- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-06
- Bylos Nr.
- 2-831/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vidarta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vidarta“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-931-260/2007 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vidarta“ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo galiojančia.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti galiojančia 2004 m. rugsėjo mėn. tarp ieškovo V. J. ir atsakovo UAB „Vidarta“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią atsakovas įnešė į bendrą veiklą žemės sklypą, esantį Kęstučio g. 23/Birutės al. 45, Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas - savo darbą, žinias, įgūdžius, dalykinius ryšius bei pinigines lėšas; 2) atidalinti bendros veiklos rezultatą, priteisiant ieškovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Kęstučio g. 23/Birutės al. 45, Palangoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo V. J. reikalavimui dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo galiojančia, bei nuosavybės teisės į 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Kęstučio g. 23/Birutės al. 45, Palangoje, priteisimo užtikrinti, areštavo atsakovui UAB „Vidarta“ nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Vidarta“ 2007 m. spalio 22 d. pateikė teismui prašymą dėl galimų nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, kurį Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 22 d. nutartimi patenkino ir įpareigojo ieškovą iki 2007 m. lapkričio 6 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 990 000 Lt piniginį užstatą arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad sutinka su atsakovo argumentais ir pripažįsta, jog atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti nuostolių, todėl ieškovas įpareigotinas užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą.
Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB ,,Vidarta“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Atskirąjame skunde ieškovas nurodo:
1. Kauno apygardos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 147 straipsnio nuostatas. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių galimų nuostolių atlyginimą, bei pareikalavo nepagrįstai didelį, neproporcingą galintiems atsirasti nuostoliams ir ieškovo turtinei padėčiai nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį;
2. faktinė aplinkybė, kad atsakovas, sužinojęs apie arešto uždėjimą žemės sklypui sudarė preliminarios sutarties priedą dėl kainos sumažinimo, nereiškia galimo ar esamo nuostolio atsiradimo. Preliminarioje sutartyje nėra nurodyta iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, ji nėra registruota VĮ Registrų centre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Ieškovo nuomone, atsakovo sudaryta preliminari sklypo pardavimo sutartis yra fiktyvi, atsakovas elgesys yra nesąžiningas ir neteisingas.
3. nustatydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas neatsižvelgė į ieškovo turtinę padėtį ir pažeidė nuostolių atlyginimo užtikrinimo tikslą – garantuoti ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Vidarta“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodo:
1. preliminarioji sutartis sudaryta 2007 m. gegužės 3 d. tai yra iki turto arešto. Atsiradus ieškovo teisinėms pretenzijoms atsakovui, dėl kurių negalima buvo sudaryti turto perleidimo sandorio, atsakovas ir kita preliminarios sutarties šalis padarė abipuses nuolaidas. Aplinkybių visuma rodo, kad būtent dėl ieškovo teisinių pretenzijų buvo sumažinta sandorio kaina ir dėl to atsakovas patyrė nuostolių;
2. bankas atsakovui yra suteikęs 3 416 959,90 Lt kreditą, kuris yra užtikrintas ginčo sklypo hipoteka. Numatyta ginčo sklypo realizavimo kaina yra visiškai pakankama atsiskaityti su kreditoriumi ir išvengti išlaidų palūkanoms. Ieškovo iniciatyva uždėtas areštas ginčo sklypui neleidžia atsakovui parduoti ginčo sklypą ir iš gautos kainos atsiskaityti su kreditoriumi, dėl to mokėtinos palūkanos yra atsakovo nuostoliai, patiriami dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių;
3. atsižvelgiant į ieškovo valdomą turtą, jo verslą, darytina išvada, kad teismo nustatytas užtikrintinų nuostolių dydis nėra nesąžiningas ar neproporcingas ieškovo turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Dėl to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Taigi civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimo atveju. Tuo užtikrinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas.
Ieškovas, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą, gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Atsakovas, reikalaudamas pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turėtų pateikti įrodymus, kad tokie nuostoliai iš tiesų gali atsirasti bei preliminarų tokių nuostolių paskaičiavimą.
Galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų dydį atsakovas grindė dviem argumentais – ginčo objekto pardavimo kainos sumažėjimu 700 000 Lt ir pagal kredito sutartis bankui mokamomis palūkanomis. 2007 m. gegužės 3 d. preliminaria sutartimi atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui parduoti ginčo žemės sklypą, kurio pardavimo kaina 2007 m. gegužės 25 d. susitarimu buvo sumažinta 700 000 litų dėl ieškovo iškelto ginčo ir žemės sklypo arešto (b.l.38-39, 41-42). Žemės sklypo pardavimo kainos sumažėjimą atsakovas laiko patiriamais nuostoliais, sąlygotais ieškovo prašymu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sandorio objekto atžvilgiu. Civiliniame procese taikytini šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai reiškia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Pagal CK 1.75 straipsnio antrąją dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jo nurodyta preliminarioji sutartis, kuria jis remiasi teigdamas apie jo galimų nuostolių dydį, yra įregistruota viešąjame registre, todėl nėra pagrindo nustatant galimų atsakovo nuostolių dydį atsižvelgti į UAB ,,Ardela“ ir UAB „Vidarta“ 2007 m. gegužės 3 d. sudarytą preliminarią sutartį bei jos pakeitimą.
Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad negali grąžinti bankui paimto kredito ir palūkanų, nes negali parduoti žemės sklypo, dėl kurio kilęs ginčas. Iš byloje pateiktų duomenų matyt, kad AB bankas ,,Hansabankas“ 2007 m. balandžio 27 d. suteikė atsakovui papildomą 289 620 eurų kreditą ir padidino pagal 2005 m. vasario 220 d. sutartį Nr. 05-006055-KL ir papildomus jos susitarimus suteikiamo kredito sumą iki 989 620 eurų, kurio galutinis grąžinimo terminas yra 2008 m. sausio 22 d. (b. l. 52-68). Šiam kreditui užtikrinti buvo įkeistas ginčo žemės sklypas (b. l. 46-51; 51).
Atsakovas nurodė ir kitą kredito sutartį Nr. 07-006304-AK, kuria AB bankas ,,Hansabankas“ yra suteikęs 1 000 000 Lt kreditą atsakovui, tačiau jokių duomenų ar buvo ir kokiu turtu užtikrinta ši kredito sutartis atsakovas nepateikia, todėl nėra įrodymų, patvirtinančių šios paskolos grąžinimo bankui suvaržymą dėl ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 178 str.).
Iš teismui pateiktos Kredito panaudojimo ataskaitos matyti, kad nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. atsakovas pagal kredito sutartį Nr. 05-006055-KL bankui yra sumokėjęs 24 636,40 EUR palūkanų, iš kurių 4 818,72 EUR palūkanų už gegužės mėnesį (b. l. 69). Duomenų, kad tuo laikotarpiu įkeisto turto pardavimą atsakovas organizavo turėdamas kreditoriaus sutikimą, byloje nėra. Teismui atsakovo pateiktas ginčo žemės sklypo pirkėjui adresuotas uždarosios akcinės bendrovės „Hansa lizingas“ 2007 m. birželio 1 d. pranešimas dėl išperkamosios nuomos būdu perkamo ginčo žemės sklypo finansavimo nėra pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu hipotekinio kreditoriaus sutikimą parduoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą (b.l.45). Preliminariai paskaičiavęs civilinės bylos pagal V. J. ieškinį nagrinėjimo trukmę, atsakovas nurodė, kad dėl ginčo turto arešto jis turės sumokėti bankui pagal abi kredito sutartis 189 000 Lt priverstinių palūkanų.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prievolės grąžinti bankui suteiktą kreditą realizuojant įkeistą turtą vykdymas dėl įkeistam turtui ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus apsunkintas ir gali sukelti atsakovui papildomų išlaidų.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, teisingai konstatavo galimybės atsakovui patirti nuostolius, atsirasiančius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, buvimą (CPK 185, 263 str.), tačiau nenustatė, ar pagrįstas tinkamais įrodymais atsakovo nurodytas nuostolių dydis.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentai ir nuostolių paskaičiavimai nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais, kurie leistų daryti išvadą apie atsakovo nurodytų nuostolių dydį, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamai pagrindo iš ieškovo reikalauti 990 000 Lt atsakovui galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovo pateikti argumentai suteikia realų pagrindą pripažinti, jog dėl ginčo žemės sklypo arešto atsakovas gali patirti nuostolių, tačiau byloje nesant pakankamai duomenų apie nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nustatė aiškiai per didelę sumą nuostolių atlyginimo užtikrinimui.
Galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, pagrįsti su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas pateikė nekilnojamojo turto registro duomenis, liudijančius apie nuosavybės teise ieškovo valdomus kelis didelės vertės nekilnojamojo turto objektus, kurie yra suvaržyti hipoteka ar laikinosiomis apsaugos priemonėmis (b.l.100-107).
Įvertinusi byloje pateiktus duomenis apie ieškovo turtinę padėtį (turi pelningą verslą (b.l.109-111), duomenų, jog finansinė padėtis yra pasunkėjusi, nėra), siekdama išsaugoti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje, teisėtas, protingas ir pakankamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumos dydis turėtų būti 100 000 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama mažinant joje nurodytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumos dydį nuo 990 000 Lt iki 100 000 Lt.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus naujus įrodymus atsakovas turi teisę prašyti padidinti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumą, o ieškovas turi teisę prašyti sumažinti teismo nustatytą sumą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų atsakovo nuostolių atlyginimui užtikrinti (CPK 146, 147 str.).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo ieškovui nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu yra pasibaigęs, todėl teismo reikalavimo įvykdymui nustatytinas naujas terminas, kurį pažeidus taikomos CPK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį pakeisti.
Įpareigoti ieškovą V. J. iki 2008 m. sausio 4 dienos į Kauno apygardos specialiąją sąskaitą sumokėti 100 000 (šimtą tūkstančių litų) Lt arba pateikti tokiai sumai banko garantiją atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vidarta“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti.