Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant R. Ž., dalyvaujant ieškovui M. Š., jo atstovui advokatui G. A., atsakovės UAB „Dealex Baltic“ atstovės UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei UAB „Dealex Baltic“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bei procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės UAB „Dealex Baltic“ priešieškinį ieškovui M. Š. dėl darbo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4 005,62 EUR neišmokėtą darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), 9 206,54 EUR kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 16 011,24 EUR vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-04-07) (atskaičius mokesčius) bei vidutinį darbo užmokestį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško atsiskaitymo, kuris už kiekvieną praleistą dieną sudaro 187,63 Eur (atskaičius mokesčius), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad darbo sutarties, sudarytos 2011-05-30, pagrindu pas atsakovę UAB „Dealex Baltic“ nuo 2011-05-30 iki 2015-11-30 dirbo direktoriumi. Darbo sutartis buvo nutraukta 2015-11-30, bet atleidimo dieną su ieškovu nebuvo ir iki šiol nėra atsiskaityta, t. y. atsakovė ieškovui nesumokėjo darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė Darbo kodekso (toliau – DK) 141 str. įtvirtintą darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Pažymi, kad 2016-02-23 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovės išmokas, tačiau komisija nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą, neturėdama ginčui spręsti reikiamos kompetencijos.Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovę ir ieškovą siejo ne tik darbo teisiniai, bet ir fiduciariai, t. y. pasitikėjimo, teisiniai santykiai, kylantys iš akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nes ieškovas nuo įmonės įregistravimo dienos buvo įmonės vienintelis akcininkas / steigėjas ir vadovas, veikęs vienvaldiškai. Mano, kad ieškovas naudodamasis ir piktnaudžiaudamas padėtimi, kai įmonės akcininkai yra užsienio juridinis ir fiziniai asmenys, kuriems nevisiškai žinomas Lietuvos Respublikos įmonių veiklos teisinis reglamentavimas, per visą tęstinį vadovavimo įmonei laikotarpį sistemingai pažeidinėjo akcininkų teises, numatytas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir įmonės įstatuose. Nesušaukdamas visuotinio akcininkų susirinkimo ir vienvaldiškai teikdamas VĮ Registrų centrui finansines ataskaitas, ieškovas peržengė savo kompetencijos ribas. Teigia, kad ieškovas neturėjo teisės nusistatyti sau darbo užmokesčio dydžio. Nurodo, kad ieškovas neteisėtais veiksmais padarė įmonei ir jos kreditoriams žalą.Atsakovė 2016-09-09 pateikė teismui priešieškinį, juo prašė pripažinti 2011 m. gegužės 30 d. darbo sutarties 3 dalį negaliojančia, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 100 836,79 Eur žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė tikslino savo reikalavimus, todėl priešieškiniu galutinai prašo pripažinti 2011 m. gegužės 30 d. darbo sutarties 3 dalį iš dalies negaliojančia, nustatant šios dalies turinį: „Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį 9037,00 Lt (2 617,30 Eur) mėnesinį darbo užmokestį, išmokant algą iki sekančio mėn. 7 d., avansą iki einamojo mėn. 22 d.“ Nurodo, kad ieškovas, būdamas atsakovės direktoriumi, pats sau nepagrįstai nusistatė 5 249,07 Eur dydžio darbo užmokestį. Tokiais savo veiksmais pažeidė savo kompetencijos ribas ir ikisutartinius santykius, kai atsakovės direktoriaus numatomo darbo užmokesčio dydis sudarė 4 000 Eur, todėl ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis gauti tik 2 000 Eur dydžio darbo užmokestį, kitą darbo užmokesčio dalį jis galėjo gauti, tik gavęs akcininkų A. Y. (A. Y.) ir D. G. (D. G.) sutikimą bei visuotiniam akcininkų susirinkimui šį sutikimą patvirtinus. Pažymi, kad ieškovas tokio sutikimo ir atitinkamo akcininkų susirinkimo patvirtinimo negavo. Esant sunkiai įmonės finansinei būklei ieškovas ir toliau organizavo nuostolingą veiklą, įmonės pardavimo pajamos mažėjo, sąnaudos didėjo, ieškovas įmonei ir jos kreditoriams padarė 100 836,79 Eur žalos. Mano, kad yra visos sąlygos ieškovo civilinei atsakomybei kilti. Pažymi, kad minėtos žalos susidarymą nulėmė ieškovo paties su savimi sudarytos darbo sutarties 3 dalyje nusistatytas neteisėtas atlyginimo dydis, kurio nepagrįstumas ir neteisėtumas nulemia darbo sutarties 3 dalies neteisėtumą ir negaliojimą.Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės pareikštą priešieškinį. Ieškovas nesutinka su minėtu priešieškiniu, prašo jį atmesti. Teigia, kad atsakovės priešieškinyje nurodyti teiginiai yra prieštaringi, atsakovė vadovaujasi ikisutartinių santykių metu tarp šalių derintomis aplinkybėmis, kurios darbo sutartyje aptartos nebuvo. Pažymi, kad akcininkų A. Y. ir D. G. sutikimo dėl darbo užmokesčio dydžio padidinimo nereikėjo, nes minėti asmenys nedalyvavo derybose dėl darbo sutarties sudarymo, jos (sutarties) sudarymo metu jie nebuvo įmonės akcininkais.Teismo posėdžio metu ieškovas palaiko ieškinį, papildomai nurodo, kad įmonės akcininkai įpareigojo įsteigti įmonę. Dėl darbo užmokesčio dydžio buvo tartasi iki įstatinio kapitalo sumokėjimo. Teigia, kad 2014 m. įmonė patyrė nuostolių, bet tai nelėmė jos nemokumo. Kai 2015 m. įmonės veiklos rezultatai tapo neigiami, įmonės akcininkai paprašė pateikti verslo planą, ieškovo pasiūlytas planas jų netenkino, todėl ieškovas nusprendė atsistatydinti. Pažymi, kad apie ieškovui nustatytą darbo užmokestį atsakovės akcininkai žinojo, jiems buvo siunčiamas balansas.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo įgaliotas asmuo palaiko atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje išdėstytą poziciją. Mano, kad ieškovas neteisėtai nusistatė sau darbo užmokesčio dydį. Teigia, kad ieškovas iš atsakovės turėjo gauti apie 2 000 Eur darbo užmokestį. Pripažįsta, kad ieškovui nėra sumokėtas darbo užmokestis tik už 2015 m. lapkritį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl priešieškinio.

7. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti 2011 m. gegužės 30 d. darbo sutarties 3 dalį iš dalies negaliojančia, nustatant šios dalies turinį: „Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį 9037,00 Lt (2 617,30 Eur) mėnesinį darbo užmokestį, išmokant algą iki sekančio mėn. 7 d., avansą iki einamojo mėn. 22 d.“, priteisti iš ieškovo atsakovei 100 836,79 Eur žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-05-30 iki 2015-11-30, tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu. Ieškovas nurodo, jog akcininkų nustatytas atlyginimas atsakovui buvo 112 845,78 EUR, per visą vadovavimo laikotarpį atsakovas išsimokėjo sau 213 682,57 EUR, todėl skirtumas – 100 836,79 EUR laikytinas įmonei padaryta žala. Tačiau byloje nustatyta, jog nėra jokio akcininkų susirinkimo nutarimo dėl atsakovui nustatytos algos dydžio nei jo pavedimo santykių pradžioje, nei pareigų vykdymo laikotarpiu. Tik iškėlus bankroto bylą administratorius elektroninio pašto susirašinėjimu įrodinėja, jog UAB „Dealex Baltic“ akcininko atstovas N. M., kuris inicijavo šios įmonės steigimą, nurodė, jog buvo toks susitarimas, jog atsakovui buvo numatomas 4000 EUR atlyginimas, kurio 50 procentų dalį mokės bendrovė ,,Dealex Baltic“ APS (Danija), o kitą 50 procentų dalį mokės bendrovė ,,Dealextrans“ (Baltarusija), tačiau bendrovė ,,Dealextrans“ (Baltarusija) akcininke netapo, o vietoje jos po 25 procentus akcijų įsigijo A. Y. ir D. G.. Akcininkų sąrašas įrodo, jog ieškovas 2011-05-20 buvo šios įmonės steigėjas ir 100 procentų akcijų savininkas laikotarpiu nuo 2011-05-20 iki 2011-06-06. Šią aplinkybę įrodo su atsiliepimu į ieškinį pateiktas akcininkų sąrašas. Priešieškinio priedai įrodo, jog ieškovo atlyginimas niekada nebuvo nustatytas akcininkų susirinkimo protokolu ir ieškovas 2011-05-30 darbo sutartį sudarė tuo metu, kai jis buvo ir įmonės vadovas, ir vienintelis akcininkas. Jokių leistinų rašytinių įrodymų, kad per ieškovo darbo laikotarpį po akcininkų sudėties pasikeitimo įmonėje buvo pakeista sutarties dalis dėl darbo užmokesčio ieškovui pakeitimo, byloje nėra. Atsakovės pateiktas susirašinėjimas su akcininkais iškėlus bankroto bylą nėra pakankamas įrodymas darbo sutarties daliai dėl darbo užmokesčio nuginčyti, nes ginčijamas sandorio teisėtumas. Apie ginčijamo sandorio teisėtumą turi būti sprendžiama laikantis to sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, reglamentavusių sandorio formos bei turinio klausimus bei kitas sandorių galiojimo sąlygas, reikalavimų.

8. Atsakovas kaip esminę bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą patvirtinančią aplinkybę įrodinėja rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo atlyginimo nustatymo nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Vakarų prekyba“ v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-454/2006, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl buvusio uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei, remiantis tuo, jog jis pats sau nusistatė didesnį atlyginimą, pažymėta, kad, nors bendrovės akcininkai formaliai nepriėmė sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jie žinojo apie vadovo atlyginimo dydį; kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų toje konkrečioje byloje nustatytais faktais, konstatavo, kad teismai pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, pareikšto nurodytu pagrindu. Šioje byloje liudytojos S. O. parodymais įrodyta, jog akcininkams buvo siunčiamas trumpesnis balansas anglų kalba, jei kildavo klausimų, ji juos aiškindavosi su bendrovės ,,Dealex Baltic“ APS finansininke. Balanso eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ yra įtraukiamos darbo užmokesčiui skirtos sumos, o aiškinamajame rašte ši suma yra detalizuojama. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina 2012 m. įmonės balanso aiškinamasis raštas, kurį 2016-10-13 pateikė atsakovė. Todėl byloje įrodyta, jog akcininkams buvo nurodoma konkreti darbo užmokesčiui skiriama suma, byloje nėra įrodymų, jog iki bankroto bylos iškėlimo jie siekė pakeisti ieškovui nustatytą darbo užmokestį, apie jo dydį buvo informuoti. Atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas oficialiai, nurodant jo dydį apskaitos dokumentuose, apskaičiuojant ir sumokant privalomus mokesčius valstybei, ir pažyma iš VSDFV įrodo, jog mokesčiai socialiniam draudimui buvo mokami nuo atsakovo ginčijamo darbo užmokesčio dydžio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kuris nors iš akcininkų reiškė dėl to prieštaravimus. Įmonės akcininkai yra verslininkai ( CK 2.4 str. 3 d.), darbo užmokesčio dydis buvo išviešintas, todėl įmonei iškėlus bankroto bylą kitaip vertinti ieškovo užmokestį už pavedimo santykius nėra teisinio pagrindo.

9. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus vadovo veiksmus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinį neteisėtų veiksmų ir nuostolių ryšį, vadovo kaltę (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žalą (nuostolius) (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl atsakovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Šioje byloje atsakovei iškėlus ginčą dėl ieškovo darbo užmokesčio dydžio ir įvertinus paminėtas nuostatas, darytina išvada, jog neįrodyta, kad ieškovas aplaidžiai vykdė savo pareigas. Dėl atsakovo įrodinėjamų aplinkybių, t. y. dėl to, kad nėra akcininkų susirinkimo sprendimo dėl ieškovo darbo užmokesčio dydžio pagal ABĮ nuostatas, reglamentuojančias akcininko teises gauti informaciją, teikti klausimus akcininkų susirinkimo darbotvarkei, negalima pripažinti, kad ieškovas kaip administracijos vadovas netinkamai vykdė pareigas, todėl atsakovės nurodomos aplinkybės neįrodo, jog atsakovės įrodinėjamas žalos dydis yra susijęs priežastini ryšiu su ieškovo veiksmais iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.

10. Dėl ieškinio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Akcininkai turi teisę bet kada atšaukti administracijos vadovą iš užimamų pareigų net be jokio pagrindo. Akcininkams įgyvendinus vadovo atšaukimo teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad atleistasis administracijos vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimą, turi būti nurodytas ir atitinkamas DK nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006). Paminėta teismų praktika nustato, jog su atleidžiamu įmonės vadovu turi būti atsiskaityta pagal DK normas. Byloje nustatyta, jog ieškovas 2015-11-30 atšauktas iš pareigų, darbo sutartis su juo nutraukta. Atsakovė šioje byloje neginčija neatsiskaitymo su ieškovu fakto, tik ginčija darbo užmokesčio dydį, atmetus šią priešieškinio dalį, nėra pagrindo nepriteisti ieškovui ieškinyje nurodytos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, t. y. 4005,62 EUR be mokesčių valstybei ir socialiniam draudimui už 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesius, bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 9 206,54 EUR be mokesčių valstybei ir socialiniam draudimui. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, todėl šios sumos priteistinos. Iš atsakovės ieškovui priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-05) iki nutarties iškelti UAB ,,Dealex Baltic“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2016-04-16). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)10 str. 7 d. 3 p. nustatyta, jog įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.

11. Ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. 16 011,24 EUR, nuo atleidimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos bei vidutinį darbo užmokestį po 187,63 EUR už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Tuo atveju, jeigu uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Taigi DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai tenka darbdaviui tuo atveju, jei jis neįvykdė ar netinkamai įvykdė DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu; darbdavio pareiga mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009; 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 350-469/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat savo jurisprudencijoje nurodė, jog įrodinėjant darbuotojo kaltę dėl pavėluoto atsiskaitymo taikomos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės ir pareiga įrodyti minėtą aplinkybę tenka ginčo šaliai, kuri šia aplinkybe remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, t. y. darbdaviui, o darbuotojo kaltės faktas teismo turi būti tiriamas ir nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015). Šioje byloje įrodyta, jog ieškovui nėra pagrindo priteisti paminėtų išmokų už uždelstą atsiskaityti laiką.

12. Juridinio asmens vadovo statusas yra specifinis, įpareigojantis būti maksimaliai rūpestingu, veikti juridinio asmens interesais. Tais atvejais, kai įmonė negali išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, įmonės vadovas, įmonės savininkas privalo teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Šioje byloje nesprendžiamas žalos dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo atlyginimo klausimas, tačiau dėl šios aplinkybės pasisakytina tik dėl šios nutarties 13 p. nurodytų darbuotojo kaltės argumentų. Ieškovas kaip juridinio asmens vadovas, esant tokiai finansinei situacijai, kai bendrovė dėl skolų neturėjo galimybės mokėti darbo užmokesčio, turėjo nedelsti ir neauginti skolų, bet spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 4 str. 1 d. 1 p.). Taigi, ieškovas, kaip UAB „Dealex Baltic“ vadovas, turėjo teisę priimti sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d. 3 p., 4 str. 1 d. 1 p.). Ši aplinkybė yra reikšminga šioje byloje sprendžiant ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalaujančio bankroto byloje išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kaltės klausimą.

13. Iš UAB „Dealex Baltic“ bankroto bylos Nr. B2-1065-524/2016 nustatyta, jog pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius 2016 m. kovo mėn. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, jog jam nutraukus pavedimo sutartį įmonėje liko vienas vadybininkas, akcininkai nebuvo paskyrę žmogaus, kuriam jis turėjo perduoti įmonę. Įmonei bankroto byla iškelta pagal 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, pagal kuriuos konstatuotas jos nemokumas. Ieškovas reikalauja neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, apskaičiuotų pagal vidutinį darbo užmokestį, už laiką, kai jis vadovavo UAB „Dealex Baltic“, kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso nepanaudojus atostogų 2014 metais. Ieškovas kaip įmonės vadovas, suprasdamas įmonės finansinę padėtį, privalėjo ne auginti darbo užmokesčio skolą, o, vykdydamas pareigą laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (DK 35 str., ĮBĮ 8 str. 1 d.), panaudoti atostogas, t. y. valdyti įmonę siekiant padaryti jai kuo mažesnį finansinį nuostolį bent dėl išmokų sau. Reikalavimą dėl laiku nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio ieškovas pareikė tik 2016-04-05 ir tokiu būdu užaugino vidutinio laiku nesumokėto darbo užmokesčio sumą iki 16 011,24 EUR. Taigi, už tai, kad ieškovas pats nevykdė pareigos laiku sumokėti darbo užmokestį, bendrovei esant nepajėgiai vykdyti finansinius įsipareigojimus, ir nesiėmė priemonių šiai situacijai nutraukti, reikalauja kompensacijos sau, o buvusiam darbdaviui taikyti dvigubai didesnes sankcijas nei jam neišmokėtas darbo užmokestis. Toks ieškovo elgesys pripažintinas nesąžiningu.

14. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo labiau įmonės finansinė būklė blogėja ir ji turi daugiau skolų, tuo labiau didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad pablogėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus, atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.), todėl šioje byloje siekiant apginti kitų kreditorių interesus nėra pagrindo priteisti ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1322,50 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 71,25 EUR išlaidų dokumentų vertimui, o atsakovė turėjo 87,14 EUR išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu. Šios išlaidos atlygintinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai pagal CPK 93 str. nustatytas taisykles. Ieškinys buvo patenkintas 45,21 procento, todėl ieškovui iš atsakovės administravimui skirtų lėšų priteistina 630,11 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovo atsakovei – 47,89 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš administravimo lėšų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartyje Nr. 3K-3-384/2013 pateiktą išaiškinimą, kuris taikytinas ir atmetus bankrutuojančios įmonės ieškinį.

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti M. Š. iš bankrutuojančios UAB „Dealex Baltic“ 4005,62 EUR neišmokėto darbo užmokesčio be mokesčių valstybei ir socialiniam draudimui ir 9 206,54 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas be mokesčių valstybei ir socialiniam draudimui. Priteisti M. Š. iš bankrutuojančios UAB „Dealex Baltic“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-05) iki nutarties iškelti UAB ,,Dealex Baltic“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2016-04-16).

Kitas ieškinio dalis ir priešieškinį atmesti.

Priteisti M. Š. iš bankrutuojančios UAB ,,Dealex Baltic“ administravimui skirtų lėšų 630,11 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir iš M. Š. priteisti bankrutuojančiai UAB ,,Dealex Baltic“ 47,89 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.