Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovui advokatui Nerijui Strazdui, atsakovei G. R., tretiesiems asmenims antstoliui N. A., R. R., nedalyvaujant trečiajam asmeniui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei G. R., tretiesiems asmenims antstoliui N. A., G. R., R. R. dėl žalos priteisimo iš asmens, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas konstatuoja šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes: ieškovė V. S. buvo išieškotoja vykdymo procese pagal Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje 2012-04-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N1-288-397/2011 dėl 130 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos išieškojimo iš pagrindinio skolininko nepilnamečio G. R. (trečiasis asmuo) ir subsidiarių skolininkų nepilnamečio tėvų G. R. (atsakovė) ir R. R. (trečiasis asmuo) (b.l. 7-10, 81). G. R. 2012-07-22 tapo pilnamečiu ir jo tėvų G. R. ir R. R. subsidiari prievolė baigėsi. Antstolio 2012-10-01 išieškojimo negalimumo aktu vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui CPK 631 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nustačius, kad skolininkas nuteistasis G. R. neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota (b.l. 83). Vykdymo procese išieškotojo naudai pagal vykdomąjį dokumentą išieškota 606,80 Lt skolos, likusi neišieškota suma yra 19 393,20 Lt (b.l. 82). Antstolio 2012-04-26 turto arešto aktu areštuotas G. R. nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), butas neįkainuotas, pažymėta, jog bus kviečiamas ekspertas (b.l. 11-13). Antstolio 2012-05-24 patvarkymais paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti bei G. R. įpareigota nekliudyti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užtikrinti sąlygas dalyvaujant turto vertintojui 2012-05-31 d. 10.00 val. nekliudomai apžiūrėti butą, apžiūros metu pateikti turto nuosavybės dokumentus (b.l. 15, 52). 2012-05-31 raštu G. R. antstolio kontorą informavo apie išvykimą į Telšius skolintis pinigų (b.l. 53). Antstolis 2012-05-31 aktu dėl duomenų, susijusių su vykdomąja byla, patikrinimo nuvykus į skolininko gyvenamąją vietą nustatė, jog su turto vertintoju atvykus į G. R. butą, adresu (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, nebuvo sudarytos sąlygos butą apžiūrėti (b.l. 54). 2012-05-02 G. R. atsisakė pasirašyti dėl antstolio dokumentų gavimo (b.l. 49). Liteko duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad Jonavos r. apylinkės teismo 2012-05-29 įsiteisėjusia nutartimi byloje Nr. 2-1472-813/2012 skolininkų G. R. ir R. R. skundas dėl antstolio 2012-04-26 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. Jonavos r. apylinkės teismo 2012-07-05 įsiteisėjusia nutartimi byloje Nr. 2-1770-722/2012 skolininkų G. R. ir R. R. skundas dėl antstolio 2012-05-24 patvarkymo skirti ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti panaikinimo ir dėl antstolio 2012-05-24 patvarkymo įpareigoti nekliudyti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atlikti tam tikrus veiksmus panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas (b.l. 19-21). Šioje 2012-07-05 nutartyje teismas konstatavo, kad skolininkė G. R. per CPK 512 str. nustatytą terminą antstolio sprendimo dėl jos buto turto įkainojimo neginčijo, o šiuos antstolio veiksmus iš esmės pradėjo ginčyti tik tada, kai pajuto realią grėsmę, kad iki G. R. sukaks pilnametystė, antstolis galės realizuoti pareiškėjai nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir taip įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Ieškinį ieškovė grindžia CPK 617 str., kuris numato, kad išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos, bei CPK 585 str., numatančiu, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims. CPK 617 str. norma suteikia teisę išieškotojui reikalauti žalos iš asmens, dėl kurio kaltės nebuvo vykdymo procese išieškotos išieškotinos sumos, tačiau tik tuomet jeigu dėl tokio asmens kaltės išieškotinų sumų nebegalima išieškoti iš skolininko. Ši norma numato tokio asmens civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės sąlygas detalizuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos. CK 6.246-6.249 str. konkrečiai numato civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas, ir tik nustačius visų minėtose normose numatytų sąlygų buvimą, asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Vilniaus apygardos teismo 2010-05-03 nutartis byloje Nr. 2A-312-611/2010). Tos būtinosios sąlygos – tai neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, kaltė ir žala.

