Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-232-108/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-01-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-18
Bylos Nr.
1-232-108/2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00151-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Špelveris
Civilinis ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kaltinamasis
T. D.
Kategorijos
  • 1.2.14.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-232-108/2013Proceso Nr. 1-30-1-00151-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, Kristinai Mečinskienei, Eglei Petravičiūtei-Verpečinskienei, Agnei Virketytei-Malakauskienei, L. S., dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei M. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui D. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą (10 klasių), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) pardavėju-konsultantu, teistas:

2010-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams,

2011-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. 2012-03-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 5 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2011-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu,

kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustato:

T. D. kaltinamas tuo, kad iš anksto suplanavęs ir turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ Klaipėdos Centro filialo gauti 13744 Lt draudimo išmoką už 2009 m. spalio 28 d. autoįvykio metu apgadintą automobilį PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką sumokės automobilio PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui J. F. (J. F.), jis, 2009 m. gruodžio 15 d., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pagamino netikrą dokumentą – prašymą, kuriame rankraštiniu įrašu surašė, kad J. F. kreipiasi į „AB „Lietuvos draudimas“ prašydamas išmokėti jam priklausantį žalos atlyginimą už automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervedant į D. N. (D.) banko sąskaitą DnB NORD kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir po tekstu parašė „J. F.“ ir pasirašė J. F. vardu ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. D. 2009 m. gruodžio 15 d. atvyko į AB „Lietuvos draudimas“ Klaipėdos Centro skyrių, esantį Taikos pr. 66, Klaipėdoje, ir nurodė D. D. (N.), nesuvokusiai T. D. nusikalstamų veiksmų, pateikti AB „Lietuvos draudimas“ žinomai suklastotą tikrą dokumentą – prašymą. D. D. (N.), vykdydama T. D. nurodymą, nesuvokdama jo nusikalstamų veiksmų, pateikė AB „Lietuvos draudimas“ Klaipėdos Centro skyriaus transporto žalų vertintojui M. N. žinomai netikrą dokumentą - 2009-12-15 prašymą, surašytą J. F. vardu. AB „Lietuvos draudimas“, suklaidintas pateikto dokumento, 2009 m. gruodžio 21 d. pervedė J. F. skirtą 12371,23 Lt draudimo išmoką už PEUGEOT 406 COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į AB DnB NORD banke esančią D. N. (D.) priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, T. D. panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir apgaule kito asmens – D. D. (N.) naudai įgijo AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą - 12371,23 Lt.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad automobilį PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dar vieną tos pačios markės automobilį nupirko jis, bet apiformino K. K. vardu, kadangi tuo metu iš jo buvo paimti dokumentai. Prireikus pinigų jis su K. K. nuvyko pas J. F. paimti paskolos. Paskolą laidavo K. K.. Taip pat buvo sudarytos automobilių pirkimo-pardavimo sutartys tarp J. F. ir K. K. kaip šio turto įkeitimas ir garantija, kad skola bus grąžinta. Automobilį PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudė kasko draudimu, nes automobiliu naudojosi jis ir jo žmona. Draudimo bendrovės darbuotojas paklausė, ar automobilis yra jo. Jis pasakė, kad jo ir kad automobilis yra įkeistas. Tada buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas. Kai automobilį vairavo jo žmona, įvyko auto įvykis - į kelią išbėgo stirna ir automobilis buvo apgadintas. Automobilis buvo nuvežtas į draudimo įmonę. Jis (T. D.) nuvažiavo pas J. F. ir paprašė, kad šis su juo važiuotų į draudimą, bet šis tuo metu dirbo lombarde ir nevažiavo į draudimą. Tada jis (T. D.) vėl nuvažiavo į draudimą, kur jam buvo paaiškinta, jog reikia iš asmens, kurio vardu draustas automobilis, paimti prašymą, kad pinigai būtų pervesti į nurodytą sąskaitą, bei vairuotojo pažymėjimą. Jis (T. D.) surašė prašymą, kadangi J. F. liepė jam pačiam parengti prašymo tekstą ir paliko J. F. jį pasirašyti, o pats nuėjo atšviesti J. F. vairuotojo pažymėjimo, kurį jam padavė J. F., buvęs lombarde dar su keliais asmenimis. Grįžus su atšviestu vairuotojo pažymėjimu, prašymas draudimui jau buvo J. F. pasirašytas. Šį prašymą ir vairuotojo pažymėjimo kopiją jis nuvežė į draudimą. Draudimo pinigai buvo pervesti į jo draugės ir dabartinės žmonos D. sąskaitą. Neužilgo tarp jo ir J. kilo civiliniai ginčai dėl paskolos ir kitų turtinių santykių ir J. F. pradėjo tvirtinti, kad viskas buvo kitaip. Jo (T. D. nuomone), pats J. F. galėjo iškraipyti savo parašą. Į (duomenys neskelbtini) dėl auto įvykio metu sugadinto automobilio įvertinimo kreipėsi jis (T. D.).

Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. C 513301 nustatyta, kad automobilis PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo 22 d. buvo užregistruotas J. F. vardu (1 t., b.l. 51).

Iš 2009-10-06 transporto priemonių draudimo liudijimo (serija LD Nr. 91721544, TIA Nr. 149670270) nustatyta, kad automobilio PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėju šiame liudijime nurodytas J. F. (1 t., b.l. 49-50).

Iš 2009-10-15 pinigų priėmimo kvito Nr. 0091415 nustatyta, kad pirmąją draudimo įmoką - 147 Lt pagal priedą prie 2009-10-06 draudimo liudijimo (serija (duomenys neskelbtini) sumokėjo T. D. (3 t., b.l. 11).

Liudytojas J. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. gruodžio 17 d. gavo iš AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą, kad pinigai už autoįvykio metu sugadintą automobilį PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti į jo nurodytą sąskaitą, tačiau jis jokios sąskaitos AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo nurodęs. Automobilį PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgijo iš K. K., leido juo naudotis T. D. su sąlyga, kad po keturių mėnesių K. K. ir T. D., T. D. grąžinus iš jo (J. F.) pasiskolintus pinigus, galės atgauti šį automobilį, tačiau skola nebuvo sumokėta. Civilinė byla yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje nevykdo. Kai jis iš K. K. įsigijo automobilį PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis jau buvo apdraustas kasko draudimu. Jis savo vairuotojo pažymėjimo niekam nedavė, 2009-12-15 ir 2009-12-23 prašymų „Lietuvos draudimui“ nerašė ir nepateikė. Jis pats jokių draudimo sutarčių dėl automobilio PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesudarinėjo ir įmokų nemokėjo. Jo vairuotojo pažymėjimo kopiją T. D. galėjo gauti per pažįstamus, turėjusius jo vairuotojo pažymėjimo kopiją.

Liudytojas J. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-12-17 AB „Lietuvos draudimas“ pranešimu apie nuostolių atlyginimą informavo jį, kad 2009-10-28 buvo sugadintas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis Peugeot 406 COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį jis įsigijo sekančiai. Jis turi lombardą, kuriame dažnai lankydavosi T. D.. 2009 m. balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, į jį kreipėsi T. D. ir paprašė paskolinti 12500 litų. Kadangi ši suma nemaža, jis (J. F.) paprašė garantuoti skolos grąžinimą turtu ir dar surašant vekselį. T. D. pasakė, kad jis turi du automobilius, kurie oficialiai yra užregistruoti K. K. vardu. K. K. šį faktą patvirtino. K. K. perregistravo du automobilius jo (J. F.) vardu ir dar buvo surašytas vienas vekselis ir panaudos sutartis. Buvo sutarta, kad jis paskolina minėtą sumą 3-4 mėnesių laikotarpiui, po šio termino T. D. turėjo grąžinti 16500 litų ir tada automobiliai vėl būtų perrašyti savininkui. Kadangi automobiliai jam buvo perrašyti tik kaip garantas, kad T. grąžins skolą, tai šiomis transporto priemonėmis ir toliau naudojosi T. D., nors oficialus savininkas buvo jis (J. F.) (2 t., b.l. 43).

Šalies argumentai

Iš 2009-12-15 prašymo, surašyto J. F. vardu, nustatyta, jog šiuo prašymu prašoma žalos atlyginimą už automobilį Peugeot 406 COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti į D. N. banko sąskaitą, esančią DNB NORD banke (1 t. b.l. 18, originalas voke Nr. 1 prie bylos).

Iš 2009-12-17 pranešimo Nr. 1019661 nustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ informavo J. F., jog žala dėl turto – automobilio Peugeot 406 COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimo įvertinta 13744 Lt, kuri 2009-12-17 sprendimu pervedama D. N. (1 t., b. l. 59-60).

Šalies argumentai

Iš 2010-02-24 pretenzijos dėl draudimo išmokos išmokėjimo nustatyta, jog J. F. informavo AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų vertinimo skyriaus vadovą M. R., kad jam nežinomas asmuo pateikė jo vardu prašymą dėl draudimo išmokos už automobilį Peugeot 406 COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėjimo (1 t., b.l. 15).

2010-04-30 specialisto išvadoje Nr. 11K-130(10) konstatuota, kad tirti pateiktame J. F. vardu rašytame 2009-12-15 prašyme AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo už automobilį Peugeot 406 COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė ne J. F. (2 t. b.l. 4-6).

2012-01-09 specialisto išvadoje Nr. 11-2547 (11) konstatuota, kad tirti pateiktame J. F. vardu 2009-12-15 prašyme AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo už automobilį Peugeot 406 COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rankraštinius įrašus surašė T. D.. Nustatyti, ar 2009-12-15 prašyme dėl žalos atlyginimo J. F. vardu pasirašė T. D., ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (2 t. b.l. 21-23).

Specialistas A. M., Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pateikė 2010-04-30 specialisto išvadą Nr. 11 K-130 (10). Jo vaidmuo pateikiant išvadą buvo toks pat, kaip ir pirmojo eksperto. Jis su pagrindiniu ekspertu bendradarbiauja tokia tvarka: pirma gauna medžiagą pirmasis ekspertas, jis atlieka tyrimą, po to medžiagą gauna antrasis ekspertas, jis nežino pirmojo eksperto susiformulavusios nuomonės tiriamu klausimu, po to abu ekspertai pareiškia savo nuomonę, ir, jei nuomonės sutampa, surašoma išvada. Pirmajam ekspertui, kaip pirmam pasirašančiam, kyla didesnė atsakomybė už išvadą. Kiek tyrimui imama laisvųjų parašų pavyzdžių, priklauso nuo situacijos – ar pakanka medžiagos nuomonei suformuluoti. 2010-04-30 išvados atveju, kadangi akivaizdžiai matėsi, jog parašas netikras, t.y. buvo netikro parašo požymiai, buvo nuspręsta, jog pavyzdžių pakanka. Dėl klausimo, ar pasirašantis asmuo galėjo pats iškraipyti savo parašą, buvo spręsta pagal situaciją ir prieita nuomonės, kad tyrimui pavyzdžių pakanka. Savo pasirašytą 2010-04-30 išvadą tvirtina.

Liudytojas M. N., AB „Lietuvos draudimas“ Klaipėdos skyriaus transporto žalų vertintojas, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. gruodžio 15 d. į AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų vertinimo skyrių adresu Taikos pr. 66, Klaipėda, žalos byloje Nr. 1019661 buvo pateiktas papildomas prašymas žalai atlyginti. Prieš pateikiant prašymą jis per kabineto langą matė, kad kieme stovi raudonos spalvos PEUGEOT 406 automobilis, kuris buvo apgadintas ir dėl kurio buvo kreiptasi išmokėti draudimo išmoką. Šiame automobilyje sėdėjo T. D. ir mergina. T. D. jis atpažino, kadangi jis ne pirmą sykį kreipėsi į jų draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos gavimo po autoįvykio. Jie mašinoje šalia pastato prabuvo kurį tai laiko tarpą. Vėliau iš mašinos išlipo ir į draudimo skyrių atėjo kartu su T. D. buvusi mergina, kuri ir pateikė papildomą prašymą dėl žalos atlyginimo. Jis (M. N.) tuo metu buvo draudimo bendrovės patalpose, priėmė prašymą, ant kurio užfiksavo žalos bylos numerį ir iš karto jį išsiuntė faksu į Vilnių, į draudimo bendrovės centrinę būstinę. Gavus dokumentus su prašymu, draudimas padarė pavedimą į D. N. sąskaitą. Paskui šia pervesta suma nepatenkinti buvo tie patys asmenys, kurie kreipėsi į draudimą, bet jie prašymus rašė J. F. vardu. Paties J. F. draudime nebuvo matęs. Kai J. F. kreipėsi į draudimą, jam buvo pasiūlyta pateikti pretenziją.

