Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui advokatui R. G., nukentėjusios atstovams pagal įstatymą V. S., D. S., jų atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, kaltinamojo atstovams pagal įstatymą, civiliniams atsakovams G. R., R. R.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Būtent, 2011 m. balandžio 6 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, G. R. sugriebęs už rankos mažametę nukentėjusiąją L. S., gim. 2002-02-08, ją sustabdė ir liepė tylėti - tokiu būdu atėmęs jai galimybę priešintis bei pasinaudojęs L. S. bejėgiška būkle dėl mažametystės, per drabužius lietė jos sėdmenis, užkišęs ranką nukentėjusiajai už kelnaičių lietė jos lytinius organus ir įkišo pirštą jai į makštį - tuo padarė nukentėjusiajai mergystės plėvės įplyšimą ir gleivinės kraujosruvas ties makšties įeiga, dėl ko nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, - tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią - tuo atliko seksualinio prievartavimo veiksmus mažamečiui asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Specialisto išvadoje Nr. G 987/11(02) L. S. konstatuota mergystės plėvės įplyšimas, gleivinės kraujosruvos ties makšties įeiga. Sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštai ar rankų pirštų nagai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 29-30).

Tad įvertinus virš paminėtus ir ištirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir atitikimą vienų kitiems, nėra pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis 2011-04-06 atliko seksualinio prievartavimo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Nukentėjusiosios aiškinimą, kur ir kokiu būdu ji buvo užpulta, kokiu būdu buvo kėsinamasi į jos seksualinį neliečiamumą, pilnai patvirtina ir paties kaltinamojo prisipažinimas, kurio metu jis nurodė tą pačią nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, nusikaltimo padarymo būdą. Tai patvirtina ir medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti šiems nusikaltimams būdingi kūno sužalojimai.

Nors kaltinamasis savo aiškinime nurodė, kad savo padarytais nukentėjusiosios atžvilgiu veiksmais nesiekė tenkinti lytinės aistros, toks jo aiškinimas vertintinas kaip gynybinė versija ir juo nesiremtina. Jau vien tas faktas, kad kaltinamasis lietė nukentėjusiajai lytinius organus ir dėl to pats jautė lytinį susijaudinimą (sustangrėjo varpa) rodo jo tyčią nukreiptą į lytinės aistros tenkinimą, o ne kitokius tikslus (chuliganiškus ar susijusius su siekiu sužaloti kitą asmenį ir pan.). Tai, kad kaltinamasis suvokė nukentėjusiosios amžių – mažametystę, matyti ir iš jo paties paaiškinimo, tokia išvada darytina ir iš objektyvių duomenų apie faktinį nukentėjusiosios amžių – aštuonerius metus, fiziologinį jos išsivystymą, kurie buvo aiškiai matomi ir suvokiami. Nukentėjusiosios amžius taip pat rodo šio asmens fizinę būklę, kuria kaltinamasis, būdamas beveik 17 metų amžiaus, pasinaudojo kaip bejėgiška, negalinčia pasipriešinti. Kad buvo veikiama prieš nukentėjusiosios valią, pasinaudojant ne tik jos bejėgiška būkle, patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis panaudojo ir fizinį smurtą, kuris pasireiškė mažamečio asmens sulaikymu, paliepimu nešaukti, burnos uždengimu. Būtent tokias aplinkybes nurodė apklausta mažametė L. S. ir jokio pagrindo netikėti tokiais jos parodymais, nėra.

Tad teismas, įvertinęs ištirtuosius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai, pasireiškę lytinės aistros tenkinimu su mažamete, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį.

Specialisto išvadoje Nr. 104MS-108 nurodyta, kad G. R. dėl savo psichikos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose, atsakyti už savo atliktus nusikalstamus veiksmus (2 t, b. 1. 40), todėl įvertinant šiuos duomenis, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu būtų nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų reikšmės ar negalėjęs jų valdyti.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. R. atžvilgiu jau ir anksčiau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, tačiau šiuo atveju dėl kaltinamojo amžiaus, tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą 2 t., b. l. 116-117). Todėl įvertinant šias aplinkybes, siekiant sulaikyti G. R. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant konkretų bausmės dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė būdamas 16 metų amžiaus, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl užtikrinant, kad atsakomybė atitiktų asmens amžių ir socialinę brandą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima minimaliam šios rūšies bausmės dydžiui (BK 91 straipsnio 3 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Nukentėjusioji L. S. ir jos atstovė pagal įstatymą V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 130 litų turtinės ir 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinę žalą pagrindžia į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas SVC Nr. 555 už psichologo konsultacijas nukentėjusiajai. Civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją turi įvertinti teismas. Šiuo konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, į nukentėjusiosios amžių, tolimesnes pasekmes jos vystymuisi ir socialinei brandai, nusikalstamos veikos metu jos patirtus neigiamus išgyvenimus. Taip pat būtina įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo amžių, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, civilinis ieškinys neturtinės žalos dalyje tenkinamas iš dalies ir atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 20 000 litų. Ši žala priteistina iš ją padariusio nepilnamečio G. R., o pastarajam neišgalint atlyginti žalą, iš jo tėvų iki vaiko pilnametystės (CK 6.263 str., 6.275 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam bausmę dvejus metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. R. suėmimo dienos – 2011 m. balandžio 8 d., kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus – L. S. rūbus (kelnaites, skarą, kepurę, marškinėlius, striukę, pėdkelnes, suknelę) sunaikinti, G. R. rūbus (trumpikes, marškinėlius, bliuzoną, kuprinę, striukę, džinsines kelnes) grąžinti G. R..

Nukentėjusiosios L. S. ir jos atstovės pagal įstatymą V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiosios L. S. atstovei pagal įstatymą V. S. priteisti iš G. R., o jam neišgalint iki jo pilnametystės, iš jo atstovų pagal įstatymą G. R. ir R. R. – 130 litų turtinei ir 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, G. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.