Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria SĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. SISP-ANR_N-1916-2025 (toliau – ir Nutarimas) pakeistas, skiriant E. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą, įrašant lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei patikslinant pažeidimo padarymo laiką, nurodant, kad pažeidimas buvo padarytas 2025 m. sausio 30 d. 08.13 val., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. SISP-ANR_N-1916-2025 E. N. nubaustas už tai, kad kontrolieriai 2025 m. sausio 30 d. 08.11 val. ryte vykdant viešojo transporto keleivių kontrolę (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje nustatė keleivių taisyklių pažeidėją, kuris 6G maršruto autobuse, garažinis Nr. 770, aktyvino m. Ticket tipo bilietą Nr. 94708114 jau vykstant kontrolei. Bilietas pažymėtas per vėlai negaliojo. Paprašė keleivio pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Keleivis atsisakęs tai padaryti, buvo paprašytas išlipti iš autobuso kartu su jais. Nepakluso ir šiam jų reikalavimui. Buvo priversti kreiptis bendruoju pagalbos numeriu ir kviesti policijos pareigūnus keleivio išlaipinimui, tapatybės nustatymui ir AN protokolo surašymui. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ st. iki „(duomenys neskelbtini)“ st. keleivį lydėjo kontrolieriai N. Š. ir D. L.. Atvykus į (duomenys neskelbtini) stotelę buvo vėl raginamas išlipti iš autobuso, bet ir vėl nereagavo į kontrolierių prašymą, teigdamas, kad jie neturi tokios teisės. Dėl šio įvykio autobusas vėlavo pagal maršruto grafiką. Kontrolierių darbas taip pat buvo trukdomas, nebuvo patikrinti kiti autobusai. Visi autobusu vykę likusieji keleiviai taip pat nebegalėjo tęsti kelionės ir iš jo išlipo. Atvykę pareigūnai nustatė E. N., gimusio 1969 m. tapatybę. Surašė protokolą už važiavimą be bilieto. Protokolo keleiviui įteikti nepavyko, nes jis išvyko kitu autobusu, nors buvo jo paprašyta luktelti. Tokiais veiksmais E. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 430 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria Institucijos Nutarimas pakeistas, t. y. E. N. administracinė nuobauda sumažinta, pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir patikslintas pažeidimo padarymo laikas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

16. Kadangi E. N. nesutinka su padarytu pažeidimu ir pateikia savo versiją dėl įvykio, šiuo atveju tampa reikšmingi kiti byloje surinkti įrodymai, galintys patvirtinti arba paneigti inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiesiogiai eismo įvykį matė M. P., D. L. ir N. Š., kurie teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutapo.

19. D. L. pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje apklaustas liudytoju paaiškino, kad dalį autobuso patikrinus pastebėjo, kad kolega užfiksavo keleivį, kuris buvo per vėlai aktyvavęs bilietą. Jis priėjo, nes paprašė, kad su juo pabūtų. Jie iškvietė policiją, tačiau tam, kad nelaikyti transporto, laukiant policijos pareigūnų, pavažiavo keletą stotelių. Išlipo ir po kažkiek laiko atvažiavo policija. Kiek pamena, jo kolegai atsisakinėjo pateikti asmens dokumentą. Keleiviui paaiškino pažeidimą, bet punkto ir dalies gal nepasakė, neprisiminė. Keleivių kontrolės taisyklių 4.6. punktas numato, kad keleivių kontrolė prasideda, kai kontrolė įlipa į transporto priemonę, o vairuotojas užblokuoja komposterius.

20. Nors Pareiškėjo ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojai yra nešališki, Pareiškėjo nepažįsta, neturi jokio pagrindo jį apkalbėti, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, o apklausti pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius bei aiškius parodymus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų parodymais. Be kita ko, Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais. Kita vertus, nors liudytojai negalėjo įvardinti, ar įvykio metu Pareiškėjui nurodė konkretų pažeidimo punktą, tačiau iš esmės visi liudytojai patvirtino, jog E. N. buvo pasakyta, jog jis pažeidė aktyvavimą, t. y. ne laiku aktyvavo bilietą. Tokius liudytojų paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai.

21. Antai, vaizdo įraše (M. P. 2025-01-30_08_11_50_707_x264.mp4) užfiksuota, kaip sustojus autobusui, kontrolieriai įlipo į autobusą, pasisveikino su keleiviais ir paprašė pasiruošti bilietus kontrolei. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip vienas iš kontrolierių, t. y. M. P. patikrinęs kitų keleivių bilietus, priėjo prie E. N., kuris rankoje laikė mobilųjį telefoną. M. P. Pareiškėjui pasakė, kad pastarasis turi paspausti „ruošti“ ir pasiteiravo, kodėl E. N. tik dabar žymi bilietą. Pareiškėjas nesutiko su kontrolieriumi, kad tik tuo metu pažymėjo bilietą, sakydamas „Kaip tik šitaip tik dabar <...> kol įsėdau, kol viską, tai ir žymiu“ (vaizdo įrašas: 00:00:01 s – 00:00:58 s). M. P. Pareiškėjui nurodė, kas pastarasis bilietą pažymėjo per vėlai bei pasiteiravo, ar Pareiškėjas turi banko kortelę. E. N. atsakė, kad kontrolierius prie jo nesikabinėtų (vaizdo įrašas: 00:00:58 s – 00:01:18 s). M. P. nurodė, kad jis nesikabinėja, o dirba savo darbą ir pasikvietė kitą kontrolierių, t. y. kolegą N. Š., kas šis patikrintų Pareiškėjo bilietą, kadangi pastarasis nepasitiki juo. Po to, M. P. nuėjo tikrinti kitų keleivių bilietų, o pakviestas N. Š. sustojo prie Pareiškėjo (vaizdo įrašas: 00:01:18 s – 00:01:35 s). Vėliau, abu kontrolieriai stovi prie Pareiškėjo. M. P. Pareiškėjui paaiškino, kad norima, jog bilietai būtų žymimi iš karto įlipus į autobusą. E. N. pasiteiravo, ko kontrolieriai nori. M. P. nurodė, kad bilietas yra pažymėtas per vėlai (vaizdo įrašas: 00:01:35 s – 00:01:49 s). Pareiškėjas klausė, ką tai reiškia, o M. P. atsakė, kad jis parsisiuntė programą, taisykles perskaitė. E. N. nurodė netrukdyti žmonėms, po ko M. P. atsakė, kad Pareiškėjas trukdo žmonėms ir kelis kartus paprašė jo pateikti savo asmens dokumentą (vaizdo įrašas: 00:01:49 s – 00:02:06 s). Pareiškėjas klausė, kokiu pagrindu jis turi pateikti asmens dokumentą, po ko M. P. nurodė, kad nustatytas galimai pažeidimas. E. N. pasiteiravus, koks pažeidimas, M. P. atsakė, kad per vėlai pažymėtas bilietas. Pareiškėjas numojo ranka ir pasakė kontrolieriui nekalbėti nesąmonių (vaizdo įrašas: 00:02:06 s – 00:02:15 s). M. P. dar kartą paprašė Pareiškėjo pateikti dokumentą ir nurodė, kad palauks. Pareiškėjas paklausė, kokiu pagrindu. M. P. atsakė, kad jau nurodė ir dar kartą pažymi, kad nustatytas pažeidimas, bilietas buvo pažymėtas per vėlai. E. N. asmens dokumentą pateikti atsisakė. M. P. paaiškino, kadangi Pareiškėjas atsisakė pateikti asmens dokumentą, kontrolierius važiuos kartu autobusu, kol atvyks policijos pareigūnai asmens tapatybei nustatyti (vaizdo įrašas: 00:02:15 s – 00:03:08 s). M. P. nurodė kolegoms važiuoti su autobusu, o jis iškvies policijos pareigūnus. Vaizdo įraše matyti, kaip M. P. stovi autobuse ir paskambinęs telefonu iškviečia policijos pareigūnus, nurodo autobuso numerį, pažymi, jog autobusas važiuos link (duomenys neskelbtini) stotelės, kad neužlaikyti jo ilgiau. Pabaigus pokalbį su policijos pareigūnais, M. P. dar kartą pasiteiravo Pareiškėjo, ar šis atsisako pateikti asmens dokumentą, po ko Pareiškėjas paklausė, kokiu pagrindu (vaizdo įrašas: 00:03:08 s – 00:05:20 s). Vaizdo įraše matyti, kad N. Š. liko autobuse kartu su Pareiškėju, o M. P. pasakė autobuso vairuotojui važiuoti ir išlipo (b. l. 77).