Iš 2011-03-07 SEB banko vietinio mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 21 d. AB „Lietuvos draudimas“ į D. N. sąskaitą AB DnB NORD banke pervedė 12371,23 Lt išmoką už Peugeot 406 COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), byloje 1019661 už 2009-10-28 patirtą žalą. Mokėjimo paskirtyje taip pat nurodoma, jog dingo objektas išlaikyta įmoka 1372,77 (1 t., b.l. 61).

Iš D. N. AB banke DnB NORD turimos sąskaitos išrašo nustatyta, kad D. N. gavo AB „Lietuvos draudimas“ pervestą 12371,23 Lt išmoką už Peugeot 406 COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 93).

Šalies argumentai

Iš 2009-12-23 prašymo, surašyto J. F. vardu, nustatyta, jog šiuo prašymu prašoma išmokėti 1400 Lt nepriemoką atlyginant žalą už automobilį Peugeot 406 COUPE HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas voke Nr. 1 prie bylos tomo Nr. 2).

2010-04-30 specialisto išvadoje Nr. 11K-130(10) konstatuota, kad tirti pateiktame 2009-12-23 prašyme J. F. vardu AB „Lietuvos draudimas“ dėl 1400 Lt nepriemokos išmokėjimo, pasirašė ne J. F. (2 t. b.l. 4-6).

Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliota atstovė M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Draudimo sutartis šiai dienai yra galiojanti. Įmokas pagal sutartį privalėjo mokėti J. F.. Draudėjas privalo būti transporto priemonės savininkas. Draudimo sutartys „Lietuvos draudime“ yra nepasirašomos jau daugelį metų. Sudaryti sutartį bei mokėti draudimo įmokas gali ir trečiasis asmuo, tačiau teisę į žalos atlyginimą turi draudimo sutarties šalis, t.y. draudėjas, šiuo atveju - J. F., kadangi draudiminio įvykio metu 2009-10-28 pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį automobilio savininkas buvo J. F.. Kadangi draudimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia, J. F., kaip šios sutarties šalis, turėjo teisę į žalos atlyginimą.

Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vertintojo asistentu. Pagal įmonės vadovo nurodymą 2009 m. važiavo su vadovo nurodytu asmeniu - T. D., apžiūrėti automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ataskaitą jis (R. R.) pasirašė, su užsakovu nekontaktavo, su juo dėl ataskaitos pasirašymo ir priėmimo bendravo įmonės direktorius. Automobilis autoįvykio metu buvo sugadintas, tai yra užfiksuota nuotraukose.

Iš 2009-11-06 (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. 20091106-1R nustatyta, kad vertinimo užsakovu nurodytas J. F., užsakovas ataskaitoje nepasirašęs (1 t., b.l. 122).

Iš 2010-11-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-185-642/2010 nustatyta, kad šiuo teismo sprendimu pripažinta, jog tarp J. F. ir K. K. buvo sudaryta ne keleivinių automobilių (PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo sutartis, bet atsakovas K. K. atsakovo T. D. pasirašyto vekselyje prievolės įvykdymo užtikrinimui, įkeitė keleivinius automobilius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. 198, 4.199, 4.200, 4.201 straipsniai) (1 t., b.l. 171-175).

Iš 2011-08-18 Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-551-123/2011 nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimas paliktas nepakeistas (1 t., b.l. 176-178).

Dėl dokumentų klastojimo:

Nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnyje, objektyvusis požymis – veika, apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba netikro dokumento panaudojimu, realizavimu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda atlikus bent vieną iš šių veiksmų. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltinamasis tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. T. D. neigia pagaminęs 2009-12-15 prašymą J. F. vardu, teigia, kad tik parengė šį dokumentą J. F. nurodymu, o jį pasirašė pats J. F., tuo metu neprieštaravęs, kad draudiminė išmoka būtų pervesta jo žmonai. Kaltinamojo teigimu, pasirašymo momento jis nematė, nes ėjo daryti J. F. vairuotojo pažymėjimo kopijos, o kai grįžo, J. F. jam atidavė jau pasirašytą 2009-12-15 prašymą. Savo parašą, T. D. teigimu, galėjo iškraipyti pats J. F., dėl kylančių jų tarpusavio skolinių nesutarimų. Pagal 2010-04-30 specialisto išvadą Nr. 11K-130(10), 2009-12-15 prašymas yra pasirašytas ne J. F.. Liudytojas J. F. taipogi patvirtino nepasirašęs šio prašymo. Kaltinamasis argumentuoja, jog J. F. pasirašymą po 2009-12-15 prašymu įrodo aplinkybė, kad J. F. davė jam savo vairuotojo pažymėjimą kopijos darymui ir jis šią kopiją pateikė AB „Lietuvos draudimas“, be to su J. F. lombarde, jam palikus pasirašyti 2009-12-15 prašymą, buvo dar keli jam nežinomi asmenys. Liudytojas J. F. nurodė, kad T. D. galėjo gauti vairuotojo pažymėjimo kopiją iš kitų asmenų ar kitomis aplinkybėmis, tačiau duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. 2012-01-09 specialisto išvadoje Nr. 11-2547 (11) konstatuota, kad nustatyti, ar 2009-12-15 prašyme dėl žalos atlyginimo J. F. vardu pasirašė T. D., ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Iš byloje esančių teismo sprendimų matyti, kad tarp T. D. ir J. F. 2009 metų pabaigoje kilo ginčai dėl skolos grąžinimo, tad negalima nei patvirtinti, nei paneigti T. D. bei J. F. nurodytų byloje aplinkybių. Aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neginčijamą išvadą, jog būtent T. D. pasirašė po 2009-12-15 prašymu J. F. vardu. Vienas iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų - nekaltumo prezumpcijos principas, reikalauja, kad visos abejonės būtų vertinamos kaltinamojo naudai, todėl T. D. išteisintinas neįrodžius, jog jis pasirašė už J. F. 2009-12-15 prašymą draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“, t.y. nenustačius, kad jis yra nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., subjektas. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. Bylos duomenys patvirtina, kad T. D. neturėjo tyčios klastoti kaltinime nurodyto parašo ant prašymo. Darytina išvada, kad T. D. tik surašė prašymą draudimui, bet jo J. F. vardu nepasirašė, todėl jo tyčios veikoje nebuvo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamasis T. D., kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d., turi būti išteisintas.

Dėl sukčiavimo:

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisės į turtą įgyti. Sukčiavimu, kaip nusikaltimu, turtas įgyjamas neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Šios veikos sudėties subjektyviosios pusės požymis – kaltė, atskleidžiama išaiškinant objektyviosios pusės požymio - apgaulės panaudojimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, faktinis automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir teisėtas jo valdytojas buvo T. D., kuris ir disponavo šiuo automobiliu, juo naudojosi, apdraudė ir atliko kitus veiksmus, susijusius su šio automobilio valdymu ir disponavimu, kaip faktinis šio daikto savininkas. Tai konstatuotina atsižvelgiant į įsiteisėjusį 2010-11-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-185-642/2010, iš kurio nustatyta, kad tarp J. F. ir K. K. buvo sudaryta ne keleivinių automobilių PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis, bet K. K. T. D. pasirašyto vekselyje prievolės įvykdymo užtikrinimui, įkeitė keleivinius automobilius, tai yra sudarė turto įkeitimo sutartį. Tai, kad K. K. vardu minimus automobilius pirko T. D., parodė teisme T. D. bei ikiteisminio tyrimo apklausoje J. F., ši aplinkybė nustatyta ir civilinėje byloje Nr. 2-185-642/2010. Aplinkybė, kad T. D. įkeistu automobiliu naudojosi J. F. sutikimu, taip pat nustatyta iš liudytojo J. F. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Netinkamai teisiškai apiformintas automobilio PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimas sąlygojo tai, jog T. D. sudarė šio automobilio kasko draudimo sutartį J. F. vardu, nes iš bylos duomenų matyti, kad šis automobilis VĮ „Regitra“ 2009 m. rugsėjo 22 d. buvo užregistruotas J. F. vardu. T. D. turėjo šį registracijos liudijimą Nr. C 513301, pateikė jį po draudžiamojo įvykio – avarijos, policijai bei draudimo bendrovei, o kasko draudimo sutartį T. D. sudarė 2009 m. spalio 6 d., 2009 m. spalio 15 d. įmokėjo pirmąją įmoką (3 t., b.l. 11). Kaip parodė teisiamajame posėdyje liudytojas J. F., jis dėl automobilio PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesudarė jokios draudimo sutarties, įmokų nemokėjo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jei būtų tinkamai įformintas automobilio įkeitimas, J. F. nebūtų tapęs kasko draudimo sutarties šalimi. Šios aplinkybės įrodo, jog T. D. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios apgaule pasisavinti svetimą turtą, nes jis siekė gauti draudimo išmoką kaip faktinis automobilio savininkas (duomenų, kad K. K. būtų tam prieštaravęs, nėra) ir draudimo sutartį sudaręs asmuo ir gautus pinigus už draudimo išmoką, panaudoti automobilio sugadinimų atstatymui, o ne praturtėjimui, apgaule užvaldant svetimus, jam nepriklausančius gauti pinigus. Pažymėtina, kad T. D. parodė, jog draudimo sutarties sudarymo metu draudimo konsultantui jis buvo nurodęs, kad automobilis yra įkeistas pirkimo pardavimo sutartimi bei kad jis yra faktinis daikto savininkas, automobiliu naudojasi, tačiau sutartis buvo apiforminta neužfiksuojant šių aplinkybių. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad T. D. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d., subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios, požymio bei objektyviosios pusės – veikos pavojingumo, požymių, kadangi esant įsiteisėjusiam 2010-11-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-185-642/2010, kuriame pripažinta, kad tarp J. F. ir K. K. buvo sudaryta ne keleivinio automobilio PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis, o įkeitimo sutartis, yra galimybė civilinio proceso tvarka išspręsti klausimą, kam priklauso draudimo išmoka dėl realiai įvykusio draudžiamojo įvykio. Taipogi pažymėtina, kad tik civilinių ginčų neišsprendimas įtakojo tai, jog J. F., pasinaudodamas faktu, kad jo vardu įregistruotas automobilis PEUGEOT 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė pretenziją AB „Lietuvos draudimas“, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vertinant šalių susitarimą dėl paskolos gavimo, įkeičiant automobilius, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu ir pasirinkta turto perleidimo forma, kas ir sukėlė painiavą tarp šio sandorio šalių, bet būtina paisyti ir protingumo principo, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir atsiradusių pasekmių sąlygojančias aplinkybes. Ginčas, dėl draudimo išmokos, tarp ieškovo J. F., atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiųjų asmenų D. D. ir T. D. civilinio proceso tvarka nėra užbaigtas ir bus nagrinėjamas civilinėje byloje Nr.2-679-563-2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje minėtus įrodymus ir kitus faktinius duomenis, darytina išvada, kad teismas negali konstatuoti, kad byloje pakanka surinktų ir ištirtų įrodymų, kad priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti T. D., padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien tik šalutiniais ir netiesioginiais įrodymais, spelionėmis ir prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 d. Nutarimo Nr.40 “Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.5 p.). Tokiu būdu, iš byloje ištirtų duomenų visumos seka, kad nenustatyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 182 str.1 d., todėl jis turi būti išteisintas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, kadangi nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byloje pareikštas AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys 12371,23 Lt sumai. Ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi kaltinamasis išteisinamas, nėra jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rašytiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 2009-12-15 prašymas, 2009-12-23 prašymas išmokėti draudimo išmokas (paketas Nr.1) J. F. vairuotojo pažymėjimo kopija, 2010-02-24 pretenzija, 2010-04-19 laiškas, 2009-11-04 paaiškinimas, 2009-10-29 prašymas (paketas Nr.2), nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti palikti saugoti šioje byloje.

Kardomoji priemonė T. D. nepaskirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

T. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą civilinį ieškinį 12371,23 Lt sumai palikti nenagrinėtą.

Rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 2009-12-15 prašymą, 2009-12-23 prašymą išmokėti draudimo išmokas (paketas Nr.1) J. F. vairuotojo pažymėjimo kopiją, 2010-02-24 pretenziją, 2010-04-19 laišką, 2009-11-04 paaiškinimą, 2009-10-29 prašymą (paketas Nr.2), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Jonas Špelveris