- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-341-380-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00151-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Savinijus Katauskas, Valentinas Janonis
- Kaltinamasis
- T. D.
- Advokatai
- Darius Pocius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų sudėties požymių. AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys 12 371,23 Lt sumai paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. D. buvo kaltinamas tuo, kad iš anksto suplanavęs ir turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Centro filialo gauti 13744 Lt draudimo išmoką už 2009 m. spalio 28 d. autoįvykio metu apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmoką sumokės automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui J. F. (J. F.), jis, 2009 m. gruodžio 15 d., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pagamino netikrą dokumentą – prašymą, kuriame rankraštiniu įrašu surašė, kad J. F. kreipiasi į „AB „(duomenys neskelbtini)“ prašydamas išmokėti jam priklausantį žalos atlyginimą už automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervedant į D. N. (D.) banko sąskaitą DnB NORD kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir po tekstu parašė „J. F.“ ir pasirašė J. F. vardu ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. D. 2009 m. gruodžio 15 d. atvyko į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Centro skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė D. D. (N.), nesuvokusiai T. D. nusikalstamų veiksmų, pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotą tikrą dokumentą – prašymą. D. D. (N.), vykdydama T. D. nurodymą, nesuvokdama jo nusikalstamų veiksmų, pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Centro skyriaus transporto žalų vertintojui M. N. žinomai netikrą dokumentą - 2009-12-15 prašymą, surašytą J. F. vardu. AB „(duomenys neskelbtini)“, suklaidintas pateikto dokumento, 2009 m. gruodžio 21 d. pervedė J. F. skirtą 12371,23 Lt draudimo išmoką už (duomenys neskelbtini) COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į AB DnB NORD banke esančią D. N. (D.) priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, T. D. panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir apgaule kito asmens – D. D. (N.) naudai įgijo AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 12371,23 Lt.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. T. D. pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 20 MGL (2600 Lt) baudą. T. D. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir paskirti jam 25 MGL (3250 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirti galutinę subendrintą bausmę 25 MGL (3250 Lt) baudą. Tenkinti AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį 12 371, 23 Lt sumai ir priteisti iš T. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Teismas nevertino dokumento, surašyto J. F. vardu, t. y. 2009-12-23 prašymo, kuriuo prašoma išmokėti 1400 Lt nepriemoką, atlyginant žalą už automobilį „Peugeot 406“, nors apie tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ į D. N. sąskaitą pervedė 12 371 Lt buvo žinoma tik T. D. ir liudytojai D. N., , o J. F. apie tai sužinojo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2010-01-05 rašto Nr. (duomenys neskelbtini). Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad prašymo surašymo dieną tarp T. D. ir J. F. jau buvo kilę ginčai dėl skolos grąžinimo. Todėl apelianto manymu, T. D. turėjo tyčią pagaminti netikrą dokumentą, suvokdamas, kad būtent J. F. yra teisėtas automobilio savininkas ir tik jis turi teisę į atlygintiną žalą dėl autoįvykio. T. D. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Teismas nevertino byloje surinktus duomenis dėl netikro dokumento – 2009-12-15 prašymo, kurio liudytojas J. F. nebuvo surašęs, pasirašęs bei prašęs žalos atlyginimo, panaudojimo. Vertindamas surinktus įrodymus ir T. D. parodymus, teismas nurodo, jog iš bylos duomenų matyti, kad faktinis automobilio „Peugeot 406“ savininkas ir valdytojas buvo T. D., o tai konstatuotina atsižvelgiant į įsiteisėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-05 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors šiame sprendime tai nebuvo nustatyta. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė M. Š. patvirtino, jog draudiminio įvykio metu 2009-10-28 pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio savininkas buvo J. F.. T. D. J. F. vardu 2009-12-15 prašymą, be J. F. sutikimo, bet ir pastarojo vardu išreiškė valią dėl atlygintinos žalos pervedimo į D. (N.) D. sąskaitą, t. y. šį dokumentą kaip apgaulės priemonę panaudojo – reikalavimui dėl žalos atlyginimo gavimo iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl apelianto manymu, apgaulės požymis apima ne tik šio dokumento pagaminimą, bet ir jo pateikimą AB „(duomenys neskelbtini)“ su J. F. asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, bet ir kitus aktyvius veiksmus, t. y. automobilio vertinimo ataskaitos gavimą J. F. vardu, 2009-12-23 prašymo J. F. vardu pateikimą, kuriuo reikalaujama pervesti 1400 Lt nepriemoką žalos atlyginimui, bei kitų juridiškai svarbių aplinkybių nutylėjimą (kad J. F. nežino apie 2009-10-28 autoįvykį, kurio metu sugadintas automobilis, kad žalos atlyginimo išmoka turi būti pervedama į D. N. sąskaitą), kurios galėjo nulemti neigiamą AB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą. Todėl apeliantas mano, jog šiuo atveju T. D. veikė tiesiogine tyčia, siekė, jog žalos atlyginimo išmoką gautų D. N., o ne J. F.. Pirmosios instancijos teismas paminėtomis išvadomis ir motyvais išteisindamas T. D. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymo, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu T. D. pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų sudėties požymių.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl T. D. išteisinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, pakankamai išanalizuoti T. D., liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog T. D. veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad T. D. kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą – prašymą, kuriame rankraštiniu įrašu surašė, kad J. F. kreipiasi į „AB „(duomenys neskelbtini)“ prašydamas išmokėti jam priklausantį žalos atlyginimą už automobilį „Peugeot 406“, pervedant į D. N. (D.) banko sąskaitą ir po tekstu parašė „J. F.“ ir pasirašė J. F. vardu ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.
Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. BK 300 str. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai suklastojo tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti, motyvas ar tikslas kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-407/2008, Nr. 2K-426/2010). Taigi, subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.
T. D. neigia pagaminęs 2009 m. gruodžio 15 d. prašymą J. F. vardu, teigia, kad tik parengė šį dokumentą J. F. nurodymu, prašymą pasirašė pats J. F.. T. D. nematė kada J. F. pasirašė, nes ėjo daryti J. F. vairuotojo pažymėjimo kopijos, o kai grįžo, J. F. jam atidavė jau pasirašytą prašymą. Savo parašą galėjo iškraipyti pats J. F., dėl kylančių jų tarpusavio skolinių nesutarimų (3 t., b. l. 43). Liudytojas J. F. neigia pasirašęs prašymą. 2010 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad 2009 m. gruodžio 15 d. prašymas yra pasirašytas ne J. F. (2 t., b. l. 4-6). Byloje esanti T. D. laiško kopija, kurioje jis siūlo J. F. policijoje pasakyti, kad leido dėti parašą, turi visus balso įrašus, kur bendravo, negali būti vertinama, kaip T. D. prisipažinimas, jog jis prašyme pasirašė J. F. vardu. 2012 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti, ar 2009-12-15 prašyme dėl žalos atlyginimo J. F. vardu pasirašė T. D., ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Nustatyti, ar 2009-12-23 prašyme dėl 1400 Lt nepriemokos išmokėjimo, adresuotame AB „(duomenys neskelbtini)“, J. F. vardu pasirašė T. D., ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (2 t., b. l. 21-23). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neginčijamą išvadą, jog būtent T. D. pasirašė J. F. vardu 2009 m. gruodžio 15 d. prašyme.
J. F. teigia, kad automobilį „Peugeot 406“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo iš K. K., leido juo naudotis T. D. su sąlyga, kad po keturių mėnesių K. K. ir T. D., T. D. grąžinus iš jo pasiskolintus pinigus, galės atgauti šį automobilį (2 t., b. l. 196). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinta, jog tarp J. F. ir K. K. buvo sudaryta ne keleivinių automobilių ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis, bet atsakovas K. K. atsakovo T. D. pasirašyto vekselyje prievolės įvykdymo užtikrinimui, įkeitė keleivinius automobilius (1 t., b. l. 171-175). Apeliaciniame skunde teigiama, kad T. D. turėjo tyčią pagaminti netikrą dokumentą, suvokdamas, kad J. F. yra teisėtas automobilio savininkas. Tačiau iš bylos esančių duomenų matyti, kad T. D. naudojosi įkeistu automobiliu, todėl akivaizdu, jog įvykus autoįvykiui, jis kreipėsi į draudimo bendrovę. Nors J. F. neigia, kad T. D. davė vairuotojo pažymėjimą pasidaryti kopiją, teigia, kad vairuotojo pažymėjimą galėjo gauti iš kitų asmenų, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Be to, tai, kad prašymo surašymo dieną tarp T. D. ir J. F. jau buvo kilę ginčai dėl skolos grąžinimo, sukelia abejonių dėl J. F. parodymų teisingumo. T. D. nurodė, J. F. atsisakius važiuoti į draudimo bendrovę, jis, J. F. prašymu, parengė prašymo tekstą ir padavė J. F. pasirašyti (3 t., b. l. 43). Šį pasirašytą prašymą jis pateikė draudimo bendrovei. Liudytojas M. N. patvirtino, kad į draudimo skyrių atėjo T. D. su mergina, kurie pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo (3 t., b. l. 17-18). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. D. neturėjo tyčios klastoti prašymo. T. D. surašė prašymą draudimui J. F. vardu, bet už jį nepasirašė. Todėl T. D. pagal BK 300 str. 1 d. buvo išteisintas pagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių.
Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos T. D. buvo kaltinamas, kad panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir apgaule kito asmens – D. D. (N.) naudai įgijo AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 12371,23 Lt. T. D. naudojosi automobiliu „Peugeot 406“, atliko veiksmus, susijusius su šio automobilio valdymu ir disponavimu, kaip faktinis automobilio savininkas. J. F. patvirtino, kad T. D. įkeistu automobiliu naudojosi jo sutikimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinta, jog atsakovas K. K. atsakovo T. D. pasirašyto vekselyje prievolės įvykdymo užtikrinimui, įkeitė keleivinius automobilius (1 t., b. l. 171-175). T. D. sudarė minėto automobilio kasko draudimo sutartį J. F. vardu, nes automobilis buvo užregistruotas J. F. vardu. J. F. dėl automobilių draudimo jokių įmokų nemokėjo (2 t., b. l. 197). T. D. už automobilį įmokėjo draudimo įmoką (3 t., b. l. 11). T. D. teigia, kad gautus pinigus panaudojo automobilio remontui (3 t., b. l. 43). Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad T. D. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios apgaule pasisavinti svetimą turtą, nes jis siekė gauti draudimo išmoką kaip faktinis automobilio savininkas (duomenų, kad K. K. būtų tam prieštaravęs, nėra) ir draudimo sutartį sudaręs asmuo ir gautus pinigus už draudimo išmoką, panaudoti automobilio sugadinimų atstatymui, o ne praturtėjimui, apgaule užvaldant svetimus, jam nepriklausančius pinigus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog T. D. pareikštas kaltinimas dėl BK 182 str. 1 d. padarymo nepasitvirtino, jis dėl šio nusikaltimo buvo išteisintas pagrįstai.
Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankamai svarūs, leidžiantys suabejoti pirmosios instancijos teismo išvada ir T. D. priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. T. apeliacinį skundą atmesti.