- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-27
- Bylos Nr.
- 1-580-1021/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10050-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- T. D.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.4.4.1Bendrininkavimo samprata (BK 24 str. 1, 2 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013 m. balandžio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams; 2) 2015 m. balandžio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimt mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, 2016 m. vasario 5 d. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta nusikalstama veika.
T. D. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kartu bendrininkų grupėje su A. Š., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-467-610/2020, pakeistas 2021 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-593/2021, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo, naudojosi ir pasikėsino realizuoti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent V. D. priklausantį turtą – automobilį „TOYOTA C HR“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24000 eurų, taip pat automobilyje buvusius tango šokių batelius, kurių vertė 130 eurai, akinius nuo saulės, kurių vertė 150 eurai, benzininę krūmapjovę, kurios vertė 350 eurai, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija galiojusi iki 2022 m. vasario 1 d.)
II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.
Kaltinamasis T. D. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies, bei parodė, kad suprantantis kaltinimo esmę. Parašyta, kad kartu pagrobę turtą, bet jis tik vairavęs automobilį, tai pripažįstantis. Jis žinojęs, kad automobilis vogtas. Jis žinantis, kad bausmės pasikeitę, kad yra galimybė gauti ne laisvės atėmimo bausmę. Pripažįstantis vagystę. Jaudinasi. Prisiminęs kaltinamąjį aktą ir prisiminęs, kad kartu buvę. Sutinkantis duoti parodymus. Tiksliai įvykio neatsimenantis. Su Š. gal mėnesį ar pusantro buvo pažįstami iki įvykio. Vienas vilkaviškietis paprašė jam padėti ir taip susipažinę. Kai susipažinę, jis jau buvo teistas už vogto automobilio vairavimą ir buvo atlikęs bausmę, po bausmės jau buvo praėję 4-5 metai. Sėdėjęs daugiau nei metus, neatsimenantis kiek tiksliai. Žinantis kuo kaltinamas. Š. paskambino ir paklausė, ar galėsiąs nuvairuoti vogtą automobilį į Vilnių. Jie susitikę, nuvažiavę į Kalvariją, jam padavė automobilio raktus, sėdęs ir išvažiavęs. Vilniuje pastačius automobilį Š. nurodytoje vietoje, grįžę į Marijampolę ir kitą vakarą buvo sulaikytas. Jis žinojęs, kad automobilis vogtas, kad automobilis kažkam priklauso. Š. padavė raktus, sėdę ir išvažiavę. Automobilis stovėjo ant gatvės nuosavų namų gatvelėje. Automobilyje buvo trimeris, Š. išsiėmė ir įsidėjo jį į savo automobilį. Akinių ir šokių batų nematęs, netikrinęs, kas buvo automobilyje. Jau sutemus vairavęs automobilį, buvo vėlus vakaras, bet ne naktis. Š. jam sakė, kad vogtas automobilis ir prašė nuvairuoti jį į Vilnių. Jis nežinantis kur nukentėjusioji gyvena. Š. jam padavė raktelį ir išvažiavę. Ten beraktė sistema užvedant automobilį. Š. turėjo raktelį, nežinantis iš kur jis jį gavo. Jis atvažiavęs su Š., su „Opel Astra“. Jis jam sakė, kad su Vilniumi čia susiję, kad jis su vilniečiais dirba. Tuo metu buvo grįžęs atostogų ir trūko pinigų, todėl sutikęs. Pasiūlė 300 eurų atlygį, žadėjo atvežti vakare pinigus, bet jį sulaikė. Vogta mašina važiavęs paskui Š., ją palikę tarp gyvenamųjų namų, rajono nepasakysiąs. Įsilaužimo žymių ant mašinos nebuvo. Š. turėjo automobilio raktelį, atsirakinę ir išvažiavę. Jam pasakė, kad vogtas automobilis, kad reikia pasikeisti numerius, tai pakeliui Marijampolėje pasivogę numerius ir pasikeitę. Šoniniame kelyje už Kalvarijos numerius pakeitę. Jis manęs, kad mašina seniai pavogta ir reikia ją pervaryti. Su senais numeriais nuvažiavę kokius 5 km, iki šalutinio kelio. Jis kai buvo sulaikytas anksčiau, padėjęs atskleisti pareigūnams nusikaltimą, bendradarbiavęs. Nežinantis kokie Š. parodymai, po įvykio su juo nebendravęs. Š., kai anksčiau vogdavo mašinas, jam vilniečiai padarydavo raktelį, bent taip jis pasakojo. Vogta mašina išvažiavę kartu, nes jis savo automobilį pasiliko toliau, už 100-200 m. A. Š. parodymus nieko nežinantis. Kai jį sulaikė, sakęs tą patį kaip dabar. Numerius keitę netoli už Kalvarijos, šoniniame kelyje. Numerius kai nusukęs, Š. buvo kartu. Jis yra teistas Danijoje. Prieš šį įvykį buvo grįžęs į Lietuvą maždaug prieš 4 m. Danijoje buvo kaltinamas dėl vogto automobilio vairavimo. Grįžęs į Lietuvą, dirbęs keliose pervežimo įmonėse, Kalvarijoje remontavę namus, stogus dengę. Neteko būti šalia namo, kur įvykdyta vagystė. Jis žinojęs apie šitą namą, nuo kurio pavogtas automobilis, bet tikslios vietos, kur namas nežinojęs. Š. užsiminęs, kad turėtų būti šokių salė kieme. Š. buvo prie vairo, kai vogę numerius iš Marijampolės, todėl jis nuėmęs numerius. Kai nuvykę prie namo, matęs, kad automobilis stovėjo ant gatvės, prie nuosavo namo. Nežinojęs kam priklauso automobilis. Žinojęs, kad yra moteris, kuri statosi šokių salę, nes dirbęs su brigada, kuri tą salę įrenginėjo. Vakare, kai jie susitiko, Š. pasakė, kad automobilis vogtas, kad reikia pasikeisti numerius, ir pakeliui juos pasiimsią. Kadangi jis vairavo, tai jis išlipęs ir nuėmęs numerius. Tiksliai neatsimenantis kiek, bet jam Š. žadėjo pinigų, ji tos sumos negavęs. Numerius nuėmę nuo kito automobilio. Numeriai liko pas Š. automobilyje iki pasikeitę, išvažiavę už Kalvarijos. Viskas vyko pagal Š.. Tiesiog išvažiaę ir jis jam paskambino, kad nepasikeitę numerių, tad sustoję šalutiniame kelyje pasikeisti. Nepasakysiąs, ar jis jam skambino, ar jis jam, bet tikrai buvo skambutis, kad pamiršę pasikeisti numerius. Originalius numerius įkišę pievoje į betoninį vamzdį. Ant sėdynės nebuvo maišelio su daiktais, aiškiai matęs, kad buvo trimeris, ir jį Š. įsidėjo į savo mašiną. Nekėlęs Š. klausimų iš kur trimeris. Iš kur gautas raktelis, sužinojęs iš policijos. Š. jam aplinkybių neaiškino. Š. visada važinėjo su balta „Opel Astra“. Jis žinojęs, kad vairuosiąs vogtą automobilį. Jis nežinojęs, kad ten kur stovėjo mašina, gyvena nukentėjusioji. Namas, nuo kurio paėmę automobilį, buvo mažas, vieno aukšto. Jis tvirtinantis, kad buvo skambutis dėl numerių pakeitimo. Š. automobilį atrakino. Nepasakysiąs, kuris pirmas duris patraukė, sėsdamas į automobilį. Reikėjo jam tiesiog paspausti mygtuką start užvedant automobilį. Dirbęs pas D. B.. Ūkinį pastatą griovęs kitur, o ne pas nukentėjusiąją. Pripažįstantis padaręs nusikaltimą, gailisi. Neišmanantis baudžiamojo kodekso, tik suprantantis, kad yra atsakomybė. Teismui pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotis parodymus (4 t. b. l. 139-142), -žinojęs, kad Š. užsiima vagystėmis, jis pats vagystėse nedalyvavęs; žinojęs, kad reikia pasikeisti numerius; Š. sakė, kad nepakeisti numeriai, kai susitikę, jis pasakė, kad nepakeisti numeriai ir pakalbėję, kad būtų gerai juos pasikeiti. Praktiškai kartu įlipę į automobilį. Sutarę, kad Š. važiuos priekyje. Jis sėdo kartu į automobilį, nes jo mašina buvo už 200 m. Tai, kad rakteliai buvo pavogti, sužinojęs sulaikytas. Nežinantis, kaip rakteliai atsidūrė automobilyje. Jį drąsiai nuteikė, drąsiai jautęsi. Nežinojęs kiek laiko mašina pavogta. Š. jam skambino tos dienos ryte ar apie pietus, viskas vyko tą pačią dieną. Nežinantis, ar mašina vogta tą pačią dieną, ar anksčiau. Žinantis, kad automobiliuose būna sekimo įranga. Pripažįstantis, kad neskubėjęs į Vilnių. Nepamenantis ar jis, ar Š. išėmė trimerį. Numerius dėję kartu. Kai davęs pirminius parodymus, bandęs daugiau ant savęs prisiimti, o dabar sakantis kaip buvo. Manantis, kad aplinkybes geriau atsiminęs po nusikaltimo nei dabar. Kalvarijoje su Š. važiavę, jis atvažiavo kaip žinodamas kelią. Nenaudoję GPS, nebuvo, kad ieškotų automobilio. Nežinantis, ar Š. pažįsta Kalvariją. Su Š. nedirbęs, jis sakantis tiesą, Š. meluoja. Neatsimenantis, kur buvo automobilio rakteliai – ar mašinoje, ar pas Š., negalintis šito pasakyti. Pas Š. namuose nebuvęs, kiek žinantis jis gyveno viešbutyje visą laiką, nebuvęs pas jį viešbutyje. Tyrėja jam patarė kaip taisyklingai reiktų viską rašyti. Jis ir šioje, ir kitoje byloje padėjęs tyrėjams. Pradžioje buvo sutarta dėl papasakojimo apie Š.. Policija jam nepatarė nekalbėti. 