22. Kitame vaizdo įraše (N. Š. 2025-01-30_08_11_30_367_x264.mp4) užfiksuota, kaip kontrolieriai N. Š. ir M. P. įlipo į autobusą ir pradėjo tikrinti keleivių bilietus. Vaizdo įraše matyti, kaip N. Š. priėjo prie kito M. P., kuris tuo metu kalbėjosi su Pareiškėju. N. Š. dar kartą patikrino E. N. bilietą. Matyti, kaip N. Š. stovėjo šalia Pareiškėjo, o M. P. kalbėjosi su Pareiškėju. Vėliau M. P. iškvietė policijos pareigūnus ir išlipo iš autobuso (vaizdo įrašas: 00:00:01 s – 00:04:48 s). N. Š. liko autobuse ir važiavo kartu su Pareiškėjui bei kitais keleiviais. Vėliau iš vaizdo įrašo matyti, kaip autobusas sustojo (duomenys neskelbtini) stotelėje, į jį įlipo M. P., kuris informavo Pareiškėją, kad pareigūnai paprašė palaukti stotelėje. Pareiškėjas nurodė, kad jam niekas nesakė laukti stotelėje. M. P. paaiškino, jog jie iškvietė pareigūnus, kurie nespėjo atvykti ir pasiteiravo E. N., ar jis galėtų palaukti stotelėje. Pareiškėjas paklausė, kas jam duoda nurodymus. M. P. nurodė, jog jie yra savivaldybės pareigūnai ir turi teisę kontroliuoti, jie yra Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai. Pareiškėjas pertraukdamas kontrolierių paklausė, kas jis toks, kad duoda jam nurodymus. M. P. paklausė, ar Pareiškėjui reikia prisistatyti, licenciją parodyti bei išsitraukęs iš liemenės kišenės parodė dokumentą. E. N. nurodė, kad kontrolieriaus nurodymas yra niekinis (vaizdo įrašas: 00:12:20 s – 00:13:05 s). Vaizdo įraše matyti, kaip M. P. kalbantis su Pareiškėju, kiti asmenys išlipo iš autobuso (vaizdo įrašas: 00:14:13 s – 00:16:17 s). Vėliau vaizdo įraše užfiksuota kaip Pareiškėjas išlipo iš autobuso ir nuėjo prie atvažiavusių policijos pareigūnų, taip pat atėjo M. P., kuris policijos pareigūnams paaiškino situaciją. Iš vaizdo įrašo matyti, jog po pokalbio su M. P., policijos pareigūnas nuėjo iki tarnybinio automobilio, Pareiškėjas stovėjo kiek toliau nuo pareigūnų ir kontrolierių (vaizdo įrašas: 00:21:30 s – 00:24:59 s) (b. l. 77).

23. Nors apeliaciniu skundu ir ginčijami minėti vaizdo įrašai, motyvuojant tuo, kad jie neva padaryti Institucijos pareigūnams pažeidus ANK 593 straipsnio, 594 straipsnio 6, 7 dalių reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Visų pirma, Pareiškėjo nurodytos ANK normos reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisę, atliekant ANK 593 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus. Šiuo atveju vaizdo įrašai gauti iš kontrolierių, kurie atliko keleivių tikrinimą, kas reiškia, kad juose užfiksuotas ne pareigūno procesinių veiksmų atlikimas administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu. Todėl minėti vaizdo įrašai laikytini įrodymais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties 20-21 punktuose aptarti vaizdo įrašai patvirtina ne tik liudytojų nurodytas aplinkybes, kad nustačius galimą pažeidimą, E. N. buvo pareikalauta (paprašyta) pateikti asmens dokumentą, o be kita ko, vėliau, paprašius jo išlipti iš autobuso, pastarasis šių reikalavimų nevykdė. Pažymėtina, kad vaizdo įrašai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog kontrolieriai Pareiškėjui konkrečiai nenurodė, kokiu pagrindu jis turi vykdyti kontrolierių reikalavimus. Vis tik priešingai E. N. teiginiams, kontrolierius iš karto Pareiškėjui nurodė bei paaiškino, kad jis autobuso bilietą aktyvavo per vėlai, nurodė, kad galimai buvo padarytas pažeidimas, pokalbio metu ne kartą pakartojo šias aplinkybes, be kita ko, prisistatė bei paaiškino, jog yra Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai, ne kartą prašė pateikti asmens dokumentą, kadangi buvo užfiksuotas pažeidimas. Dar daugiau, kontrolierius ne tik prisistatė, bet ir parodė dokumentą, siekdamas pagrįsti, jog jis turi teisę išsakyti reikalavimus Pareiškėjui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaizdo įrašus, liudytojų parodymus, atsižvelgęs į Taisyklių 68.1-68.3 punktus, sprendžia, kad E. N. kliudė kontrolieriams – įstatymų įgaliotiems pareigūnams, atlikti jiems pavestas pareigas. Be to, vaizdo įrašų turinys patvirtina ir tai, kad Pareiškėjui nevykdant kontrolierių reikalavimų buvo sutrikdyta kitų keleivių kelionė, t. y. autobusas stovėjo, keleiviai buvo priversti išlipti iš autobuso ir laukti kito atvažiuojančio autobuso, kontrolieriai negalėjo tikrinti kito viešojo transporto. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad Pareiškėjas suprato, kad kontrolierius nustatė pažeidimą, t. y. jis per vėlai aktyvavo bilietą, dėl to jo buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą, tačiau jis nesutiko ir tyčia nevykdė įstatymų įgaliotų pareigūnų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad E. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

