Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-150-951/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-27
Bylos Nr.
1-150-951/2015
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00857-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
M. R.
Nukentėjusysis
I. R.
Advokatai
Zoja Kastėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-150-951/2015Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00857-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.9.9.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,kaltinamajam M. R.,nukentėjusiajai I. R., jos atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,nukentėjusiosios įstatyminei atstovei J. S.,vaiko teisių apsaugos specialistėms Eglei Lazdauskienei, Alai Ivanovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R., žinodamas apie 2001-03-19 Vilniaus miesto I apylinkės teismo nutarimą, mokėti lėšas nepilnametei dukteriai l. R., gim. (duomenys neskelbtini), po ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų) iki pilnametystės, turėdamas galimybę, vengė pareigos mokėti lėšas nuo 2012-10-09 iki 2014 m. vasario mėnesio mokėdamas nereguliariai, ne teismo nustatytu būdu, o nuo 2014 m. vasario mėnesio visiškai nemokėdamas, dėl ko iki 2014-07-01 susidarė skola 11245,22 litai (3 256,84 Eur).

Kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog pripažįsta susidariusį įsiskolinimą, tačiau išlaikyti vaiko nevengė ir paaiškino, kad nuo 2012 m. spalio 9 d. dirbo, uždirbdavo 3 500 Lt. Turi įsipareigojimų bankui, antstolis nurašydavo po 2 300 Lt, mokėjo būsto paskolą. Skola buvo 24 000 Lt. Pragyvenimui ir įsipareigojimams likdavo po 1 200 Lt. 2013 m. gegužės mėn. turėjo išeiti iš darbo, pablogėjo įmonės situacija. Tuo metu susirado darbą S. M.. Patį įdarbino liepos 15 d., tuomet uždirbdavo po 4 000 Lt. Tokiame darbe reputacija daug reiškia. Susitarė su J. S., kad pervedinės po 2 300 Lt kas mėnesį, tam, kad įmonė nesužinotų. J. S. sakė, jog paties gyvenimo kokybė pagerėjusi, nes 2006 metais ėmė paskolą sklypui pirkti, bet kilo krizė ir sklypo nepardavė. Jei būtų pardavęs sklypą, nebūtų galėjęs padengti paskolos. Ėmė daugiau paskolų, kad galėtų grąžinti ankstesnes skolas. Automobilį pačiam nupirko tėvai ir jis nėra naujas. Nėra baigęs magistro studijų, už kurias taip pat mokėjo tėvai. Pats šiuo metu gyvena su tėvais, kurie jį patį išlaiko ir dengia jo skolas. Sunkiu atveju jo įsipareigojimus dengė tėvai, buvo pervedami pinigai iš tėvų sąskaitos į jo sąskaitą. Jei sąskaitoje pinigų neužtekdavo, tuomet nurašydavo nuo tėvų sąskaitos. Kitų įsipareigojimų buvo apie 3 000 Lt per mėnesį, neskaitant dukros išlaikymo. Paties tėvai dirbantys, mama yra auditorė, o tėvas pensininkas, dirbantis sargu, dar gauna nedarbingumo pensiją. Kai turės darbą, vėl mokės I. R. išlaikymą. Nuo 2012-11 iki 2014-02 sumažino skolą 13000 Lt. 2006 metais J. S. buvo išvykusi atostogų, todėl pats savaitę gyveno pas J. S. ir prižiūrėjo I. R.. J. S. pasakė, kad gali tą mėnesį išlaikymo nemokėti. Sau pats neperka naujų rūbų, daiktų, nuo 2008 metų netenkina savo poreikių. Per 2013 metus sumokėjo 20 000 Lt, dengė skolą ir mokėjo I. R. išlaikymą. 2014-01-15 prarado darbą „S. M.“, išėjo iš darbo abipusiu sutarimu, kadangi jo ir akcininkų nuomonė dėl plėtros nesutapo. UAB „S. M.