Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

dalyvaujant ieškovui V. V., jo atstovui adv. Aleksandrui Doroševui, vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui UAB „VITA LUCI“ žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. R..

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimu buvo patvirtinta ieškovo V. V. ir trečiojo asmens V. R. taikos sutartis, pagal kurią tretysis asmuo V. R. pripažino ieškovo reikalavimą dėl 7500 Lt ir šią sumą įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2010-02-01, mokant šią sumą lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį po 312,50 Lt, Vilniaus apygardos teismo 2008-06-02 nutartimi minėtas teismo sprendimas šioje dalyje buvo paliktas nepakeistas (b.l.8-11,12-14). Trečiajam asmeniui nevykdant taikos sutarties, ieškovas kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuri 2008-09-23 patvarkymu persiuntė vykdomąjį dokumentą vykdyti trečiojo asmens darbovietei – atsakovui UAB „Vita Luci“, nurodydama patvarkyme nurodyto dydžio sumas išskaičiuoti iš trečiojo asmens V. R. atlyginimo ir pervedinėti į antstolės depozitinę sąskaitą (b.l.17-18). Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo pas atsakovą dirbo laikotarpiu nuo 2008-07-29 iki 2008-12-01 (b.l.46). Atsakovas minėto patvarkymo nevykdė, todėl ieškovas mano, kad atsakovas tokiais veiksmais padarė jam 5000 Lt žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, kuris yra ieškovo skolininko V. R. darbdaviu, dėl antstolės patvarkymo išieškoti skolą iš V. R. atlyginimo ir jos pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą nevykdymo. Žalos dydį nustatė, įvertindamas pagal taiko sutartį trečiojo asmens turėtas mokėti mėnesines 312,50 Lt dydžio sumas ir laikotarpį (16 mėn., iki 2009-06-01), už kurį atsakovas šių sumų neišskaičiavo ir nepervedė į antstolės depozitinę sąskaitą.

Ieškinį ieškovas grindžia LR CPK 617 str., kuris numato, kad išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos, bei LR CPK 585 str., numatančiu, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims. LR CPK 617 str. norma suteikia teisę išieškotojui reikalauti žalos iš asmens, dėl kurio kaltės nebuvo vykdymo procese išieškotos išieškotinos sumos, tačiau tik tuomet jeigu dėl tokio asmens kaltės išieškotinų sumų nebegalima išieškoti iš skolininko. Ši norma numato tokio asmens civilinę atsakomybę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės atsakomybės sąlygas detalizuoja LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos. LR CK 6.246-6.249 str. konkrečiai numato civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas, ir tik nustačius visų minėtose normose numatytų sąlygų buvimą, asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tos būtinosios sąlygos – tai neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, kaltė ir žala. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas, reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti patirtą žalą, privalo įrodyti ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir patį patirtos žalos faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį, t.y. kad žalą patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taigi, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad būtent tokio dydžio žalą patyrė ir būtent dėl atsakovo veiksmų, t.y. turi įrodyti, kad nebuvus atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), jis nebūtų patyręs nurodyto dydžio žalos ir likusi neišieškota skolos dalis būtų išieškota iš skolininko, o dabar dėl atsakovo veiksmų jis prarado galimybę išieškoti skolą iš skolininko – trečiojo asmens V. R. (LR CPK 178 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolė 2008-09-23 patvarkymų įpareigojo atsakovą daryti išskaičiavimus iš trečiojo asmens darbo užmokesčio (b.l.17-18), bet tretysis asmuo pas atsakovą dirbo tik iki 2008-12-01 (b.l.46), t.y. realiai atsakovas antstolės 2008-09-23 patvarkyme nurodytą įpareigojimą turėjo pareigą ir galėjo vykdyti tik iki trečiojo asmens atleidimo iš darbo dienos, t.y. iki 2008-12-01. Taigi, tik už 2 mėnesius ir 7 dienas. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad nebegali atgauti skolos iš trečiojo asmens ir tai sąlygojo atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovo prarastą galimybę ateityje atgauti skolos iš trečiojo asmens V. R. galėtų patvirtinti antstolio surašytas skolos išieškojimo negalimumo aktas, duomenys apie skolininko V. R. neturėjimą jokio turto, pajamų ir kad tokių jis negaus dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patvirtino, kad vykdomoji bylą dėl skolos išieškojimo iš trečiojo asmens V. R. nėra užbaigta, ji vykdoma. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtos žalos, atsakovui negali taikoma civilinė atsakomybė, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčui ir neįtakojantys skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistina 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 9,75 Lt (devynis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.