- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- e2-1910-452/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00543-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Laimonas Šileris, Kamilė Tamošaitytė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovams M. J., advokato padėjėjai Kamilei Tamošaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. G. 28 600,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas M. J. nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. ieškovė žodinio susitarimo pagrindu paskolino atsakovui 28 600,00 Eur sumą, ją pervesdamas į atsakovo atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke. Šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė bankiniu pavedimu perves atsakovui 28 600,00 Eur, šias lėšas jam paskolindamas, o atsakovas per kiek įmanomą trumpesnį terminą minėtą sumą grąžins ieškovei. Ieškovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.
3. Į 2021 m. gruodžio 15 d. ieškovės pretenziją grąžinti jai 28 600,00 Eur dydžio skolą 2021 m. gruodžio 20 d. atsakovas raštu atsakė, kad su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. pervestos lėšos yra ieškovės direktoriaus atsakovui grąžinta skola. Tame pačiame atsakyme, prieštaraudamas nurodytai pozicijai, atsakovas taip pat nurodė, kad „<...> M. (t. y. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas) teigė, kad tai yra jo pinigai, tik neturi dabar galimybės jų išsigryninti, paskui sutvarkys viską, padengs, įnešdamas grynais į UAB sąskaitą“. Todėl nėra aišku, kokios pozicijos atsakovas laikosi – ar, kad mokėjimo pavedimas buvo atliktas kaip tariamos ieškovės vadovo asmeninės skolos atsakovui grąžinimas, ar, kad pavedimą ieškovės vadovas atliko, siekdamas pinigus „išsigryninti“ atsakovo vardu. Pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo ir iki šiol nėra jokių verslo, partnerystės versle santykių, be kita ko, atsakovas niekada neteikė jokių paslaugų, nepardavė jokių prekių ieškovei, todėl nėra pagrindo konstatuoti susiklosčius kitokiems, negu paskolos, teisiniams santykiams.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovas paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė – ieškovė – turėjo tikslą įsigyti nekilnojamojo turto objektą – butą (duomenys neskelbtini). Butas priklausė kitai įmonei, kuriai vadovavo atstovas. Butas buvo įkeistas hipotekos sutartimi, iš jo vykdytas išieškojimas, kurio metu nuspręsta butą įsigyti. Kadangi tam pinigų nei ieškovės atstovas M. J., nei jo tuo metu sutuoktinė, atsakovo dukra D. G. neturėjo, nusprendė šį butą padėti įsigyti atsakovui, tačiau susitarė, kad ieškovė turės atpirkimo teisę. Atsakovas surinko apie 50 000 Eur, gavo 28 600 Eur paskolą iš ieškovės ir butą nusipirko. Dėl paskolos ieškovės atstovas su atsakovu susitarė telefonu. Pinigai pervesti telefonu, naudojantis mobilia programėle, todėl M. J. neturėjo galimybės nurodyti, kad pinigų pervedimo paskirtis – paskola. Ieškovės atstovas bandė gauti kreditą buto išpirkimui (buto kaina – apie 89 000-84 000 Eur), tarėsi su kreditoriais dėl likusios, atskaičius 28 6000 Eur sumą, paskolos, tai užtruko 8-9 mėnesius, kuriems praėjus atsakovas butą parduoti ieškovei atsisakė, buvusi sutuoktinė nurodė, kad buto nebėra, jis parduotas.
5. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas sąmoningai siekia išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove įvykdymo ir dėl šios priežasties ieškovas yra priverstas savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ginti teisminiu būdu. Pažymėjo, kad atsakovas, gavęs ieškovės 2020 m. gegužės 27 d. atliktą mokėjimo pavedimą, prieštaravimų ieškovei dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų nepareiškė, pinigų ieškovei negrąžino. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.
6. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Kamilė Tamošaitytė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškinį grindžia mokėjimo pavedimu, iš kurio matyti, kad pinigai atsakovui yra pervesti. Atsakovas dėl to jokių pretenzijų nereiškė ir pervedimo nekvestionavo, tai reiškia, kad pinigus priėmė, todėl turi grąžinti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas R. G. pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. J. yra R. G. dukters D. G. (santuokos metu – J.) buvęs sutuoktinis. Santuokoje M. J. ir D. G. buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Jos metu dėl 2008 - 2009 metais įvykusios krizės M. J. patyrė didžiulius finansinius nuostolius, tiek jo valdomos įmonės, tiek jis asmeniškai įsiskolino didžiules pinigines sumas įvairiems kreditoriams. Dėl šios priežasties buvo areštuotas M. J. priklausantis turtas, piniginės lėšos jo banko sąskaitose. Dėl taikomų areštų M. J. ir D. G. šeima ne visada turėdavo lėšų apmokėti šeimos pragyvenimo išlaidas. Todėl 2012 - 2015 metais atsakovas bei jo sutuoktinė I. G. savo lėšomis atlikdavo mokėjimus į tiek jų dukros D. J., tiek į kitas banko sąskaitas, kurias nurodydavo M. J. ir D. J., kurios buvo skirtos M. J. ir D. J. šeimos pragyvenimui ar jų prievolių dengimui. Iš viso per nurodytą laikotarpį atsakovas ir jo sutuoktinė pervedė tokias pinigų sumas: 8827,02 Eur – M. J. ir D. J. nepilnamečių dukrų K. J. ir L. J. ikimokyklinio ir mokymo įstaigų išlaidoms padengti; 5847,97 Eur – namo, kuriame gyveno M. J. ir D. J. šeima, nuomos išlaidų apmokėjimui; 16 804,37 Eur – iš R. G. sąskaitos į D. J. sąskaitą šeimos pragyvenimui; 10 668,74 Eur – iš I. G. į D. J. sąskaitą šeimos pragyvenimui; 30 674,41 Eur – būsto paskolos įmokų sumokėjimui bei paskolos likučio grąžinimui. Paskola buvo paimta D. J. vardu ir panaudota M. J. verslo reikmėms. Kadangi gautos ir negrąžintos paskolos dydis viršijo realią buto kainą, buvo nuspręsta butą parduoti, o negražintos paskolos likutį padengti. Iš viso atsakovas ir jo sutuoktinė pervedė 72 820,51 Eur sumą.
8. Visą laiką, tiek iki santuokos su D. J. nutraukimo, tiek po santuokos nutraukimo, M. J. žadėjo R. G. ir I. G., kad pagerėjus jo finansinei būklei jis grąžins dalį pinigų, kuriuos R. G. ir I. G. buvo išleidę M. J. šeimos išlaikymui. 2020 metų gegužės mėnesį M. J. pasakė, kad gali grąžinti apie 30 000 Eur sumą. Kadangi savo banko sąskaitomis M. J. disponuoti ir toliau negalėjo, sutiko pinigus pervesti iš vadovaujamos įmonės sąskaitos. 2020 m. gegužės 27 d. į atsakovo sąskaitą iš ieškovės banko sąskaitos buvo pervesta 28 600,00 Eur suma. Pasiteiravus, ar ateityje R. G. nekils kokių nors problemų, nes jis jokiais santykiais su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo susijęs, M. J. paaiškino, kad jis šiuo metu negali pinigų išgryninti ir perduoti pinigus asmeniškai, tačiau jis yra įmonės vadovas, todėl viską sutvarkys ir jokių problemų nekils.
9. Atsakovas pažymėjo, kad dėl 28 600 Eur sumos nesudarė rašytinės sutarties, nesitarė dėl grąžinimo terminų, palūkanų, banko pavedime nenurodyta mokėjimo paskirtis. M. J. 72 8020 Eur sumą pripažino kaip skolą, žadėjo grąžinti, todėl atsakovas su sutuoktine surinko banko išrašus skolos atsiradimo laikotarpiu 2012 -2015 m. ir šią sumą tokiu būdu užfiksavo.
10. Butą (duomenys neskelbtini), M. J. pirko Estijos įmonės vardu savo dukroms, t. y. atsakovo anūkėms ir tai buvo jų nuosavybė. 2020 m. gegužės mėn. paaiškėjo, kad šis butas priklauso kredito unijai (duomenys neskelbtini), M. J. butą paprašė „išgelbėti“. Atsakovas su sutuoktine už butą įmokėjo 50 000 Eur, likusius 33 000 Eur M. J. turėjo sumokėti kaip dalį 72 820 Eur skolos, tačiau sumokėjo tik 28 600 Eur, trūkstamus 4400 Eur sumokėjo atsakovas. Atsakovas pastebėjo, kad 28 600 Eur pervesti iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau žinojo, kad M. J. sąskaitos areštuotos, todėl jis naudojosi įmonės sąskaita savo asmeniniams tikslams. Atsakovas sutiko, kad su sutuoktine 2020 m. gegužės 20 d. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad tam gavo paskolą iš ieškovės. Minėtas butas šiuo metu yra parduotas, nes dukra su anūkėmis išvyko gyventi į Tenerifę. Pinigai už parduotą butą Palangoje investuoti į nekilnojamąjį turtą Tenerifėje.
11. 2021 metais prasidėjo nesutarimai tarp M. J. ir D. G. dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo. 2021 m. antroje pusėje atsakovas pradėjo gauti pretenzijas, kuriose buvo nurodyta, kad jis grąžintų 28 600,00 Eur sumą, gautą iš UAB (duomenys neskelbtini). Pretenzijose buvo nurodyta, kad 28 600,00 Eur sumą, kuri buvo sumokėta į atsakovo sąskaitą, UAB (duomenys neskelbtini) neva paskolino atsakovui pagal žodinę paskolos sutartį.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nesutiko, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę paskolos sutarties santykiai ir 28 600,00 Eur sumos pervedimą vertino kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo M. J. dalies prievolių atsakovui bei jo sutuoktinei įvykdymą. Pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtyje yra nurodyta „Mobile payment" (mobilus mokėjimas). Tuo atveju, jei ieškovė būtų skolinusi pinigus atsakovui, tai mokėjimo pavedime būtų nurodyta, kad mokėjimo paskirtis yra paskola.
13. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios realios veiklos nevykdo, o galimai yra naudojama tik kaip priedanga M. J. asmeninių poreikių tenkinimui. Jos įsipareigojimai ženkliai viršija įmonės turtą, o nuosavas kapitalas yra neigiamas. Dėl neteikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų, VĮ „Registrų centras“ jau inicijavo įmonės priverstinio likvidavimo procesą. Nors M. J. Juridinių asmenų registre yra nurodomas kaip bendrovės vadovas, tačiau nuo 2022 m. balandžio 21 d. įmonėje nebėra nė vieno darbuotojo. M. J. iki šiol taikomi turto areštai, todėl tikėtina, kad jis vengia turėti nuosavybės teise kokį nors turtą. Dėl taikomų areštų M. J. taip pat negali laikyti piniginių lėšų banko sąskaitose, todėl neatmestina, kad pragyvenimui jis naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) kitų su juo susijusių įmonių bankų sąskaitomis. Prašė ieškinį atmesti.
14. Atsakovo atstovas advokatas Laimonas Šileris prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įstatymas numato, jog juridinio asmens sandoriai turi būti raštiški. Atsakovas 28 600 Eur pervedimą laikė kaip dalinį M. J. skolos jam grąžinimą. Pažymėjo, kad iš įmonės, t. y. ieškovės sąskaitos buvo pervedinėjami pinigai fiziniams asmenims po kelis kartus per dieną, matyti, kad jo asmeninės sąskaitos areštuotos, todėl įmonės pinigais buvo naudojamasi asmeniniams tikslams, ieškovės atstovo poreikiams tenkinti.
15. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. G. parodė, kad M. J. (duomenys neskelbtini) estų įmonės vardu savo dukroms K. J. ir L. J. buvo nupirkęs butą, kuris dėl įkeitimo tapo kredito unijos nuosavybe. Buto išpirkimui M. J. pasiūlė duoti 33 000 Eur kaip 72 000 Eur skolos dalį. Su M. J. G. nesitarė, kaip tie 33 000 Eur bus perduoti – grynais, pervedimu ar kitais būdais. M. J. pervedė tik 28 600 Eur, todėl trūkstamus 4400 Eur į kredito unijos sąskaitą pervedė liudytoja iš savo sąskaitos. UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios sąskaitos gauti pinigai, pavadinimas jai nebuvo žinomas, kaip ir tai, kodėl pinigai pervesti iš įmonės sąskaitos. M. J. pradėjo reikalauti 28 600 Eur grąžinti skolą. G. niekuomet nebūtų skolinęsi nurodytos sumos iš M. J.. Butas įsigytas sutuoktinių G. vardu, jų lėšomis, šiuo metu, dukrai su anūkėmis išvykus gyventi į Tenerifę, parduotas, pinigai panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui Tenerifėje. Pinigai UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo grąžinti. Liudytoja su savo sutuoktiniu padėjo M. J. šeimai finansiškai, suteikdami 72 000 Eur skolą, jų santuokos nutraukimo byloje kreditorinių reikalavimų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
16. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 27 d. ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) į atsakovo R. G. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (ieškinyje nurodyta – AB „Swedbank“), mokėjimo nurodymu Nr. 328 pervedė 28 600,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „Mobile payment" (mobilus mokėjimas). 2021 m. lapkričio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė perleido UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į R. G. mokėtinas sumas ieškovei, atsakovui paskolinus 28 600,00 Eur, tačiau 2021 m. gruodžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytu susitarimu minėta reikalavimo perleidimo sutartis nutraukta. 2021 m. gruodžio 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją, reikalaudama ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 22 d. 28 600,00 Eur sumą grąžinti. Atsakovas nurodytą sumą ieškovei grąžinti atsisakė, kadangi 28 600,00 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) nesiskolino.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).
19. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad pagal minėtą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę nagrinėjamu atveju atsakovas turi įrodyti, kad neturėjo pareigos grąžinti ieškovei 2020 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu pervestų 28 600,00 Eur bei privalo pateikti tai patvirtinančių patikimų įrodymų. Taigi, būtent pinigų gavėjui atsakovui R. G. tenka pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp jo ir ieškovės neegzistuoja arba prievolė yra įvykdyta.
20. Byloje rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovo, atsakovo ir liudytojos paaiškinimais nustatytos aplinkybės, dėl kurių nėra ginčo – kad 2020 m. gegužės 27 d. ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) į atsakovo atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 28 600,00 Eur sumą ir šios sumos atsakovas ieškovei negrąžino. Pagal ginčo skolos sumą bei tai, kad viena iš sutarties šalių – juridinis asmuo – paskolos sutartis turėjo būti sudaryta raštu (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau pinigai buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą. Tai, kad sandoris įformintas nesilaikant nustatytos formos, nesusitariant dėl grąžinimo termino, niekaip nepaneigia ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti jam pervestą 28 600,00 Eur sumą.
21. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 17 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus teismas sprendžia, kad, ieškovei pareiškus reikalavimą grąžinti skolą, įrodinėjimo dalyką byloje sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: kad pinigai buvo perduoti ieškovės ir kad jie buvo perduoti atsakovui būtent kaip paskola.
22. Ieškovės atstovas M. J. nurodė, kad ieškovė atsakovui paskolino 28 600 Eur butui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Ieškovės atstovo, atsakovo paaiškinimais, liudytojos I. G. parodymais, į bylą pateiktu susirašinėjimu su (duomenys neskelbtini) kredito unijos darbuotoju nustatyta, kad minėtą butą nuosavybės teise įsigijo atsakovas R. G. su sutuoktine I. G., kurie mokėjo asmeninėmis lėšomis, trūkstamą 28 600 Eur pinigų sumą, sumokėdami M. J. pervesta suma. Atsakovas įrodinėjo, jog pastarasis buvo skolingas už M. J. ir atsakovo dukros šeimai teiktą materialinę pagalbą 72 800 Eur, todėl pinigai buto Palangoje pirkimui pervesti kaip dalies skolos grąžinimas. Tačiau, kaip minėta, 28 600 Eur į atsakovo banko sąskaitą pervesti būtent iš UAB (duomenys neskelbtini), ne iš M. J., kaip fizinio asmens, sąskaitos. Byloje nenustatyta, kad atsakovas ir ieškovė būtų turėjusi kitokių teisinių santykių (bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.). Taip pat nenustatyta, kad atsakovas, gavęs piniginį pervedimą iš ieškovės, nors tarėsi, kaip teigia, dėl buto pirkimo su M. J., reiškė pretenzijas ar kitaip kėlė klausimą dėl 28 600 Eur, tuo labiau, kad jau tuo metu nepasitikėjo savo dukters buvusiu sutuoktiniu.
23. Teismas pažymi, kad atsakovas, jo sutuoktinė I. G. patvirtino, jog nutraukiant M. J. ir D. G. santuoką 2017 m. jie, kaip sutuoktinių kreditoriai į bylą neįstojo, 72 820 Eur skolos nei iš abiejų sutuoktinių, nei iš kiekvieno jų atskirai nereikalavo, nors kaip teigia, įsiskolinimas susidarė 2012 – 2015 m. laikotarpiu. Skolos grąžinimo klausimą atsakovas pradėjo kelti tik nagrinėjamoje byloje ir tai teismas vertina kaip atsakovo gynimosi nuo pareikšto reikalavimo būdą. Be to, ir nagrinėjamoje byloje atsakovas nereiškė priešieškinio, nereikalavo priešpriešinio reikalavimo įskaitymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, nesant jokių rašytinių susitarimų, negalėjo tikėtis, kad UAB (duomenys neskelbtini), su kuria atsakovo nesieja jokie teisiniai, verslo ir kt. santykiai, sumokėjo už galimai esančias fizinio asmens M. J. prievoles jam.
24. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta ir, kaip minėta dėl to nėra ginčo, kad atsakovas gavo iš ieškovės ginčo sumą – 28 600 Eur. Atsakovas ginčija, kad jis įsipareigojo ieškovei grąžinti pinigus. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės pinigų pervedimas yra be mokėjimo paskirties nurodymo ir savaime neįrodo pinigų perdavimo būtent paskolos sutartimi fakto, tačiau šis mokėjimas yra tiesioginis rašytinis įrodymas, patvirtinantis tai, kad atsakovas pinigus gavo, jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitas 28 600 Eur ieškovės pervedimo atsakovui priežastis, išskyrus paskolos suteikimo faktą, byloje nenustatyta. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Esant aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Atsakovas patvirtino, kad 28 600 Eur ieškovei negrąžino, taigi, prievolės neįvykdė, todėl iš jo ši suma ieškovei priteistina. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę būklę, statusą, turto balansą, teikiamas metines finansines ataskaitas, banko išrašai apie atliktus mokėjimus kitiems asmenims lemiamos reikšmės byloje neturi ir niekaip nepaneigia ginčo sumos 28 600 Eur mokėjimo bei negrąžinimo fakto. Su šiuo faktu taip pat nesusiję ir dokumentai (Turto arešto aktų registro išrašai) apie ieškovės atstovo M. J. nekilnojamam turtui, transporto priemonėms taikytus areštus. Atsakovas į bylą pateikė 2015 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad D. J. pervedė 21 480 Eur I. G. 21 480 Eur skolos grąžinimui, taip pat išrašus iš D. G. banko sąskaitos dėl paskolos UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d., tačiau minėtos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, juo labiau, kad 28 600 Eur negrąžinimo faktas nėra ginčijamas. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų gražinęs ieškovei 28600 Eur sumą, pastarosios reikalavimas priteisti negražintą 28600 Eur skolą laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.63 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
25. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas prievolę pažeidė ir skolos nesumokėjo iki šiol, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už 28 600,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
26. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 644,00 Eur žyminis mokestis ir 2904,00 Eur advokatų profesinės bendrijos Spectrum legis suteiktos teisinės pagalbos išlaidos. Įvertinus priimamą teismo sprendimą, atstovės suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtis, Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 644,00 Eur žyminis mokestis ir 2904,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79, 80, 93, 98 straipsniai). Taip pat iš atsakovo valstybei priteisiamos 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88, 92 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 600,00 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 600,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 644,00 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 2904,00 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturių eurų) teisinės pagalbos išlaidas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.