“ dirbo nuo 2013-07-15. Užsiminė A. P., kad išėjo iš darbo ir A. P. pasiūlė jam dirbti kartu su juo ir kurti fondą. Fonde dirbo žodiniu susitarimu, nes pagal civilinį kodeksą žodinis susitarimas yra toks pat reikšmingas kaip ir rašytinis. Buvo sutartos 7 000 Lt pajamos. Be to, buvo sutarta, kad projekto pabaiga bus balandžio mėn. Po to atidėjo dar kuriam laikui. Su A. P. buvo žodinis susitarimas, dukterinė įmonė Lietuvoje nebuvo registruota. Fonduose žmonių pajamos formuojamos kitaip, nei A klasės pajamos. Darbo biržoje nesiregistravo, nes tai būtų buvę nelegalu, nes tikėjosi gauti pajamų iš fondo. Pajamos buvo formuojamos kaip sėkmės mokestis. A. P. parodė banko išrašą, kur buvo pervesta suma virš 1 mln. Lt. Pačiam A. P. žadėjo tuos pinigus sumokėti, bet vis delsė. Rugsėjo mėn. išsiaiškino, kad A. P. sąskaita yra blokuota. A. P. paskambino J. S. ir sakė, kad jis jo skolą padengs. Pradėjo ieškotis kito darbo, bet būsimas darbdavys pasidomėjo ir pamatė, kad yra pačiam iškelta baudžiamoji byla, tad į darbą nepriėmė. Praėjusią savaitę užsiregistravo darbo biržoje. Niekada nebuvo valstybės išlaikytinis, tikėjosi, kad viskas susitvarkys ir A. P. sumokės. 2001 metų teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo žinojo. Jei negalėdavo reguliariai mokėti, tai su J. S. susitardavo, kad kitą mėnesį daugiau sumokės. Pats šiuo metu turi banko paskolą, antstolių sprendimu yra nuskaičiuojami pinigai. Paties ekonominė situacija nėra tokia, kaip I. R. ir J. S. nurodo. Darbo biržoje nesiregistravo dėl to, kad tikėjosi atgauti pinigus. Gruodžio mėn. pervedė J. S. didelę sumą pinigų, nes spalio mėn. telefonu J. S. pasakė apie sunkią savo situaciją. Stengėsi mokėti dukrai, kiti įsipareigojimai nebuvo svarbesni, nei dukra. Dėl išlaikymo sumažinimo į teismą nesikreipė, nes uždirbo 4 000 Lt, galėjo ¼ pajamų mokėti I. R. bei manė, kad su J. S. galima susitarti. Be to, vadovavosi savo įsitikinimais. Teismo buvo priteista ¼ pajamų mokėti kas mėnesį. Pats mokėjo ne kas mėnesį, nes susitardavo su J. S.. Pasikeitus finansinei situacijai, nesikreipė į darbo biržą, nes pats yra veiklus žmogus, tvirtai tikėjo, kad gaus pinigų. Likusį įsiskolinimą, sumažintą iki 11 tūkst. Lt, dar sumažins. Niekada nevengė išlaikyti dukros. Niekada negalvojo apie išlaikymo sumažinimą, nes ir toliau stengėsi gauti pajamų. Nuo spalio mėn. dukrai nepervedė išlaikymo. Jau ir dabar yra nubaustas, nes sąskaita areštuota, antstoliai pritaikė sankcijas. Nuo 2014-02 iki 2014-07 pervedė 1092 Lt. Tai buvo bendras mokėjimas už viską. Baudžiamoji byla pradėta 2014-08. 11 tūkst. Lt skola yra galutinė iki kaltinimo pareiškimo dienos. Nuo 2014-08 nieko daugiau nesumokėjo. Perskaičiavus, pateikus antstoliams perskaičiavimą, gaunasi 11 tūkst. Lt skola. Močiutei apie teismą nepranešė. Jei bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jo situacijoje bus jautru ateityje, tai atsilieps dėl darbo. Jei apie teismą būtų pasakęs močiutei, visa suma būtų iš karto atiduota. Važiavo į Čekiją ir Škotiją, į futbolo varžybas, tai buvo komandiruotės. Vairavo išgėręs, gavo baudą ir ją yra sumokėjęs. Dabar yra parengęs vieną projektą, bet neturi jo kaip įforminti. Matė, kad I. R. buvo daromas spaudimas, rašė jai laiškus. I. R. aukštino mamą, todėl norėjo jai atverti akis, todėl pasakė dukrai viską, kaip yra. Pats nieko nekaltina. Tai buvo paties sąmoningi veiksmai, prisiimant visą atsakomybę. Ėmėsi projektų, kad I. R. būtų geriau.

Nukentėjusioji I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2012-10 negali pasakyti tikslių sumų, kurias gaudavo iš tėvo, kasdien gaudavo pažadus. Po to pinigų nebegavo, o tėvo skambučiai retėjo, prasidėjo visokios pasakos. Nuo mažų dienų, kai tėvas uždirbdavo daug, pervesdavo ne ¼, o daug mažiau. Gal buvo susitarimas su mama, to nežino. Po išlaikymo priteisimo, kelis mėnesius tėvas mokėjo pilną sumą, po to nustojo mokėti visai. Vis žadėdavo pervesti pinigus. Pačią išlaikė mama ir dabartinis mamos vyras. Tėvas sakė, kad A. P. nepervedė pinigų, arba, kad sąskaita užblokuota, vis rasdavo pateisinančių priežasčių. Buvo taip, kad pačiai labai reikėjo pinigų, skambino tėvui ir jo prašė, bet jos neparėmė. Buvo mainų programa, būtų važiavusi, tėvas žadėjo pervesti pinigų, likus porai dienų iki dviejų mergaičių atvažiavimo, tėvas nebekėlė ragelio, pažado neištesėjo. Kai jau prisiskambino tėvui, jis paaiškino, kad jį apgavo. Tėvas bijodavo jai skambinti. Daugelis daiktų buvo pirkta močiutės, tai dovanos gimtadienio proga. Striukės nėra gavusi, o batus gavo. Į stovyklą vežė močiutė su seneliu. Tėtis vieną kartą nuvežė nuo Vilniaus iki Trakų. Nežino, kiek buvimas pas tėvą dvi savaites kainavo, nes buvo maža, bet nepamena, kad būtų buvusios didelės išlaidos. Kišenpinigių nėra gavusi. Net šiais metais gimtadienio proga iš tėvo dovanos irgi negavo. 1,5 metų gyveno Airijoje, vadinasi, tėvas pačiai negalėjo duoti kišenpinigių. Tėvas mamai prikaišiojo, kad ji išsivežė ją į Airiją. Iš tėvo negavo tų sumų, kurios išvardintos. Visi daiktai buvo pirkti iki kol pačiai suėjo 9 metai. Neturėjo pinigų važinėti į Vilnių. Kelionė kainuotų 150 Lt. Nežinojo, ar tėvas perves kitą mėnesį pinigus, ar ne, nežinojo, kaip reikės gyventi. Tėvas kaltino mamą, kad išleidžia pinigus sau. Mama visą sumą, kurią tėvas pervesdavo, išleisdavo jai, nes reikėjo rūbų, reikėjo įrengti kambarį. Per metus keturis kartus nuvykti į Vilnių, kainavo 600 Lt, daugiau sau leisti negalėjo. Tėtis pas ją pats niekada nebuvo atvykęs. Kai kalbėjo telefonu su močiute, norėjo jos paklausti apie fondą, tai močiutė pasakė, kad ten nieko nebuvo, kad tėtis darbo neturi, nepamena, kad sakytų, jog jis jo ieškosi. Manė, kad močiutė jos nepalaiko, laukė jos skambučio, pati dažniausiai neskambino. Tėtis nedavė močiutės telefono numerio, nes sakė, kad viską jai išduos. Nėra sakiusi, kad nori, jog tėvą nuteistų. Sakė, kad nori teisybės, jaučiasi vieniša. Per 17 metų yra buvę kine, vesdavosi pavalgyti, bet tai buvo daug anksčiau. Kaltinimo laikotarpiu tėvas niekur nesivedė, kažkada vežėsi prie ežero.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. spalio mėn. kreipėsi į antstolius. Pati sukūrė naują šeimą, norėjo apibrėžti dukros išlaikymo klausimą. Su vaiko tėvu dėl išlaikymo susitardavo, bet reikėdavo nuolat prašyti, priminti. M. R. nuolaidžiaudama, jaučiasi nuskriaudusi dukrą. Kol antstolis išieškodavo skolą, kelis mėnesius gavo po 2300 Lt. Kai M. R. pakeitė darbą, buvo taikiai susitarę dėl mokėjimo, bet po mėnesio nustojo laikytis