2018 m. buvęs Anglijoje, grįžęs 2019 m. pavasarį, 2018 m. nebuvo grįžęs. Buvo paleistas už užstatą Anglijoje. Jį tik kitą dieną po teismo paleido už užstatą. Po to buvęs sulaikytas ir deportuotas. Gal ir buvę kaip B. pasakojo, jis su B. buvęs ir dėjęs vatą, bet nežinantis, ar tiksliai ten. Automobilio nematęs, jį matęs tik tą vakarą kai pervaręs. Laikosi savo parodymų. Kai bendradarbiavęs su teisėsauga pasakęs viską, o ar tyrimai pradėti ar nutraukti nežinantis. Jam buvo sakyta, kad jei bendradarbiausiąs, tai bus lengvesnė atsakomybė, bet to nebuvo. Kada perdavė automobilio raktelį, jis tiksliai nepamenantis. Žinantis tiek, kad kai atsisėdę į automobilį, kažkuris padėję jį prie rankinio stabdžio. Š. buvo išlipęs prie automobilio su manimi ir buvo į jį atsisėdęs. Jis nesureikšminęs raktelio perdavimo proceso, nesistengęs visko įsiminti. Š. jam paskambino ir paklausė, ar galėsiąs pavairuoti vakare. Neprašęs, kad Š. jam surastų pirkėją automobiliui. Š. tiesiog prašė pervairuoti jo automobilį. Buvo kalbėję, jis buvo užsiminęs, kad jo sunki finansinė padėtis. Prieš tai apie jokį automobilį nebuvo kalbos. Apie Š. žinojęs iš vis nedaug, susipažinę per draugą ir bendravimas buvo minimalus. Laiku einant išsišnekėję ir žinojęs, kad Š. užsiima vagystėmis. Supratęs iš jo, kad vogdavo užsienyje iš namų, o Lietuvoje automobilių detales. Atsakęs pareigūnams į visus klausimus ką pats matęs ir ką pats Š. pasakojo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas nuteistasis A. Š., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-467-610/2020 (nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), kuris pakeistas 2021 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-593/2021(veika perkvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, teisiamajame posėdyje parodė, kad žinantis T. D., 2019 m. susipažinęs su juo Marijampolėje. Paskui gavosi, kad nusiteisęs per jo reikalus ir nebendraujantys daugiau. Nežinantis smulkmenų, neatsimenantis visko dėl tos mašinos. Jis yra davęs visus paaiškinimus ir prašo remtis tuo, nenori suklysti. Remtis prašo tais parodymais, ką teisme davęs. Pats neatsimenantis smulkmenų. Jis nežinantis iš kur ta mašina buvo gauta. Teismas jau ištyręs jo parodymus ir yra nusiteisęs. Teismui pagarsinus jo teisiamojo posėdžio metu teisėjui Brinevičiui duotus (5 t., b. l. 67), - tvirtinantis pagarsintus parodymus. D. praeities nežinojęs. Jis prie namo, prie kurio stovėjo automobilis, nebuvo privažiavęs, sustojęs kaimelio centre, paskui D. nuėjo ir atvažiavo su ta mašina. Sunku pasakyti kaip nusprendę likti centre. Nežinojęs, kur ta mašina stovi. Jis ne iš Kalvarijos, Kalvarijoje nedirbęs. Teismo metu sužinojęs, kad D. dirbo prie to namo. Jis tuo adresu nebuvo buvęs. D. gal vengia atsakomybės, jis nežinantis, kodėl jį kaltina. Marijampolė jį buvo nuteisę už mašinos vagystę, bet Kaunui apskundęs ir pakeitė straipsnį. Kodėl jį kaltina dėl vagystės iš namo nežinantis. Su D. susipažinęs per draugą, jis su jo draugu bendravo. Jis mašinų varymu užsiimdavęs, tai ten pagalbos reikėt galėjo. Kažką sumaišė nukentėjusioji, jis taip nesakęs, kad rankinė su papuošalais buvo. Jis nenurodęs, kad užsiimantis Danijoje statybomis, gal jo draugas užsiimdavo statybomis. Jis turintis automobilių eksporto - importo verslą. Tas žmogus, kuris nuomoja mašinas, gal ne taip suprato kuo užsiimantis. Draugas gal ir užsiėmęs statybomis, jis nežinantis. Manantis klausimas nėra susijęs su byla, todėl apie savo veiklą neatsakysiąs. Neteistas už vagystes iš automobilių, jam visas bylas nutraukė, kuriose buvo pareikšti įtarimai dėl vagysčių iš automobilių. Tuo kartu kai juos sulaikė dėl tos mašinos, D. daug ką prišnekėjo ant jo. Jis nesantis nuteistas už automobilių ar jų detalių vagystes. Jis nuteistas šioje byloje už vogto automobilio disponavimą. Jo atžvilgiu visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Gal buvo, gal nebuvo, kad D. yra kalbėjęs dėl galimybės užsidirbti su juo, negalintis pasakyti. Pas jį D. pinigų neužsidirbo. Tą dieną, kai pervarytas automobilis, jis „Viber“ programėle gal ir naudojęsis. Jis neprašęs D. parvairuoti šią „Toyota“. Gal savo prašęs pavairuoti automobilį, bet ne šitą vogtą tikrai. Gal jį reikėjo nuvežti, nepamenantis. Jis teises turėjęs tuo metu. D. pasakė, kad reikės važiuoti į Kalvariją. Jis negalėjęs to pasakyti, nes automobilis buvo ne jo. Nepamenantis, ar raštu, ar žodžiu jis pasakė. Jie susitikę Marijampolėje, gal susitikę važiuoti pasiimti tą mašiną. Kur tiksliai reiks važiuot į Kalvariją, nežinojęs, pas nukentėjusią nebuvęs ir nežinantis kur ji gyvena. Kalvarijoje iš automobilio nebuvo išlipęs. „Toyota“ raktelį turėjęs, kai sulaikė jį, nes mašinoje paliko jį, o prieš tai raktelio neturėjęs. Nebuvo priėjęs prie „Toyota“ Kalvarijoje. Kai „Toyota“ buvo kelyje iš Kalvarijos į Vilnių, jis nebuvo priėjęs prie tos mašinos, ją tik Vilniuje nusifotografavęs, ten priėjęs prie jos pirmą kartą. Jis pirmas nuvažiavęs į Vilnių. Jis jam buvo davęs adresą, kur reikia atvažiuoti. Pervarius, automobilio raktelis buvo pas jį, nes turėjęs parduoti tą mašiną. Jis kažkiek būtų gavęs pinigų nuo to pardavimo. Buvo sutarę sąlygas, bet nepamenantis jų tiksliai, nenorintis duoti melagingų parodymų. T. pinigų nedavęs, atsiskaitymo jokio tarp jų nebuvo. Manantis buvo sutarta, kad kai nupirks, tada paduosiąs pinigus. Buvo pažįstami su D. daugiausiai 2 mėnesius. D. jam mašinos dokumentų nedavė, tik raktelį davė. D. žinojo kur jis gyvena, ir žinojo, kad nedingsiąs. Nežinantis, kodėl jis juo pasitikėjo. Rankinė iš kitos bylos, kuri jo atžvilgiu nutraukta ir neatsakysiąs į klausimus apie rankinę. Raktelis rastas ne pas jį namie, o mašinoje. D. kur padėjo raktelį, ten jis ir buvo, jis jo nesinešęs namo. „Opel astra“ jis nuomavęsis, ir rado tame automobilyje raktelį. Manantis normalu, jei paimantis iš žmogaus parduoti mašiną, kad turintis jos raktelį, jei neturėsiąs raktelio, tai kaip parduosiąs mašiną. D. nenustatė kainos, jis pasakė metus ir paklausė kiek maždaug už tokią mašiną galima gauti. Lietuvoje jo įmonė neforminta, nes visa veikla užsienyje, Danijoje. Lietuvoje veikla nebuvo vykdyta. 