- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- e2-4528-723/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03528-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Trečiasis asmuo
- V. R.
- Ieškovas
- BUAB „Architelio statyba“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Architelio statyba“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ ieškinį atsakovei antstolei N. Š.-Stankeliūnei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – V. R., nustatė :
Aprašomoji dalis
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Architelio statyba“ kreipėsi teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės antstolės N. Š.-Stankeliūnės 1 549,84 Eur žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.Ieškinyje nurodė, kad 2016-10-12 Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas kreditoriaus UAB „Skoleksa LT“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Architelio statyba“. 2016‑12‑14 Vilniaus apygardos teismas nutarė UAB „Architelio statyba“ iškelti bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2017-02-13. Po 2016-10-12 Vilniaus apygardos teisme priimto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Architelio statyba“ antstolė N. Š.-Stakeliūnė neteisėtai pervedė į V. R. atsiskaitomąją sąskaitą 1 549,84 Eur sumą: piniginės lėšos buvo pervestos jau Vilniaus apygardos teisme priėmus pareiškimą dėl UAB „Architelio statyba“ bankroto bylos iškėlimo. Kadangi teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl antstolis turėjo susilaikyti nuo bet kokių areštuotų lėšų paskirstymo. Antstolės veiksmai, kuomet ji iš BUAB „Architelio statyba“ atsiskaitomosios sąskaitos išieškojo 1 549,84 Eur sumą ir šias lėšas 2017-01-18 paskirstė, yra neteisėti. Pervestos piniginės lėšos priteistinos iš antstolės kaip žalos atlyginimas. Antstolė vykdymo veiksmais pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, nes ginčijamus vykdymo veiksmus atliko jau po to, kai buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovo įmonei iškėlimo.
Atsiliepimas
2.A. N. Š.-Stankeliūnė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šios bylos ratio decidendi kontekste ieškovas nepasinaudojo specialia kreditoriaus interesų gynimo priemone – nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.237 str.), t.y. ieškovas iš trečiojo asmens V. R. nurodytos 1 549,84 Eur sumos grąžinimo nereikalavo, jokių ieškinių jo atžvilgiu nereiškė. Susiklosčius ginčo situacijai, neprotinga ir neteisinga prioritetą suteikti antstolės civilinės atsakomybės taikymui, kai egzistuoja tinkamesnis ieškovo teisių gynimo būdas – reikalauti sugrąžinti nepagrįstai įgytas sumas. Antstolio deliktinė civilinė atsakomybė turėtų būti taikoma tik išimtiniais, paskutiniais atvejais ir tik kaip kraštutinė priemonė, jei kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų negalima apginti kitais būdais, t.y. nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pasinaudojimas yra realus ieškovo civilinių teisių gynimo būdas. Atsakovės nei kreditorius V. R., nei skolininkas BUAB „Architelio statyba“ neinformavo apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą. Ieškovo administratorius tik 2017-02-23 el. laišku informavo atsakovę dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, todėl atsakovė buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga bei tinkamai atliko jai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Ieškovas pasirinko patirtos žalos dydį apibrėžiantį kriterijų – visą atsakovės antstolės paskirstytą 1549,84 Eur sumą, nors kaip pats nurodė iš jos 1501,84 Eur pagrindinės skolos buvo pervesta trečiajam asmeniui kaip su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, kas yra pirmąja eile tenkinamas reikalavimas. Kasacinis teismas suformavo nuoseklią poziciją, kad kreditoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo iki bankrutuojančios įmonės pabaigos negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, neužbaigus bankroto bylos, nes nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, nebent iš nagrinėjamos bylos duomenų būtų akivaizdu, kad ieškovo reikalavimai nebebus patenkinti ir žalos dydis nepasikeis. Ieškovas iš viso nenurodo bankroto bylos eigos aplinkybių, nenurodo kokių kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo ieškovas siekia ir pan., ar ieškovo reikalavimas iš tikrųjų net dalimi negalėtų būti patenkintas iš paties juridinio asmens turto, dėl ko yra pagrindas taikyti papildomą atsakovės antstolės civilinę atsakomybę visos ieškovo nurodytos 1549,84 Eur sumos apimtimi. Priėmus atsakovei palankų teismo sprendimą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovo BUAB „Architelio statyba“ bankroto administratoriaus jam skirtų administravimo išlaidų.