susitarimo. Paskutinis mokėjimas buvo 2014 m. sausio mėn. 2014 m. balandžio mėn., kai buvo atvykusios mergaitės iš Ispanijos pagal mainų programą, paskambino M. R. ir išsakė viską, kad nesilaiko pažadų, tai M. R. ją pačią iškoliojo. Nuo to laiko jo numeris jos telefone yra blokuotas. Dėl A. P., tai nuo 2014 m. balandžio mėn. iš M. R. telefono jis negalėjo paskambinti. Nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. gavo tvarkingas išmokas, po to buvo taikus susitarimas, bet jo nesilaikė. 2014-06-11 į sąskaitą dar įplaukė 1000 Lt. Tuo metu išlaikymą mokėjo Vaikų išlaikymo fondas. Gavus iš M. R. 1000 Lt, Vaikų išlaikymo fondas nutraukė mokėti I. R. išlaikymą. Iš dukros pasakojimo girdėjo, kad M. R. buvo įkūręs fondą. Dukra sakė, kad jis dirbs su A. P.. Su A. P. nekalbėjo nei raštu, nei žodžiu. Nežino, kada vyko pokalbis, bet 2014 m. vasario mėn. susisiekė su „S. M.“, sužinojo, kad ten M. R. nebedirba. M. R. pasakojo, kad turės naują darbą. Tuo metu pati įkūrė savo įmonę. M. R. visada buvo žinomas jos adresas, galėjo su ja susisiekti, nebūtina tai daryti telefonu. Pati atstovauja tik savo vaiką. Jei pinigus sumokės, tuomet ir reiktų klausti I. R., ar pasikeis gyvenimo kokybė. Tik per 2014 m. Kalėdas I. R. buvo Vilniuje, aplankyti močiutės. Daugiau dovanų nėra gavusi. Be to, 2014 m. birželio mėn. I. R. dalyvavo folkloro šventėje Vilniuje ir tuomet tėtį buvo pakvietusi į tą šventę.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažinimo, kad vengė išlaikyti savo vaiką, tačiau jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

2014-06-04 J. S. protokolas - pareiškimas, kuriame pareiškėja nurodė, jog buvęs sutuoktinis M. R. nemoka išlaikymo dukteriai I. R. pagal 2001-03-19 Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimą ir 2014-06-04 dienai susidarė 12 337,25 Lt įsiskolinimas (1 t. 3 b. l.).

2014-06-04 dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog J. S. pateikė vykdomojo rašto kopiją, antstolio pažymų kopijas, kitas dokumentų kopijas, susijusias su dukros išlaikymu priteisimu ir jo išieškojimu (1 t. 16-22 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2001-03-19 nutarimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, kuriame nutarta, kad iš M. R. išieškoti alimentus I. R. išlaikymui ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2001-03-07 iki I. R. pilnametystės (1 t. 22, 29 b. l.).

2014-08-08 iš Vilniaus apylinkės teismo gauta registruotos siuntos įteikimo pranešimo kopija, kuri patvirtina, kad M. R. siųstą nutarimą priėmė jo motina A. R. (1 t. 28 b. l.).

Antstolio M. D. kontoroje užvestos ir vykdomos vykdomosios bylos kopija, susijusi su išlaikymo išieškojimu iš M. R. išieškotojos J. S. naudai, I. R. išlaikymui (1 t. 31-121 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-07-21 rašte pažymėta, kad M. R. nuo 2001 m. darbo biržoje nebuvo registruotas (1 t. 123 b. l.).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-08-21 rašte nurodyta, kad J. S. 2014 m. gegužės mėn. iš fondo gavo 110,32 Lt lėšas I. R. išlaikymui (1 t. 125 b. l.).