2019 m. buvęs Lietuvoje. Veiklą vykdyti Danijoje ir gyventi Lietuvoje nėra nusikaltimas. Kokia buvo veiklos apyvarta 2019 m. neatsakysiąs, nes tai nesusiję su byla. Reikia klausti Kauno apygardos teismo, kodėl jį nuteisė už disponavimą vogtų daiktų, o ne mašinos vagystę. Jis nesislėpęs ir nepabėgęs kaip D.. Apylinkės teismas jį nuteisė už vagystę, apskundęs ir Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs bylą nuteisė už disponavimą. Jis nuo pat pradžių sakęs, kad susijęs tik su padėjimu parduoti automobilį, jis iš karto sakęs kaip viskas buvo. Kaltinamasis gal atsakys teisingiau, kas vogė automobilį. Jis nebuvo nuėjęs į vietą, kur buvo automobilis, neklausęs iš kur mašiną gavo D.. Jei žmogus turi raktelius, nuėjo atsivarė mašiną, ar jam turi kilti klausimas, ar jis ją vogė. Jam D. nieko nesakė, jis atsivarė tą mašiną. Jo nuomone, kad ta mašina kilusi iš nusikalstamos veikos, jis nežinojęs iš kur D. tą mašiną gavo. Jos paprašė padėti parduoti tą mašiną, padėjęs ir sėdi dabar. Vilniuje turėjo atvažiuoti jo draugas apžiūrėti mašiną ir nupirkti. Tas draugas Rusijos pilietis. Tą mašiną pervarę naktį ir grįžę, o ryte jį sulaikė. Tas draugas reguliariai Lietuvoje gyvena. Prieš skambinat tam draugui, jis žinojęs tik mašinos modelį. D. jam tik įvardino mašinos modelį ir paklausė kiek už ją galima gauti, pasakęs, kad apie 6000 eurų, nes nebuvo žinomi tikslūs mašinos duomenys. Jis nesidomėjęs kas per mašina, neklausęs iš kur ją gavo. Pirkėjui, tam draugui, sakęs atvažiuok į Vilnių ir pranešiantis, kada mašina bus vietoje. Jis su juo reguliariai palaikęs ryšį. Mašinos numerių pakeitime nedalyvavęs. Gal D. turėjo ir pasikeitė numerius, nes jis turėjo mašinos numerius. Jie buvo sustoję Marijampolėje kieme ir D. atsinešė numerius, bet nežinojęs, kad jie vogti. D. sakė, kad reikia sustoti pasiimti numerius. Jis manęs, kad ta mašina gal be numerių stovi. Jis nematęs kaip keitė numerius ir kad mašinoje buvo daiktų nežinantis. Jis nedalyvavęs bandyme ieškoti sekimo įrangos. Jam įtarimą sukėlė, kad pats D. kainos nesiūlė ir nežinojo mašinos duomenų: ridos, variklio tūrio, komplektacijos, metų. Jis neklausęs iš kur automobilį gaus, paklausęs, ar automobilio raktelius turi. Labai maža tikimybė, kad pavogsi mašiną su rakteliu. Jis pats atvažiavo su ta mašina greitai, toks vaizdas, kad savo mašina atvažiavo. Nespėję prieiti iki pardavimo stadijos, tai nesprendę dokumentų klausimo. Viskas greitai vyko – vakare paimta mašina, o ryte jis pats paimtas buvo. Rusijos piliečiui nesakęs, kad nebuvo dokumentų. Jam niekas nesakė, kad automobilis be dokumentų. Tai, kad automobilis vogtas, supratęs kai jį sulaikė policija. Jis nežinojęs, ar bus dokumentai, ar ne. Būtų vietoje aiškinęsi situaciją, kai būtų atvažiavę apžiūrėti automobilio, dėl dokumentų. Jis žinojęs, kad mašina vertingesnė, bet jei žmogus daro biznį jis nustato kainą. Reikia klausti D., kodėl jis bėgo ir slėpėsi, jei nekaltas yra šioje byloje. Jis neklausęs D. apie turtingai gyvenančius žmones, ką jis galėtų nurodyti. Nežinojęs informacijos apie moterį, besistatančią šokių salę. Piktumų, skolų su D. nėra. Iki bylos nepykęs, o dabar pikta ant D., nes per jį reikia sėdėti. Jis ne tai, kad nekaltai nuteistas esu, bet per D. įsivėlęs. Teismui pagarsinus kaltinamojo D. parodymus, duotus teisme (5 t. b. l. 76-77), - D. parodymai prieštaringi, nematote, kad jis meluoja, jis viską ant jo nurodo. Jis neigiantis viską, ką jis sakė. D. gal turi kokį sutrikimą, kad meluoja. D. ant jo parodymus davė gal 11 ikiteisminių tyrimų, bet jie visi nutraukti. Įtarimai jam buvo pareikšti. D. patologiškas melagis. D. daug neprikūręs, nes viskas vyko, tik jis viską ant jo suvertė. Nepamenantis, bet jam atrodo atsisakęs duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis nesakantis, kad nekaltas, jaučiasi apkaltintas ne pagal teisingą straipsnį. Kai atėjo laikas, jis parodęs visas aplinkybes ir jį nuteisė. Pripažįstantis už ką nuteistas. Koks jam tikslas bendradarbiauti su teisėsauga, jei sodina 3 mėnesiams, o D. deda apykoję ir paleidžia. Jam nebuvo kur skubėti ir jis nepadaręs nusikaltimo, pasinaudojęs savo teise neduoti parodymų. Jis buvęs nuteistas, nes yra prisidėję prie nusikaltimo, turėjęs parduoti tą mašiną. Jį iš karto sulaikė ir skyrė sankciją. Sulaikė rugpjūčio 21 d. Jis nuteistas už tai ką padaręs ir atlikinėjantis bausmę. Apygardoje jo parodymai tokie patys, kad įtarča, kad mašina vogta ir ją parduoti norėjęs. Jis Danijoje sėdėjęs kalėjime nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. vasario gal. Baigęs bausmę grįžęs į Lietuvą. Neatsakysiąs kaip jo veikla buvo vykdoma Danijoje. Danijoje sėdėjęs ne už mašinų vagystes. Draugų jis daug turintis, bet jei būtų reikėję jo mašiną pavairuoti, tai būtų artimesnį draugą pasiėmęs. Jis nepasitikėjęs D.. Čia yra D. versija, kad neturėjęs telefono. Kai išvykęs iš Danijos, turėjęs telefoną. Prašymo dėl telefono neteikęs. Pagal sulaikymo protokolą, iš jo paėmė telefoną. Kai sulaikė, tai rado telefonų, jokių trimerių nerado. Darė kratas ir nieko nerado. Jis naudojęsis vienu numeriu, gal kortelių SIM „Labas“ rado, bet atlikti tyrimai su jomis ir nieko ten nerado. „Labas“ korteles negalintis atsakyti kam pirkęs, jis vienu numeriu nuo pat grįžimo naudojęsis. Naudojęsis kortelėmis ir ištyrus jas nieko nesusikalstamo nerado. Gyvenęs bute tuo metu. Nutrauktų ikiteisminių tyrimų nutarimuose nėra įrašyta, kad parodymai yra netikslingi. D. davęs parodymus iš to, ką jam pasakojęs.
Nukentėjusioji V. M. (buvusi pavardė – D.) teisiamajame posėdyje parodė, kad nepažįstanti kaltinamojo. Mašina būna kieme paprastai, bet tą dieną atvažiavo meistras, ir mašiną palikusi gatvėje, kad jis savo mašiną pastatytų kieme. Meistras tango šokėjas ir kartu šokę. Ji jį priėmusi kaip svečią ir jo mašiną pastačiusi kieme. Jos mašina drausta Kasko, ji ją vairuodavusi. Tuo metu gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini). Mašina stovėjo prie jos namo ant gatvės. Ten nėra vartų, nuo gatvės, tik įėjimas žmogui. Ar kitų mašinų stovėjo gatvėje neatkreipusi dėmesio. Jai 10 val. buvo pamoka Kaune ir paskui grįžę. Gatvė nuošali. Neatkreipusi dėmesio, ar ją sekė. Kaune mašiną laikisi Raudondvario pl. 101, tuo metu važinėjusi kiekvieną antradienį ten. Ten kaip ir loftai, daug mašinų stovėjo. Mašinoje beraktė užvedimo sistema. Birželį apvogė namus ir buvo pavogti rakteliai. Ji tik pavogus mašiną apžiūrėjusi, kad nėra atsarginio raktelio. Mananti, kad ją apvogė Š., o jis kaltino D.. Ji nepažinojusi Š., jį teisme pirmą kartą pamačiusi. Buvo išimtas langas ir įsibrauta į namus. Mašina pavogta rugpjūtį. Buvo dėl namo vagystės parašiusi pareiškimą. Jai net nekilo mintis, kad mašiną gali vogti. Ji mananti, kad vogė mašiną tie patys, kurie apvogė namus. Vagystės į namus metu buvo išvykusi. Mašinoje tikrai raktelio nebuvo. Ji paspaudžianti ir palaukianti, kol užsidaro veidrodėliai, ir tik tada nueinanti. Kai prieinanti su rakteliu, jo spausti nereikia, mašina pati atsirakina. Mašina pati atsirakina, bet ji pati visada užrakinanti. Šunų neturinti. Ten prie pat namo yra lempa. Ten kur mašina stovėjo, būna apšviesta. Nieko negirdėjusi naktį. Jai reikėjo važiuoti į darbą ir išėjusi pamačiusi, kad nėra mašinos. Mašina nauja pirkta, nežinanti kaip ją surado. Mašiną atsiėmusi, buvo kažkas su elektronika sugadinta. Ji savarankiškai apsaugos sistemos į ją nedėjusi. Kartu su mašina pavogti bateliai ir akiniai nuo saulės. Akinių vertė 150 eurų, o batelių 130 eurų. Ji buvo nuvežusi trimerį taisyti ir jį pasiėmusi. Mašiną pirkusi naują iš salono 2018 m. Bateliai ir akiniai buvo mašinoje. Pačią mašiną atgavusi. Krūmapjovė buvo bagažinėje. Jai meistras D. B. sakė, kad buvo pasamdęs D. nugriauti seną ūkinį pastatą, tuo metu jau mašiną turėjusi. Jis ten dirbo gal dieną ar dvi. Jis galėjo jos mašiną matyti. Apie Š. nieko nežinanti. Jai atrodo sumaišiusi, kad 2019 m. statybos vyko, negalinti patikslinti, susimaišė. Ji viena gyvenanti. Ji neprisimena, kad D. pas ją dirbtų, nes ji išvažiuodavusi prieš 8 val. ir grįždavusi po darbo. Nekreipusi dėmesio į dirbančius žmonės, pasistatydavusi mašiną ir eidavusi namo. Negalinti patvirtinti, ar D. dirbdavo. Ji buvo mačiusi žmogų, kuris apie jos namus vaikščiojo ir tai ne D..
Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, kartu atlikę tam tikrus darbus pas V. (nukentėjusiąją). Jo draugas paprašė leisti jam padirbėti. Nukentėjusiąją pažįstantis, nes pas ją dirbęs Kalvarijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo nepasakysiąs. Jis užsiimantis individualia veikla - statybos darbais. Jie pas nukentėjusiąją statę namą, buvo ir griovimo darbų, griovę ūkinį pastatą. Kas griovė ūkinį nepasakysiąs, bet tikrai ne T. D.. Kai buvo T., vyko apdailos darbai, jau buvo pastatytas pastatas. Jis buvo dieną ar dvi, T. kartu darbavosi. Datos kada tas buvo nepasakysiąs, prieš 3-4 metus. Jie dviese dirbę, gal dar kas, bet jau dabar nepasakysiąs. D. ar turėjo individualios veiklos pažymėjimą nežinantis. Jis mokėjęs T. pinigus ir net nežinantis, ar atsiskaitęs už tas dvi dienas. Apie mašiną sužinojęs iš V. po kokių 3-4 savaičių. T. dirbo prieš mašinos vagystę, gal kokias 2 savaites. Jis mašiną matęs, ji buvo laikoma dažniausiai kieme. Jie kai atvažiuodavo dirbti, V. dažniausiai būdavo išvažiavusi į darbą arba išvarydavo mašiną prie gatvės. D., ar matė tą mašiną, negalintis pasakyti. Apie vagystę iš nukentėjusios namų žinantis. Tuo metu dirbęs pas nukentėjusiąją, kai buvo atlikta vagystė. Vagystė atlikta ne iš to namo, kurį jie darė. Jie darę šokių salę tame pačiame kieme, o vagystė atlikta iš gyvenamojo namo. D. dirbo prieš vagystę. Š. nepažinojęs. Nukentėjusioji bendrai sakė, kad namai apvogti. Nukentėjusioji apie raktelio vagystę neminėjo nieko. D. dirbo prie šokių salės apdailos. Darbus atlikę etapais, kol viską padarę. Nebandęs patekti į gyvenamąjį namą, bet manantis jis buvo užrakintas. Patekti į gyvenamąjį namą nebandęs ir D. į jį nėjo. D. nebuvo besidairantis kas tame sklype buvo, neklausinėjo apie nukentėjusios turtą. D. visada būdavo su juo jo matymo lauke. Nepastebėjęs, kad jis klausinėtų ar apžiūrinėtų. Atvažiuodavę kartu ir išvažiuodavę kartu. Dirbę kartu dieną ar dvi, tiksliai negalintis pasakyti, bet tikrai ne daugiau nei dvi. Tiesiog tomis dienomis reikėjo pagalbos, vata šildę. Nežinojęs, kad D. teistas, pasiimdamas jį dirbti kartu. D. buvo matęs prieš kokį mėnesį, jis kituose objektuose šiek tiek dirbo. Kai buvo įvykdyta mašinos vagystė dirbęs tame objekte. Dirbęs tame objekte 9 mėnesius, jei ne daugiau. Po mašinos vagystės dirbęs apie 2 mėnesius dar. Be D. su juo būdavo ir dirbdavo kiti asmenys. Jų komanda 4-5 asmenys. Tie patys asmenys dirbdavo. Kartu dirbę kiti asmenys nebuvo patekę į nukentėjusios namus. Jie dirba su juo 15 metų. Neteisti jie. Jų komanda be nukentėjusios į jos namą jokiu pagrindu nepatekdavo. Kituose objektuose, kur D. dirbdavo, nebūdavo vagysčių. Prieš tai kiek D. jam padėdavo nėra buvę vagysčių iš tų objektų. D., ar matė automobilį, negalintis pasakyti. Jie dirbdavę nuo 8.30 val. iki 17-17.30 val. Nukentėjusioji išvažiuodavo prieš 8 val., o nežinantis kada grįždavo. Kalbos su D. apie automobilį nebuvo. D. galimybę pamatyti automobilį turėjo tik dieną arba dvi. Jis buvo po vagystės apklaustas.
Liudytoja G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji prieš 4 metus dirbusi parduotuvėje, darbo laikas buvo nuo 10 val. Ji atėjusi prie mašinos, kad važiuoti į darbą ir nebuvo numerių. Numeriai buvo išimti berods prieš dvi dienas, nes buvo naujai registruota mašina. Skambinusi į policiją, kad pavogti numeriai, ir važiavusi į „Regitra“ pasiimti naujų. Dabar žinanti, kas pavogė numerius. Tuo metu jos pavardė buvo M., ji ištekėjusi. Automobilis buvo „Toyota corola“. Vakare numeriai dar buvo, o ryte numerių nebebuvo. Numeriai 22 val. vakaro dar buvo, o ryte 9.45 val. numerių nebuvo. Po pirmų teismų numerius gražino. Numeriai buvo pritvirtinti su kniedėmis. Numeriai buvo gražiai išimti. Jau nepamenantis, ar numerių rėmeliai buvo nuimti. Didelės žalos nebuvo padaryta. Ten daugiau mašinų buvo. Tuo metu buvo nedidelis kiemas ir pasilikdavę ant gatvės mašinas.
Be kaltinamojo parodymų, nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau nurodomais rašytiniais bylos duomenimis:
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2019-08-21 gavus V. D. pareiškimą dėl to, kad 2019-08-21 nakties metu buvo pavogtas pareiškėjai priklausantis automobilis "TOYOTA C-HR", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo užrakintas. V. D. padaryta 24000 eurų turtinė žala. Taip pat pavogti automobilyje buvę šokių bateliai 130 eurų vertės, akiniai nuo saulės 150 eurų vertės, ir benzininė krūmapjovė 350 eurų vertės. Įvykio metu V. D. padaryta 24630 eurų turtinė žala (1 t. b. l. 1-2):
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo 2019-08-21 apžiūrėta įvykio vieta esanti Kalvarija, (duomenys neskelbtini) g., prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91-92);
Apžiūros protokolu, kuriuo 2019-08-21 apžiūrėtas automobilis "TOYOTA C-HR Hybrid" v/n (duomenys neskelbtini), kuris stovi asfaltuoto keliuko kelkraštyje, priešais daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. Priešais a/m TOYOTA C-HR Hybrid v/n (duomenys neskelbtini) ir už jo, stovi kiti lengvieji automobiliai. Automobilis TOYOTA C-HR Hybrid v/n (duomenys neskelbtini) tai visureigis, penkių durų, su ratais, žibintais, langų stiklais, valstybiniais numeriais. Apžiūros metu, prie a/m priekio ir a/m galo pritvirtinti Lietuvos Respublikos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilio visos durys uždarytos ir užrakintos, todėl į a/m vidų patekti nėra galimybės. Automobilio durų spynelės be išorinių apgadinimų, be laužimo žymių. Apžiūros metu automobilis išoriškai neapgadintas. Vairuotojo vietoje, po priekiniu stiklu, matoma lentele su WIN kodu - (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis visas šlapias (po stipraus lietaus), todėl apžiūrėjus išoriškai automobilį, pėdsakų ar objektų tinkamų identifikacijai nėra (1 t., b. l. 107-108);
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019-08-22---2019-08-27 papildomai apžiūrėtas Marijampolės m. J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolės AVPK kieme esantis automobilis "TOYOTA" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis apžiūros metu užrakintas. Ant automobilio išorės laužimo apgadinimo pėdsakų nematyti. Automobilis atrakintas tam skirtu raktu. Iš automobilio salono vidaus paimtas foninis kvapas, kuris įpakuotas į specialų stiklainį su skiriamaisiais užrašais. Nuo automobilio vairuotojo sėdynės sėdimos dalies paimtas kvapo pėdsakas, kuris įpakuotas į specialų stiklainį su skiriamaisiais užrašais. Nuo automobilio vairo paimtas kvapo pėdsakas kuris apžiūros metu įpakuotas į specialų stiklainį su skiriamaisiais užrašais. Stklainiai įpakuoti į polietileninį SPP nr. 265638. Automobilio salono viduje vairuotojo durelėse yra čekis, skudurelis ir kiti smulkūs daiktai. Automobilio priekyje, daiktinėse tarp sėdynių yra kvepalai, plastikinis butelis. Po vairuotojo sėdyne yra polietileninis maišelis. Automobilio salono viduje, prie keleivio sėdynės, ant kilimėlio yra polietileninis maišelis, medžiaginis maišelis. Medžiaginiame maišelyje yra bateliai, prie maišelių ant kilimėlių yra akiniai. Apžiūros metu bateliai su maišeliu ir akiniai paimti ir įpakuoti į popierinius vokus su skiriamaisiais užrašais. Automobilio priekyje apatinės daiktinės nėra. Automobilio salono viduje, gale yra atlenkta sėdynė. Prie sėdynės ant kilimėlio yra pledas, skėtis, polietileninis maišelis su įvairiais plastikiniais buteliais. Automobilio bagažinėje yra automobilio apatinė daiktinė. Daiktinėje yra keletas knygų. Automobilio apžiūros metu nuo automobilio vairo ir pavarų perjungimo svirties paimti DNR ėminiai, kurie įpakuoti į popierinius vokus su skiriamaisiais užrašais. Automobilio viduje nematomų pėdsakų ieškota naudojant juodos spalvos daktiloskopinius miltelius, tinkamų rankų pėdsakų nerasta. Apžiūros metu paimti automobilio valstybinio numerio ženklai, kurie įpakuoti į paketą su skiriamaisiais užrašais (1 t., b. l. 119-120);