Šiuo atveju kaltė – tai skolininkės G. R. nebuvimas tiek rūpestinga ir apdairia, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Įvertinus tai, kad civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), sprendžiama, jog įrodinėjimo procesinė našta paneigti savo kaltumą gula ant skolininkės atsakovės G. R., o ne ant kreditorės ieškovės V. S. pečių. Byloje nustatytos aplinkybės, jog G. R. atsisakė iš antstolio priimti vykdymo procesinius dokumentus, kad nesuteikė antstoliui savo kontaktinių duomenų (telefono), kad nepagrįstai skundė antstolio veiksmus teismui, kad žinodama apie antstolio atvykimą su turto vertintoju apžiūrėti ir įkainuoti jos butą, staiga pateikė raštą apie savo išvykimą į kitą miestą „skolintis pinigų“, kad pati nesiėmė priemonių derinti su antstoliu kitos turto apžiūros datos, rodo, kad ieškovės V. S. argumentai dėl atsakovės G. R. kaltės yra pagrįsti. Ir priešingai, vien atsakovės G. R. nepagrįstų skundų pateikimas teismui, jos antstolio kontorai pateiktame rašte ir teismo posėdyje nurodytos skirtingos išvykimo į kitą miestą priežastys (rašte nurodė, kad išvyksta į Telšius skolintis pinigų, o teisme paaiškino, kad išvyko darbintis), jos nesugebėjimas teisme paaiškinti į kokią įmonę, kokiomis sąlygomis ir kuriam tiksliai laikui ji buvo išvykusi į Telšius, nepateikimas įrodymų, patvirtinančių neatidėliotiną būtinybę nedelsiant išvykti ir tokiu būdu neįvykdyti antstolio patvarkymo dėl įpareigojimo nekliudomai nurodytu laiku sudaryti sąlygas buto apžiūrai, minėto rašto dėl išvykimo pateikimas antstolio kontoros administratorei prieš 2 valandas iki buto apžiūros (raštą pateikė asmeniškai G. R. 8 val., o buto apžiūra turėjo įvykti 10 val.), rodo atsakovės ketinimą tyčia išvengti skolos išieškojimo iš jos, kaip subsidiarios skolininkės, turto. Dar daugiau, Jonavos r. apylinkės teismo 2012-07-05 nutartyje Nr. 2-1770-722/2012 esantis konstatavimas, jog skolininkė G. R. ėmė skųsti nepagrįstai antstolio procesinius veiksmus tik tada ir tik todėl, kai pajuto realią grėsmę vykdymo procese prarasti savo butą, rodo G. R. kryptingą tyčią vilkinti vykdymo procesą iki pagrindinio skolininko sūnaus G. R. pilnametystės, taigi iki termino, kuriam suėjus subsidiarios skolininkės G. R. civilinė atsakomybė išnyksta. Atsakovės nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės ir jos veiksmai antstolio vykdomojoje byloje nėra pakankami jos kaltės prezumpcijai paneigti.

Kitas būtinas civilinės atsakomybės elementas – neteisėti skolininkės G. R. veiksmai (neveikimas) reiškia nevykdymą civilinio proceso įstatyme nustatytos skolininko procesinio bendrininkavimo pareigos (CPK 43 str.), nevykdymą antstolio patvarkymu įforminto reikalavimo susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimą (CPK 585 str. 1 d.), o taip pat pažeidimas bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovė V. S. pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovės G. R. neteisėtus veiksmus vykdymo procese. Skolininkės antstolio 2012-05-24 patvarkymo dėl įpareigojimo nekliudyti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atlikti tam tikrus veiksmus (b.l. 52) nevykdymas, jos atsisakymas antstoliui pateikti savo telefono numerį, kuriuo antstolis galėtų greitai ir operatyviai imtis teisėtų organizacinių veiksmų kuo skubesniam teismo sprendimui įvykdyti, jos rašte (b.l. 53) nurodytos nesvarbios ir įrodymais nepagrįstos išvykimo į Telšius priežastys ir tokiu būdu nesuteikimas antstoliui su turto vertintoju galimybės apžiūrėti ir įkainuoti butą, duoda pagrindą išvadai apie minimą civilinės atsakomybės elemento egzistavimą skolininkės G. R. veiksmuose.

Sprendžiama ir tai, kad įrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios bei ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos (CK 6.247 str.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese ieškojo pagrindinio skolininko nepilnamečio G. R. turto ir pajamų, tikrino valstybinius registrus, užklausė įkalinimo įstaigą, kurioje jis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, apie gaunamas pajamas, bet išieškotino turto nerado. Todėl 2012-10-01 surašė išieškojimo negalimumo aktą (b.l. 83) ir vykdomąjį dokumentą grąžinimo išieškotojai, skolininkui G. R. neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 632 str. 1 d. 2 p.), ir tokiu būdu vykdomąją bylą užbaigė. Šio antstolio įsiteisėjusio išieškojimo negalimumo akto bei pagrindinio skolininko G. R. pilnametystės amžiaus faktų sudėtis reiškia, kad išieškotojos naudai liko neįvykdytas Kauno apygardos teismo sprendimas (nuosprendis baudž. byloje), o subsidiari skolininkė atsakovė G. R. neteko pareigos atsakyti pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Paskutinysis civilinės atsakomybės elementas žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Žalos dydį, šiuo atveju turto netekimą, privalo įrodyti ieškovė V. S.. Ji žalos dydį kildino iš pagal vykdomąjį raštą išieškotinos 20 000 Lt sumos, kuri vykdymo procese nebuvo išieškota dėl atsakovės G. R. kaltės. Nors ši pinigų suma vykdomajame rašte buvo įvardinta kaip neturtinė žala, tačiau iš esmės ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė turtinį reikalavimą ir pagrįstai argumentavo patyrusi turtinę žalą, t.y. išieškotinos sumos netekimą. Tai, kad ieškiniu prašoma priteisti būtent turtinę žalą, patvirtino teismo posėdyje ir pati ieškovė, ir jos atstovas, paaiškindami, jog ieškinio tekste įvardinta 20 000 Lt neturtinė žala reiškė ne šiuo ieškiniu prašomą, o vykdymo procese išieškomą žalą. Todėl teismui nekelia abejonių pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdis dėl būtent turtinės žalos priteisimo. Iš Kauno apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto turinio matyti, kad išieškotojos V. S. naudai buvo priteista 130 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu antstolio įrašai vykdomajame dokumente (b.l. 82) ir jo atsiliepimas į ieškinį patvirtina, kad šis vykdomasis raštas buvo įvykdytas iš dalies, nes išieškotojos naudai buvo išieškota viso 606,80 Lt suma. Nors vykdymo procese nebuvo išskirta, ar ši suma buvo nukreipta turtinei, ar neturtinei žalai atlyginti, tačiau įvertinus ieškovės V. S. ieškinio reikalavimo pobūdį tik dėl 20 000 Lt priteisimo, teismas sprendžia, kad būtent iš šios išieškotinos sumos turi būti minusuojama jau išieškota 606,80 Lt suma. Tai reiškia, kad ieškovės V. S. ieškinys dėl 20 000 Lt išieškotinos sumos priteisimo negali būti tenkinamas pilna apimtimi, nes dalis šios išieškotinos sumos, t.y. 606,80 Lt, jos naudai jau buvo išieškota. Todėl sprendžiama, kad ieškovė įrodė tik dalį patirtos turtinės žalos dydžio, tad jos ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, jai iš atsakovės G. R. priteisiant 19 393,20 Lt.

Teismui nusprendus, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovė V. S. už ieškinio pareiškimą sumokėjo 600 Lt žyminio mokesčio (b.l. 37), ir patyrė 700 Lt (b.l. 26) advokato N. Strazdo teisinei pagalbai. Teismas laiko šias ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrįstas. Konstatavus, jog ieškovės V. S. ieškinys yra pagrįstas iš dalies, t.y. jo patenkinta 97 proc., jai iš atsakovės priteistina 1261 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.)

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 38,46 Lt. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, tai proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jos paskirstytinos tarp šalių, t.y. iš atsakovės valstybei priteistina 37,31 Lt. Tuo tarpu ieškovei tenkanti pašto išlaidų proporcinė dalis 1,15 Lt iš jos nepriteistina remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pagal kurį jeigu išlaidos valstybės naudai iš kiekvienos šalies neviršija nustatyto minimalaus 10 Lt dydžio, iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 19 393,20 Lt (devyniolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt tris litus 20 centų) turtinės žalos, ir 1261 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 37,31 Lt (trisdešimt septynis litus 31 centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.