Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį išteisintas; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie paskirtos bausmės pridėta 2019 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė A. Š. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2020 m. balandžio 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, įpareigojant nuo 20 val. iki 7 val. būti gyvenamojoje vietoje, iki bausmės pradėjimo vykdyti palikta nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta ją panaikinti.

Civilinių ieškovių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir V. D. civiliniai ieškiniai atmesti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) g. 5, Vilnius) pareikštas ieškinys tenkintas ir iš A. Š. ieškovės naudai priteista 6 364 eurai 7 centai.

Taip pat iš A. Š. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 100 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 21 d. nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nenagrinėjama, (duomenys neskelbtini) g. 21, Kalvarija, pagrobė V. D. priklausantį automobilį „TOYOTA C-HR“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 000 eurų, taip pat automobilyje buvusius tango šokių batelius, kurių vertė 130 eurai, akinius nuo saulės, kurių vertė 150 eurai, benzininę krūmapjovę, kurios vertė 350 eurai, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, didelės vertės turtą, padarydamas nukentėjusiai 24 630 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl T. D. parodymų nenuoseklumo. Atsižvelgiant į tai, jog T. D. nebuvo apklausiamas teisme ir tai, kad nėra kitų duomenų pagrindžiančių vieną ar kitą T. D. nurodytą aplinkybę dėl raktų perdavimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo spręsti, jog automobilio, priklausančio V. D., raktelius T. D. pastarojo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, perdavė būtent A. Š.. Tai, jog nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, jog A. Š. pavogto automobilio raktelius turėjo dar iki šio automobilio vagystės ir perdavimo jį vairuoti T. D. – nėra pagrindo spręsti, jog A. Š. V. D. priklausantį automobilį 2019 m. birželio 21 d. pavogė.

10. Pažymėtina, jog A. Š., nors ir buvo kaltinamas, jog naktį iš 2019 m. birželio 14 į 15 d. įsilaužė į nukentėjusiosios V. D. sodybą, tačiau dėl šios veikos jis buvo išteisintas, o kitų duomenų apie galimą automobilio „TOYOTA C-HR“ raktų pagrobimą iš V. D. namų – byloje nėra. Šiame kontekste paminėtina tai, jog iki vagystės iš V. D. namo būtent T. D. dirbo pas nukentėjusiąją, tačiau šioje byloje nesprendžiamas T. D. atsakomybės klausimas, todėl plačiau ši aplinkybė nevertinama.

11. Nukentėjusioji V. D. parodė, prieš įvykį, grįžusi iš Kauno miesto, savo automobilį paliko gatvėje, o trečiadienio ryte, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d., pastebėjo, kad automobilio nėra. 2019 m. rugpjūčio 21 d. V. D. protokolu-pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad buvo pavogtas jos automobilis „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 24 000 eurų vertės (1 t., 154 b. l.). 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, buvo nustatyta vagystės įvykdymo vieta (duomenys neskelbtini) g. 21, Kalvarija (1 t. 156 b. l.) o automobilis „TOYOTA C-HR“ buvo rastas (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilnius (1 t. 172 b. l.).

12. Paminėti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino kaip patvirtinančius nuteistojo A. Š. kaltę pavogus automobilį, iš tiesų patvirtina tik patį šio automobilio vagystės faktą ir nesuteikia pagrindo spręsti, kad šį automobilį pavogė būtent A. Š.. Pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė, jog automobilį vogė jis. Nukentėjusioji V. D. automobilio pagrobimo momento nematė.

13. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje B., M. ir J. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

14. Taigi, ir nagrinėjamu atveju, visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos nuteistojo A. Š. naudai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Š. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pagrobė nukentėjusiosios V. D. automobilį „TOYOTA C-HR“ ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padaryta nesant jokių jo kaltės įrodymų, ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl yra nepagrįsta ir neteisinga. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nustatytas ir nuosprendyje išanalizuotas automobilio ,,TOYOTA C-HR“ maršrutas nuo Kalvarijos iki Vilniaus, siejant jį su A. Š. telefono abonento jungimusi prie bazinių telekomunikacijų stočių, ne tik, kad nepatvirtina A. Š. kaltės dėl automobilio vagystės, bet ją ir paneigia. Bylos duomenis nustatyta, jog A. Š. į Kalvariją iš Marijampolės atvyko kartu su T. D., abu privažiavo prie V. D. automobilio ir, pasak T. D., A. Š. jam perdavė raktus (parodė jų buvimo vietą automobilyje). Todėl, remiantis T. D. parodymais, A. Š., dar iki jiems kartu atvykstant į pavogto automobilio stovėjimo vietą, jau turėjo būti gavęs šio automobilio raktelius, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra.

17. Taigi, aptarti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 23:08:44 val. iki 00:05:30 val. A. Š. buvo Marijampolės mieste ir judėjo Kalvarijos kryptimi, o vėliau – link Vilniaus miesto. Vilniaus mieste 03:32:59 A. Š. telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio bokšto, kurio veikimo kryptis apima ir (duomenys neskelbtini). Šie duomenys pagrindžia tai, jog A. Š. telefonas judėjo nuo Kalvarijos miesto, t. y. nuo automobilio vagystės vietos iki (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje, t. y. iki V. D. automobilio radimo vietos. Po to, nuo 05:32:59 val. telefonas jungėsi prie bokšto Rykantų k., Lentvario sen., t. y. tolesnis judėjimas vyko link Marijampolės miesto pusės. Šio telefono abonento išklotinė patvirtina duomenis, kurie užfiksuoti daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistema ir atitinka automobilių „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo maršrutą (3 t., 15-19 b. l.). Įvertinus išanalizuotą medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog A. Š. 2019 m. rugpjūčio 20 – 21 d. naktį lydėjo V. D. priklausantį automobilį iš Kalvarijos į Vilnių.

18. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ar jo teisėtai naudojamas ir asmuo tai suvokia, paprastai laikomi nusikalstamais. Jeigu kaltininkas, žinodamas, kad disponuoja nusikalstamu būdu gautu turtu, iškart jo negrąžina teisėtam savininkui arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jo veika atitinka BK 189 straipsnį, kurioje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi ar realizavimą. Alternatyvūs įgijimo, naudojimosi ir realizavimo požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymį atitinka bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Ši veika apima tiek sandorį, pagal kurį asmuo tampa faktiniu tokio turto valdytoju (pvz., pirkimą), tiek ir sandorį, pagal kurį asmuo laikinai gauna turtą tam tikrai techninei funkcijai atlikti, pvz., turtui į tam tikrą vietą pristatyti, paslėpti, perdirbti ir pan.

19. Bendrininkų, kurie atlieka pagalbines funkcijas tokioje kelionėje, pvz., rūpinasi technine automobilio priežiūra, lydi vogtą automobilį rodydami kelią ar įspėdami apie policiją ir pan., veiksmai, atsižvelgiant į nustatytas objektyvias aplinkybes ir susitarimo turinį, pripažintini bendravykdymu įgyjant nusikalstamu būdu gautą turtą arba padėjimu tai padaryti.

20. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).???

21. A. Š. tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog įvykių eigoje suvokė, kad V. D. priklausantis automobilis gautas nusikalstamu būdu, o jis pats prisideda prie šio automobilio realizavimo.

22. Pirmosios instancijos teisme A. Š. nurodė, jog kaltę pripažįsta dalinai, nes automobilio „Toyota“ nevogė, tik, T. D. prašymu, ketino jį realizuoti. Į kiemą Vilniuje (kur vėliau buvo rastas automobilis) iš Kalvarijos atvažiavo savo automobiliu, paskui jį važiavo T. D. su „Toyota“. Į Kalvariją iš Marijampolės važiavo kartu su T. D., pastarasis paprašė sustoti prie kažkokio kiemo, matė kaip šis atsineša kažkokius automobilio numerius. Važiuojant link Vilniaus T. D. jam skambino, buvo sustoję ir T. D. pakeitė automobilio numerius. Kad automobilis įgytas nusikalstamu būdu, suprato iš kainos – galvojo, kad automobilis gali būti paimtas lizingu arba pavogtas. Automobilio raktelį, užrakinęs ,,Toyotą“, paliktą aikštelėje Vilniuje, jo (A. Š.) mašinoje padėjo T. D.. Automobilio jis neapgadino.

23. Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis A. Š. naudojamas „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios apžiūros metu paimtas vienas raktas „TOYTOTA C-HR“ (2 t. 19-23 b. l.), kas patvirtina A. Š. parodymus apie tai, jog jis disponavo nusikalstamu būdu gautu – nukentėjusiajai V. D. priklausančiu – automobiliu. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo nustatyta, kad vagystės dalykas – automobilis ,,Toyota“, apžiūrėtas Marijampolės AVPK kieme, nuo kurio buvo paimti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (1 t., 184-185 b. l.), t. y. būtent tie patys valstybinio numerio ženklai, kurie buvo pavogti nuo G. M. priklausančio automobilio ,,Toyota“ 2019 metais rugpjūčio mėnesį ir kurių vagystę ji pastebėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. rytą. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad T. D. nurodytoje vietoje (kelkraštyje prie T formos sankryžos) buvo rasti du valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), kurie buvo nuimti nuo V. D. automobilio ir pakeisti vogtais. Tai patvirtina A. Š. parodymus apie automobilio numerių pakeitimo aplinkybes. Iš 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas A. Š. mobilaus ryšio telefonas Apple 1778, (duomenys neskelbtini). Foto nuotraukose Nr. 5, 6, 7, 8 užfiksuotas pavogtas automobilis „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), foto nuotraukos, darytos 2019 m. rugpjūčio 21 d., 03.52 val. ir persiųstos abonentui „(duomenys neskelbtini)“. Nuotraukose Nr. 11, 12, 13, 14 užfiksuotas susirašinėjimas su T. D., susirašinėjimas vyko 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuo 10.43 iki 18.13 val. Nuotraukoje Nr. 15 užfiksuoti du skambučiai ir SMS pranešimas A. Š. nuo „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 99-101 b. l.). Šie duomenys patvirtina A. Š. parodymus apie tai, jog minėtą automobilį jis ketino realizuoti ir paneigia, jog A. Š. iki automobilio vagystės bendravo su T. D. ar kokiu nors kitu asmeniu.

24. Sugretinus visus faktinius duomenis, t. y. nuteistojo bei T. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. Š. ir T. D. naudotų mobilių ryšio telefonų įeinančių ir išeinančių pokalbių išklotines, A. Š. judėjimo kryptis ir siejant tai su nuteistojo parodymais, kolegija sprendžia, jog A. Š. veikoje yra visi BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Kolegija sprendžia, jog nustatyta, kad A. Š. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kartu su asmeniu kurio atžvilgiu byla nenagrinėjama, (duomenys neskelbtini) g. 21, Kalvarija, įgijo, naudojosi ir pasikėsino realizuoti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent V. D. priklausantį turtą – automobilį „TOYOTA C‑HR“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 000 eurų, taip pat automobilyje buvusius tango šokių batelius, kurių vertė 130 eurai, akinius nuo saulės, kurių vertė 150 eurai, benzininę krūmapjovę, kurios vertė 350 eurai.

25. Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu konstatavo, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. <...> Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta.

26. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-410/2012, 2K-234/2013, 2K 112-697/2016). Padarytos veikos perkvalifikavimas nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą, jei iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių siaurinama tik kaltinimo apimtis (kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis). Apie tokią veikos perkvalifikavimo galimybę teisiamajame posėdyje iš anksto nepranešama.

27. Tiek pagal BK 178 straipsnį, tiek pagal BK 189 straipsnį nusikaltimo objektas yra visų rūšių nuosavybė. Dalykas – kaltininkui svetimas turtas, todėl lyginant pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytas veikų faktines aplinkybes ir kvalifikavimą matyti, jog apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus A. Š. padarytą nusikalstamą veiką į lengvesnį nusikaltimą, kurio požymiai yra aprašyto nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymių dalis, teisė į gynybą pažeista nebus, juo labiau, kad pats kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo pripažino visiškai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdamas apeliacinį skundą. Toks nustatytų faktinių aplinkybių perkvalifikavimas atitinka teismų praktiką (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-696/2017).

Dėl bausmės skyrimo

28. Perkvalifikavus A. Š. nusikalstamą veiką pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, iš naujo sprendžiamas bausmės jam skyrimo klausimas, atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus ir motyvus bei papildomai įvertinus naujas aplinkybes. Skirdamas bausmę A. Š., apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą (nusikaltimas tyčinis), nuteistojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinus A. Š. parodymus pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo argumentus, kolegija sprendžia, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. Š. kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje. Jis anksčiau teistas, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nedirba. Teismas, atsižvelgdamas į A. Š. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta skiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, jog A. Š. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas anksčiau atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir ne kartą teistas, kolegija sprendžia, jog nuteistasis nerodo noro laikytis įstatymų, yra likęs daryti nusikaltimus, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo negalima.

29. Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, bendrintina su 2019 m. rugpjūčio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis (taikant dalinį bausmių sudėjimą). Todėl prie nauju nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 3 mėnesiai ir skirtina galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

30. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje gali būti nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką) arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos).

31. Iš bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad turtinė žala buvo padaryta pagrobus V. D. priklausantį automobilį „TOYOTA C‑HR“. Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė 6364,07 eurų civilinį ieškinį (3 t., 47 b. l., 6 t., 34-41 b. l.), nurodydama, kad nukentėjusiai išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką dėl žalos, atsiradusios automobilio vagystės metu, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę – susigrąžinti žalą iš ją padariusio asmens. Žalos dydžiui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (3 t. 48-74 b. l., 6 t., 34-41 b. l.) ir paaiškinimus su fotonuotraukomis (6 t., 34-41 b. l.), iš kurių matyti, jog automobilio apgadinimai, kurie gali būti padaryti ir įprastinės automobilio eksploatacijos metu į sąmatą neįtraukti, pašoma priteisti žalą padarytą dėl priekinės kairės pusės durų apdailos subraižymo (apdailos pakeitimo), spynelės pakeitimo (pateiktose nuotraukose akivaizdžių spynelės sugadinimų nesimato), priekinio skydo antdėklo pakeitimo, daiktadėžės pakeitimo, priekinio skydo A ir K apdailos pakeitimo ir konsolės dekoratyvinio antdėklo pakeitimo. Iš nurodytų automobilio apgadinimų matyti, jog jie nėra būdingi įprastinei eksploatacijai ir galėjo būti padaryti išimtinai tik automobilio vagystės metu. Kadangi nenustatyta, jog automobilį pagrobė būtent A. Š., taip pat nėra duomenų, jog sugadinimai buvo padaryti vairuojant šį automobilį iš Kalvarijos į Vilnių, t. y. šiuo turtu disponuojant, todėl nėra pagrindo išvadai, jog A. Š. (bei jo bendrininkas/ai) savo veiksmais nukentėjusiajai V. D. padarė turtinę žalą, todėl nesant tiesioginio ar netiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistojo neteisėtų veiksmų (žinomai nusikalstamu būdu gauto V. D. automobilio disponavimo) ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos šį automobilį sugadinus, pagrindo tenkinti civilinį ieškinį nėra. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama (BPK 328 straipsnio 4 punktas), o civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmetamas. Kadangi civilinis ieškinys atmetamas, nėra pagrindo iš nuteistojo išieškoti (duomenys neskelbtini) turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti:

A. Š. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 3 dalies) ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi prie paskirtos bausmės pridėti 2019 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš A. Š. priteista 6 364,07 Eur turtinei žalai atlyginti, ir (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bendrovei (duomenys neskelbtini) iš A. Š. priteista 100 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.