M. R. 2011-2013 m. pajamų deklaracijos, kuriose užfiksuotos jo turėtos metinės pajamos (1 t. 139-150 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2014-09-25 gautas registruotas laiškas iš įtariamojo M. R., kuriuo jis atsiuntė raštą anglų kalba bei vertimą lietuvių kalba (patvirtintą notariškai) iš H. J. P. projektų koordinatoriaus, direktoriaus J., kuris patvirtina, kad M. R. kartu su kitais yra paskirti ištirti ir įgyvendinti investicijų projektus Centrinėje ir Rytų Europoje bei atstovauti Bendrovės interesus ir jo atlygis priklauso nuo bendrovės investavimo sprendimų bei rezultatų (1 t. 136-138 b. l.).

Vienas iš pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida, yra jo teisė į materialinį aprūpinimą. Šią vaiko teisę atitinka tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje, o atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką – BK 164 straipsnyje.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. R. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2011). BK 164 straipsnio norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009).Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. R. yra I. R. tėvas, tai patvirtina I. R. gimimo liudijime užfiksuoti duomenys (1 t. 15 b. l.). Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2001-03-19 nutarime dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, nutarta, kad iš M. R. išieškoti alimentus I. R. išlaikymui ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2001-03-07 iki I. R. pilnametystės (1 t. 22, 29 b. l.). Byloje nustatyta, kad nuo 2011-01-01 iki 2012-10-31 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-04-30 M. R. dirbo VšĮ „L. i. c.“, o nuo 2013-07-15 iki 2014-01-31 dirbo UAB „S. M. N.“ (1 t. 51 b. l., 100-101 b. l.) ir minėtais laikotarpiais kaltinamasis gavo ir turėjo pastovias pajamas. Kad M. R. gavo nuolatines pajamas patvirtina ir M. R. 2011-2013 m. pajamų deklaracijos (1 t. 139-150 b. l.). Iš jų matyti, kad 2012 m. M. R. viso gautos pajamos sudarė 55 279, 52 Lt (iš jų 3825,00 Lt sumokėjo VšĮ V. U. TVM ir 3654,00 Lt sumokėjo V. u.); 2013 m. viso gautos pajamos sudarė 52 269,31 Lt (iš jų 7 308 Lt sumokėjo V. u.). Šios aplinkybės įrodo, jog kaltinime nurodytu laiku tiek dirbdamas VšĮ „L. i. c.“, tiek UAB „S. M. N.“ kaltinamasis M. R. turėjo pajamų ir realiai galėjo mokėti dukrai teismo nutarimu priteistą išlaikymą, tačiau to tinkamai nedarė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors teisme kaltinamasis M. R. teigė, kad nėra baigęs magistro studijų, už kurias taip pat mokėjo tėvai, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog už studijas mokėjo tėvai, anaiptol iš M. R. metinių deklaracijų matyti, kad už studijas jis mokėjosi pats. Be to, nors teisme kaltinamasis M. R. dar teigė, kad pats šiuo metu gyvena su tėvais, kurie jį patį išlaiko ir dengia jo skolas; sunkiu atveju jo įsipareigojimus dengė tėvai, buvo pervedami pinigai iš tėvų sąskaitos į jo sąskaitą, tačiau be kaltinamojo paaiškinimų, byloje nėra jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių galimai sunkią kaltinamojo turtinę padėtį. Tai, kad nuo 2012-10-09 iki 2014 m. vasario mėnesio kaltinamasis išlaikymą mokėdavo nereguliariai, ne teismo nustatytu būdu, o nuo 2014 m. vasario mėnesio apskritai nemokėjo, patvirtina ir liudytojos J. S. banko sąskaitos, esančios AB SEB banke išrašai bei liudytojos J. S. parodymai, duoti teisme (1 t. 62, 65, 66). Be to, pats kaltinamasis M. R., pasirašydamas susitarimą su J. S. dėl mokėtinų sumų ir įsiskolinimo dengimo, iš esmės pripažino, kad jis neteikė išlaikymo savo vaikui, kaip buvo priteista teismo nutarime (1 t. 67-68 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad M. R. nuo 2013-05-01 iki 2013-07-14, nuo 2014-02-01 oficialiai nedirbo niekur, tačiau šiuo laikotarpiu jis Lietuvos darbo biržoje nebuvo registruotas (1 t. 123 b. l.). Tokios byloje nustatytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad kaltinamasis, žinodamas apie priimtą nutarimą, įpareigojantį teikti išlaikymą savo dukrai bei turėdamas realią galimybę vykdyti nustatytą pareigą, jos nevykdė.

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis M. R. paaiškino, kad išlaikyti vaiko nevengė. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 164 straipsnį kilti, reikia nustatyti subjektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – tyčią. Nagrinėjamoje byloje M. R. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti dukrai priklausantį išlaikymą atskleidžia jo elgesys tiek dirbant UAB „S. M. N.“, tiek turint į darbinius santykius panašią situaciją, t. y. bendradarbiavimą su H. b. „J. P.“. Pažymėtina, kad H. bendrovės „J. P.“ raštas buvo atsiųstas koordinatoriaus, o ne pačios įmonės. Tiek iš M. R. paaiškinimų, tiek iš šio rašto matyti, kad joks rašytinis susitarimas dėl darbo projektų įgyvendinimo srityje tarp bendrovės ir M. R. sudarytas nebuvo, oficialiai nebuvo įformintas ir joks atlygis už šį darbą, be to, ši įmonė ar jos padalinys taip pat nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Kas rodo, kad jei M. R. būtų buvę sumokėti pinigai už šį darbą, jų sumokėjimo ir apskaitymo forma būtų buvusi neaiški.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis M. R. teisme teigė, jog susitarė su J. S., kad pervedinės po 2 300 Lt kas mėnesį, tam, kad nesužinotų įmonė, nes jam labai svarbi reputacija. Liudytoja J. S. teisme taip pat patvirtino, jog kai M. R. pakeitė darbą, buvo taikiai susitarę dėl mokėjimo, tačiau taip pat pažymėjo, kad M. R. po mėnesio nustojo laikytis susitarimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. R. tokiu būdu siekė, jog į darbovietę nebūtų atsiųstas antstolio vykdomasis raštas, pagal kurį, iš jo gaunamo atlygio būtų atskaityta suma, skirta dukros išlaikymui. Kaltinamojo M. R. tyčią įrodo ir tai, kad paskutinius darbo santykius kaltinamasis siejo ne su Lietuvoje registruota įmone, t. y. byloje nėra duomenų, kad jis toje įmonėje būtų dirbęs legaliai, tokiais savo veiksmais, kaltinamasis tik dar labiau apsunkino situaciją, nustatant jo draudžiamąsias ir legalias pajamas. Tai, kad kaltinamasis sąmoningai vengė teikti išlaikymą savo dukrai, patvirtina ir nukentėjusioji I. R., kuri teisme parodė, kad buvo mainų programa, būtų važiavusi, tėvas žadėjo pervesti pinigų, likus porai dienų iki dviejų mergaičių atvažiavimo, tėvas nebekėlė ragelio, pažado neištesėjo; kai jau prisiskambino tėvui, jis paaiškino, kad jį apgavo; tėvas bijodavo jai skambinti. Šios aptartos veikos padarymo aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. R. suvokė veikęs neteisėtai (vengęs kas mėnesį mokėti periodines išmokas savo dukrai išlaikyti pagal teismo nutarimą) ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia, todėl M. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti vaiką.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Skirdamas M. R. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. M. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t. 151 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų nėra (1 t. 157-159 b. l.), nedirbantis (1 t. 162-163 b. l.), 2014-10-22 duomenimis darbo biržoje neregistruotas (168-169 b. l.), pasak paties kaltinamojo M. R., šiuo metu yra registruotas darbo biržoje. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas M. R. už padarytą nusikalstamą veiką skiria sankcijoje numatytą švelniausią bausmę - viešuosius darbus, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinė plokštelė CD su garso ir vaizdo įrašu, kurioje užfiksuota nepilnametės nukentėjusiosios I. R. apklausa ir, kuri prijungta prie bylos viršelio – paliktina prie bylos viršelio (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę CD su garso ir vaizdo įrašu, kurioje užfiksuota nepilnametės nukentėjusiosios I. R. apklausa ir, kuri prijungta prie bylos viršelio – palikti prie bylos viršelio.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė