- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-2326-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02190-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- B. J. H.
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė vienasmeniškai,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. J. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo?civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui B. J. H. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo B. J. H. (toliau – ir atsakovas) ieškovui 1 654,05 Eur žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad ieškovas atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20469-21 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje. Jame įtariamuoju buvo pripažintas atsakovas. Policijos pareigūnai nuvyko adresu, kur galimai slapstėsi atsakovas, kuris žinojo, kad yra ieškomas. Pareigūnams buvo nurodyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi atsakovas. Pareigūnai, nuėję prie namelio (duomenys neskelbtini), taktiškai išsidėstė. M. K. pastebėjo, kad atsakovas galimai per langą juos pamatė ir apie tai pranešus kitiems, priartėjo prie durų. Joms atsidarius, vyriausiasis tyrėjas R. J. ir tyrėjas J. K. sušuko „Policija! Nejudėti!“, tačiau atsakovas atsitraukė atgal į vidų. Į namelį ant ratų įėjo vyriausiasis tyrėjas R. J., paskui jį – tyrėjas J. K.. Staiga atsakovas puolė R. J., sugriebdamas abejomis rankomis už kaklo. J. K. paėmė atsakovui už kairės rankos, norėdamas jį atitraukti ir sulaikyti, o R. J. – už dešinės. Į pareigūnų reikalavimus nesipriešinti atsakovas nereagavo, aktyviais veiksmais mėgino ištrūkti. Ketindamas iššokti pro duris į lauką, atsakovas neišlaikė pusiausvyros ir visu kūnu krito tiesiai ant vyriausiojo tyrėjo A. K., užgriuvo ant jo dešinės kojos. A. K. pajuto skausmą dešinės blauzdos priekyje. Kolegos tęsė sulaikymą, reikalavo atsakovo nesipriešinti, atsigulti ant pilvo ir padėti rankas už nugaros, tačiau atsakovas muistėsi, laikė prispaudęs rankas prie savęs. Po šio incidento (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad tarnybinės uniforminės (taktinės) kelnės kruvinos, dešinėje blauzdoje matyti vertikali (apie 10 cm) kraujuojanti plėštinė žaizda. Medicinos dokumentuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta (duomenys neskelbtini). Žaizda susiūta, sutvarstyta. Sužalojimas nepriskiriamas prie sunkių sužalojimų. Pareigūnas gydymą tęsė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. Nuo (duomenys neskelbtini) išduotas nedarbingumas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2023 m. vasario 9 d. priėmęs sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-516-426/2023, padarė išvadą, kad egzistavo priežastis ryšys tarp pareiškėjo patirto sužalojimo ir vykdant tiesiogines funkcijas kilusio padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ir sveikatai (toliau – Sprendimas). Ieškovas išmokėjo (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos sutrikdymo kompensaciją – 1 654,05 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad aplink namelį ant ratų sukinėjosi nepažįstami vyrai, be tarnybinių uniformų bei kitų specialiųjų skiriamųjų ženklų. Atidarius duris, atsakovas pamatė pareigūną. Atsakovas buvo su trumpikėmis, pareigūnas jį sugriebė už rankų ir ištraukė iš namelio ant ratų. Atsakovą numetė ant žemės, tad akivaizdu, kad grumtynių ir pasipriešinimo jų atžvilgiu nebuvo. Jam gulint, visi pareigūnai puolė jį spardyti. Kažkuriuo metu smūgiai nurimo. Atsakovas mano, kad policijos pareigūnas tada ir susižalojo. Šiuo atveju neegzistuoja būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė. Be to, byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę žalą. Pareigūnas pats nesilaikė visų atsargumo reikalavimų. Be to, būdamas apmokytas nesielgė taip, kad būtų išvengta nuostolių, nepasirinko tinkamos pozicijos, kad būtų maksimaliai apsaugotas ir jam nekiltų grėsmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui iš atsakovo B. J. H. (B. J. H.) 1 654,05 Eur žalos atlyginimo ir 50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais nustatė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) pervedė 1 654,05 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Kompensacija už sveikatos sutrikdymą“. Įsakyme „Dėl kompensacijos išmokėjimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas) nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas pripažino, kad vyresnysis inspektorius (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjas, 2021 m. liepos 27 d. buvo sužalotas, atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nusprendė išmokėti vyresniajam inspektoriui (duomenys neskelbtini) 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Iš piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės – kad (duomenys neskelbtini) vidutinis vienos darbo dienos užmokestis 100,98 Eur, tad taikant 0,78 piniginės kompensacijos dydį, (duomenys neskelbtini) išmokėtina 1 654,05 Eur kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) padaryti sužalojimai priskiriami prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, tinkamas tolesnei tarnybai. Iš greitosios medicinos pagalbos kortelės nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) padaryta žaizda blauzdos srityje. Gydytojo išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta dešinės blauzdos plėštinė žaizda. Trauma patirta bandant sulaikyti įtariamąjį. Žaizda susiūta, sutvarstyta, apie 2 savaites pacientas nedarbingas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad policijos pareigūnų tarnybinių pranešimuose dėl įtariamojo sulaikymo nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, nurodytoms ieškinyje. Liudytojas R. J. 2021 m. rugpjūčio 4 d. apklausos protokole papasakojo analogiškas įvykio aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. Sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-516-426/2023, nusprendė, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti ir panaikinti ieškovės 2021 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS3-60 dalį, kuria konstatuota, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis atsakovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, nagrinėjamo įvykio metu jis buvo sulaikytas, o vėliau nuo 2021 m. liepos 27 m. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad jose matyti baltos spalvos namelis ant ratų, įėjimo į jį laiptelis metalinis. Pateiktos ir namelio ant ratų vidaus nuotraukos. Ant žemės sėdi asmuo, kuriam sužeista koja (vertikali kraujuojanti žaizda), uždėtas turniketas.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (duomenys neskelbtini)., o tuo pačiu – ir ieškovo, atlyginusio (duomenys neskelbtini) padarytą žalą atžvilgiu. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra pagrįsti nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) bei liudytojų M. K., R. J., J. K. parodymais, kurie iš esmės vieningai nurodė, kad atsakovui besislapstant namelyje ant ratų, jie atvyko vykdyti užduoties, apie tai įspėjo atsakovą, jis priešinosi fiziniais veiksmais, kas lėmė (duomenys neskelbtini) kojos traumą. Pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, kad neatliko neteisėtų veiksmų, o (duomenys neskelbtini). susižalojo, spardydamas atsakovą ir užgriuvęs ant namelio ant ratų geležinio laiptelio, jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikia, taip pat atstovaujamas profesionalios teisininkės neprašė skirti ekspertizės, siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) traumos atsiradimo mechanizmą.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ginčo įvykio metu buvo sužalotas – patyrė kojos traumą dėl ko ieškovas išmokėjo 1 654,05 Eur kompensaciją. Ji buvo pripažinta, esant teisėta Sprendimu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas patyrė žalą. Teismo vertinimu, tiek nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) bei liudytojų M. K., R. J., J. K. parodymais, tiek Sprendimo pagrindu nustatyta, kad ieškovui žala padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. egzistuoja priežastinis ryšys.
9. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma, kad jis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, vykdoma jo paieška, o nustačius atsakovo buvimo vietą, nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) bei liudytojai M. K., R. J., J. K. nuvyko atlikti užduoties, t. y. sulaikyti atsakovą. Taip pat nustatyta, kad du pareigūnai dėvėjo policijos taktinę uniformą su tarnybiniu ženklu ir pažymėjimu, kiti du – civilinę aprangą, pareigūnai įspėjo atsakovą, kad šis nesipriešintų, sušukdami „Stot, policija!” (žr. Sprendimą). Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pareigą nesipriešinti policijos pareigūnams, tačiau jos nesilaikė – priešinosi, kas lėmė traumos (duomenys neskelbtini) kojoje atsiradimą ir, atitinkamai, žalos ieškovui padarymą. Papildomai pažymėjo, kad jei atsakovas, kuris buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nebūtų slapstęsis nuo Lietuvos ikiteisminio tyrimo institucijų, nebūtų buvusi paskelbta jo paieška bei pareigūnai, įskaitant (duomenys neskelbtini) nebūtų vykę atlikti užduoties, tai nebūtų susidariusi situacija, kurios metu (duomenys neskelbtini) patyrė traumą, o ieškovas jam atlygino dėl traumos patirtą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-322-1150/2024 buvo pateiktas 2021- 08- 06 Vilniaus AVPK Trakų rajono PK Veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.Ml-01-41237-21, kuriame yra nurodyta, kad apeliantas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Šiame dokumente aiškiai nurodyta, kad atsakovo sulaikymo metu policijos pareigūnai buvo apsirengę taktiniais tamsios spalvos rūbais be skiriamųjų ženklų. Vyriausiasis tyrėjas (duomenys neskelbtini) buvo apsirengęs išduota tarnybine taktine apranga „5.11“ (be policijos skiriamųjų ženklų) su ant kaklo pakabintu tarnybiniu ženklu ir pažymėjimu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad apeliantas, sulaikymo metu galėjo ir nesuvokti, kad yra sulaikomas policijos pareigūnų, o griūdamas iš kemperio ant žemės, galėjo nepastebėti ant vyr. tyrėjo (duomenys neskelbtini) kaklo kabojusio dėklo su tarnybiniu ženklu ir pažymėjimu, todėl nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Iš surinktos medžiagos matyti, kad apeliantas sulaikymo metu bandydamas išvengti sulaikymo nesiėmė aktyvių tyčinių veiksmų bei nepanaudojo fizinio smurto prieš policijos pareigūnus, negrasino jo panaudoti. Šios aplinkybės paneigia pirmos instancijos teismo nustatytus faktus ir padarytas išvadas. Pažymi ir tai, kad tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai civilinėje byloje patvirtino faktines aplinkybes apie savo aprangą. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą, nors nutarimas turi prejudicinę galią ir šioje byloje.
10.2. Civilinėje byloje apklausta liudytoja R. M., kuri atliko patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) traumos tarnyboje ir parengė išvadas, apklausos metu nurodė, kad tyrimo metu ji nustatė, kad jokių neteisėtų veiksmų apeliantas neatliko, o įvykusi trauma buvo paties pareigūno neatsargumo pasekmė. Tad akivaizdu, kad pareigūnė, turinti specialiųjų žinių šioje srityje, padarė aiškias ir nedviprasmiškas išvadas apie (duomenys neskelbtini) traumos priežastis, tačiau pirmos instancijos teismas ir šių įrodymų nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą.
10.3. Policijos pareigūnas (duomenys neskelbtini) yra specialiai apmokytas elgtis kritinėse situacijose asmuo, tačiau jis dėl savo neapdairumo, tinkamo nereagavimo situacijoje, leido kilti traumai, nors turėjo būti pasirengęs sulaikyti nusikaltėlį. Šiuo konkrečiu atveju, policijos pareigūnui yra taikyti aukštesni parengties reikalavimai. Tačiau pirmos instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes, konstatavo, atsakovo neteisėtus veiksmus, netyčia užgriuvus ant policijos pareigūno.
10.4. Byloje pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina faktus, kad neegzistuoja antros iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovo kaltės.
10.5. Ieškovas tik abstrakčiai paaiškino kokiu būdu buvo žala paskaičiuota ir išmokėta, nepateikdamas jokių detalių skaičiavimų, o tik patį įsakymą dėl kompensacijos mokėjimo.
10.6. Akivaizdu, kad ne dėl apelianto kaltės ar neteisėtų veiksmų, pareigūnas buvo sužalotas ir dėl to ieškovas patyrė žalą, t.y. nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Civilinėje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.
10.7. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
Atsiliepimas
11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nustatyta, kad įtariamasis B. J. H. puolė sugriebdamas abejomis rankomis už policijos pareigūno R. J. kaklo, tyrėjas J. K. paėmė B. J. H. už kairės rankos norėdamas jį atitraukti ir sulaikyti, tuo metu R. J. – už dešinės. Į pareigūnų reikalavimus nesipriešinti, B. J. H. nereagavo, aktyviais veiksmais mėgino ištrūkti. Ketindamas iššokti pro duris į lauką, B. J. H. neišlaikė pusiausvyros ir visu kūnu krito tiesiai ant vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini)., pastarajam atsitraukus, užgriuvo ant jo dešinės kojos. Byloje nėra duomenų, kad, policijos pareigūnai prieš B. J. H. atliko neteisėtus veiksmus. B. J. H. elgesys buvo neteisėtas (bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas).
Šalies argumentai
11.2. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir nesutinka su atsakovo argumentais, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Būtent atsakovas yra atsakingas už ieškovo lėšomis nukentėjusiam policijos pareigūnui sumokėtos kompensacijos grąžinimą, nes sulaikymo metu atsakovas nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko vienam policijos pareigūnui buvo sutrikdyta sveikata, šiam vykdant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai, ir kartu sukėlė ieškovui įstatymo nustatytą pareigą mokėti sužalotam policijos pareigūnui kompensaciją. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas išlaidų nebūtų patyręs, jei atsakovas būtų vykdęs teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, o policijos pareigūno – sužalojimas yra kalto asmens (atsakovo) neteisėtų veiksmų pasekmė.
11.3. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų sprendime nustatytas faktines aplinkybes dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Priešingai, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma ir jose užfiksuotos aplinkybės, susijusios su atsakovo veiksmais įvykio metu, pagrįstai patvirtina byloje nustatytas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistas 1 654,05 Eur žalos atlyginimas.
15. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto devintajame skirsnyje reglamentuojama pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos, be kitų – ir garantijos dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sutrikdymo. Vidaus tarnybos statuto devintojo skirsnio 60 straipsnyje nustatytos kompensacijų pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos, orientaciniai dydžiai, taip pat atvejai, kai kompensacijos nemokamos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
16. Įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).
17. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį konstatavęs, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. atsakovas turėjo pareigą nesipriešinti policijos pareigūnams, tačiau jos nesilaikė – priešinosi, kas lėmė traumos pareigūno kojoje atsiradimą ir, atitinkamai, žalos ieškovui padarymą.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, neįvertinęs aplinkybės, kad sulaikymo metu atsakovas galėjo ir nesuvokti, kad yra sulaikomas policijos pareigūnų dėl jų aprangos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
20. Apeliantas remiasi 2021-08-06 Vilniaus AVPK Trakų rajono PK Veiklos skyriaus nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.Ml-01-41237-21 ir teigia, kad šiame prejudicinę reikšmę turinčiame nutarime aiškiai nurodyta, kad apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų (ne)teisėtumas vertinami pagal skirtingus kriterijus. Pavyzdžiui, nors baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-55/2012). Taigi vien ta aplinkybė, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, savaime nereiškia, kad nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei teigia apeliantas, prejudicinę reikšmę šioje byloje turi ne minėtas nutarimas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-516-426/2023, kuriuo nuspręsta, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti ir panaikinti ieškovės 2021 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS3-60 dalį, kuria konstatuota, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų.
21. Teismas minėtoje byloje nustatė, kad atsakovas buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareigūnams gavus duomenų, kad įtariamasis slapstosi jam priklausančiame (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai nuvyko į vietą. Teismas taip pat nustatė, kad du pareigūnai dėvėjo policijos taktinę uniformą su tarnybiniu ženklu ir pažymėjimu, kiti du – civilinę aprangą, sulaikymo metu ne kartą įspėjo atstovą, kad šis nesipriešintų, sušukdami „Stot, policija!”.
22. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai).
23. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, jog jis sulaikymo metu galėjo nesuprasti, kad yra sulaikomas pareigūnų negali būti vertinami kaip pagrįsti ar kaip šalinantys jo civilinę atsakomybę. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet kuris pakankamai protingas, atidus ir rūpestingas asmuo, kurio atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas tokioje situacijoje būtų supratęs, kad yra sulaikomas būtent policijos pareigūnų. Taigi, net ir tuo atveju jei atsakovas galimai nepastebėjo skiriamųjų policijos pareigūnų ženklų, tačiau teismo vertinimu, kitos byloje nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad yra sulaikomas. T.y. 1) atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 2) byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą esant tikėtina, kad atsakovas slapstėsi; 3) pareigūnai įspėjo atsakovą, kad jis nesipriešintų ir šaukė „Stot, policija!”. Kita vertus, negalima sutikti su apelianto argumentais, jog jis siekdamas išvengti sulaikymo, nesiėmė aktyvių tyčinių veiksmų bei nepanaudojo fizinio smurto prieš policijos pareigūnus, negrasino jo panaudoti. Minėtame prejudicinę reikšmę turinčiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad policijos pareigūnas, siekė sulaikyti nusikalstama veika ar teisės pažeidimu įtariamą asmenį, kuris elgiasi agresyviai ir aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, t.y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą būti rūpestingam ir apdairiam, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir atliko neteisėtus veiksmus.
24. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo veiksmuose egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.
25. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnui žala kilo dėl paties pareigūno neapdairumo, tinkamo nereagavimo situacijoje, leido kilti traumai, nors turėjo būti pasirengęs sulaikyti nusikaltėlį, tačiau su šiuo argumentu sutikti nėra teisinio pagrindo. Minėtame prejudicinę reikšmę turinčiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad argumentai, jog pareigūnas galimai susižalojo dėl savo neatsargumo nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pagrįsti ir įrodyti, byloje nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas, siekdamas sulaikyti įtariamą asmenį, ignoravo atsargaus elgesio tarnyboje standartus, naudojo netinkamus sulaikymo būdus.
26. Apeliantas cituoja CK 6.251 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų ar reikalavimų susijusių su šios normos taikymu, taip pat šis klausimas nebuvo sprendžiamas ir pirmosios instancijos teisme.
27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
28. Nurodytų argumentų pagrindo apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinį skundą ir sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.