Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro, nukentėjusiosios L. S. atstovės pagal įstatymą V. S. , nuteistojo G. R. , nuteistojo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų Ga. R. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Nukentėjusiosios L. S. ir jos atstovės pagal įstatymą V. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: nukentėjusiosios L. S. atstovei pagal įstatymą V. S. iš G. R. , o jam neišgalint iki jo pilnametystės, iš jo atstovų pagal įstatymą Ga. R. ir R. R. , priteista 130 litų turtinei ir 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteistas už tai, kad fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, t.y., 2011 m. balandžio 6 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, G. R. , sugriebęs už rankos mažametę nukentėjusiąją L. S. , gim. (duomenys neskelbtini), ją sustabdė ir liepė tylėti. Tokiu būdu atėmęs jai galimybę priešintis bei pasinaudojęs L. S. bejėgiška būkle dėl mažametystės, per drabužius lietė jos sėdmenis, užkišęs ranką nukentėjusiajai už kelnaičių lietė jos lytinius organus ir įkišo pirštą jai į makštį, tuo padarydamas nukentėjusiajai mergystės plėvės įplyšimą ir gleivinės kraujosruvas ties makšties įeiga, dėl to nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokio fizinio sąlyčio būdu G. R. tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią, t.y. atliko seksualinio prievartavimo veiksmus mažamečiui asmeniui.

Apeliantas tvirtina, jog apygardos teismas netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesilaikė baudžiamojo įstatymo reikalavimo paskirta bausme užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nepakankamai įvykdė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvus, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė G. R. aiškiai per švelnią bausmę.

Prokuroras teigia, jog apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pernelyg akcentavo kaltinamojo nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei socialinę brandą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliam šios rūšies bausmės dydžiui.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą tvirtina, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apygardos teismas nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas neįvertino, kad tiek atstovė pagal įstatymą, tiek jos dukra patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, prarado ramybę. Nukentėjusioji patyrė baisų pažeminimą, ji iki šiol bijo vaikščioti viena, sutikusi paauglius labai išsigąsta, susijaudina. Atstovei arba jos sutuoktiniui tenka nuolat savo ar taksi automobiliu vežioti dukrą į mokyklą ir kitur. Po tokio išniekinimo nukentėjusioji niekada negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, patirti tikrus jausmus. Apeliantė mano, jog teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis yra jaunas, sveikas, jo tėvai darbingi, gana jauno amžiaus.

Apeliantas tvirtina, jog apygardos teismo paskirta bausmė, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai padarytą žalą ir jo amžių, yra aiškiai per griežta. Teigia, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką iš dalies. Nurodė, jog nuėjo paskui nukentėjusiąją į laiptinę, nes norėjo tik pakelti jai sijoną ir pabėgti. Užėjęs į laiptinę, jis sugriebė mergaitę už sėdmens ir nežino, kodėl užkišo rankas už kelnaičių bei palietė jos lytinius organus. Jis nesiekė įkišti piršo į nukentėjusios makštį ir nesiekė tenkinti savo lytinės aistros. Teigia, jog gailisi dėl padarytų veiksmų.

Nuteistasis G. R. pažymi, jog praeityje nebuvo teistas, nusikalto būdamas 16 metų amžiaus, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su tėvais. Teigia, jo supranta, kad pasielgė blogai, tačiau mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl prašo taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tvirtina, jog stengsis vykdyti jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir daugiau nenusikals.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skirti nuteistajam G. R. keturių metų laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiosios L. S. atstovės pagal įstatymą V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skiriant griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, o apygardos teismo priteistą neturtinės žalos dydį palikti nepakeistą, nuteistojo G. R. ir jo atstovų pagal įstatymą Ga. R. ir R. R. apeliacinius skundus atmesti; nukentėjusiosios L. S. atstovės pagal įstatymą V. S. atstovas, advokatas prašė prokuroro ir nukentėjusiosios pagal įstatymą atstovės V. S. apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo G. R. ir jo atstovų pagal įstatymą apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis G. R. , jo atstovai pagal įstatymą Ga. R. ir R. R. bei nuteistojo gynėjas prašė prokuratūros bei nukentėjusiosios L. S. atstovės pagal įstatymą V. S. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo G. R. ir jo atstovų pagal įstatymą apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiosios L. S. atstovės įstatymą V. S. , nuteistojo G. R. , jo atstovų pagal įstatymą Ga. R. ir R. R. apeliaciniai skundai atmetami.

Kauno apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam G. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko neginčija patys apeliantai.

Taip pat, apygardos teismas nuteistajam G. R. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 4 d. paskyrė tinkamą bausmę, kas nepagrįstai ginčijama apeliaciniuose skunduose, bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio dydžio klausimą, kuris ginčijamas nukentėjusiosios L. S. atstovės pagal įstatymą V. S. ir nuteistojo G. R. atstovų pagal įstatymą apeliaciniuose skunduose.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reglamentuojant bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nurodoma, kad teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Be to, baudžiamojo kodekso XI skyriuje atskirai reglamentuoti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, tame tarpe ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai (BK 91 str.), kur nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis G. R. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), būdamas nepilnametis (16 m.). Kaip asmenybė nuteistasis (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 66, 109), anksčiau neteistas, tačiau Jonavos apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-10-16 nutarimu jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 str., nes veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

Taip pat, apygardos teismas nenustatė nuteistojo G. R. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu, atkreiptinas dėmesys, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis G. R. iš esmės neneigia atlikęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bet nurodo, jog šiais veiksmais nesiekė tenkinti savo lytinės aistros, pats savo poelgio paaiškinti negali. Taigi, iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad nuteistasis G. R. iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas kolegijos manymu, turi reikšmės sprendžiant nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį. Be to, teismo nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis G. R. (nepilnametis) tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu fizinio sąlyčio būdu, tuo tarpu BK 150 str. (seksualinis prievartavimas) numato baudžiamąją atsakomybę ir už kitus tokio pobūdžio nusikalstamus veiksmus, t. y. priverstinį lytinės aistros tenkinimą analiniu, oraliniu būdu, kurie pagal savo pobūdį vertintini kaip sunkesni, pavojingesni. Nors tai neturi esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau skiriant bausmę nuteistajam už tokio pobūdžio nusikaltimus, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo atliktų prievartinių seksualinių veiksmų pobūdį.

Taip pat, apygardos teismas nustatydamas nuteistajam G. R. terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į nuteistojo amžių bei socialinę brandą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (naujų teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų nepadarė, neneigia padaręs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus), kas nurodoma BK 91 straipsnio 2 dalyje dėl bausmės skyrimo ypatumų nepilnamečiams. Taigi, kolegijos manymu, apygardos teismas tinkamai įvertinęs šias bei kitas nuosprendyje išdėstytas aplinkybes nuteistajam G. R. paskyrė tinkamą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą minimaliam šios rūšies bausmės dydžiui, nustatytą nepilnamečiui. Paskirtoji G. R. laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ar aiškiai per švelni, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII ir XI skyriuose numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima nuteistajam G. R. griežtinti ar švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras apeliaciniame skunde ginčydamas paskirtos nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį (paskirta aiškiai per švelni bausmė) nurodo, kad G. R. veikė tiesiogine tyčia, nukentėjusiosios pasipriešinimui įveikti panaudojo fizinį smurtą, pasinaudojo bejėgiška pastarosios būkle. Tačiau BK 60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas skirdamas bausmę kaltinamajam neatsižvelgia į tokias atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios įstatyme numatytos kaip nusikaltimo sudėties požymiai. Šiuo atveju smurto panaudojimas ir pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios būkle yra vieni iš nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, todėl tokios teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įstatymo prasme negali savaime apspręsti skirtinos bausmės dydžio. Taip pat, apygardos teismas skirdamas bausmę nuteistajam G. R. teisingai įvertino pastarojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes (tiek kiek tai nustatyta bylos duomenimis), skiriant nuteistajam G. R. tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę, kas nepagrįstai ginčijama prokuroro bei nukentėjusiosios L. S. atstovės pagal įstatymą V. S. apeliaciniuose skunduose.

Atmetami nuteistojo G. R. ir jo atstovų pagal įstatymą Ga. R. , R. R. apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės švelninimo nuteistajam G. R. bei taikymo nuteistojo atžvilgiu BK 92 str. nuostatas, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apygardos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei pagrįstai nuteistajam G. R. paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai netaikė nuteistojo G. R. atžvilgiu BK 92 str. nuostatų, nes kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistojo G. R. atžvilgiu anksčiau jau buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes šių veikų padarymo metu nebuvo nusikalstamos veikos subjektu. Todėl, kolegijos manymu, esant tokioms aplinkybėms, nėra įstatyminio pagrindo nuteistojo G. R. atžvilgiu taikyti BK 92 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Taip pat atmetami nukentėjusiosios L. S. pagal įstatymą atstovės V. S. bei nuteistojo G. R. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų Ga. R. ir R. R. apeliacinių skundų motyvai dėl netinkamai apygardos teismo išspręsto neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvertintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiosios L. S. atstovės pagal įstatymą V. S. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į nukentėjusiosios amžių, tolimesnes pasekmes jos vystimuisi ir socialinei brandai, nusikalstamos veikos metu jos patirtus neigiamus išgyvenimus. Tuo pačiu apygardos teismas įvertino šią žalą padariusios asmens amžių, turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, bei atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, apygardos teismo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, kolegijos manymu, įvertinus susiklosčiusią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, įvertinus faktines bylos aplinkybes, atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra nei aiškiai per didelis, ar aiškiai per mažas, ką nepagrįstai apeliaciniuose skunduose ginčija tiek nukentėjusioji (apeliantė) V. S. , tiek nuteistojo G. R. atstovai pagal įstatymą Ga. R. , R. R. .

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiosios L. S. atstovės pagal įstatymą V. S. , nuteistojo G. R. , nuteistojo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų Ga. R. ir R. R. apeliacinius skundus atmesti.