- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-840/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00205-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltpro“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šaka“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltpro“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1624-343/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltpro“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šaka“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.245 str. 3 d.), kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dėl vienašališko 960 tonų bulvių pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 224 481eurų (775 088 Lt) nuostolių, 9,50 procentų procesinių palūkanų už priteistą 775 088 Lt sumą ir bylinėjimosi išlaidas (CK 6.256 str. 6.258 str.). Reikalavimą grindė šalių 2012 m. lapkričio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 28 d. 960 tonų bulvių pirkimo – pardavimo sutartimis. Ieškovas už bulves atsakovui sumokėjo avansu 2012 m. lapkričio 27 d. 67 759,72 eurų (233 960,76 Lt) ir 2012 m. lapkričio 30 d. 67 759,72 eurų (233 960,76 Lt). Ieškovo teigimu, jis bulves buvo įsipareigojęs iki 2013 m. kovo 1 d. parduoti Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei „Sirius“ (toliau tekste ir RAB „Sirius“) pagal 2012 m. lapkričio 26 d. bulvių pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovui už bulves sumokėjo iš Rusijos bendrovės pagal išankstinį mokėjimą gautomis lėšomis. 2013 m. vasario 12 d. paaiškėjo, kad atsakovas ieškovui priklausančias bulves pardavė kitam pirkėjui. Atsakovas 2013 m. vasario 26,27 d. ieškovui grąžino 135 519,44 eurų. Tuo tarpu RAB „Sirius“ iš ieškovo pareikalavo grąžinti 180 000 eurų už bulves ir sumokėti 180 000 eurų baudą už sutarties neįvykdymą. Tokiu būdu ieškovas patyrė 44 481 eurų (153 584 Lt) nuostolių dėl negautų pajamų už bulvių pardavimą RAB „Sirius“ ir 180 000 eurų (621 504 Lt) tiesioginių nuostolių sumokėjęs Rusijos bendrovei baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, kad ieškovas turėjo atsiimti bulves iki 2012 m. gruodžio 26 d., tačiau neatsiėmė. Vėliau ieškovas informavo atsakovą, kad reikia sulaukti rusų Kalėdų pabaigos ir tik tada ieškovas gaus užsakymus iš atsakovo įsigytoms bulvėms parduoti. Ieškovas 2012 m. vasario 13 d. informavo atsakovą, kad nutraukia sutartis, nes neturi kam parduoti bulvių, todėl atsakovas 2013 m. vasario 26, 27 d. grąžino ieškovui avansą bei ėmėsi priemonių bulvėms realizuoti. Ieškovas ir RAB „Sirius“ yra susijusios įmonės, nes viešojoje erdvėje abi bendrovės skelbia tuos pačius kontaktus, t. y., jos pristatomos kaip tas pats tiekėjas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo ir atsakovo, bei ieškovo ir RAB „Sirius“ sutartys buvo sudarytos tą pačią dieną, nors sutartyje su RAB „Sirius“ yra nurodyta, kad sutartis sudaryta Ufoje, o sutartis su atsakovu - Kudirkos Naumiestyje, kuriuos skiria 2500 km. Be to, sutartyje su RAB „Sirius“ numatyta bulvių kaina 1,11 Lt už 1 kg aiškiai neatitiko rinkos kainų. Tarp šalių sudarytose sutartyse kaina buvo numatyta 0,58 Lt už kg. Vidutinė mažmeninė bulvių kaina Lietuvoje 2012 m. gruodžio mėn. buvo 0,81 Lt už 1 kg.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovui iš ieškovo priteisė 3 950 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat panaikino 2013 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovas bulves atsiims iki Kalėdų. Į pardavimo kainą buvo įtrauktas iki Kalėdų bulvių sandėliavimas ir ieškovas apmokėjo šią kainą. Teismo vertinimu, atsakovui buvo nenaudinga prisiimti atsakomybę dėl bulvių laikymo neapibrėžtą laiką ir atsakovas nebuvo prisiėmęs tokio įsipareigojimo, kadangi ieškovas įsigijo labai didelį kiekį bulvių, tai yra organinė ir gendanti prekė, be to, senos bulvės yra naudojamos iki naujo bulvių derliaus. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad šalys susitarė, jog sutartis turi būti įvykdyta iki Kalėdų, o ieškovui neatsiėmus bulvių iki šio termino, bulvių kaina turėjo būti peržiūrėta. Aplinkybę, kad atsakovo vadovui susirgus ir 2013 m. vasario 13 d. ligoninėje, reanimacijos skyriuje ieškovo direktorius pareiškė, jog jam nereikia bulvių, nes jis neturi kur jų dėti patvirtino ne tik atsakovo vadovas, tačiau ir liudytojai S. A. (ligoninės darbuotoja), L. P., L. P.. Po tokio ieškovo vadovo pareiškimo, atsakovo vadovas skambino į UAB „Šaka“ tartis su kitais akcininkais dėl pasekmių. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai S. A., J. V., G. J., todėl sprendė, kad būtent ieškovas atsisakė vykdyti šalių sutartį. Tuo tarpu atsakovas pasielgė itin sąžiningai – ieškovui grąžino sumokėtą avansą ir ėmėsi veiksmų realizuoti bulves. Teismas taip pat sprendė, kad esant šioms aplinkybėms ieškovas nepatyrė nuostolių dėl baudos sumokėjimo RAB „Sirius“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują spendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kadangi tai yra atsakovo darbuotojai ir šeimos nariai, kurie perpasakojo atsakovo vadovo nurodytas aplinkybes. Šių darbuotojų darbo funkcijos nesusijusios su sutarčių sudarymu, todėl minėti liudytojai negalėjo žinoti tarp šalių susiklosčiusių santykių. Tokiu atveju, teismas turėjo prioritetą teikti pažodiniam sutarties aiškinimui.
2. Kadangi sutartyje nebuvo nustatytas konkretus sutarčių galiojimo laikas, o šalys sutartį aiškino skirtingai, teismas, spręsdamas, ar sutartys galiojo iki Kalėdų, ar iki vėlesnio laiko, privalėjo atsižvelgti į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nė viena iš šalių nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad bulvės iš atsakovo sandėlio būtų išvežtos iki 2012 m. gruodžio 26 d., todėl yra teisinga ir pagrįsta teigti, kad minėtas terminas buvo nustatytas pinigų sumokėjimui, o ne bulvių atsiėmimui. Po 2012 m. gruodžio 26 d. nei ieškovas, nei atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie įrodytų, jog nors viena iš šalių suprato, kad sutartys nėra iki galo įvykdytos, tačiau jau pasibaigusios. Todėl, tiek ieškovo, tiek atsakovo elgesys patvirtina, jog šalys nesusitarė dėl sutarties galiojimo laiko, ir po 2012 m. gruodžio 26 d. sutartį vykdė. Be to, teismas neteisingai nurodo, kad į sutarties kainą buvo įtrauktas sandėliavimo mokestis. Todėl teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.193 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.
3. Teismo vertinimai, ieškovo argumentai dėl sąžiningumo/nesąžiningumo nėra susiję su byla ar sutarčių aiškinimo taisyklėmis, yra subjektyvūs ir neparemti byloje nustatytų aplinkybių vertinimu.
4. Teismas turėjo nustatyti dėl kurios šalies kaltės nutrauktos sutartys ir vertinti byloje pateiktus rašytinius įrodymus, o ne atsakovo darbuotojų žodinius paaiškinimus. Sutartys sudarytos pagal atsakovo pateiktas sąlygas. Atsakovo sutartyse numatytas delspinigių ir nuostolių atlyginimas, tačiau atsakovas ieškovui dėl neįvykdytos sutarties nereiškė jokių pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo, neišskaičiavo delspinigių sumos. Tokiu būdu atsakovas nepagrindė ekonomiškai sau nenaudingo elgesio. Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad atsakovui buvo naudinga nutraukti su ieškovu sutartis. Pažymi, kad pagal atsakovo standartines sutarčių sąlygas, atsakovui nebuvo numatyta atsakomybė dėl sutarčių nevykdymo.
5. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, kadangi jau parengiamojo posėdžio metu buvo nusiteikusi priešiškai, moralizavo ieškovą ir jo atstovę, todėl Kauno apygardos teismo pirmininkui buvo pateiktas pareiškimas dėl teisėjos R. P. nušalinimo. Šis ieškovo pareiškimas buvo atmestas, konstatavus, jog teismo pirmininkas neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo elgesio proceso metu, t. y. neturi teisės išklausyti teismo posėdžio įrašo, kuris yra sudedamoji bylos dalis, be to nušalinimas pareikštas teisėjos R. P. kasmetinių atostogų metu. Nepaisant to, kad ieškovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas dėl formalių priežasčių, apeliantas laikosi pozicijos, kad teisėja buvo šališka. Jo nuomone, tai liudija ir skundžiamo sprendimo motyvai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Sutartyse numatyta kaina susieta su konkrečiu terminu dėl to, kad, vėliau atsakovui atsiranda papildomi sandėliavimo kaštai, bulvės genda, džiūsta, jas reikia perrinkti ir pan. Dėl bulvių laikymo išlaidų, kyla ir jų pardavimo kaina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovas bulves atsiims iki Kalėdų.
2. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kadangi byloje paklausti asmenys yra ne tik atsakovo bendrovės darbuotojai, tačiau ir akcininkai, kurie dalyvauja priimant sprendimus dėl didelės apimties sutarčių vykdymo. Atsakovo liudytojų parodymai nuoseklūs, todėl nebuvo pagrindo jais abejoti. Tuo tarpu ieškovo vadovo paaiškinimai prieštaringi. Ligoninės darbuotojos parodymais taip pat nėra pagrindo abejoti, kadangi ji nebuvo kviesta dalyvauti šalių pokalbyje, nežinojo apie susiklosčiusias aplinkybes ir teisme nurodė ieškovo vadovo teiginius atsakovo vadovui.
3. Sutartis nenumatė atsakovo pareigos imtis kokių nors veiksmų vykdant sutartį, kadangi užsakymus ir europaletes bulvių pakrovimui turėjo pateikti ieškovas. Be to, atsakovas su ieškovu buvo susisiekęs dėl sutarčių vykdymo 2012 m. lapkričio 22 ir 28 d., 2013 m. sausio 9 d. (4 kartus), 2013 m. sausio 10 d., 28 d. ir 29 d. (2 kartus) bei 2013 m. vasario 13 d. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, jog bulvės iš atsakovo sandėlio būtų išvežtos iki Kalėdų.
4. 2013 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu ieškovo vadovas nurodė, kad bulvių iš atsakovo neatsiėmė, nes Rusijoje kainos nepasiekė tam tikro lygio. Tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo ir RAB „Sirius“ sutartis realiai nebuvo vykdoma ir buvo sudaryta tik dėl akių. Be to, ieškovas Rusijos bendrovei turėjo pateikti bulves pagal raštišką Rusijos bendrovės nurodymą, tačiau byloje nėra duomenų, jog tokie nurodymai ieškovui buvo pateikti.
5. Atsakovas, sužinojęs, kad ieškovas bulvių neatsiims, elgėsi sąžiningai ir dėjo pastangas realizuoti bulves tretiesiems asmenims, jog abi šalys nepatirtų nuostolių. Aplinkybė, kad atsakovas ieškovui nepareiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, nereiškia, jog atsakovas jų nepatyrė ir atsakovui neužkirstas kelias reikšti ieškovui tokius reikalavimus ateityje.
6. Bylą nagrinėjusi teisėja nebuvo suinteresuota bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo manyti, jog teisėja buvo šališka ar neteisinga nagrinėjant bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Byloje kilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.245 str. 3 d.), kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dėl vienašališko 960 tonų bulvių pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo. Apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo netinkamu sutarčių aiškinimu ir liudytojų parodymų vertinimu, sprendžiant klausimą dėl Sutarčių galiojimo ir jų neįvykdymo teisinių padarinių.
Dėl Sutarčių aiškinimo.
Byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. lapkričio 26 ir 28 d. sudarė bulvių pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas iš ieškovo įsigijo 960 tonų (480 x 2) maistinių bulvių, o ieškovas už šias bulves įsipareigojo atsakovui sumokėti avansu (Sutarčių 2.1 punktas). Ieškovas atsakovui pagal atsakovo 2012 m. lapkričio 27 d. išankstinę sąskaitą Nr. SAA12 Nr. 00001 sumokėjo 67 759,72 eurų (233 960,76 Lt), ir pagal 2012 m. lapkričio 30 d. išankstinę sąskaitą SAA12 Nr. 00002 2012 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 67 759,72 eurų (233 960,76 Lt). Šalys Sutartyse neaptarė Sutarčių įvykdymo termino, apsiribodamos tik Sutarčių 2.2, 2.3 punktų sąlygomis, kad pirkėjas užsakymus atkrovimui pateikia ne vėliau, kaip dvi dienos prieš atkrovimus, ir užsakymo metu pirkėjas pateikia europaletes (padėklus prekėms sukrauti su kokybės reikalavimus atitinkančiomis žymomis) su reikalingu ženklinimu. Pirmosios instancijos teisme ieškovas įrodinėjo aplinkybę, kad atsakovas Sutarčių dalyką (bulves) perleido tretiesiems asmenims, o ne ieškovui, dėl ko pastarasis patyrė nuostolių. Tuo tarpu atsakovo teigimu, ieškovas buvo įsipareigojęs bulves atsiimti iki Kalėdų, vėliau iki rusiškų Kalėdų pabaigos, tačiau pasibaigus šventėms atsisakė atsiimti Sutarties dalyką, nes nerado kam galėtų pelningai perparduoti bulves, todėl atsakovas ieškovui grąžino avansu sumokėtas lėšas, ir realizavo bulves tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalys susitarė, jog Sutartys turi būti įvykdytos iki Kalėdų, o ieškovui neatsiėmus bulvių iki šio termino, bulvių kaina turėjo būti peržiūrėta. Tokį sprendimą grindė aplinkybe, kad Sutarčių dalykas organinės ir gendančios medžiagos, todėl neprotinga būtų laikyti, kad ieškovas bulves turėjo teisę atsiimti bet kada ir po Kalėdų, kadangi į Sutarčių kainą buvo įtrauktas ir sandėliavimo mokestis. Apeliantas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodydamas, kad šalių elgesys patvirtina, jog šalys nebuvo susitarusios dėl Sutarčių galiojimo laiko, todėl Sutartis vykdė ir po 2012 m. gruodžio 26 d., dėl ko teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.193 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo (CK 6.193 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 str. 1 d.). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; kt.).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma ,,Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; kt.).
Nagrinėjamu atveju Sutarčių šalys skirtingai vertina Sutarčių sąlygas dėl jų įvykdymo termino. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarčių tekstą, Sutarčių dalyką, šalių elgesį po Sutarčių sudarymo bei vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, bei pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovas Sutarčių dalyką atsiims iki Kalėdų, ar šiek tiek vėliau po Kalėdų, kadangi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutarčių dalykas yra bulvės – organinis ir gendantis produktas, todėl nelogiška būtų laikyti, kad atsakovas prisiėmė prievolę sandėliuoti iš jo įsigytą didelį kiekį nupirktų bulvių neapibrėžtą terminą, nes tokiu atveju atsakovui atsirastų papildomų sandėliavimo kaštų – bulvės genda, džiūsta, jas reikia perrinkti ir pan. Taigi, nors Sutarčių sąlygos ir aiškiai neapibrėžė bulvių atsiėmimo termino, tačiau ieškovas negalėjo protingai tikėtis, kad atsakovas savo rizika ir lėšomis sandėliuos iš ieškovo įsigytas bulves iki pavasario ar kito neapibrėžto termino.
Dėl liudytojų parodymų vertinimo.
Apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kadangi tai yra atsakovo darbuotojai ir šeimos nariai, kurie perpasakojo atsakovo vadovo nurodytas aplinkybes. Šių darbuotojų darbo funkcijos nesusijusios su sutarčių sudarymu, todėl minėti liudytojai negalėjo žinoti tarp šalių susiklosčiusių santykių. Tokiu atveju, teismas turėjo prioritetą teikti pažodiniam sutarties aiškinimui. Atsakovas, atsiliepdamas į šiuos apelianto argumentus teigia, kad teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kadangi byloje paklausti asmenys yra ne tik atsakovo bendrovės darbuotojai, tačiau ir akcininkai, kurie dalyvauja priimant sprendimus dėl didelės apimties sutarčių vykdymo. Atsakovo liudytojų parodymai nuoseklūs, todėl nebuvo pagrindo jais abejoti. Tuo tarpu ieškovo vadovo paaiškinimai prieštaringi. Apelianto teigimu, Ligoninės darbuotojos S. A. parodymais taip pat nėra pagrindo abejoti, kadangi ji nebuvo kviesta dalyvauti šalių pokalbyje, nežinojo apie susiklosčiusias aplinkybes ir teisme nurodė ieškovo vadovo teiginius atsakovo vadovui.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su liudytojų parodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas būtų nukrypęs nuo aktualios teismų praktikos ar pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–179, 185, 189 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia įrodyti, kad pirmiau aptartos Sutartys neįvykdytos dėl atsakovo kaltės. Apeliantas ieškinį grindė ieškovo ir atsakovo Sutartimis bei su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartimi ir reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas įrodyti ieškovo reikalavimo nepagrįstumą, atsikirtimus be kita ko grindė ir liudytojų parodymais. Pirmiau minėta, kad teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas negalėjo protingai tikėtis, kad atsakovas savo rizika ir lėšomis sandėliuos iš ieškovo įsigytas bulves neapibrėžtą laiką, todėl pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ieškovas įsigytas bulves turėjo atsiimti iki Kalėdų, ar šiek tiek vėliau po jų, tačiau atsisakė jas atsiimti, kadangi neturėjo kur sandėliuoti ir kam realizuoti įsigytų bulvių. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai Z. Lietuvninkas, G. J. bei J. V., kurie yra ne tik atsakovo darbuotojai, tačiau ir atsakovo akcininkai (2 t., 56 b. l.). Atsakovo teigimu, įmonė laikosi praktikos, kad dėl didelės vertės sutarčių derinimo bei sudarymo dalyvautų ir įmonės akcininkai ar jų dalis. Bylos medžiaga liudija, kad minėti akcininkai dalyvavo tam tikruose derybų etapuose dėl Sutarčių pasirašymo. Kaip teisingai atsiliepime nurodo atsakovas, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vienas kitam, taip pat neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo abejoti šių liudytojų paaiškinimais dėl Sutarties vykdymo terminų ir aplinkybių dėl kurių atsakovas grąžino ieškovui lėšas už sumokėtas bulves.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Šakių ligoninės darbuotojos - liudytojos S. A. parodymų vertinimo. Ligoninės darbuotoja nėra suinteresuota bylos baigtimi, teismo posėdžio metu nurodė kokio turinio šalių pokalbį yra girdėjusi. S. A. aiškiai girdėjo, kaip ieškovo vadovas teigė atsakovo vadovui, gulinčiam Šakių ligoninės reanimacijos skyriuje, kad neturintis kur dėti įsigytų bulvių, ir jam jų nereikia. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad ši liudytoja nežinojo susiklosčiusios padėties ir jos parodymais negalima remtis. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti byloje apklaustų liudytojų parodymais, juolab, kad ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmiau aptartus parodymus. Apeliacinio teismo vertinimu, bylos aplinkybių visuma – ieškovo su atsakovu Sutarčių sudarymo vieta ir data, ieškovo su Rusijos bendrove Sutarties sudarymo vieta ir data, kurios pagrindu ieškovas prašo atlyginti nuostolius, liudytojų parodymai, Sutarčių dalykas, šalių elgesys po Sutarčių sudarymo, atsakovo pateiktų skambučių išklotinė leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė atsakovo nurodomi teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir dėl šios dalies – atsakovų prievolių vertinimo – priėmė pagrįstą sprendimą.
Dėl teismo šališkumo.
Apelianto teigimu bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, kadangi jau parengiamojo posėdžio metu buvo nusiteikusi priešiškai, moralizavo ieškovą ir jo atstovę. Be to tai patvirtina ir skundžiamo sprendimo motyvai.
Byloje nustatyta, kad teisėjos, nagrinėjusios šalių ginčą nušalinimo klausimas byloje buvo išspręstas atmetus tokį ieškovo prašymą. Pirmiau nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir aptartos įstatymo nuostatos paneigia apelianto argumentus dėl neteisingai aiškintų Sutarčių nuostatų ir liudytojų parodymų vertinimo bei neteisingai taikytų teisės normų. Vertinat apelianto argumentus dėl teismo šališkumo, pažymėtina, kad apelianto pareiškimas dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo konkrečių galimų sąsajų tarp bylą nagrinėjusios teisėjos ir byloje dalyvaujančių asmenų, taip pat nepagrindžia, kodėl bylą nagrinėjusi teisėja galėtų būti suinteresuota bylos baigtimi. Apeliantas, nesutikdamas su teismo procesiniu sprendimu, turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis - apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Taigi, aplinkybė, kad buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas jokių būdu nereiškia teisėjos šališkumo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, laikėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino ir aiškino bylos aplinkybes ir Sutartis, todėl apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovui priimtas nepalankus procesinis sprendimas, todėl atsakovui iš ieškovo priteisiamos 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. ) (2 t., 59-60 b. l.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šaka“ (juridinio asmens kodas 174320350) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltpro“ (juridinio asmens kodas 302784632) 1 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.