- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 2-536/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- UAB „REDCO“
- Atsakovas
- E.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (apeliantų) E. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „REDCO“ ieškinį atsakovams E. K. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „REDCO“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 600 000 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, neviršijant 600 000 Lt sumos.
Po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atsakovai pareiškė prašymą įpareigoti ieškovą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 50 000 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją, siekiant užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą. Nurodė, kad, vykdydamas nutartį dėl turto arešto, antstolis areštavo visą atsakovų turtą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai patirs nuostolių, nes negalės įvykdyti 2009 m. rugsėjo 17 d. avansinės sutarties, pagal kurią iki 2010 m. kovo 1 d. dienos atsakovas E. K. įsipareigojo parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį trečiajam asmeniui. Jei negalės įvykdyti sandorio, atsakovas privalės sumokėti pirkėjui 50 000 Lt baudą. Ieškovas neturi jokio turto (tik 10 000 Lt dydžio įstatinį kapitalą), todėl iškyla grėsmė, kad, atmetus ieškinį, atsakovai neturės galimybių išsiieškoti patirtų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė. Nurodė, kad atsakovai nepateikė duomenų, kad aptariama avansinė sutartis yra įregistruota viešame registre, todėl, nustatant galimų nuostolių dydį, nėra pagrindo į ją atsižvelgti (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ketinamas parduoti žemės sklypas būtų areštuotas. Remdamasis šiais argumentais ir tai, kad atsakovai nepateikė nuostolių realumą pagrindžiančių įrodymų (CPK 12 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 178 straipsnis), sprendė, kad šiuo atveju taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai E. K. ir A. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinti, nes skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad preliminariosios sutarties įregistravimas viešajame registre nėra numatytas kaip privalomas; nepriklausomai nuo įregistravimo, ši sutartis sukuria teises ir pareigas jos šalims. Ieškovui neturint turto, atsakovas negalės išsiieškoti patirtų nuostolių. Be to, teismas, atmesdamas atsakovų prašymą, sudaro ieškovui sąlygas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis: ieškovas neatvyksta į teismo posėdžius, vilkina bylos nagrinėjimą, žinodamas, kad turto areštas atsakovams yra labai nuostolingas. Šiuo metu labai sunku rasti žemės sklypo pirkėją, o atsakovai jį praras, nes negalės parduoti sutarto turto.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas UAB „REDCO“ nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirast dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovas, pateikdamas prašymą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi nurodyti aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, kurios leistų įsitikinti nuostolių atsiradimo galimybe, taip pat galimu jų dydžiui (CPK 12, 178 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo grindė 2009 m. rugsėjo 17 d. avansine sutartimi. Sutarties nuostatų analizė patvirtina, kad tai preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo dalies pardavimo (CK 6.165 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad preliminarioji sutartis, kuria grindžiamas prašymas užtikrinti galimus nuostolius, turi būti įregistruota viešame registre (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-328/2010, 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1257/2009, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-857/2008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2007). Tuo siekiama, kad pateikiama sutartis atspindėtų realius, o ne tariamus ketinimus sukurti sutartinius santykius, taigi ir galimus nuostolius dėl įsipareigojimų nevykdymo. Šioje byloje atsakovų pateikta preliminarioji sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši sutartis nesudaro pagrindo spręsti apie galimų nuostolių atsiradimą. Pažymėtina, kad jokių kitų įrodymų, patvirtinančių preliminariosios sutarties šalių siekį vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, atsakovai nepateikė.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis yra prasta; tai buvo pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovas jokio turto neturi, todėl gali būti sunku išsiieškoti galimus patirti nuostolius. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovai, prašydami įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 50 000 Lt, siekia ne užsitikrinti galimų nuostolių atlyginimą, o panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 147 straipsnio 2 dalis). Ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti apie atsakovų prašymo nepagrįstumą.
Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.