Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo su suinteresuotais asmenimis M. V., R. V., D. M., R. K., J. V., VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas J. V. ir O. V. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), santuokos metu gimė penki vaikai (b. l. 12-19): suinteresuoti asmenys M. V., R. V., D. M., R. K. ir J. V.. Pareiškėjo sutuoktinė ir suinteresuotų asmenų motina O. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Po O. V. mirties paveldėjimo bylų pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas – tai patvirtina Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro 2015-12-16 pažyma (b. l. 9). Pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Pareiškėjo teigimu, po sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) jis priėmė jos turtą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po O. V. mirties likusio turto faktinis valdymas, jo naudojimas ir disponavimas juo pasireiškė pareiškėjo J. V. po O. V. mirties pasilikimu gyventi name (duomenys neskelbtini) šio namo išlaikymu, prižiūrėjimu, tolesniu jo naudojimu (b. l. 10, 11). Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo nepertraukiamai, nuo pat O. V. mirties, valdomas ir prižiūrimas pareiškėjo J. V., kuris rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po O. V. mirties kaip savo turtu; iki O. V. mirties pareiškėjas gyveno kartu su sutuoktine ir vedė bendrą ūkį. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas J. V. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinės O. V. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Paminėtų aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad kiti įstatyminiai įpėdiniai – suinteresuoti asmenys byloje pretenzijų į O. V. palikimą nereiškia, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. V. po savo sutuoktinės O. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti pareiškėjui paveldėjimo teisę po sutuoktinės O. V. mirties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.