3.Trečiasis asmuo V. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2015‑09‑02 dirbo UAB „Architelio statyba“ gipso kartono montuotoju, tačiau nuo 2016 metų gegužės mėnesio ieškovas jam nemokėjo darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr.APS-36-16761, buvo nuspręsta jo naudai išieškoti iš UAB „Architelio statyba“ 1 096,76 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio už priverstinę prastovą. Kadangi atsakovas ir toliau nemokėjo man darbo užmokesčio, vengė suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, vėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta bei išieškoti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitinę išmoką. Darbo ginčų komisijos 2016-11-08 sprendimu darbo byloje Nr.APS-36-18107, jo prašymas buvo tenkintas. Antstolė N. Š.-Stakeliūnė vykdė du vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Architelio statyba“ bendrai sumai 3500,55 Eur. Tik 2017-01-18 buvo pervesta dalis priteistos sumos. Vilniaus apygardos teismo nutartis c.b. Nr.eB-6046-866/2016 dėl bankroto bylos ieškovui įsiteisėjo 2017-02-13, t.y. praėjus praktiškai mėnesiui po to, kai trečiasis asmuo gavo tik trečdalį priklausančių sumų, susijusių su darbo santykiais. Dėl likusios nesumokėtos sumos pateikė kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto administratoriui. Tokiu būdu, bendra pirmosios eilės kreditorinių reikalavimų suma yra sumažinta ta dalimi, kurią gavo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Jis tik iš antstolio sužinojo, kad buvusiam darbdaviui yra iškelta bankroto byla ir turi į jį kreiptis su savo kreditoriniais reikalavimais. Laikotarpiu nuo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Architelio statyba“ įsiteisėjimo (2017-02-13) iki 2017-07-03 bankroto administratorius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad nustatyti pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų apimtys. Ir tik po to, kai jis (trečiasis asmuo) pats pateikė administratoriui savo kreditorinius reikalavimus, administratorius nusprendė kreiptis į teismą. Antstoliui iki nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos pervedus lėšas vienam iš busimų pirmosios eilės įmonės kreditorių lygiai tiek pat sumažėjo ir įmonės kreditorių reikalavimai (skolos). Tai reiškia, kad bendra įmonės turtinė padėtis nepablogėjo ir žalos bankrutuojančiai įmonei nepadaryta (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).
4.Ieškovas BUAB „Architelio statyba“ dublike į atsakovės antstolės N. Š.-Stankeliūnės atsiliepimą nurodė, kad lėšų pervedimo trečiajam asmeniui V. R. metu vykdomoji byla nebuvo užbaigta, o pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį išieškojimas ir realizavimas nuo 2016-10-12 turėjo būti sustabdyti. 2016-10-04 ir 2016-11-08 Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo ginčų komisija priėmė sprendimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio, priverstinės prastovos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos. Gavęs sprendimus trečiasis asmuo V. R. kreipėsi į antstolę dėl vykdomųjų bylų pradėjimo. Abu sprendimai antstolei buvo pateikti 2016 m. lapkričio mėnesį, t.y jau po priimto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Architelio statyba“. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo V. R., kaip buvęs ieškovo BUAB „Architelio statyba“ darbuotojas, kurio ginčas su buvusiu darbdaviu dėl atsiskaitymo buvo išspręstas, neturėjo galimybių sužinoti (be to, neturėjo teisinės pareigos aktyviai domėtis), kad jo buvusiam darbdaviui ieškovui UAB „Architelio statyba“ yra inicijuojama bankroto byla. Šiuo atveju trečiasis asmuo V. R. nežinojo ir negalėjo žinoti apie antstolio pareigą sustabdyti vykdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, todėl jis vertinamas kaip sąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos negali būti išieškomos. Dėl to, ieškinys V. R. atžvilgiu nebuvo pareikštas. Pranešimas apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimą buvo paskelbtas specialiame tinklalapyje. Taigi antstolė galėjo (turėjo) sužinoti šią informaciją ir atitinkamai prieš vykdydama išieškojimą pasidomėti, ar nėra priimto pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Architelio statyba“ iškėlimo (Antstolių įstatymo 22 straipsnis). Šioje byloje yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp antstolės neteisėtų veiksmų – nesilaikymo teisės aktuose numatytų reikalavimų vykdant išieškojimą bei paskirstant iš trečiųjų asmenų gautą skolininko turtą, teisme gavus pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, bei skolininko neinformavimas apie atliekamus veiksmus vykdomosiose bylose, tiesiogiai įtakojo 1 549,84 Eur dydžio žalos ieškovui BUAB „Architelio statyba“ padarymą.
5.Ieškovas BUAB „Architelio statyba“ dublike į trečiojo asmens V. R. atsiliepimą nurodė, kad su trečiojo asmens pareikštu atsiliepimu visiškai nesutinka. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui. Savo ruožtu ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas išieškojimo sustabdymas reiškia ne tik išieškojimo, kaip jis suprantamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatų prasme, bet ir išieškotų bei antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių skolininko – įmonės, dėl kurios yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo - lėšų išmokėjimo išieškotojams sustabdymo privalomumą. Priešingas aptariamų teisės normų aiškinimas reikštų tiek ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, tiek apskritai Įmonių bankroto įstatymo vieno iš tikslų – sustabdyti disponavimą galimai bankrutuosiančio skolininko turtu ir pinigais, taip apsaugant kreditorių teises – paneigimą. Tuo tarpu antstolė, jos depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus, kurie priklausė BUAB „Architelio statyba“, neteisėtai pervedė V. R.. Pažymėtina ir tai, kad iš neteisėtų antstolio veiksmų negali atsirasti teisėtas jo reikalavimas už juos gauti atlyginimą (lot. ex iniuria ius non oritur) (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2012-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-427/2012). Iš dokumentų matyti, kad V. R. sumokėjo antstolei N. Š.-Stakeliūnei 48,00 Eur vykdymo išlaidų ir šią sumą įtraukė į kreditorinį reikalavimą. Taigi jau nemokiai bendrovei padaryta žala, nes buvo pažeisti imperatyvūs įstatymo reikalavimai, kitų įmonės kreditorių, taip pat ir dirbančiųjų, teisės bei teisėti interesai – buvo iš dalies atsiskaityta su atskirais kreditoriais.
Šalies argumentai
6.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė O. S. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad antstolė turėjo pareigą pasidomėti ar nėra pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir atitinkamai elgtis. Išmokėjimo dieną turėjo būti sustabdyti išmokėjimai.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovė adv. M. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad lėšas pervedus iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos vienam iš būsimų pirmos eilės kreditorių, lygiai taip pat sumažėjo įmonės kreditorių reikalavimai, t.y. skolos. Žalos nepadaryta.
Atsakovė (jos atstovas), į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, buvo gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
7.Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme 2016-10-12 priimtas ir teismų interneto svetainėje paskelbta apie UAB „Skoleksa LT“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Architelio statyba“. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6046-866/2016 tenkino kreditoriaus UAB „Skoleksa LT“ pareiškimą ir nutarė iškelti UAB „Architelio statyba“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Draugo petys“. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs UAB „Architelio statyba“ direktoriaus atskirąjį skundą, 2017-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-503-241/2017 nusprendė palikti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-14 nutartį nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2017-07-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1670-866/2017 nutarta pripažinti UAB „Architelio statyba“ bankrutavusia ir likviduoti įmonę dėl bankroto, taip pat patvirtinti kreditorius ir jų reikalavimus. Tarp pirmos eilės kreditorių (iš viso 36) įtrauktas V. R. su 1 297,28 Eur kreditoriniu reikalavimu. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017-08-09.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2016-10-04 priėmė sprendimą darbo byloje Nr. DGKS-4505, kuriuo nusprendė išieškoti V. R. naudai iš UAB „Architelio statyba“ 1 096,76 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą (suma su privalomais mokesčiais). Darbo ginčų komisija 2016‑11‑08 priėmė sprendimą darbo byloje Nr. DGKS-5094, kuriuo tenkino V. R. prašymą ir konstatavo darbo sutarties pasibaigimą tarp V. R. ir UAB „Architelio statyba“ Darbo kodekso 127 str. 2 d. pagrindu nuo 2016-11-08, taip pat nusprendė priteisti V. R. iš UAB „Architelio statyba“ 470,50 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už priverstinę prastovą, 413,29 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 760,00 Eur išeitinę išmoką (iš viso 1 643,79 Eur. Darbo ginčų komisijos sprendimus Nr. 4505 ir Nr. 5094 vykdė atsakovė antstolė N. Š.-Stankeliūnė. Antstolė 2017-07-03 pažymoje dėl informacijos pateikimo trečiajam asmeniui V. R. nurodė, kad jo naudai pagal minėtus darbo ginčų komisijos sprendimus buvo išieškota 1 549,84 Eur. Nustatyta, kad antstolė 1 549,84 Eur paskirstė 2017-01-18, t.y. jau po bankroto bylos UAB „Architelio statyba“ iškėlimo.
Dėl ieškinio pagrįstumo
8.Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus; informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ir ši informacija skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje.
Sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006).
Byloje nustatyta, kad pareiškimas iškelti ieškovui bankroto bylą teisme buvo priimtas 2016‑10‑12 ir apie tai viešai paskelbta specialiame interneto tinklalapyje. Taigi nuo 2016-10-12 turėjo būti sustabdytas UAB „Architelio statyba“ turto realizavimas ir išieškojimo iš jo veiksmai (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Atsakovė iš ieškovo išieškotas lėšas paskirstė 2017-01-18, t. y. tuomet, kai tokių veiksmų nebuvo galima atlikti – po to, kai teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovo įmonei iškėlimo. Būtina akcentuoti, kad duomenys apie pareiškimo iškelti ieškovui bankroto bylą priėmimą teisme buvo paskelbti viešai. Taigi atsakovė turėjo, prieš atlikdama išieškotų lėšų paskirstymą, būti rūpestinga ir atidi bei patikrinti, ar nėra teisinių kliūčių tam atlikti. Neįsitikinusi, kad iš tiesų gali paskirstyti išieškotas lėšas, atsakovė pažeidė savo pareigas ir ieškovo kitų kreditorių (išskyrus V. R.) teises. Ginčo vykdymo veiksmai pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą ir objektyviąja prasme atitinka neteisėto veikimo požymius (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turėjo pareigą užtikrinti atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą, tarp jų ir atitiktį Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Civilinės atsakomybės instituto kontekste tai reiškia, kad atsakovė galėjo (turėjo) žinoti, jog jos veiksmai neteisėti ir yra dėl jų kalta.
Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Tenkindamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė skolininko padaryta žala ir nustatyti jos dydį. Antstoliui pervedus lėšas vienam iš įmonės kreditorių sumažėjo įmonės turimų lėšų, tačiau lygiai tiek pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai (skolos). Tai reiškia, kad bendra įmonės turtinė padėtis nepablogėjo ir žalos bankrutuojančiai įmonei nepadaryta. Įmonių bankroto įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimo įtaka atskirų kreditorių turtinėms teisėms (ar padaryta žala ir kokia) negali būti nustatyta tol, kol nėra aišku, kokia bendra lėšų suma bus gauta realizavus bankrutavusios įmonės turtą, kokia apimtimi bus patenkinti atskirų kreditorių, tarp jų ir V. R., turtiniai reikalavimai. Pažymėtina, kad įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi kreditorius (nukentėjęs asmuo) ((duomenys neskelbtini) str.). Nagrinėjamoje byloje realaus žalos fakto ir dydžio ieškovas neįrodinėjo ir šios aplinkybės nenustatytos.
Kaip nurodyta aukščiau, nuo pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme priėmimo momento sustabdomi visi skolų išieškojimo veiksmai, išskyrus numatytus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos A. T. savo praktikoje yra išaiškinęs, kaip turi būti ginamos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės analogiškose nagrinėjamai situacijose. Jeigu tokie veiksmai vis dėlto atliekami ir vieno iš įmonės kreditorių reikalavimai patenkinami, toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas. Antstolio tokiomis aplinkybėmis pervestos lėšos yra kreditoriaus be pagrindo įgytas turtas. Įmonės bankroto administratorius įmonės ir kitų jos kreditorių teises turėtų ginti išreikalaudamas be pagrindo sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas arba, esant ginčui, reikšti ieškinį dėl nesąžiningo finansinių įsipareigojimų tenkinimo pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1811-345/2016). Tik tuomet, kai tokių lėšų nepavyktų įmonei atgauti, galėtų būti sprendžiamas antstolio civilinės atsakomybės klausimas. Kol šie veiksmai neatlikti, negalima nustatyti kitų ieškovės kreditorių patirtos žalos dydžio (CK 6.249 straipsnis). Ieškovo argumentai, jog ginčo lėšos negali būti išieškomos iš trečiojo asmens, nepatvirtinti jokiais įrodymais (CPK 12, 178 str.). Duomenų, kad ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimais trečiojo asmens atžvilgiu ir tokie reikalavimai buvo netenkinti, nėra pateikta.Priešingai,ieškovas nelaiko trečiojo asmens nesąžiningu pinigų gavėju,kas objektyviai ir buvo,kadangi šis asmuo negalėjo žinoti,kad jis neturi teisės gauti išieškojimo pagal darbo santykius pinigų išmokėjimo dieną.
Taip pat atkreiptinas dėmesys,kad ieškovo ieškinio tikslas yra ne žalos BUAB“Architelio statyba“ priteisimas iš atsakovės,kai realiai žala įmonei nepadaryta,bet siekis gražinti pinigus ieškovui,kaip bankrutuojančiai įmonei,ko pasekoje išieškomi pinigai pirma eile būtų panaudojami ne kreditoriniams reikalavimas padengti kreditorių naudai,o bankroto administratoriaus išlaidoms padengti pirma eile neginčo tvarka,ką numato įstatymas.Teismas tai laiko nesąžininga esamoje situacijoje kreditorių ir antstolės atžvilgiu (CK 1.5 str.).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes,į Vilniaus apygardos teismo formuojamą realią teismų praktiką (analogiškoje byloje Nr.2A-1811345/2016) ir nesant teisinio pagrindo tenkinti ieškovo pareikšto ieškinio, jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
8.Atsakovė antstolė N. Š.-Stakeliūnė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje neteikė. Trečiasis asmuo V. R. patyrė 389,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (atsiliepimo parengimas, atstovavimas teismo posėdyje). Tretysis asmuo byloje buvo atsakovės pusėje ir prašė ieškinį atmesti. Teismo vertinimu, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė, atitinka protingumo kriterijus ir nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei apimtį.Ieškinį atmetus, 389,00 Eur bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui priteisiamos iš bankroto administratoriaus (CK 1.5 str.,CPK 88,93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88,93, 185, 259-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 389,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo BUAB „Architelio statyba“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ (į. k. 125019963), lėšas išieškant iš bankroto administratoriaus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.