- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-03-25
- Bylos Nr.
- 2-328/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- R. P., UAB „Gijardas ir Ko“
- Ieškovas
- UAB „Tomega“
- Trečiasis asmuo
- R. M., A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atmestas minėto atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-3657-560/2009 pagal ieškovo UAB „Tomega“ ieškinį atsakovams R. P. ir UAB „Gijardas ir Ko“ dėl piniginės prievolės subsidiarios atsakomybės, tretieji asmenys R. M. ir A. B. , ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tomega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 311 065,94 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3, 9-12). Ieškovas taip pat prašė, nepranešus atsakovui, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio sumai, o jo nesant ar nepakankant – taikyti apribojimą atsakovo piniginėms lėšoms bei turtui ir lėšoms, esančioms pas trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009-04-16 nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo R. P. atžvilgiu ir nutarė areštuoti šiam atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, neviršijantį ieškinio reikalavimo sumos, t. y. 311 065,94 Lt, o turto esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, neviršijant ieškovo reikalavimo sumos (b. l. 6-7).
A. R. Pagirys pateikė apygardos teismui prašymą įpareigoti ieškovą per 7 kalendorines dienas pateikti 45 000 Lt dydžio atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (b. l. 13-14). Nurodė, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009-04-16 nutartį, buvo areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantys du žemės sklypai, unikalus Nr. 5172-0003-0036, unikalus Nr. 4400-0288-1309, ir 10 000/118 012 žemės sklypo, unikalus Nr. 7970-0002-0035, dalis, dėl ko atsakovas negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui ir gali patirti didelių nuostolių. Atsakovo teigimu, pagal 2008-05-05 jo su Ž. C. sudarytas preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas įsipareigojo Ž. C. per trylika mėnesių nuo sutarčių sudarymo dienos sudaryti pagrindines sutartis dėl minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo. Preliminarių sutarčių 6.1 p. numatė atsakovo (pardavėjo) pareigą grąžinti Ž. C. (pirkėjui) gautą avansą, sumokėti netesybas bei kompensuoti nuostolius tais atvejais, kuomet pagrindinių sutarčių sudarymas tampa neįmanomas dėl nuosavybės teisių suvaržymo. Teigia, kad Ž. C. sumokėjo atsakovui pagal preliminarias sutartis 45 000 Lt dydžio avansą, terminas pagrindinėms sutartims pasirašyti baigėsi 2009-06-06, todėl Ž. C. įgijo teisę iš atsakovo reikalauti 45 000 Lt dydžio netesybų, apie šį savo ketinimą informuodamas atsakovą 2009-05-20 raginime. Atsakovas teigė, kad dėl sklypams uždėto arešto jis ne tik bus priverstas mokėti netesybas, bet ir praras galimybę parduoti sklypus už didesnę 2008 m. vyravusią kainą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prašymą (b. l. 31-32) prašė atsakovo prašymo netenkinti. Nurodė, jog atsakovas turėjo galimybę prašyti pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui sudaryti pagrindines prikimo-pardavimo sutartis, areštuojant atitinkamo dydžio sumą iš gautos pardavimo kainos, būtiną ieškinio reikalavimui užtikrinti. Teigė, kad atsakovas galėjo sudaryti pagrindines sutartis ir iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (b. l. 33-35). Apygardos teismas nurodė, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, atsakovo nurodomų galimų nuostolių dydis nėra laikoma didele suma ieškovui, kaip juridiniam asmeniui. Be to, atsakovas neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra pagrindinė ir lemiama pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarymo priežastis, dėl kurios atsakovui gali būti padaryta nuotolių dėl preliminarių sutarčių nevykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą ir įpareigoti ieškovą galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 45 000 Lt (b. l. 37-39). Nurodo, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009-04-16 nutartį buvo areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, dėl ko atsakovas negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų, t. y. parduoti minėtų žemės sklypų trečiajam asmeniui, ir dėl to gali patirti didelių nuostolių. Jokių kitų priežasčių, trukdančių parduoti minėtą turtą, nėra, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė kliūtis įvykdyti atsakovo sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui. Be to, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, t. y. atsakovo nesąžiningumą, todėl darytina išvada, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, taip siekdamas padaryti atsakovui kuo daugiau nuostolių.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti (b. l. 42-43). Nurodo, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis būtų ėmęsis veiksmų minimiems sandoriams sudaryti iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Be to, ir šias priemones pritaikius, atsakovui nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą ir prašyti leidimo sudaryti pagrindines žemės pirkimo-padavimo sutartis ir areštuoti pagal jas gautas sumas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti, o atsakovo galimų patirti nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (realiai prognozuojami dideli nuostoliai, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-761/2007; 2006 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-526/2006).
Apeliantas savo galimus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių grindžia tuo, jog dėl turto arešto negali įvykdyti įsipareigojimų trečiajam asmeniui, t. y. negali parduoti trijų žemės sklypų, todėl pirkėjas gali jo pareikalauti 45 000 Lt netesybų.
Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas yra finansiškai nepajėgus padengti atsakovo nurodomą galimų nuostolių sumą (45 000 Lt), o apeliantas nepateikė kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog tuo atveju, jei atsakovui kiltų jo nurodyti nuostoliai, ieškovas nesugebėtų jų atlyginti (CPK 178 str., 314 str.).
Be to, teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, turėjo pagrindo konstatuoti, jog pagal atsakovo pateiktas 2008-05-05 preliminarias sutartis, pagrindinės sutartys turėjo būti pasirašytos per 13 mėnesių, o laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui pritaikytos tik 2009-04-16, t. y. beveik pasibaigus pagrindinių sutarčių sudarymo terminui, tačiau atsakovas per tą laiką, net ir raginamas pirkėjo, jų nesudarė (b. l. 21-30) ir nepateikė duomenų apie tai, kokių veiksmų jis ėmėsi, kad per nurodytą laiką (iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo) sudarytų pagrindines sutartis.
Kita vertus, pagal įstatymą ir teismų praktiką, sutarties šalys, neįregistravusios viešajame registre preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-857/2008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2007), tačiau atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad jo nurodytos preliminariosios sutartys yra įregistruotos viešajame registre.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui neįrodžius nuostolių dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybės ir ieškovo finansinio nepajėgumo atlyginti atsakovo nurodomų nuostolių, neturi pagrindo apelianto argumentai dėl jų užtikrinimo (CPK 178 str., 314 str.).
Todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija nesvarsto atskirojo skundo argumentų dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, kadangi tai nėra šios apeliacijos dalykas (CPK 320 str., 338 str.).
Pažymėtina, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka gali prašyti teismo pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita (tarp jų ir tokia, kuri leistų atsakovui įvykdyti prievoles tretiesiems asmenims), o pagrindęs įrodymais galinčių kilti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pobūdį, preliminarų dydį bei ieškovo finansinį nepajėgumą jų atlyginti, gali pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str., 147 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį.