Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Aleksandr Gončarko skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas nutarimas), dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Š. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikas išbūtas kardomajame kalinime nuo 2013 m. rugsėjo 11 d.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendį – P. Š., nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, paskirtą bausmę padidino iki 13 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrino su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. Š. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 13 metų laisvės atėmimą.

P. Š. bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugsėjo 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugsėjo 12 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės – 2022 m. gegužės 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 27 d. buvo 4 metai 3 mėnesiai 16 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam P. Š.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

P. Š. skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. ilgesnė nei dešimt metų, tačiau trumpesnė nei dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2022 m. gegužės 12 d. P. Š. nurodė, kad sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, taigi jis atitinka minėtą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Atlikus nuteistojo P. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad jis priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi P. Š. elgesys neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Asmens bylos duomenimis nustatyti, kad nuo (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į nuteistojo prašymą, P. Š. buvo paliktas (duomenys neskelbtini) atlikti (duomenys neskelbtini) darbus, įdarbinant (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) perkeltas dirbti (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taip pat nuteistasis pradėjo mokėti jam pagal patenkintus ieškinius priteistas pinigines sumas.

Teismas sutiktina su Komisijos Nutarime pateikta išvada, kad matomas P. Š. teigiamas požiūris į darbą. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatyta būtina sąlyga atlyginti padarytą žalą, kita vertus, žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiūrį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas atlyginti nuosprendžiu priteistas žalas. (duomenys neskelbtini) Turto valdymo skyriaus duomenimis nuteistojo priteistinos neatlygintos žalos dydis siekia 12053,19 Eur. Iš darbo užmokesčio išskaičiuota 1449,45 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 2912,41 Eur, savanoriškai sumokėjo 55 Eur. Nuteistasis pastaruosius mėnesius savanoriškai perveda po 5 Eur greitesniam ieškinių dengimui. Taip pat pakartotinio įvertinimo metu pateikė išrašą, patvirtinantį, kad jis 2021 m. gruodžio 3 d. savanoriškai pervedė 6 Eur antstolei greitesniam ieškinių atlyginimui. Teismas pažymi, kad nuteistojo P. Š. finansiniai įsipareigojimai šiai dienai yra pakankamai dideli, o padengta suma nesudaro net pusės išieškotinos sumos, tačiau teismas teigiamai vertina nuteistojo siekį padengti išieškotiną sumą nors ir mažomis dalimis. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo keletas iš dinaminių veiksnių yra susiję su darbo patirties stygiumi ir apsunkinta finansine padėtimi dėl turimų skolų ir lėšų paskirstymo stokos.

Taip pat teismas sutinka su Komisija, kad nuteistasis stokoja motyvacijos įsitraukti į individualų resocializacijos procesą. Iš socialinio tyrimo išvados pastebima, kad P. Š. stokoja tinkamų problemų identifikavimo ir sprendimo būdų. Nors interviu su specialistais metu teigia suvokiantis savo problemines sritis, jų įtaką nusikalstamam elgesiui, geba įvardinti žingsnius problemų sprendimui (nevartoti alkoholio, nesusidėti su netinkama kompanija), tačiau išlieka vengiantis įsitraukti į resocializacijos procesą bei dalyvauti tikslinėse priemonėse, kurios padėtų valdyti aktualius kriminogeninius poreikius. P. Š. išlieka įsitikinęs, kad jis jau yra pasikeitęs, išsprendęs turėtas problemas. Ateities perspektyvas vertina pozityviai, nenumato galimų adaptacijos laisvėje sunkumų. Tikslai nukreipti į darbinę veiklą, gyvenamosios vietos užsitikrinimą, galimai šeimos kūrimą. Nuteistasis sugeba priimti kitų požiūrį, situacijas linkęs interpretuoti subjektyviai, labiau atsižvelgdamas į savo poreikius. Šiuo metu teigia gebantis pakankamai įvertinti tai, kad jo veiksmų eiga gali turėti tam tikras pasekmes ir prognozuoti savo elgesio poveikį sau ir kitiems, teigia suvokiantis savo atsakomybę dėl problemų atsiradimo. Vis dėlto, atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę patirtį, drausmės reikalavimų pažeidimus, galima teigti, kad nuteistasis ne visuomet geba objektyviai prognozuoti savo elgesio tolesnes perspektyvas.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu gavo dvi nuobaudas – 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu skirtas papeikimas, nes jis miegui skirtu laiku žiūrėjo televizorių; 2020 m. liepos 23 d. atlikus neplaninę kratą, buvo rastas mobilusis telefonas su SIM kortele. Be to, 2020 m. rugpjūčio 5 d. direktoriaus nutarimu buvo atimta teisė P. Š. išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nors P. Š. paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones, stokoja vidinių resursų atsiriboti nuo negatyvios aplinkos įtakos, kryptingai bei socialiai priimtinais būdais save realizuoti socialinėje aplinkoje bei keisti savo ankstesnį gyvenimo būdą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad P. Š. būdingas savo nusikalstamo elgesio pateisinimas, atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims bei aplinkybėms yra nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Tačiau teigiamai vertintina tai, kad P. Š. išskirtinai nepasižymi negatyviomis nuostatomis priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, visgi, nuteistasis stokoja motyvacijos pilna apimti įsitraukti į resocializacijos procesą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. Š. dalyvavo tikslinėje priemonėje, skirtoje alkoholio vartojimo prevencijai. Tęstiniam dalyvavimui motyvacijos neišreiškė, argumentuodamas tuo, kad jis nuo 2013 metų alkoholio nevartoja, taigi, vartojimas jam nebėra aktuali problema. Šią poziciją išreiškė ir pateiktame skunde. ?

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

P. Š. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, vieną apysunkį nusikaltimą. P. Š. padaryta veika – nužudymas – priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, ir tai taip pat turi įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius.

Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Tai, jog P. Š. padarė vieną pavojingiausių nusikaltimų, parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Nors nusikalstamos veikos pavojingumas buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau, teismo vertinimu, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, negali būti visiškai sumenkinami.

Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai nurodyti gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybė, teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu. Tačiau svarbu, kad kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nurodyti smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, darbo patirties stygius ir apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų skolų ir lėšų paskirstymo stokos, impulsyvumas, nepakankami problemų indentifikavimo gebėjimai ir kt. Šie veiksniai priskiriami prie dinaminių, tačiau dar yra ir statiniai, tai teistumai už įsibrovimus, nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika, būdingas turtinių nusikaltimų elgesio modelis, itin sunkaus smurtinio nusikaltimo įvykdymas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis P. Š. deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos akivaizdžiai nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo nuostatą ši pažanga turi būti neabejotinai žymesnė. Juolab, kad P. Š. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Komisijos nutarimo turinį, nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nuteistojo P. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

netenkinti nuteistojo P. Š. gynėjo advokato Aleksandr Gončarko skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam P. Š..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.