24. Apeliacinio skundo teiginiai, jog Institucijos Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis priimtas netinkamai taikius ir pažeidus materialinės ir administracinės teisenos normas, kas pasireiškė netinkamu veikos kvalifikavimu, netinkamu įrodymų vertinimu, neišsamiu ir paviršutinišku bylos išnagrinėjimu, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, o tik subjektyvia Pareiškėjo nuomone, todėl laikytini deklaratyviais. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad bylą tiriančių bei skundus nagrinėjančių institucijų pareigūnai surinktus duomenis vertino ne taip, kaip to tikėjosi pats E. N., neduoda pagrindo išvadai, jog jie bylos duomenis vertino neobjektyviai, tendencingai ar piktnaudžiavo savo įgaliojimais bei priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.

25. Be kita ko, Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija administracinio nusižengimo protokolą, teikdamas, kad jame buvo surašyti neteisinti duomenys (el. pašto adresas, neteisingai įrašyta, kad administracinio nusižengimo protokolo įteikti asmeniui nepavyko, nenurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020 ir kt.).

26. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje E. N. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir Nutarimas priimtas dėl to, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos vertinimu, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Nutarime aprašytos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su pažeidimo esme, aiškiai išdėstyta už ką E. N. traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs neatitikimą dėl pažeidimo padarymo laiko, įvertinęs liudytojo M. P. parodymus, vaizdo įrašus, jį patikslino, nurodydamas, kad pažeidimas buvo padarytas 2025 m. sausio 30 d. 08:13 val. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, jog Institucija neįvertino, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, šią aplinkybę galima pripažino kaip E. N. atsakomybę lengvinančią (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir administracinę nuobaudą sumažino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo atliktu laiko aplinkybės patikslinimu, atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimu bei administracinės nuobaudos sumažinimu. Apygardos teismo vertinimu, E. N. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat paskirta įvertinus jo asmenybę ir kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kita vertus, nors ir buvo atlikti aplinkybių patikslinimai, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš esmės tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Nutarime buvo nurodytos teisingos įvykio aplinkybės, pažeidimo padarymo data, todėl tai nesutrukdė Pareiškėjui žinoti, dėl kokio pažeidimo padarymo yra kaltinamas ir tinkamai gintis. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad kontrolierius M. P. nurodė kokį pažeidimą Pareiškėjas padarė ir kadangi pastarasis nesutiko pateikti asmens dokumento, tai bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dar daugiau, policijos pareigūnas taip pat paaiškino Pareiškėjui, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei kartu su kontrolieriumi nurodė, kad nesutikdamas su administracinio nusižengimo protokolu ar Nutarimu, jis turi teisę skųsti. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nors skundžiama aplinkybė, jog kontrolierius administracinį nusižengimo protokolą surašė tarnybinėse patalpose, todėl neteisingai administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad protokolo įteikti asmeniui nepavyko, vis dėlto, Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl vietos, t. y. kur buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jokios teisinės reikšmės neturi. Liudytojas M. P. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dėl antrojo pažeidimo (ANK 505 straipsnio 1 dalis) buvo priimtas sprendimas protokolą surašyti vėliau, kadangi jam pranešė, kad Pareiškėjo jau nėra. Taigi, Pareiškėjui pasišalinus iš įvykio vietos, administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas neturi reikšmės. Administracinio nusižengimo protokole yra išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos (ANK 577 straipsnis). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Pareiškėjas dėl Institucijos priimto Nutarimo pateikė skundus pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismams, kuriuose pateikiamas aplinkybių vertinimas, iš kurių aiškiai matyti, jog E. N. supranta kodėl yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pateikdamas skundus įgyvendino teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.