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019-08-22 apžiūrimas automobilis Opel Astra yra baltos spalvos, ant automobilio uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi Marijampolės AVPK kieme adresu Basanavičiaus a. 2, Marijampolė. Automobilis užantspauduotas, plombos nepažeistos. Automobilis prieš pradedant apžiūrinėti nufotografuojamas. Apžiūrinėti pradedamas nuo automobilio bagažinės. Automobilio bagažinėje randamas mėlynos spalvos sportinis džemperis su šviesiai mėlynos spalvos juostomis ant rankovių, su "Nice" ženkliuku priekyje. Džemperis paimamas ir supakuojamas į voką nr. 1, bei užantspauduojamas. Bagažinėje randama kuprinė su "Puma" logotipu, kuri paimama ir supakuojamas į voką, bei užantspauduojamas. Taip pat bagažinėje randamos juodos spalvos pirštinių pora, kurios paimamos ir supakuojamos į voką nr. 2 ir užantspauduojamos. Bagažinėje po dangčiu randama dar viena pora juodų pirštinių, kurios taip pat supakuojamos į voką Nr. 3 ir užantspauduojamos. Vėliau apžiūrimas automobilio salonas. Pradedama apžiūrinėti nuo kairės pusės galinių durelių, kurias atidarius ant kilimėlio kairėje pusėje randamas atsuktuvas ir savadarbis metalinis strypas, kuris paimamas įdedamas į voką nr.7 ir užantspauduojamas. Po toje pačioje pusėje esančiu kilimėliu randami du valstybiniai nr. (duomenys neskelbtini), kurie paimami įdedami į Paketą nr. 471607 ir užantspauduojami. Vairuotojo sėdynės kišenėje galinėje dalyje randamas šalikas, toje pačioje sėdynės kišenėje randama ir išpakuota "Labas" pakuotę, kuri yra be SIM kortelės, viskas paimama įdedami į vokus ir užantspauduojama. Atlenkus dešinės pusės galinę sėdynę, rastos juodos spalvos pora pirkinių, kurias paimama įdedami į voką nr.8 ir užantspauduojama. Dešinės pusės galinėje sėdynės sėdimoje dalyje, viduje randamas įkištas juodos spalvos dėkliukas su "BMW" logotipo užrašu, atitraukus dėkliuką matomi laidai ir jungtis, kurie paimami, įdedami į paketą nr.265552 ir užantspauduojami. Toliau tęsiame apžiūra, žiūrimos priekinės kairės pusės durys. Durų kišenėje randama pilkos spalvos medžiaginė kepurė, kuri paimama, įdedama į voką nr.9 ir užantspauduojama. Išėmus kepurę, durų kišenėje randami du peiliai, atsuktuvas, 2 pirkimo kvitai, 2 vnt. telefono papildymo kvitų, replės, kaltukas, atsuktuvo galvutė, kurie paimami įdedami į vokus ir užantspauduojami. Kairėje pusėje panelėje esančiame stalčiuje plastikiniame maišelyje įdėtas automobilio "BMW" raktelis, kuris paimamas, įdedamas į paketą nr. 265551 ir užantspauduojamas. Po keleivio sėdyne dešinėje pusėje randamas iešmas, kuris paimamamas, įdedamas į voką nr.5 ir užantspauduojamas. Toliau apžiūrinėjamos daiktinės esančios tarp automobilio priekinių sėdynių. Tolimiausioje nuo pavarų svirties daiktinėje randamas atsuktuvas su galvute, atsuktuvo galvutės žaliame dėkliuke, bei klijų "Kristal" tūtelė, kurie paimami, įdedami į vokus ir užantspauduojami. Vidurinėje daiktinėje, skirtoje puodeliams, randamas kavos puodelis su dangteliu, du automobilio raktai ir vienas automobilio "Toyota C-HR" raktas, bei atsukimui skirtos galvutės žaliame dėkliuke, kuriuos paimamos, įdedamos į vokus ir užantspauduojamos. Priekinėje daiktinėje randamos dvi "Labas"" pakuotės be SIM kortelės, bei vizitinė "Autoluka" kortelė, kurios paimamos, įdedamos į vokus ir užantspauduojamos. Toliau tęsiama automobilio apžiūra nuo dešinės puses salono galo, kur keleivio pusėje priekinėje sėdynės kišenėje randama "Labas" pakuotė be SIM kortelės, kurios paimamos, įdedamos į voką ir užantspauduojamos. Salono gale dešinėje pusėje ant kilimėlio randami du kavos puodeliai su dangteliais, bei vienas kavos puodelio dangtelis, kurie paimami, įdedami į vokus ir užantspauduojami. Priekinėse dešinės pusės automobilio durelėse randama 1 pora baltos spalvos pirštinių, kvitų, bei plastikiniame maišelyje įvairios bižuterijos, kurie paimami įdedami į vokus ir užantspauduojami. Po priekine dešinės pusės sėdyne randamas įkeitimo kvitas T. G. vardu, kuris paimamas, įdedamas į voką ir užantspauduojamas. Priekinėje dešinės pusės daiktinėje randami dveji vokiški mašinų registracijos liudijimai, du "BMW" lipdukai, metalui pjauti skirtas pjūklelis, pinigų priėmimo kvitai, kurie paimami įdedami į vokus ir užantspauduojami. Dešinėje priekinėje pusėje prie sėdynės yra automobilio Opel Astra VIN *(duomenys neskelbtini)*. Daugiau daiktų reikšmingų tyrimui nerasta (1 t., b. l. 136-139 );
Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2019-08-23 T. D. parodymų patikrinimo metu parodė, kad Marijampolės apskrities VPK tarnybinėse patalpose įtariamajam T. D. buvo pasiūlyta nuvykti į įvykio vietą, parodyti bei papasakoti visas aplinkybes susijusias su padaryta nusikalstama veika. Įtariamajam T. D. sutikus, dalyvaujant jo gynėjui V. J. bei vyresniajam tyrėjui A. Č. tarnybiniu automobiliu ,,Škoda Oktavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvykta iš Marijampolės apskrities VPK teritorijos. Išvažiavus iš Marijampolės apskrities VPK, įtariamasis T. D. nurodė važiuoti į Marijampolės mieste esančią (duomenys neskelbtini) g., kur parodė vietą prie įvažiavimo į daugiabučių namų kvartalą, šalia namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) ir papasakojo, kad šioje vietoje 2019-08-21 atvažiavo kartus su A. Š. jo vairuojamu automobiliu ,,Opel Astra". Šį automobilį pasistatė būtent jo parodytoje vietoje. A. Š. liko laukti automobilyje bei stebėti aplinką. Toliau paėjus nuo tos vietos apie 50 metrų atstumu, T. D. parodė vietą prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Marijampolės m. ir papasakojo, kad šioje vietoje stovėjo automobilis ,,Toytota" markės, modelio neprisimena. Jis nuo šio automobilio priekio ir galo nusuko ir pavogė valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini), kuriuos pasiėmęs įsėdo į A. Š. vairuojamą automobilį ir nuvažiavo. Toliau T. D. liepė važiuoti į Kalvarijos miestelį. Atvažiavus į Kalvarijos miestelį, T. D. liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atvykus į (duomenys neskelbtini) g., T. D. parodė vietą nuo namo pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) apie 20 metrų atstumu ir papasakojo, kad šioje vietoje jie pasiliko automobilį ,,Opel Astra". Toliau T. D. parodė vietą kelkraštyje prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kalvarijos sav. ir papasakojo, kad šioje vietoje stovėjo automobilio ,,Toyota C-HR", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio pirmas priėjo A. Š., o jis iš paskos. Kokiu būdu A. Š. atrakino automobilį, jis nematė. Jam priėjus prie minėto automobilio, A. Š. padavė šio automobilio raktelius ir nurodė sėstis prie vairo ir važiuoti jam iš paskos. Toliau T. D. liepė važiuoti link Marijampolės miesto ir sėdėdamas tarnybiniame automobilyje papasakojo, kad jis važiavo paskui A. Š. vairuojamą automobilį ,,Opel Astra". Privažiavus Kalvarijos sav., Jonų k. esančią T formos sankryžą, T. D. liepė sustoti. T. D. išlipęs iš tarnybinio automobilio parodė vietą kelkraštyje prie T formos sankryžos ir papasakojo, kad šioje vietoje nuėmė ir pakeitė automobiliui ,,Toyota CHR", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vogtais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to atidarė automobilio priekinę dėtuvę, nes norėjo pažiūrėti, ar nėra automobilyje įrengtos GPS/GPRS sekimo įrangos, tačiau šios sistemos nerado. A. Š. nuėjo prie automobilio galo, atidarė bagažinę, kur taip pat ieškojo GPS/GPRS sekimo įrangos, tačiau jos nerado. Ką jis daugiau darė bagažinėje, T. D. nematė. A. Š. iš automobilio ,,Toyota C-HR", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiėmė benzininę krūmapjovę ir ją įsidėjo į automobilį ,,Opel Astra". Toliau toje pačioje vietoje T. D. parodė vietą griovyje, kur matėsi betoninė kelio pralaida ir papasakojo, kad jis nuimtus automobilio ,,Toyota C-HR", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susuko į gniužulą ir įkišo į minėtą kelio pralaidą. Toliau įkišus ranką į minėtą kelio pralaidą buvo rasta ir ištraukta dveji valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Šie ženklai buvo paimti ir supakuoti į kartoninį paketą Nr. 1. Toliau T. D. liepė važiuoti į Vilniaus m. Atvykus į Vilniaus miestą, T. D. rodė kelią kaip nuvažiuoti iki vietos, kur daugiabučių namų kiemuose paliko pavogtą automobiliui ,,Toyota C-HR", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į T. D. nurodytą vietą, jis parodė vietą, esančią Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme ir papasakojo, kad šioje vietoje jis paliko pavogtą automobilį ,,Toyota C-HR", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jo privažiavo A. Š. automobiliu ,,Opel Astra", jis sėdo į jo vairuojamą automobilį ir grįžo abu į Marijampolę. Baigus parodymų patikrinimą vietoje, buvo sugrįžta į Marijampolės apskrities VPK tarnybines 8 patalpas, kur surašytas įtariamojo T. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas su jo priedu (4 t., b. l. 144-146)
III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, teismo padarytos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad didelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 400 MGL (20000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45000 Eur) dydžio sumos. Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teisės teorijoje laikoma, kad turto pagrobimas tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš turto savininko galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis T. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. automobilį pagrobęs veikdamas kartu su A. Š., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nors A. Š. buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-467-610/2020 pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl automobilio vagystės, tačiau šis nuosprendis Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-539/2021 pakeistas, A. Š. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad kaltinamasis T. D. nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas kartu su A. Š..
Kaltinamasis T. D. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. jis nepripažino, kad užvaldė svetimą turtą prieš savininko valią, padarydamas vagystę, o pripažino įgijęs didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, jog turtas jau buvo pavogtas, t. y. gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Tokios nuoseklios pozicijos kaltinamasis T. D. laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu po sulaikymo apklausiamas įtariamuoju 2022 m. rugpjūčio 22 d. (4 t., b. l. 139-141 ), parodymų patikrinimo metu 2019 m. rugpjūčio 23 d.. (4 t., b. l. 144-146), apklausiamas papildomai įtariamuoju 2024 m. gegužės 8 d. (5 t., b. l. 186 ). Tokiu būdu kaltinamasis neigė padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, kuriuo kaltinamas, o pripažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. BK 189 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo T. D. padarytos nusikalstamos veikos teisingas kvalifikavimas priklauso nuo nusikaltimo dalyko, t. y. ar jis neteisėtai užvaldė turtą, kuris tuo metu buvo užvaldytas kitų asmenų nusikalstamu būdu, ar jis nebuvo užvaldytas, ir kaip jis šį nusikaltimo dalyką suvokė. Nukentėjusiosios V. M. (ankstesnė pavardė – D.) parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jai priklausantis automobilis Toyota C-HR buvo pavogtas nuo gatvės, kadangi buvo nakčiai paliktas prie jos namo gatvėje, kur nėra vartų, tik įėjimas žmogui, gatvė yra nuošali, visą laiką laikydavusi automobilį kieme, tik tą naktį palikusi gatvėje, nes į namus buvo atvažiavęs svečias. Šie nukentėjusiosios parodymai patvirtina kaltinamojo T. D. parodymus, kad jis nuvairavo automobilį nuo gatvės prie nuosavo namo. Šiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad automobilis buvo pavogtas kaltinamojo T. D. veiksmais, t. y. buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, kadangi būtent kaltinamasis vienas automobilį nuvairavo iš jo buvimo vietos, kurioje jį buvo palikusi nukentėjusioji. T. D. teigia, kad jis nežinojo, jog vagia, o kad užvaldo nusikalstamu būdu jau užvaldytą turtą. Tokia situacija baudžiamosios teisės teorijoje yra apibrėžiama kaip klaida.
Baudžiamojoje teisėje klaida suvokiama kaip kaltininko neteisingas kai kurių baudžiamajam teisiniam vertinimui reikšmingų veikos aplinkybių ar klaidingas tos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo apskritai suvokimas. Teisiškai reikšmingos klaidos yra laikomos klaidos, kurios pašalina baudžiamąją atsakomybę už padarytą veiką arba ją koreguoja, verčia keisti jo padarytos nusikalstamos veikos teisinį vertinimą, t. y. jos kvalifikaciją. Teisiškai reikšmingos klaidos dar skirstomos į pateisinamas ir nepateisinamas. Pateisinamos klaidos šalina kaltę, taigi ir baudžiamąją atsakomybę. Nepateisinamos teisiškai reikšmingos klaidos neeliminuoja baudžiamosios atsakomybės, tačiau turi reikšmės kvalifikuojant veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga faktinės klaidos sąvoka. Faktine klaida laikomos klaidos dėl faktinių bylos aplinkybių, jai esant kaltininkas suvokia, kad daro pavojingą veiką, tačiau klysta dėl kai kurių objektyvių nusikaltimo sudėties požymių. Atsižvelgiant į situaciją, klaida gali būti įvertinama kaip pateisinama, ar nepateisinama. Klaida bus įvertinta kaip pateisinama, jei asmuo sąžiningai klydo, vertindamas situaciją, į kurią jis pateko. Klaidos tiriant bylą, paprastai išryškėja iš kaltinamojo parodymų, jas vertina teismas. Jei klaida nagrinėjamoje byloje būtų pripažinta pateisinama, tai kaltinamajam šiuo atveju būti taikoma atsakomybė pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. D. teisiamajame posėdyje teigė, kad jis tokią juridinę reikšmę turinčią klaidą padarė būdamas suklaidintas (apgautas) A. Š., kurio atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, pakeičiant jo veikos kvalifikaciją iš nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, į BK 189 straipsnio 2 dalį, t. y. neįrodžius, kad jis padarė automobilio vagystę. Šis įsiteisėjęs ir nepanaikintas teismo nuosprendis bylą nagrinėjančiam teismui turi prejudicinę galią, todėl teismas gali ir turi remtis jame nustatytomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, bet negali kelti abejonių dėl jame nustatytų faktinių aplinkybių, jų vertinti kitaip, negu buvo įvertinta minėtame nuosprendyje, t. y. negali persvarstyti nuosprendžio. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad A. Š. automobilio nevogė, kaltinamasis T. D. taip pat teigia, kad automobilio nevogė, todėl lieka neatsakytas klausimas, kas vis dėlto jį pavogė.
Kaltinamasis T. D. teisiamajame posėdyje teigė, kad A. Š. jam paskambino ir paklausė, ar galintis nuvairuoti vogtą automobilį į Vilnių, jie susitikę, nuvažiavę į Kalvariją, A. Š. jam padavė automobilio raktus, sėdęs ir išvažiavęs, Vilniuje pastatęs automobilį A. Š. nurodytoje vietoje, grįžęs į Marijampolę, kur buvo sulaikytas. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju nuteistasis A. Š. kategoriškai neigė, kad būtent jis paprašė kaltinamojo nuvairuoti į Vilnių automobilį, priešingai, teigė, kad būtent kaltinamasis T. D. jam pasakė, kad reikės važiuoti į Kalvariją, susitikę Marijampolėje, nuvažiavę į Kalvariją, sustojęs centre, nebuvo nuėjęs į vietą, kur buvo automobilis, neklausęs iš kur mašiną gavo D., jo tik paprašė ją padėti parduoti, jis ir jo bylos nagrinėjime, ir nagrinėjamoje byloje neigė, kad iš viso žinojęs, jog automobilis vogtas, bet su nuosprendžiu sutiko. Remiantis tokiais kaltinamojo T. D. parodymais, A. Š. jo prašė nuvairuoti jau vogtą automobilį, t. y. neva A. Š. žinojo, kad automobilis yra pavogtas kitų asmenų, tačiau tam prieštarauja bylos duomenys, kadangi automobilis jis nebuvo vogtas iki to momento, kai jį iš jo buvimo vietos nuvairavo kaltinamasis, todėl logiška A. Š. turėjo T. D. apie tai pameluoti, ir taip jį suklaidinti.
Bylai svarbi aplinkybė yra ta, kad užvaldžius nukentėjusiosios automobilį ,,Toyota C-HR", buvo pakeisti jos numeriai, uždėti prieš tai Marijampolės mieste laikotarpyje tą pačią dieną nuo 22 val. iki 9:45 val. pagrobti nuo liudytojos G. K. (tuometinė pavardė – M.) automobilio ,,Toyota Corola“ valstybiniai numeriai v/n (duomenys neskelbtini), ką patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. K.. Numerių pakeitimo faktą patvirtino tiek kaltinamasis T. D., tiek liudytojas nuteistasis A. Š., tiek nustatyta automobilio Toyota C-HR apžiūros protokolu (1 t., b. l. 107-08). Kaltinamasis T. D. teisiamajame posėdyje teigė, kad kai jam A. Š. pasakė, kad yra vogtas automobilis, abu pakalbėję, kad reikia pasikeisti numerius, dėl ko pakeliui Marijampolėje pasivogę numerius, kadangi A. Š. buvo už vairo, tai jis pats nuėmęs numerius (pavogęs), jie buvo jo automobilyje, kai su tikrais automobilio Toyota C-HR numeriais pavažiavę tik apie 5 km., kai numerius keitęs, A. Š. buvo kartu, be to jis jam važiuojant susiskambinę, kad pasikeisti reikia numerius. Apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje nuteistasis A. Š. teigė, kad numerių pakeitime nedalyvavęs, gal D. turėjo ir pasikeitė numerius, nes jis turėjo mašinos numerius, nes jie buvo sustoję Marijampolėje kieme ir D. atsinešė numerius, bet nežinojęs, kad jie vogti, jam D. sakė, kad reikia sustoti pasiimti numerius, jis manęs, kad ta mašina gal be numerių stovi, nematęs kaip keitė numerius, kito automobilio numerius pavogė ir juos pakeitė D.. Kaltinamasis parodymų patikrinimo metu parodė, kur paslėpė pakeistus pagrobto automobilio valstybinius numerius, jie buvo paimti ir prijungti prie bylos medžiagos. Šis numerių pakeitimas neįrodo vienareikšmiškai, kad kaltinamasis T. D. suprato, kad važiuoja vogti automobilio, kadangi numerių pakeitimas naudojamas ir vogto automobilio pervarymui iš vienos vietos į kitą, kadangi nuvarant automobilį iš vagystės vietos paprastai nebūna laiko numeriams pasikeisti, kadangi reikia kuo grečiau nutolti kuo toliau nuo vagystės vietos, todėl jo teiginys, kad sužinojęs, jog reikės nuvairuoti iš Kalvarijos į Vilnių vogtą automobilį, nutaręs pasikeisti jo numerius, yra gana logiškas, ir vienareikšmiškai neįrodo, kad jis automobilį vogė.
Taip pat bylai reikšminga aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis T. D. prieš automobilio vagystę 2019 m. rugpjūčio 21 d. dirbo nukentėjusiosios V. M. namų valdoje 1 ar 2 dienas, tą patvirtino jis pats, ir liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje. Nepaisant šio svarbios aplinkybės, nėra neginčytinų duomenų, kad kaltinamasis galėjo ten pamatyti nukentėjusiosios automobilį, kuris vėliau buvo pavogtas, nes dirbo tik kelias dienas, nukentėjusiosios parodymais ji išvažiuodavo į darbą ryte su automobiliu, grįždavusi vakare. Nei vienas iš minėtų liudytojų nepatvirtino, kad kaltinamasis matė automobilį, todėl ši aplinkybė yra tik prielaida. Šią prielaidą, kad kaltinamasis galėjo dirbdamas pas nukentėjusiąją namų valdoje, nusižiūrėti vagystei automobilį, silpnina kita su tuo susijusi bylai reikšminga aplinkybė. Nukentėjusiosios V. M. parodymais bei Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-467-610/2020 nustatyta aplinkybė, kad prieš automobilio vagystę dar prieš daugiau kaip du mėnesius (2019 m. birželio 15 d. naktį) buvo apvogtas nukentėjusios namas, jos metu be pavogtų daiktų buvo pavogti jos automobilio atsarginis raktas, ką ji pastebėjusi tik po pačio automobilio vagystės. Šią aplinkybę patvirtina minėtas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis, kuriame A. Š. buvo kaltinamas ir išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo iš nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, kad jis 2019 m. birželio 15 d. nakties metu įsibrovė į nukentėjusiosios V. M. (tuo metu D.) namą (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė Toyota C-HR užvedimo raktelį, bei įvairių daiktų, bendroje sumoje 4017 Eur.
Kaltinamasis T. D. minėto nusikaltimo padarymu nebuvo įtariamas, kaltinamas, tačiau iš šio nuosprendžio matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad dirbo nukentėjusiosios V. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei A. Š. paklausus, ar žino turtingų žmonių Kalvarijoje, jam apytiksliai paminėjo apie V. M. namą, ką teisiamajame posėdyje A. Š. paneigė, t. y. kaltinmasis irgi buvo nurodęs ant A. Š. apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis A. Š. tiek minėtos bylos nagrinėjimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nagrinėjamoje byloje nurodė, kad jis nukentėjusiosios automobilio raktelį gavo iš T. D., ką šis teisiamajame posėdyje taip pat kategoriškai neigė. Minėtam nuosprendžiui įsiteisėjus, byla buvo perduota prokurorui imtis priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kalti asmenys nenustatyti. Tai reiškia, kad iki šiol nėra nustatyta kokiu būdu pateko pavogto automobilio Toyota C-HR užvedimo raktelis iš nukentėjusiosios namo pas kaltinamąjį T. D. ar nuteistąjį A. Š., kas ypač reikšminga vertinant nagrinėjamoje byloje tiek kaltinamojo, tiek liudytojo nuteistojo A. Š. parodymus, kurie yra tarpusavyje iš esmės prieštaringi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-39-539/2021 9 punkte pasisakė, kad atsižvelgiant į tai, jog T. D. nebuvo apklausiamas teisme ir tai, kad nėra kitų duomenų pagrindžiančių vieną ar kitą T. D. nurodytą aplinkybę dėl raktų perdavimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo spręsti, jog automobilio raktelius T. D. pastarojo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, perdavė būtent A. Š.; tai, jog nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, jog A. Š. pavogto automobilio raktelius turėjo dar iki šio automobilio vagystės ir perdavimo jį vairuoti T. D., nėra pagrindo spręsti, jog A. Š. automobilį 2019 m. birželio 21 d. pavogė. Teisiamajame posėdyje apklausus T. D., nuteistąjį A. Š. ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą netapo aiškiau, kas iš tikrųjų turėjo automobilio raktą prieš nuvairuojant automobilį iš jo buvimo vietos, kad tai konstatuoti be kaltinamojo ir nuteistojo parodymų byloje nėra jokių duomenų. Atsakyti į šį klausimą galėtų tik vagystės iš nukentėjusiosios namo ištyrimas. Tas faktas, jog neįrodyta, kad automobilio raktelį turėjo A. Š., automatiškai nereiškia, kad automobilio raktelį turėjo kaltinamasis T. D., kadangi įrodymų trūkumas objektyviai nepaneigia prielaidos, kad taip galėjo būti.
Nagrinėjamoje byloje galima situacija, kad automobilį galėjo bendrais veiksmais pavogti kaltinamasis T. D. ir nuteistasis A. Š., arba jį pavogti kaltinamasis T. D., o nuteistasis A. Š. jį įgyti žinomai nusikalstamu būdu, arba atvirkščiai, arba abu įgyti žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą. Kad šį turtą galėjo pavogti nuteistasis A. Š. teismas nagrinėjamoje byloje nesvarstys, nes tuo būtų pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-539/2021 jo veika perkvalifikuota iš vagystės į žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimą, konstatuota, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas minėtu nuosprendžiu konstatavo, kad A. Š. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nenagrinėjama, (duomenys neskelbtini), įgijo, naudojosi ir pasikėsino realizuoti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent V. D. priklausantį turtą – automobilį „TOYOTA C HR“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24000 eurų, taip pat automobilyje buvusius tango šokių batelius, kurių vertė 130 eurai, akinius nuo saulės, kurių vertė 150 eurai, benzininę krūmapjovę, kurios vertė 350 eurai. Teismas skirdamas bausmę A. Š. konstatavo, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Įvertinus šias teismo konstatuotas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl T. D. veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes nurodė, kad A. Š. nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu asmeniu, kurio byla nenagrinėjama, t. y. kaltinamuoju T. D.. Tačiau kaltinamame akte T. D. kaltinamas visai kito nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija numatė atsakomybę už sunkų nusikaltimą, buvo numatytam tik reali laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, kai tuo tarpu BK 189 straipsnio 2 dalis numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 4 metų (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija galiojusi iki 2022 m. vasario 1 d.). Šiuo metu galiojanti BK 189 straipsnio 2 dalies redakcija numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 189 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija galiojusi iki 2022 m. vasario 1 d.). sankcija numatė griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų, dabar galiojanti numato bausmę iki 6 metų laisvės atėmimo bausmę, laikytina, kad darbar galiojanti 189 straipsnio 2 dalies redakcija griežtina bausmę kaltinamojo T. D. atžvilgiu, dėl ko taikytina BK 189 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija, galiojusi iki 2022 m. vasario 1 d.. Atsižvelgiant į paminėta, nėra jokios abejonės, kad tiek kaltinamasis T. D., tiek nuteistasis A. Š. yra suinteresuoti duoti parodymus dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymo, negu BK 178 straipsnio 3 dalyje, t.y. vagystės, siekdami išvengti realios griežtos laisvės atėmimo bausmės.
Vertinant kaltinamojo T. D. parodymus apie tai, kad A. Š. jam pasakė, jog automobilis yra pavogtas, ir jo suvokimą šios aplinkybės, atkreiptinas dėmesys, kad automobilis nors buvo be laužimo žymių, tačiau jo atrakinimui ir užvedimui buvo panaudotas automobilio bekontaktis raktas, kas rodo, jog laužimo žymių galėjo ir nebūti. Taip pat automobilis nestovėjo privataus namo kieme, o buvo paimtas nuo gatvės prie namo, kurioje nėra įvažiavimo į namo kiemą. Teismo vertinimu, tai rodo, jog nebuvo jokių akivaizdžių aplinkybių, kurioms esant kaltinamasis T. D. turėjo nebejotinai suvokti, kad automobilis yra vagiamas, o ne pervaromas jau pavogtas iš vienos vietos į kitą.
Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje B., M. ir J. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).
Nagrinėjamoje byloje nėra pašalintos abejonės dėl kaltinamojo T. D. kaltės (tyčios), t. y. jo parodymai, kad jis tik buvo paprašytas nuvairuoti automobilį į Vilnių vogtą automobilį, nėra paneigti neginčytinais ir patikimais parodymais, jo tyčia iš esmės grindžiama tik nuteistojo A. Š. parodymais, kuris yra ne kartą teistas, ir akivaizdu, kad turi patirties baudžiamosiose bylose, turėjo siekį išvengti gana griežtos baudžiamosios atsakomybės, jo veika iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 189 straipsnio 2 dalį dėl įrodymų trūkumo visas abejones aiškinant jo naudai. Ta aplinkybė, kad T. D. vairavo automobilį, kaip aukščiau jau teismas pasisakė neginčytinai neįrodo, kad jis jį pavogė, o kad tik neteisiėtai įgijo, naudojosi, valdė svetimą turtą, kadangi vagystę galima padaryti ir pačiam daikto nepaimant, o panaudojant kitą amenį, kaip šiuo atveju T. D., kuris nesuvokia ar iki galo nesuvokia savo veiksmų neteisėtumo, ar yra suklaidinamas nusikaltimo vykdytojo. Vykdant teisingumą svarbiau, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, be to turi būti išlaikytas lygybės pagal įstatymą principas, t. y. esant iš esmės esant tiems patiems įrodymams, toms pačioms nustatytoms aplinkybėms, pritaikius in dubio pro reo principą nuteistojo A. Š. atžvilgiu, analogiškai šis principas turi būti taikomas ir kaltinamojo T. D. atžvilgiu. Teismo vertinimu byloje nepašalintos abejonės, kad kaltinamasis suklydo ar buvo suklaidintas užvaldydamas turtą – automobilį su jame buvusiais daiktais, kad ji suvokė, jog kėsinasi jau į pavogtą automobilį, todėl nesant pašalintos abejonėms jis negali būti pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad būtent kaltinamasis paėmė automobilį iš jo buvimo vietos, nėra pagrindo perduoti bylą tirti prokurorui dėl vagystės.
Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, kad kaltinamojo T. D. veikoje yra visi BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Byloje nustatyta, kad T. D. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kartu bendrininkų grupėje su A. Š., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, (duomenys neskelbtini), įgijo, naudojosi ir pasikėsino realizuoti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent V. D. priklausantį turtą – automobilį „TOYOTA C HR“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24000 eurų, taip pat automobilyje buvusius tango šokių batelius, kurių vertė 130 eurai, akinius nuo saulės, kurių vertė 150 eurai, benzininę krūmapjovę, kurios vertė 350 eurai.
Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu konstatavo, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. <...> Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-410/2012, 2K-234/2013, 2K 112-697/2016). Padarytos veikos perkvalifikavimas nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą, jei iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių siaurinama tik kaltinimo apimtis (kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis). Apie tokią veikos perkvalifikavimo galimybę teisiamajame posėdyje iš anksto nepranešama.
Tiek pagal BK 178 straipsnį, tiek pagal BK 189 straipsnį nusikaltimo objektas yra visų rūšių nuosavybė, dalykas – kaltininkui svetimas turtas. Kaltinamasis T. D. visu proceso metu gynėsi nuo automobilio vagystės jam inkriminavimo, teigdamas, kad jis įgijo nusikalstamu būdu įgytą turtą, ši aplinkybė buvo žinoma tiek jo gynėjui, tiek kaltinimą palaikančiam prokurorui, tiek nukentėjusiajai, jie turėjo galimybę dėl šios kaltinamojo gynybinės versijos pasisakyti, bei ši kaltinamojo versija buvo tiriama nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam T. D. perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, į lengvesnį, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija galiojusi iki 2022 m. vasario 1 d.), kurio požymiai yra aprašyto nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymių dalis, teisė į gynybą pažeista nebus, juo labiau, kad pats kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo pripažino visiškai. Toks nustatytų faktinių aplinkybių perkvalifikavimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-696/2017). Atsižvelgiant į paminėta, kaltinamajam T. D. inkriminuojama veika perkvalifikuotina iš nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, į nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija galiojusi iki 2022 m. vasario 1 d.), jis pripažintinas kaltu, ir jam skirtina bausmė.
IV. Bausmių skyrimas, kiti klausimai susiję su bausme.
BK 189 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, galiojusi iki 2022 m. vasario 1 d.), numatyto nusikaltimo padarymas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to skiriama bausmė turi pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis T. D. padarė apysunkį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos pavojingumas pagal pagrobto turto vertę yra didesnis, nes beveik du kartus nusikaltimo padarymo metu viršijo didelės vertės kvalifikuojančio požymio ribos. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl minėtos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis prieš šios nusikalstamos veikos padarymą buvo teistas 2013 m. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams; 2015 metais pagal BK 183 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo teismo nutartimi panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 2016 m. gruodžio 23 d. Danijos teismo buvo nuteistas už prekybą vogtomis prekėmis 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, išsiųstas iš Danijos (4 t., b. l. 88 - 93). Jo teigimu prieš nusikalstamos veikos padarymą jau buvo teistas Danijoje už analogišką veiką, t. y. vogto automobilio turėjimą, atlikęs bausmę, Lietuvos Respublikoje padarė analogišką veiką. Be to nors jam kardomoji priemonė buvo pakeista į intensyvią priežiūrą, o pastaroji pakeista į dar švelnesnes - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis pažeidė kardomųjų priemonių sąlygas, ir pasislėpė Jungtinėje Karalystėje, kur vengė išdavimo į Lietuvos Respubliką. Tai rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, nepateisina jam rodomo pasitikėjimo. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skyrus tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Jos dydis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas jo padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes nusikaltimo bendrininkui už to paties nusikaltimo padarymą skirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei laikantis bausmės individualizavo principo, nustatytinas žemesnis negu bausmės vidurkis, t. y. 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam prieš šios veikos padarymą buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, prieš tai buvo teistas laisvės atėmimo bausmėmis, jo elgesį nagrinėjamoje byloje vengiant baudžiamosios atsakomybės (pažeidus kardomąsias priemones pasislėpus Jungtinėje Karalystėje, vengiant išdavimo) darytina išvada, kad nuteistasis nerodo noro laikytis įstatymų, yra likęs daryti nusikaltimus, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo negalima.
Kaltinamajam T. D. 2020 m. kovo 20 d. Marijampolės rūmų teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, paskelbta įtariamojo paieška, išduotas Europos arešto orderis. T. D. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, 2024 m. balandžio 10 d. parvežtas į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas 22 val. 30 min.. 2024 m. balandžio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam T. D. nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 10 d.. 2024 m. birželio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo nutartimi nutarta pratęsti suėmimo kaltinamajam terminą 3 mėnesiams nuo 2024 m. liepos 10 d. iki 2024 m. spalio 10 d.. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštu 2024 m. liepos 24 d. nustatyta, kad kaltinamasis T. D. Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas 2020 m. gruodžio 3 d., paleistas pagal užstatą tą pačią dieną, sulaikytas nuo 2024 m. kovo 25 d. iki 2024 m. balandžio 10 d., kurią jis buvo pargabentas į Lietuvą ir suimtas. Atsižvelgiant į paminėta, nuteistajam į bausmę įskaitytinas suėmimo laikas nuo 2024 m. kovo 25 d., sulaikymo laikas 2020 m. gruodžio 3 d. (viena diena), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis)
V. Kiti teismo sprendimai.
Kaltinamajam T. D. 2020 m. kovo 20 d. Marijampolės rūmų teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, paskelbta įtariamojo paieška, išduotas Europos arešto orderis. T. D. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, 2024 m. balandžio 10 d. parvežtas į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas 22 val. 30 min.. 2024 m. balandžio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam T. D. nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 10 d.. 2024 m. birželio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo nutartimi nutarta pratęsti suėmimo kaltinamajam terminą 3 mėnesiams nuo 2024 m. liepos 10 d. iki 2024 m. spalio 10 d.. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki nuosprendžio priėmimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikintina.
Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. APD-2024-07830 dėl 799,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai, išieškojimo iš jo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, nes nedirba, yra išduotas pagal EAO, atliks kelių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl iš jo gynybos išlaidos neišieškotinos.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dėl kaltinamojo T. D. perėmimo pagal EAO buvo patirtos 2975,28 Eur išlaidos ( 5 t., b. l. 164 - 177). Pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties kaltinamojo T. D. veiksmai, t. y. jis po nusikalstamos veikos padarymo, pažeisdamas jam paskirtas kardomąsias priemones, suvokdamas nusikalstamos veikos padarymą faktą, kad dėl jos bus ieškomas, išvyko į užsienį, Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas 2020 m. gruodžio 3 d., paleistas pagal užstatą, 2022 m. balandžio 6 d. buvo organizuota jo ekstradicija, tačiau jis neprisistatė į oro uostą, telefonu ir registruotoje gyvenamoje vietoje nebuvo rastas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2022 m. vasario 1 d.), perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies, ir skirti jam 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Įskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę kaltinamojo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suėmimo laiką, prabūtą Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje, skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 25 d., taip pat sulaikymo laiką 2020 m. gruodžio 3 d. (vieną dieną).
Kaltinamajam T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo T. D. neišieškoti.
Priteisti iš kaltinamojo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2975,28 Eur (dviejų tūkstančių devynių septyniasdešimt penkių eurų 28 Euro ct) perėmimo pagal Europos arešto orderį išlaidas valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, nurodant jas sumokėti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.
Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.