmonės turimų lėšų, tačiau lygiai tiek pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai (skolos), tai reiškia, kad žalos bankrutuojančiai įmonei nepadaryta. Apeliantė skunde nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje žala pasireiškė tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams, nes išskirtinai patenkinus vieno kreditoriaus reikalavimą, kitiems kreditoriams mažėjo atgavimo tikimybė ir buvo pažeistas eiliškumas. Todėl atsakovės veiksmai (neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai) pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, ir jai kyla pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Tačiau su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Tenkinant reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pasireiškė padaryta žala bei nustatomas jos dydis. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi kreditorius (nukentėjęs asmuo). Ieškovė nurodė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Architelio statyba“, antstolė neteisėtai V. R. pervedė 1.549,84 Eur, tačiau antstolei pervedus lėšas vienam iš įmonės kreditorių, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, sumažėjo ne tik įmonės turimų lėšų, bet pervesta suma sumažėjo ir įmonės kreditorinių reikalavimų dydis (skolos), todėl konstatuoti, jog bendra įmonės turtinė padėtis pablogėjo ir įmonei padaryta 1.549,84 Eur nuostolių, nėra pakankamo pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių antstolės veiksmų kiti pirmosios eilės kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad įmonei antstolės veiksmais padaryta žala.
14. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 34-35 straipsniuose nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimo įtaka atskirų kreditorių turtinėms teisėms negali būti nustatyta tol, kol nėra aišku, kokia bendra lėšų suma bus gauta realizavus bankrutavusios įmonės turtą, kokia apimtimi bus patenkinti atskirų kreditorių turtiniai reikalavimai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Architelio statyba“ bankroto procedūros nėra baigtos, todėl nėra aišku kokio dydžio lėšos dar gali būti gautos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik tuomet, kai tokių lėšų nepavyktų įmonei atgauti, galėtų būti sprendžiamas antstolio civilinės atsakomybės klausimas.
15. Apeliantė skunde nurodo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. R. sumokėjo antstolei N. S.-S. 48,00 Eur vykdymo išlaidų ir šią sumą įtraukė į kreditorinį reikalavimą, kas taip pat laikytina kitų įmonės kreditorių pažeidimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas pareikštų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje pagrįstumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių apeliantės argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
16. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje nebuvo aktyvus, nedėjo jokių pastangų dėl byloje kilusių neaiškumų dėl žalos dydžio išaiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, tačiau tai nereiškia, kad bankrutuojančios bendrovės inicijuotose bylose toks ieškovas yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje. Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus bylos nagrinėjimo metu, nes savo iniciatyva nerinko įrodymų, nedėjo jokių pastangų dėl byloje kilusių neaiškumų dėl žalos dydžio išaiškinimo, nepagrįstai jai (apeliantei) priskirtą įrodinėjimo pareigą bando perkelti teismui. Apeliantė nekonkretizuoja, kokius būtent įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo rinkti, nenurodė, kad pati neturėjo galimybės gauti tam tikrų įrodymų, neprašė teismo juos išreikalauti. Tai, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai buvo nepakankami ieškinio reikalavimams pagrįsti ir dėl to buvo priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog teismas nepagrįstai savo iniciatyva nerinko įrodymų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei antstolei N. Š.-S. iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 726,00 Eur atstovavimo išlaidų, todėl ši suma priteistina iš ieškovės, lėšas išieškant iš bankroto administravimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei antstolei N. Š.-S. 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės BUAB „Architelio statyba“ (į. k. 302330448), atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Draugo petys“ (į. k. 125019963), lėšas išieškant iš bankroto administravimo išlaidų.